Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-455-864/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-18
Bylos Nr.: e2A-455-864/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01242-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Svetlana Panina, Urmila Valiukienė
Atsakovas: J. L.
Ieškovas: R. L.
Trečiasis asmuo: A. Ž., A. K., AB „NEO Finance“
Advokatai: Mindaugas Klemenis, Gabija Ročytė

Kategorijos

2.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-455-864/2025Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01242-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.1; 3.3.1.19.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Paninos, Urmilos Valiukienės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8-1174/2024 pagal ieškovo R. L. patikslintą ieškinį atsakovei J. L. ir atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys byloje - A. Ž., A. K. ir AB „NEO Finance“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) santuoką tarp jo ir atsakovės J. L. (toliau – ir atsakovė), sudarytą 2008 m. kovo 29 d., įregistruotą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 70, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų J. L. ir D. L. gyvenamąją vietą kartu su motina J. L.; 3) priteisti iš ieškovo R. L. nepilnamečių vaikų J. L. ir D. L. išlaikymui kiekvienam po 220 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti nepilnamečių vaikų motiną J. L.; nustatyti, kad išlaikymas mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į vaikų motinos J. L. banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nustatyti ieškovo siūlomą ieškovo ir atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) padalinti santuokos metu įgytą turtą: automobilį Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7 000 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei; automobilį Volvo XC 70, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 600 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui; 0,0740 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 8 000 Eur, po santuokos nutraukimo tarp šalių padalyti lygiomis dalimis: ½ dalį 0,0740 ha žemės sklypo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir ½ dalį 0,0740 ha žemės sklypo – ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 76,21 kv. m gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 72 000 Eur, po santuokos nutraukimo tarp šalių padalyti lygiomis dalimis: ½ dalį namo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir ½ dalį namo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 6) priteisti 6 438,60 Eur kreditą kreditoriui A. Ž. iš ieškovo R. L. ir atsakovės J. L. solidariai, priteisti ieškovui iš atsakovės 194 Eur už dalį ne pagal paskirtį panaudoto A. Ž. kredito; 7) priteisti 2 500 Eur paskolą kreditoriui A. K. iš ieškovo ir atsakovės solidariai; 8) ieškovo R. L. įsipareigojimą kreditoriui AB „NEO Finance“ pagal 2023 m. sausio 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K378911831 3 000,00 Eur ir 2023 m. birželio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K679726956 2 200,00 Eur pripažinti asmenine ieškovo R. L. prievole; 9) priteisti ieškovui 200 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkantį didesnės vertės lengvąjį automobilį; 10) ieškovui R. L. palikti pavardę „L.“, atsakovei J. L. – pavardę „L.“; 11) priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė J. L. pateiktu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės 2008 m. kovo 29 d. santuoką, sudarytą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei J. L. palikti po santuokos sudarymo tapusią pavardę – „L.“; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų J. L. ir D. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. L.; 3) nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo R. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. L. ir D. L. tvarką; 3) priteisti iš ieškovo R. L. nepilnametės dukros J. L. ir nepilnamečio sūnaus D. L. išlaikymui po 317 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros ir sūnaus pilnametystės arba kol dukra bei sūnus įgis vidurinį išsilavinimą pagal bendrojo lavinimo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. L.; nustatyti, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistą išlaikymo sumą ieškovas R. L. įsipareigoja pervesti į atsakovės J. L. atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 d.; 4) priteisti iš ieškovo R. L. atsakovei J. L. 5 647 Eur išlaikymo įsiskolinimą už nepilnamečius vaikus, susidariusį laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d.; 5) padalinti santuokos metu įgytą turtą: automobilį Volvo XC 70, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 600 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui; 0,0740 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio vertė yra 8 000 Eur, po santuokos nutraukimo tarp šalių padalyti lygiomis dalimis, t. y. ½ dalį 0,0740 ha žemės sklypo priteisti atsakovei J. L. asmeninės nuosavybės teise ir ½ dalį 0,0740 ha žemės sklypo priteisti ieškovui R. L. asmeninės nuosavybės teise; 76,21 kv. m gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio vertė yra 72 000 Eur, po santuokos nutraukimo tarp šalių padalyti lygiomis dalimis, t. y. ½ dalį namo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir ½ dalį namo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 6) priteisti atsakovei 1 300 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; 7) pripažinti automobilį Volkswagen Passat, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė šio priešieškinio pateikimo dienai apytiksliai yra 6 700 Eur, asmenine atsakovės nuosavybe; 8) priteisti 6 438,60 Eur kreditą kreditoriui A. Ž. iš ieškovo ir atsakovės solidariai; 9) ieškovo R. L. įsipareigojimą kreditoriui AB „NEO Finance“ pagal 2023 m. sausio 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K378911831 3 000,00 Eur ir 2023 m. birželio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K679726956 2 200 Eur pripažinti asmenine ieškovo prievole; 10) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 250 Eur skolą, susidariusią iš atsakovės patirtų teisinių išlaidų administracinėje byloje Nr. eI3-5067-342/2023; 11) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 125,70 Eur įsiskolinimą už nesumokėtą namo draudimo mokestį pagal sudarytas namo draudimo sutartis su draudimo bendrove „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ ir 128,57 Eur įsiskolinimą už nesumokėtą namo apsaugos mokestį pagal sudarytą sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“; 12) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovui baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnio 6 dalies pagrindu.

3. Ieškovas R. L. patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakove J. L. sudarė 2008 m. kovo 29 d. ir ją įregistravo Mažeikių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Paaiškino, jog gyvenant santuokoje išryškėjo sutuoktinių skirtingi interesai bei poreikiai, atsirado tarpusavio nesutarimų dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdo, šeimos ūkio vedimo, pradėjo ryškėti charakterių nesutapimai. Nepaisant bandymų išsaugoti šeimą, ieškovas, nesugebėjęs pasiekti kompromiso, 2022 m. gegužės mėn. paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, atsižvelgiant į tai, jog tarp sutuoktinių atšalo jausmai, jie vienas nuo kito atitolo, dingo pagarba vienas kitam, atsirado įtampa ir priešiškumas jų santykiuose. Pažymėjo, jog mediacijos procese tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino ir sutarė, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atsižvelgdamas į tai, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų J. L. ir D. L. gyvenamosios vietos nebuvo, ieškovas sutiko, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Įvertinęs savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, ieškovas nurodė, jog kiekvienam vaikui galėtų kas mėnesį mokėti po 220 Eur dydžio, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymą, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant uzufrukto teise nepilnamečių vaikų motiną. Ieškovas papildomai prie teikiamo išlaikymo suteikė teisę atsakovei su nepilnamečiais vaikais gyventi jam priklausančioje turto dalyje iki vaikai sulauks pilnametystės (kas, ieškovo nuomone, irgi yra teikiamo išlaikymo dalis) be teisės apgyvendinti name trečiųjų asmenų. Ieškovas nesutiko su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta automobilio Volkswagen Passat įsigijimo kaina (4 000 Eur), nurodė, kad ji neatitinka automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios atsakovė sąmoningai teismui nepateikė, siekdama nuslėpti tikrąją automobilio įsigijimo kainą, nurodytos kainos. Paaiškino, kad atsakovė už šį septynių metų senumo automobilį sumokėjo beveik dvigubai daugiau, t. y. 7 000 Eur, tačiau nurodė, kad minėtos pirkimo-pardavimo sutarties teismui pateikti ieškovas neturi galimybės. Ieškovas sutiko, kad atsakovė automobilio įsigijimui panaudojo 4 000 Eur A. Ž. dovanotų pinigų ir 3 000 Eur šeimos piniginių lėšų. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovei atitenka didesnės vertės transporto priemonė, ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 200 Eur piniginę kompensaciją (3 000 Eur – 2 600 Eur = 400 Eur : 2 = 200 Eur). Ieškovas taip pat nurodė, jog santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sutuoktiniai įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį prašė padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį 0,0740 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 80 000 Eur. Paaiškino, kad sutuoktiniai turi bendrą kreditorių A. Ž., kuris 2014-2021 metų laikotarpiu šalių gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui grynais ir bankiniais pavedimais paskolino 6 438,60 Eur, ieškovas sutiko šią pinigų sumą atlyginti kreditoriui solidariai su atsakove. Tačiau nurodė, jog atsakovė dalį kreditoriaus suteikto kredito panaudojo ne pagal paskirtį. Susipažinęs su atsakovės teismui pateiktų bankinių pavedimų duomenimis, ieškovas pastebėjo, jog nedideles pinigų sumas, kurias kreditorius pervedė į atsakovės banko sąskaitą, pastaroji be ieškovo žinios ir sutikimo panaudojo ne namo statybai ir įrengimui, o galimai pervedė į Pravieniškių kalėjimo banko sąskaitą kaip paramą savo sūnėnui M. P., kuris ten atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę: 2014 m. sausio 20 d. – 280 Lt, 2014 m. vasario 20 d. – 280 Lt, 2014 m. kovo 20 d. – 280 Lt, 2014 m. spalio 6 d. – 260 Lt, 2014 m. spalio 13 d. – 240 Lt, iš viso 1 340 Lt arba 388 Eur. Anot ieškovo, nelogiška, kad 2014 m. pervesti 280 Lt ar dar mažesnės pinigų sumos per mėnesį buvo skirtos namo statybai, – šios pinigų sumos per mažos namui pastatyti, todėl jos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nurodė, jog atsakovė ieškovui privalo atlyginti pusę ne pagal paskirtį panaudoto A. Ž. kredito, t. y. 194 Eur (388 Eur : 2 = 194 Eur). Ieškovas taip pat nurodė, kad sutuoktiniai turi dar vieną bendrą kreditorių – A. K., kuris 2019 m. sausio 24 d. šeimai suteikė tikslinę 2 500 Eur paskolą automobilio Volvo XC70 įsigijimui su nustatytu paskolos grąžinimo terminu 2024 m. sausio 24 d., tačiau pažymėjo, jog paskola šiai dienai dar negrąžinta. Ieškovo teigimu, automobilis buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovas ir atsakovė paskolą kreditoriui A. K. turi grąžinti solidariai. Ieškovas nurodė, kad turi ir asmeninį kreditorių AB „NEO Finance“ pagal 2023 m. sausio 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K378911831 3 000 Eur ir 2023 m. birželio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K679726956 2 200 Eur. Kadangi kreditas suteiktas ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti, jis yra ieškovo asmeninė prievolė.

Atsiliepimas

4. Ieškovas R. L. atsiliepime į pateiktą priešieškinį nurodė, kad sutinka su atsakovės priešieškiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su atsakove, dėl 6 438,60 Eur skolos priteisimo kreditoriui A. Ž. solidariai iš ieškovo ir atsakovės, dėl prievolės kreditoriui AB „NEO Finance“ pripažinimo asmenine ieškovo prievole, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo, dėl 250 Eur skolos priteisimo atsakovei už teisines išlaidas administracinėje byloje, dėl 125,70 Eur įsiskolinimo atsakovei už namo draudimą ir dėl 128,57 Eur įsiskolinimo atsakovei už namo apsaugą. Ieškovas nurodė, jog nesutinka su atsakovės priešieškiniu dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio – 317 Eur priteisimo, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, dėl 5 647 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, dėl 1 300 Eur piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo už ieškovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį, dėl baudos ieškovui skyrimo, prašė teismo atsakovės priešieškinį šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog šiuo metu ieškovas dar gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau neatmeta aplinkybės, jog ateityje galimai pakeis gyvenamąją vietą, nes šiuo metu jo gaunamas atlyginimas yra nepakankamas, kad galėtų teikti vaikams atsakovės prašomą išlaikymą. Nurodė, kad atsakovė jos prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką sudarė taip, kad nepilnamečiai vaikai beveik pusę laiko gyventų su tėvu, nors vaikų faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra su motina ir ieškovas teikia jiems išlaikymą. Nurodė, jog atsakovė teismo prašė nustatyti, kad ieškovas su vaikais bendrautų ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį, taip pat nurodė vaikus pasiimti penktadienį 17 val., tačiau ieškovas pažymėjo, nežinantis, ar galės atsakovės nurodytu laiku, dar nepasibaigus darbo laikui, atvykti ir pasiimti vaikus. Ieškovui taip pat nesuprantamas atsakovės pageidavimas aritmetiškai padalinti per pusę vaikų rudens, pavasario ir vasaros atostogas bei nustatyti, jog pusę atostogų laiko vaikai praleistų su ieškovu. Ieškovas nurodė, jog nori bendrauti su savo vaikais ir bendraus su jais, tačiau tai turi būti patogu ir jam pačiam, ir vaikams. Atsakovė turėtų suprasti, jog ieškovas negali turėti atostogų tuo metu, kai vaikai atostogauja. Ieškovas pareikštu priešieškiniu nesutiko su atsakovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka dar ir dėl to, kad kraustymasis iš ieškovo namų pas atsakovę ir atvirkščiai gali sukelti vaikams nepatogumų. Ieškovo nuomone, nustatant bendravimo tvarką su vaikais turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus, todėl turi būti nustatyta jo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Įvertinęs savo gaunamas pajamas – 608 Eur darbo užmokestį ir turtinę padėtį, ieškovas nurodė, kad savo nepilnamečių vaikų išlaikymui galėtų mokėti kiekvienam po 220 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės, Jo teigimu, mokėti daugiau dėl objektyvių priežasčių negali, atsakovės prašomas 317 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui ieškovui finansiškai nepakeliamas. Ieškovas paaiškino, jog šalims dar gyvenant kartu, sudėjus jų abiejų gaunamus atlyginimus – apie 1 500 Eur per mėnesį, šių pinigų užtekdavo ir vaikams, ir namui išlaikyti, ir patiems pragyventi, ir kitiems šeimos poreikiams patenkinti. Ieškovo teigimu, galimybė vaikams skirti didesnį išlaikymą gali būti svarstytina tik šalims pardavus nekilnojamąjį turtą bei pasidalinus gautas lėšas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovui priklausančioje turto dalyje, tad klausimo apie išlaikymo įsiskolinimą net teoriškai būti negali, nes ieškovas be jau teikiamo išlaikymo, teikia išlaikymą suteikdamas būsto dalį, už kurį atsakovei iki šiol nereikia mokėti. Ieškovas su atsakovės nurodytu 5 647 Eur išlaikymo įsiskolinimu nesutiko, pažymėjo, kad dukros išlaikymo įsiskolinimą atsakovė skaičiuoja po 344 Eur, o sūnaus išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 310 Eur, nors prašomą išlaikymo dydį kiekvienam vaikui nurodo po 317 Eur, ir nepaaiškina, kodėl išlaikymo įsiskolinimui pasirinko tokias sumas. Ieškovas nurodė, jog nuo pat gyvenimo su atsakove skyrium geranoriškai mokėjo po 200 Eur kiekvienam vaikui. Nors atsakovė sutiko, kad po santuokos nutraukimo ieškovui būtų priteista santuokos metu šeimos poreikiams už 2 600 Eur įgyta transporto priemonė Volvo XC 70 (2003 m.), tačiau net ir žinodama, kad šis automobilis buvo įgytas už kreditoriaus A. K. skolintas lėšas ir ši skola iki šios dienos dar negrąžinta, nepagrįstai reikalavo priteisti jai iš ieškovo 1 300 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto bendro kilnojamojo turto dalį. Be to, nurodė, jog atsakovė teismui pateikė apgaulingus duomenis apie jai atitenkančio automobilio vertę. Anot ieškovo, už automobilį Volkswagen Passat ieškovė sumokėjo ne 4 000 Eur, kaip nurodyta jos pateiktame neišverstame į lietuvių kalbą dokumente Kaufvertrag, o ne mažiau kaip 9 000 Eur. Dokumente nurodė ir netikrą automobilio pirkimo datą – 2021 m. sausio 1 d., kadangi tik 2021 m. sausio 23 d., t. y. praėjus 3 savaitėms po automobilio neva „pirkimo“, atsakovė išsirinko būtent tą automobilį. Nurodė, jog automobilį pirko Lietuvoje iš asmens vardu E., kuris automobilį parvežė iš Vokietijos ir sutvarkė, atsakovė į Vokietiją nebuvo išvykusi. Atsakovė šio automobilio pirkimui panaudojo pinigus, gautus už parduotą automobilį VW Touran, kuris buvo pirktas šeimos poreikiams tenkinti, ir galimai kitus šeimos pinigus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. Ž. atsakovė patvirtino, jog automobilį nusipirko 2021 m. sausio 26 d., o pinigų dovanojimo sutartis su A. Ž. sudaryta tik 2021 m. sausio 27 d. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovės reikalavimas skirti jam baudą yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas savo pajamų neslepia, dirba legaliai, moka mokesčius. Atsakovė bando teismui sukelti abejones, neva tai ieškovas iš kažkur gauna dar papildomas pajamas, kurias persiveda į savo sąskaitą. Visus savo banko sąskaitos įeinančius mokėjimus ieškovas teismui yra pateikęs, o iš jo sąskaitos išeinantys mokėjimai, kur ieškovas išleidžia savo pinigus, nėra svarbūs. Ieškovo nuomone, tokia atsakovės pozicija rodo jos nesusigaudymą pateiktuose sąskaitos išrašuose arba sąmoningą siekį diskredituoti ieškovą. Ieškovas yra pateikęs teismui duomenis apie su AB „NEO Finance“ sudarytas dvi vartojimo kredito sutartis ir kad su jomis susiję pinigai buvo pervesti į ieškovo banko sąskaitą.

5. Atsakovė J. L. pateiktame priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas, prašydamas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės nenurodė, kokie jo konkretūs veiksmai lėmė santuokos iširimą, iškraipė faktines aplinkybes dėl santuokos iširimo, nutylėjo aplinkybę, jog šalių santuoka galutinai nutrūko dėl ieškovo neištikimybės, jam nepakankamai rūpinantis šeimos gerove bei interesais, palikus šeimą. Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytomis skyrybų priežastimis, nurodė, jog atsakovė didžiąja dalimi rūpinosi šeimos gerove, apmokėjo didžiąją dalį sąskaitų, pirko maistą, rūpinosi vaikais, juos išlaikė, išpirko namo dalį iš ieškovo motinos, rūpinosi namo šildymu pirkdama granules, rūpinosi namo pagerinimu, kai šeimai prireikdavo finansinės pagalbos, rūpinosi, iš kur pasiskolinti pinigų ir patenkinti būtinuosius šeimos poreikius, auklėjo viena vaikus. Ieškovo pajamos visos santuokos metu buvo minimalios, jis nesiekė tobulėti, susirasti papildomo darbo ar įgyti papildomos kvalifikacijos. Ieškovas savo gaunamas pajamas leido praktiškai savo vieno poreikiams patenkinti, bet ne šeimos. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė niekada nesmurtavo prieš ieškovą psichologiškai. Atsakovė prašydavo ieškovo pasirūpinti vaikais, namais, kadangi ji norėjo gyventi darnioje šeimoje, kurioje kiekvienas prisideda lygia dalimi prie jos gerovės, ir mano, jog tokie prašymai nelaikytini psichologiniu smurtu, net ir itin psichologiškai silpnam žmogui. Atsakovė sutiko su ieškovu ir prašė teismo, jog nepilnamečių šalių vaikų J. L. ir D. L. nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta būtent su atsakove, nes, jos nuomone, vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiks geriausius vaikų interesus, bus užtikrinta jiems saugi aplinka ir priežiūra. Atsakovės teigimu, jos siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais yra aiški, išsami, užkertanti kelią bet kokiems piktnaudžiavimams savo teisėmis ir pareigomis, todėl mano, jog tikslinga ją nustatyti. Nurodė, jog, jei būtų nustatyta ieškovo siūloma bendravimo tvarka, šalims būtų itin sunku tarpusavio sutarimu derinti skyrium gyvenančio tėvo susitikimų su vaikais laiką ir trukmę, vaikams planuotis savo laisvalaikį, ieškovui būtų sudaryta galimybė su vaikais bendrauti jam patogiausiu metu arba nebendrauti. Ieškovo prašoma bendravimo tvarka švenčių dienomis taip pat yra ydinga, nes pagal ją vienas iš tėvų visus metus prarastų galimybę švęsti kasmetines šventes su vaikais, o tai nebūtų sąžininga nei tėvų, nei vaikų atžvilgiu. Taip pat ir su atostogomis – šalims būtų sunku iš anksto jas planuotis, tartis su darbdaviais dėl kasmetinių atostogų laiko, būtų sunku planuoti vaikų stovyklas. Teigė, kad ieškovas nurodo konkrečias valandas, kada jis bendraus su vaikais jo gimimo ir Tėvo dieną ne darbo dienomis, tačiau nenurodo valandų darbo dienomis, nenurodo, kokiu būdu šalys susitars dėl bendravimo darbo dienomis per ieškovo gimimo dieną ar Tėvo dieną. Atsakovė nurodė, jog sutuoktinių nepilnametei dukteriai J. L. yra penkiolika metų, o sūnui D. L. – aštuoneri metai. Šiuo periodu vaikai nuolatos auga (didėja), dėl to jiems neretai tenka pirkti naują aprangą, avalynę, leisti į įvairias pramogų ir laisvalaikio vietas, pirkti naujus žaidimus, daiktus, leisti dukrą į kirpyklą, pas kosmetologą ir kt. Taip pat kinta ir vaikų mitybos raciono poreikiai. Anot atsakovės, dukros poreikiams reikalinga 772,42 Eur suma, sūnaus – 704,26 Eur suma. Atsakovė nurodė, jog nutraukus ginčo šalių santuoką, jų nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiks išlaikymas, teikiamas periodinėmis išmokomis. Kadangi atsakovė nurodė, jog gauna po 85,75 Eur per mėnesį papildomai už kiekvieną vaiką iš savivaldybės, iš ieškovo turėtų būti priteistinas periodinis mėnesinis išlaikymas dukrai J. L. – 344 Eur ((772,42 Eur – 85,75 Eur):2), sūnui D. L. – 310 Eur ((704,26 Eur – 85,75 Eur)/2). Paaiškino, kas sudaro 74,72 Eur komunalinių ir kitų išlaidų, tenkančių vienam vaikui sumą (namo šildymui skirtos granulės, televizija, internetas, elektros, sunaudojamo vandens, komunalinių atliekų išvežimo paslaugos mokesčiai). Ši suma iš esmės galėtų būti dar didesnė, kadangi nėra įtraukti namo apsaugos ir draudimo mokesčiai, prie kurių ieškovas nuo išėjimo iš namų momento neprisidėjo. Atsakovės teigimu, siekiant planuoti vaikų išlaidas būtų naudinga nustatyti dieną iki kurios ieškovas privalo pervesti visą išlaikymo sumą, todėl atsakovė prašė nustatyti, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistą išlaikymo sumą ieškovas įsipareigoja pervesti į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 d. Atsakovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki atsiliepimo pateikimo dienos, ieškovas iš viso suteikė vaikams 6 125 Eur išlaikymo, skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 1 d. iki atsiliepimo/priešieškinio pateikimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas bendrai abiem vaikams sudaro 5 647 Eur sumą ((344 Eur x 18 mėn.) + (310 Eur x 18 mėn.) – 6 125 Eur). Atsakovė sutiko, jog santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, po santuokos nutraukimo liktų kiekvienos šalies asmenine nuosavybe po ½ dalį. Atsakovė taip pat sutiko, jog po santuokos nutraukimo, ieškovui būtų priteista santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis Volvo XC 70, kurio vertė šiai dienai yra 2 600 Eur, tačiau prašė iš ieškovo priteisti jai 1 300 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto bendro kilnojamojo turto dalį. Atsakovė sutiko, jog po santuokos nutraukimo jai būtų priteista transporto priemonė – keleivinis automobilis Volkswagen Passat, kurio vertė priešieškinio pateikimo dienai apytiksliai yra 6 700 Eur. Nurodė, jog šis automobilis buvo įgytas už 4 000 Eur sumą, prie šios transporto priemonės įsigijimo pilna kaina prisidėjo atsakovės brolis A. Ž., padovanodamas jai gimtadienio proga asmeninėn nuosavybėn 4 000 Eur, kurie buvo skirti šio automobilio įsigijimui. Tą patvirtina kartu su atsiliepimu pridėta 2021 m. sausio 27 d. lėšų dovanojimo sutartis sudaryta tarp atsakovės ir A. Ž.. Pažymėjo, jog minėtą automobilį surado taip pat A. Ž., o ieškovas prie jo įsigijimo niekaip neprisidėjo. Automobilio kaina nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje sudaro 4 000 Eur sumą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė prašė šį automobilį pripažinti jos asmenine nuosavybe. Nesutiko su ieškovu, jog aptariamo automobilio kaina patikslinto ieškinio pateikimo dienai yra 7 000 Eur, paaiškino, jog automobilis nėra pačios geriausios būklės, jis yra mechaninės pavarų dėžės, rida siekia daugiau kaip 250 000 km, „Autoplius“ vertinimu šio automobilio vidutinė rinkos vertė sudaro 6 700 Eur. Atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu priteisti kreditoriui A. Ž. solidariai iš ieškovo ir atsakovės 6 438,60 Eur skolą. Taip pat sutiko, jog kreditoriniai įsipareigojimai sudaryti tarp AB „NEO finance“ ir ieškovo pagal Vartojimo kredito sutartis Nr. K378911831 ir K679726956 iki jų visiško įvykdymo būtų pripažintos asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Šias prievoles ieškovas įgijo jau šalims faktiškai nebevedant bendro ūkio, gautas lėšas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė, be kita ko, prašė atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės 194 Eur dalį už ne pagal paskirtį panaudoto A. Ž. kredito. Ieškovas klaidingai nurodė, kad iš A. Ž. suteikto 6 438,60 Eur kredito, atsakovė suteikė savo sūnėnui 1 340 Lt (388 Eur) finansinės pagalbos, taip panaudojo suteiktą kreditą ne pagal paskirtį. Atsakovės teigimu, minėtos lėšos sūnėnui buvo pervestos A. Ž. ir tetos E. P. prašymais, kurios buvo grąžintos: 2014 m. spalio 21 d. atsakovės teta E. P. pervedė atsakovei 50 Lt, (14,48 Eur), o likusius 70 Lt (20,27 Eur) grąžino A. Ž. grynaisiais pinigais, taip pat prieš šventes atsakovei paduodamas (dalį jų padovanodamas) 1 100 Lt, (318,58 Eur). 2014 m. gruodžio 10 d. atsakovė nurodytus pinigus įnešė į savo banko sąskaitą. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog visos santuokos metu didžiąja dalimi rūpinosi šeimos poreikiais – pirko maistą ir namų apyvokos daiktus, apmokėjo sąskaitas, netgi apmokėdavo atsakovo mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugas tiek šalims gyvenant kartu, tiek ir nustojus faktiškai gyventi. Tuo tarpu ieškovas, šalims gyvenant kartu, nežinia kur leisdavo gaunamas pajamas. Nurodė, jog tarp šalių nekilo ginčo, jog šalys faktiškai kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Be to, šalys, siekdamos apskųsti su jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo susijusį Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. (2.1.E) A1-2779 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, 2023 m. vasario 23 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Mindaugu Klemeniu dėl teisinės pagalbos teikimo, abu įsipareigojo apmokėti teisines išlaidas. Už skundo parengimą ir pateikimą teismui atsakovė advokatui sumokėjo 500 Eur, ieškovas atsakovei ½ sumos, t. y. 250 Eur, negrąžino iki šios dienos. Pagal advokato parengtą skundą Regionų apygardos administraciniame teisme buvo pradėta administracinė byla Nr. eI3-5067-342/2023, tačiau ji buvo nutraukta teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi. Dėl šios priežasties atsakovė prašė jos naudai iš ieškovo priteisti ½ dalį sumos už minėto skundo parengimą, t. y. 250 Eur. Taip pat paaiškino, jog ginčo šalys naudojasi namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos ir draudimo paslaugomis, yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis su UAB „Ekskomisarų biuras“ ir „ERGO draudimu“, apsaugos įmonei UAB „Ekskomisarų biuras“ už namo apsaugos paslaugas pagal pateiktas sąskaitas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. atsakovė sumokėjo 257,14 Eur sumą, o draudimo bendrovei „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ už draudimo paslaugas – 251,50 Eur, atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė iš ieškovo priteisti ½ šių jos patirtų išlaidų, susijusių su abiejų šalių nuosavybe, t. y. 254,32 Eur ((257,14 Eur + 251,50 Eur):2). Paaiškino, jog atsakovės atstovės prašymu teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovą per 10 dienų, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 16 d., pateikti visų savo turimų asmeninių banko sąskaitų išsamius išrašus apie įeinančius ir išeinančius mokėjimus už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. 2023 m. rugsėjo 18 d., t. y. praleidęs 2 dienas teismo nustatyto termino, ieškovo atstovas į elektroninę civilinę bylą pateikė ieškovui priklausančios asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., kuriame nurodyti tik įeinantys mokėjimai, taip pat AB „NEO finance“ ieškovui priklausančios asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyti įeinantys ir išeinantys mokėjimai už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakovės atstovė pateikė prašymą pakartotinai įpareigoti ieškovą pateikti išsamius asmeninių banko sąskaitų išrašus apie įeinančius ir išeinančius mokėjimus, taip pat pateikti kredito sutarčių Nr. K378911831 ir Nr. K679726956 kopijas bei duomenis apie negrąžintų kreditų likučių sumas. Po parengiamojo teismo posėdžio 2023 m. spalio 3 d. ieškovo atstovas pateikė tik vartojimo kredito sutarčių Nr. K378911831 ir Nr. K679726956 specialiąsias sąlygas, asmeninių banko sąskaitų išsamūs išrašai pateikti nebuvo. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas nevykdė laiku teismo įpareigojimų, atsakovė prašė skirti ieškovui baudą.

6. Trečiasis asmuo A. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog patvirtina aplinkybes, išdėstytas atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį, o būtent, kad, sutuoktiniams įsigijus namą, A. Ž. padėjo sesers šeimai, prie namo statybos darbų prisidėjo tiek savo darbu, tiek piniginėmis lėšomis. Nurodė, kad pinigines lėšas pervesdavo atsakovei bankiniais pavedimais ar paduodavo grynaisiais, o už tuos pinigus atsakovė pirko statybines medžiagas namui. Atsižvelgdamas į tai, A. Ž. prašė būti pripažintas sutuoktinių kreditoriumi, priteisti jam 6 438,60 Eur piniginių lėšų iš ieškovo ir atsakovės solidariai. Trečiasis asmuo taip pat patvirtino aplinkybę, kad 2021 m. sausio 7 d. padovanojo atsakovei J. L. gimtadienio proga asmeninėn nuosavybėn 4 000 Eur, o atsakovė tuos pinigus panaudojo automobilio Volkswagen Passat (2013 m.), v. n. (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Minėtą automobilį atsakovei surado ir pasiūlė pirkti A. Ž., ieškovas prie automobilio įsigijimo niekaip neprisidėjo. Trečiojo asmens teigimu, automobilio kaina sudaro 4 000 Eur sumą ir yra nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Prašė tenkinti atsakovės reikalavimą po santuokos nutraukimo automobilį Volkswagen Passat pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe.

7. Trečiasis asmuo AB „NEO Finance“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu ginčo šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus bei argumentus.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovą R. L. pažįsta seniai, nes yra jo darbovietės klientas, iš jo perka ir užsako dalis transporto priemonėms. Buvo įsigijęs automobilį, kurį norėjo parduoti, R. L. automobilis sudomino, todėl davė jam pasivažinėti. Pradžioje kalbėjo apie 2 000 Eur sumą už automobilį, galutinai sutarė dėl 2 500 Eur. Automobilį atidavė ieškovui lyg rudenį šiam nesumokėjus pinigų, kadangi juo pasitikėjo. Dėl galutinės pinigų sumos sutarė vėliau, jau po automobilio atidavimo. Nors nurodė, kad viską derino tik su ieškovu, tačiau ieškovas automobilį naudojo šeimos poreikiams, todėl prašė skolą priteisti iš abiejų.

10. Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra R. L. draugas 6-7 metus. Draugo žmonai prieš 3-4 metus padėjo ieškoti Vokietijoje automobilio, kaip tarpininkas. Neatsimena, ar buvo susitikę, ar telefonu kalbėjo, atsakovė prašė paieškoti automobilio. Patvirtino, kad už automobilį sumokėjo tokią sumą, kuri nurodyta dokumentuose. Vokietijoje atstovai išrašė dokumentus, kuriuos liudytojas parvežė ir atidavė atsakovei. Pinigus apie 4 000-5000 Eur lyg grynaisiais atidavė, nepamena. Papildomo užmokesčio iš draugo negavo, tik už transportavimo paslaugas sumokėjo jam 250-300 Eur. Kadangi automobilį pirko atsakovei, pats jokių sutarčių nesudarė, ji ant sutarties pasirašė, kai parvežė automobilį. Kokių buvo defektų nepamena, lyg kažkas buvo. Nurodė, kad užsienyje už tokią kainą nupirkti galima automobilį, šiuo metu automobiliai yra pabrangę.

11. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N. N. teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą išvadą ir nurodė, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimams neprieštarauja, nes vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka nepilnamečių vaikų interesus, siūlo nustatyti bendrą šalių siūlomą ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Papildomai nurodė, kad išlaikymo suma skirta nepilnamečių vaikų išlaikymui turėtų būti panašaus dydžio, kokį šalys skyrė gyvendamos kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

12. Telšių apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. nusprendė:

12.1. Nutraukti ieškovo R. L. ir atsakovės J. L. santuoką, sudarytą 2008 m. kovo 29 d., įregistruotą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 70, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12.2. Nutraukus santuoką, atsakovei J. L. palikti santuokinę pavardę – „L.“, ieškovui R. L. palikti prigimtinę pavardę – „L.“.

12.3. Nustatyti nepilnamečių vaikų J. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

12.4. Nustatyti ieškovo R. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. L. ir D. L. tvarką.

12.5. Priteisti iš ieškovo R. L. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. L., (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įpareigoti išlaikymo sumą pervesti į atsakovės J. L. atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 d.

12.6. Priteisti iš ieškovo R. L. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams J. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. L., (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 1 437,50 sumą, mokėjimą išdėstant 36 mėnesių laikotarpiui: 35 mėnesius mokant kas mėnesį po 79 Eur, 36 mokėjimo mėnesį sumokant 110 Eur.

12.7. Skirti nepilnamečių J. L. ir D. L. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise jų motiną J. L..

12.8. Santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui R. L. priteisti šį turtą: ½ dalį 0,0740 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000 Eur, ir ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 36 000 Eur, esančių adresu (duomenys neskelbtini); transporto priemonę Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 600 Eur; atsakovei J. L. priteisti šį turtą: ½ dalį 0,0740 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000 Eur, ir ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 36 000 Eur, esančių adresu (duomenys neskelbtini); atsakovei J. L. priteisti iš ieškovo R. L. 1 300,00 Eur piniginę kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą.

12.9. Transporto priemonę Volkswagen Passat, (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 700 Eur, pripažinti asmenine J. L. nuosavybe.

12.10. Priteisti iš ieškovo R. L. atsakovės J. L. naudai 250 Eur patirtų teisinių išlaidų administracinėje byloje.

12.11. Priteisti iš ieškovo R. L. atsakovės J. L. naudai 125,70 Eur įsiskolinimą už nesumokėtą namo draudimo mokestį, 128,57 Eur įsiskolinimą už nesumokėtą namo apsaugos mokestį.

12.12. Priteisti solidariai iš ieškovo R. L. ir atsakovės J. L. kreditoriaus A. Ž. naudai 6 438,60 Eur skolą.

12.13. Priteisti iš ieškovo R. L. ir atsakovės J. L. kreditoriaus A. Ž. naudai po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.14. Priteisti solidariai iš ieškovo R. L. ir atsakovės J. L. kreditoriaus A. K. naudai 2 500 Eur skolą.

12.15. Nustatyti, kad ieškovo R. L. prievolė kreditorei AB „Neo Finance“ pagal 2023 m. sausio 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K378911831 3 000,00 Eur ir 2023 m. birželio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K679726956 2 200,00 Eur, lieka asmenine ieškovo R. L. prievole.

12.16. Priteisti iš ieškovo R. L. bylinėjimosi išlaidas – 1 022 Eur žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą.

12.17. Priteisti iš atsakovės J. L. bylinėjimosi išlaidas – 741 Eur žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą.

12.18. Palikti 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 2024 m. sausio 3 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

12.19. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), ir atsakovė J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė 2008 m. kovo 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 70. Iš gimimo liudijimų teismas nustatė, kad J. L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas R. L. ir atsakovė J. L.. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatė, kad 0,0740 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei pagal 2018 m. spalio 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1M18-3530. Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymų nustatė, kad ieškovo R. L. vardu 2019 m. sausio 29 d. registruotas automobilis Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), atsakovės J. L. vardu 2021 m. sausio 30 d. registruotas automobilis Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini).

14. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Iš byloje esančių duomenų ir ginčo šalių išdėstytų pozicijų teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio konfliktų ir tęsti bendravimo, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Teismas pažymėjo, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl priėjo išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnis).

15. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, į tai, jog šalys turi nepilnamečių vaikų, ir atsakovei paliko santuokinę pavardę – „L.“, o ieškovui paliko prigimtinę pavardę – „L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

16. Atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis ir į tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nėra, teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų J. L. ir D. L. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su atsakove, vaikų motina J. L., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi šiuo metu tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė teismo nustatyti jų siūlomas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkas. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų geriausius interesus, į abiejų ginčo šalių išsakytus pastebėjimus, įvertinęs jų pateiktas bendravimo tvarkas, nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir ją detalizavo.

18. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, sprendė, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, iš ieškovo R. L. nepilnamečių vaikų J. L. ir D. L. išlaikymui kiekvienam priteisė po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, kuria būtų užtikrinami ne tik vaikų būtinieji, bet ir laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo poreikiai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pinigus įsipareigojo pervesti į atsakovės J. L. atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 d. Atsakovę skyrė vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovei, vertino aplinkybę, kad, nors ieškovas nurodė, kad pradėjus gyventi skyrium atsakovei duodavo vaikų išlaikymui grynaisiais po 100 Eur per savaitę, atsakovei to nepripažįstant, ieškovas byloje kitų duomenų, nei teismui pateikė atsakovė ieškovo bankiniais pavedimais teiktą nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtą sumą, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo, kai paliko šeimą ir gyveno atskirai, nepateikė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad šalys nepateikė duomenų, jog nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalinga kitokio dydžio išlaikymo suma, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog įsiskolinimo laikotarpiu šalių materialinė padėtis būtų buvusi žymiai geresnė ar blogesnė nei yra dabar, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, jog nuo 2022 m. birželio 1 d. iki priešieškinio pateikimo dienos 2023 m. lapkričio 30 d. ir dabar vaikai gyvena su atsakove, į tai, jog per minėtą laikotarpį ieškovas vaikams yra pervedęs 6 125 Eur dydžio išlaikymo sumą (pateikti bankiniai išrašai), reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies. Paaiškino, kad įsiskolinimas skaičiuotinas kiekvienam vaikui už 18 mėnesių po 250 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso po 4 500 Eur, t. y. iš ieškovo priteisė nepilnamečių vaikų J. L. ir D. L. išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 1 437,50 Eur, iš viso 2 875 Eur (4 500 Eur x 2 – 6 125 Eur) (CK 3.200 straipsnis). Ieškovas prašė, atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį, išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, nurodydamas, kad visos skolos sumokėti iš karto negali. Atsakovė neprieštaravo dėl įsiskolinimo išdėstymo. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, teismas vertino, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir išlaikymo įsiskolinimo 2 875 Eur sumą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, 35 mėnesius mokant kas mėnesį po 79 Eur, 36 mokėjimo mėnesį sumokant 110 Eur sumą (CPK 284 straipsnis).

20. Iš į bylą pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0740 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (turto vertė – 8 000 Eur) ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertė – 72 000 Eur), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nekilnojamojo turto vertę nustatė pagal ieškovo pateiktą UAB „JG Valuations“ Konsultaciją dėl galimo turto pardavimo kainos. Atsižvelgdamas į tai, jog ginčo tarp šalių dėl nekilnojamojo turto padalinimo, vertės nėra, ir šalys nekilnojamąjį turtą prašė padalinti po ½ dalį, teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus šioje dalyje tenkino, šalims nekilnojamąjį turtą priteisė po ½ dalį, nurodydamas kiekvienam tenkančio turto vertę – po 40 000 Eur.

21. Teismas taip pat nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo transporto priemones Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 600 Eur, Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertę atsakovė nurodė esant 6 700 Eur, o ieškovas – 7 000 Eur. Kadangi tarp šalių ginčo dėl santuokos metu įgytos transporto priemonės Volvo XC70 nekilo, pirmosios instancijos teismas šalių prašymu šią transporto priemonę priteisė ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisė 1 300 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Teismas pripažino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl kito automobilio, t. y. Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainos ir jo vertės. Atsižvelgęs į išdėstytas šalių pozicijas, į byloje esančius įrodymus (atsakovės ir jos brolio A. Ž. susirašinėjimą, liudytojo E. B. patvirtinimus) sprendė, jog šiuo atveju ieškovas, nedalyvavęs minėtos transporto priemonės paieškose bei pirkime, negalėjo žinoti, kokią konkrečiai galutinę sumą atsakovė sumokėjo už įsigytą automobilį, o tik daro prielaidas pagal byloje pateiktus atsakovės susirašinėjimus su broliu A. Ž.. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (užsienio kalba), kuria atsakovė įsigijo transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), už 4 000 Eur yra galiojanti, į tai, kad CK pirmosios knygos II dalies IV skyriuje įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą, kuris lemia tai, kad sudarytas sandoris galioja tol, kol nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės reikalavimą pripažinti transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 700 Eur, asmenine atsakovės J. L. nuosavybe bei paliko jos nurodytą automobilio vertę, kurią patvirtina byloje pateiktas autoplius.lt automobilio vertinimas. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog įsigyjant automobilį Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 7 000 Eur suma. Teismas, be kita ko, sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovas neprašė nuginčyti atsakovės pateikto automobilio įsigijimo dokumento, kad galimai klaidingai nurodyta data, nedaro automobilio įsigijimo dokumento negaliojančiu, kad neišsireikalavo ir nepateikė prašymo iš VĮ „Regitros“ išreikalauti dokumentą, kurio pagrindu buvo atsakovės vardu registruotas ginčo automobilis (CPK 185 straipsnis).

22. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 194 Eur, už dalį ne pagal paskirtį panaudoto A. Ž. kredito, nurodydamas, kad A. Ž. suteiktas kreditas 2014 m. sausio 20 d. 280 Lt (81,09 Eur), 2014 m. vasario 20 d. – 280 Lt (81,09 Eur), 2014 m. kovo 20 d. – 280 Lt (81,09 Eur), 2014 m. spalio 6 d. – 260 Lt (75,30 Eur), 2014 m. spalio 13 d. – 240 Lt (69,51 Eur), viso 1 340 Lt arba 388 Eur buvo panaudotas ne pagal paskirtį, kad galimai tokios mažos sumos nebuvo skirtos namo statybai, o pervesti į Pravieniškių kalėjimo banko sąskaitą sūnėnui M. P.. Teismas nustatė, jog atsakovė neginčijo, kad dalį ieškovo nurodytų pinigų ji pervedė į Pravieniškių kalėjimo banko sąskaitą kaip paramą savo sūnėnui M. P., kuris ten atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau pateikė rašytinius įrodymus, jog sūnėnui pervesti pinigai 2014 m. spalio 6 d. – 80 Lt (23,17 Eur) ir 2014 m. spalio 13 d. – 60 Lt (174,38 Eur) jai buvo grąžinti artimųjų giminaičių, jog A. Ž. grynaisiais pinigais jai davė 1 100 Lt (318,58 Eur), kuriuos ji 2014 m. gruodžio 10 d. įsinešė į savo banko sąskaitą bei 2014 m. spalio 21 d. E. P. pervedė 50,00 Lt (14,48 Eur). Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 194 Eur už dalį ne pagal paskirtį panaudoto A. Ž. kredito (CPK 185 straipsnis).

23. Teismas nustatė, kad ieškovas R. L. prašė 2 500 Eur paskolą kreditoriui A. K. priteisti iš ieškovo R. L. ir atsakovės J. L. solidariai. Iš byloje pateiktos 2019 m. sausio 28 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. pardavė R. L. automobilį Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina nurodyta 2 000 Eur. Iš 2019 m. sausio 24 d. Paskolos sutarties nustatė, kad A. K. automobilio Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), įsigijimui suteikė 2 500 Eur tikslinę paskolą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis CK 6.872 straipsnio 3 dalimi, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, atsižvelgęs į tai, kad automobilis buvo įgytas šeimos poreikių tenkinimui, į tai, kad 2019 m. sausio 24 d. Paskolos sutartis tikslinė – sudaryta automobilio Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), įsigijimui, paskolos grąžinimo terminas nurodytas 2024 m. sausio 24 d., į tai, kad, nors 2019 m. sausio 28 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), kaina 2 000 Eur, tačiau abu paskolos sutartį pasirašę tiek ieškovas R. L., tiek kreditorius A. K. patvirtino, jog ieškovui neatsiskaitant iš karto už automobilį, jie sutarė dėl galutinės automobilio 2 500 Eur kainos, teismas tenkino ieškovo reikalavimą, 2 500 Eur skolą kreditoriui A. K. iš ieškovo R. L. ir atsakovės J. L. priteisiant solidariai (CK 3.109 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 3 dalis, 6.877 straipsnis).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčo dėl atsakovės prašomos priteisti jos naudai 250 Eur skolos, susidariusios dėl patirtų teisinių išlaidų administracinėje byloje Nr. eI3-5067-342/2023, taip pat dėl 125,70 Eur įsiskolinimo už nesumokėtą namo draudimo mokestį pagal sudarytas namo draudimo sutartis su draudimo bendrove „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ bei 128,57 Eur įsiskolinimo už nesumokėtą namo apsaugos mokestį pagal sudarytą sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“, nekilo, ieškovas su šiais atsakovės reikalavimais sutiko. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas iš ieškovo R. L. atsakovės J. L. naudai priteisė 250 Eur skolą, 125,70 Eur įsiskolinimą už namo draudimą bei 128,57 Eur įsiskolinimą už namo apsaugą (CPK 185 straipsnis).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismui šalims išaiškinus įrodinėjimo paskirstymo taisyklės, ieškovas per 10 dienų buvo įpareigotas pateikti visų savo turimų asmeninių banko sąskaitų išrašus apie įeinančius ir išeinančius mokėjimus už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., kaip ir nurodė atsakovė, ieškovas 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė priklausančios asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti tik įeinantys mokėjimai bei AB „NEO finance“ ieškovui priklausančios asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti įeinantys ir išeinantys mokėjimai. Tenkinus atsakovės atstovės prašymą, ieškovas 2023 m. rugsėjo 26 d. teisėjo rezoliucija buvo įpareigotas pateikti kredito sutartis Nr. K378911831 ir Nr. K679726956 iki parengiamo posėdžio, t. y. iki 2023 m. spalio 3 d., įpareigojimą ieškovas įvykdė po parengiamojo posėdžio 2023 m spalio 3 d. 15.30 val., ieškovo atstovui nurodant, kad dokumentus pateikė vakar, jog galimai dėl techninės ar žmogiškosios klaidos nebuvo pateiktos kredito sutartys. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog šalys parengiamojo posėdžio metu siekė bylą užbaigti taikiai, nepavykus, ketino teikti patikslintą ieškinį. Atsakovės J. L. atstovei advokato padėjėjai Gabijai Ročytei 2024 m. kovo 20 d. buvo išduotas liudijimas apie teisę gauti rašytinius įrodymus iš visų banko įstaigų veikiančių Lietuvos Respublikoje duomenis, apie ieškovo R. L. turimas banko sąskaitas, taip pat išrašus iš šių sąskaitų apie įeinančius ir išeinančius mokėjimus už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 19 d. Iš atsakovės teismui pateiktos informacijos nustatyta, kad ieškovas kitų asmeninių banko sąskaitų, nei pateikė 2023 m. rugsėjo 18 d., neturi. Atsižvelgęs į nurodytą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas teismo nurodytus įpareigojimus vykdė iš dalies, praleisdamas nustatytą terminą, iki galo šių teismo įpareigojimų neįvykdydamas, pateikė AB „Swedbank“ banko sąskaitos tik įeinančius mokėjimus. Įvertinęs aplinkybę, kad byloje buvo siekiama ginčą užbaigti taikiai, ieškovo atstovas buvo parengęs ne vieną taikos sutartį, kurią teikė atsakovei, jos atstovei, į tai, kad ieškovą įpareigojant pateikti įrodymus jam nebuvo išaiškintos neįvykdymo pasekmes, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo skirti ieškovui R. L. baudą už įpareigojimo neįvykdymą (CPK 199 straipsnio 6 dalis).

26. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, jog patenkinti priešieškinio reikalavimai, kurie sutapo su ieškinio reikalavimais, nelaikytini priešieškinio tenkinimu, į tai, kad kreditoriui skola priteista iš šalių solidariai, ieškovo ir atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė vienai iš kitos, tačiau iš ieškovo ir atsakovės priteisė trečiojo asmens naudai patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas po 250 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas byloje sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, kita žyminio mokesčio dalis ieškovui 2023 m. birželio 29 d. nutartimi buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovė byloje sumokėjo 304 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimus bei 55 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismas vertino, kad patenkinus patikslinto ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus iš dalies, iš ieškovo R. L. valstybės naudai priteistina ½ dalis – 55,00 Eur žyminio mokesčio už pareikštus neturtinius reikalavimus, 135,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 65,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 845 Eur ((40 000 Eur + 1 300 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) už priteistą turtą, 100,00 Eur ((6 438,60 Eur + 2 500 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) : 2 už turtinius reikalavimus kreditoriams, 22,00 Eur (250 Eur + 125,70 Eur + 128,57 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) už turtinius reikalavimus, iš viso 1 222,00 Eur. Įvertinęs tai, kad ieškovas yra sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio pateikdamas ieškinį, teismas iš jo valstybei priteisė 1 022 Eur žyminio mokesčio sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas vertino, kad patenkinus patikslinto ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus iš dalies, iš atsakovės J. L. valstybės naudai priteistina ½ dalis – 55 Eur žyminio mokesčio už pareikštus neturtinius reikalavimus, 945 Eur ((40 000 Eur + 1 300 Eur + 6 700 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) už priteistą turtą, 100 Eur ((6 438,60 Eur + 2 500 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) : 2) už turtinius reikalavimus kreditoriams, iš viso 1 100 Eur. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė yra sumokėjusi 359 Eur žyminio mokesčio pateikdama priešieškinį, į tai, kad prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose neapmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 5 dalis), iš jos valstybei priteisė 741 Eur žyminio mokesčio sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27. Atsakovė J. L. (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6130-952/2023, dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, taip pat dėl iš ieškovo R. L. bei atsakovės J. L. solidariai kreditoriui A. K. priteistos 2 500 Eur skolos ir prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus D. L. ir nepilnametės dukros J. L. periodinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 317 Eur, nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 27 d.) iki vaikų pilnametystės arba kol vaikai įgis vidurinį išsilavinimą pagal bendrojo lavinimo programą (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies pagrindu), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 647 Eur išlaikymo įsiskolinimą už nepilnamečius vaikus, susidariusį laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d.; 3) 2 500 Eur kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui A. K. pripažinti asmenine ieškovo R. L. prievole ir iš atsakovo R. L. kreditoriaus naudai priteisti 2 500 Eur skolą arba pripažinus skolą kreditoriui esant bendra sutuoktinių skola, priteisti ją daliniu būdu – kiekvienam sumokant kreditoriui po 1 250 Eur. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo R. L. apeliantės J. L. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje priimtas neįsigilinus į bylos aplinkybes, pažeidžiant materialinės teisės normas, teisingumo, proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principus, teismui nukrypus nuo teismų praktikos, dėl ko sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantė savo nuomonę grindžia žemiau nurodytais argumentais:

28.1. Atsakovė, motyvuodama nepilnametės dukros išlaikymui reikalingą dydį, nurodė, jog dukros mėnesiniai poreikiai sudaro apie 772,42 Eur, sūnaus – 704,26 Eur, juos detalizavo. Nepaisant to, jog teismas pripažino, kad atsakovės nurodyta per mėnesį reikalinga suma nepilnamečiams vaikams yra reali ir pakankama vaikų poreikiams patenkinti, priimdamas sprendimą teismas iš ieškovo kiekvienam vaikui priteisė mažesnį išlaikymo dydį negu atsakovė nurodė.

28.2. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, jog atsakovo gaunamos pajamos iki šalių faktinio išsiskyrimo, jiems išsiskyrus ir iki sprendimo priėmimo momento sudarė 608 Eur, o teismas, ištyręs rašytinius įrodymus (ieškovo banko sąskaitos išrašus), nenustatė, kad ieškovas gautų papildomų lėšų. Apeliantės vertinimu, byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie leistų objektyviai spręsti, kad ieškovas neturi galimybių gauti geriau apmokamo darbo ar užsidirbti papildomai. Pasisakydama dėl ieškovo finansinės padėties, atkreipia dėmesį, jog byloje pateikti ieškovo AB „Swedbank“, asmeninės banko sąskaitos, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašai patvirtina, jog ieškovas be gaunamo darbo užmokesčio, būdamas paklausios specialybės, t. y. automobilių mechanikos atstovu, taip pat gauna ir kitų pajamų grynaisiais pinigais, kurios nėra susijusios su darbo užmokesčiu. Apeliantės teigimu, faktiškai iki pat 2024 m. vasario mėn. (kada laikinas išlaikymas buvo perduotas išieškojimui ir antstolis areštavo ieškovo asmenines banko sąskaitas) ieškovo pajamos kiekvieną mėnesį buvo didesnės nei 608 Eur. Jis per 19 mėn. laikotarpį (nuo 2022 m. birželio mėn. (kai nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. liepos 1 d. banko paslaugomis naudojamasi nebebuvo) iki 2024 m. sausio mėn. (po kurio antstolis areštavo atsakovo sąskaitą)) į savo banko sąskaitą įnešė 8 565,00 Eur, t. y. išvedus vidurkį vidutiniškai po 450,79 Eur (8 565,00 Eur / 19 mėn.)). Taip pat nurodo, jog ieškovas periodiškai gaudavo neaiškios kilmės bankinių pavedimų, o tai, atsakovės nuomone, rodo, jog ieškovui bankiniais pavedimais buvo mokama už atliktus automobilių remonto darbus. Be kita ko, iš bankinių išrašų matyti, jog ieškovas ne kartą ir pats skolino pinigus kitiems asmenims, prisidėjo prie jų poreikių tenkinimo. Kiek iš viso ieškovas per mėnesį užsidirba papildomai grynaisiais pinigais ir kokios jo yra realios pajamos – nėra aišku, tačiau akivaizdu, jog jo gaunamos pajamos per vieną mėnesį prasideda nuo 1 050 Eur (608 Eur + 450,79 Eur). Ieškovo teikta parama J. L. ar kitiems asmenims, taip pat pinigų skolinimo faktas parodo, jog ieškovo realios pajamos nėra vien tik gaunamas oficialus darbo užmokestis. Be to, 2024 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog, jeigu gauna papildomas pajamas, būna labai patenkintas (0:29:30 sek.), o 2024 m. rugsėjo 11 d. posėdžio metu pripažino, jog gyvendamas su atsakove jis gaudavo papildomų pajamų, nesusijusių su darbo užmokesčiu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliantė nesutinka, jog ieškovo gaunamas mėnesines pajamas iki šalių gyvenimo skyriumi dienos ar sprendimo priėmimo momentu sudarė vien gaunamas oficialus darbo užmokestis 608 Eur, taip pat nesutinka, kad sutuoktinių bendros pajamos iki gyvenimo skyriumi pradžios sudarė apie 1 500 Eur.

28.3. Pažymi ir tai, jog netgi jeigu ieškovo visas pajamas šiai dienai sudarytų tik gaunamas darbo užmokestis (kas akivaizdžiai būtų klaidinga nagrinėjamu atveju), kuris yra arti MMA, tačiau nesiekia net ir jo (nes MMA sudaro 709,00 Eur/mėn.), tai vis vien neatleistų ieškovo nuo pareigos teikti tokį išlaikymo dydį vaikams, kuris patenkintų visus būtinuosius ir papildomus jų poreikius. Ieškovas nurodė, jog yra įgijęs vidurinį išsilavinimą – dėl kokios priežasties nesiekė įgyti aukštesnės kvalifikacijos, siekiu susirasti geriau apmokamo darbo – neaišku ir teismo posėdžio metu paaiškinti negalėjo. Taip pat nepateikė jokių duomenų, jog jis turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų papildomai užsidirbti. Be kita ko, nepateikė ir jokių duomenų, jog jis bent siektų ieškotis geriau apmokamo darbo, priešingai – 2024 m. vasario 14 d. posėdžio metu nurodė, jog šis darbas jam yra labai patogus, nes yra laisvas darbo grafikas. Pažymi, jog esant laisvam darbo grafikui, ieškovas, siekdamas pasididinti savo pajamas galėtų lengvai priderinti papildomą darbą, pvz. papildomai remontuoti automobilius (ką, manytina, jis ir daro darbo vietoje bei iš ko gauna su darbo užmokesčiu nesusijusių pajamų), dirbti pavėžėju, kurjeriu ar kt. Be kita ko, 2024 m. vasario 14 d. posėdžio metu vaikų teisių atstovei byloje paklausus atsakovo, galbūt šis galėtų prisidėti ne finansiškai prie vaikų poreikių tenkinimo, pvz. nuvežti juos į mokymo įstaigą ar kitaip, ieškovas nurodė, kad jokia papildoma ne finansinė pagalba nėra įmanoma, nes jam yra nepatogu važinėti. Taip pat mano, jog ieškovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai neturėtų turėti reikšmės priteisiamam išlaikymo dydžiui – ieškovas prieš prisiimdamas kreditorinius įsipareigojimus, kurie buvo panaudoti jo asmeninių poreikių tenkinimui, ypatingai tai padarydamas po šalių faktinio išsiskyrimo nesant priteistam išlaikymo dydžiui ir žinant, jog dėl jo kyla ginčas su atsakove, turėjo rūpestingai įvertinti savo galimybes tiek teikti reikalingo dydžio išlaikymą vaikams, tiek mokėti mėnesines kreditų įmokas. Apeliantės nuomone, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, taip pat šalių nurodytas aplinkybes ir pasisakymus, atsakovas tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiūriu turi visas galimybes teikti vaikams tokį išlaikymo dydį, kuris išties patenkintų jų poreikius ir kuris buvo prašomas priteisti priešieškiniu.

28.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šalims gaunant minimalias pajamas, neturėtų būti tokios sumos skiriamos, t. y. dukros higienos priemonėms 50 Eur suma, kirpykloms, kosmetologo, manikiūro išlaidoms 50 Eur suma, vaikų pramogoms ir draugų gimtadieniams po 60-70 Eur, atostogoms po 42 Eur, kitiems poreikiams (žaislams) 60-100 Eur suma. Pažymi, jog, visų pirma, teismas nenurodė, kokios sumos šiems poreikiams turėtų būti skirtinos, antra, ieškovas neteikė byloje jokių rašytinių įrodymų, jog šias paslaugas ar prekes galima būtų įsigyti pigiau, tuo tarpu atsakovė išsamiai pagrindė tokių sumų egzistavimą, trečia, toks šių poreikių piniginis dydis yra nulemtas ne atsakovės siekiu skirti vaikams kuo didesnes sumas jų poreikiams patenkinti, tačiau esančių aukštų prekių ir paslaugų rinkos kainų, ketvirta, 2024 m. vasario 14 d. posėdžio metu ieškovas nė neginčijo didelės vaikų poreikiams patenkinti reikalingos mėnesinės sumos dalies, išdėstytos vaikų poreikių lentelėse, priešingai, jis sutiko, kad pagal šių dienų rinkos kainas tokie poreikiai yra realūs ir tik motyvavo, jog reikalingo dydžio išlaikymo negali teikti dėl jo sunkios finansinės padėties.

28.5. Taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog pateikti rašytiniai įrodymai, kad laikotarpiu 2023-2024 m. apeliantės artimieji yra suteikę 9 267,76 Eur paramą neva patvirtina faktą, kad pati atsakovė negali skirti vaikų išlaikymui jos nurodytos sumos, kadangi nepilnamečių vaikų išlaikymui skyrus 634 Eur (317 x 2), ji savo poreikius turėtų patenkinti iš (870 – 634) 216 Eur sumos, kai tik komunalinių mokesčių jai tenkanti dalis yra 74,72 Eur. Nurodo, jog atsakovė posėdžio metu nurodė, jog ji visas gaunamas pajamas ir paramą iš esmės skiria vaikams, jos poreikiai yra minimalūs. Taip pat nurodė, jog artimieji padėdavo tiek šalims gyvenant kartu, tiek ir po faktinio šalių išsiskyrimo bei padeda iki šios dienos, kas suponuoja išvadą, jog jie ir toliau teiks piniginę pagalbą atsakovei, jeigu tokia būtų reikalinga. Nesutinka ir su teismo be jokio pagrindo padaryta išvada, jog iš artimųjų gautas lėšas atsakovė galimai panaudojo atstovės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Teismas neįvertino, jog atsakovė galėjo turėti santaupų, taip pat atsakovės nurodyto, kad be gaunamų pavedimų iš brolio į banko sąskaitą, jos tėvai teikė paramą grynaisiais pinigais, kurie buvo panaudojami vaikų poreikių patenkinimui.

28.6. Apeliantė, be kita ko, nesutinka su teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu – t. y. kiekvienam vaikui po 1 437,50 Eur. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai teikė apytiksliai po 200 Eur per mėnesį periodinių išlaikymo išmokų vaikams laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. (nors pats ieškovas nurodė, jog jis paliko šeimą 2022 m. gegužės mėn.), nesudarė pagrindo spręsti, jog teikiamas išlaikymas buvo pakankamas. Tuo pagrindu už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d., atsakovė prašo iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris bendrai abiem vaikams sudaro 5 647 Eur sumą ((344,00 Eur x 18 mėn. ) + (310,00 Eur x 18 mėn.) – 6 125,00 Eur).

28.7. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, jog ji kartu su ieškovu yra solidariai atsakinga kreditoriui A. K. dėl 2 500 Eur skolos. Nurodo, kad ieškovas tokį reikalavimą kildino iš kartu su patikslintu ieškiniu pridėtos 2019 m. sausio 24 d. paskolos sutarties, kuria kreditorius A. K. 2019 m. sausio 24 d. suteikė 2 500 Eur paskolą ieškovui automobilio Volvo XC70, 2003 m., v. n. (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o iš ieškovo pateiktos minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, jog automobilis 2019 m. sausio 28 d. buvo įgytas už 2 000 Eur sumą iš to paties kreditoriaus A. K.. Atsakovė paaiškina, jog, kai 2019 m. sausio 28 d. sutarties pagrindu buvo įsigytas automobilis Volvo XC70, šeima tuo metu turėjo du automobilius – Mazda 626 ir VW Touran, kurių vienu – Mazda 626 naudojosi ieškovas, kitu – VW Touran – atsakovė. Atsakovė nežinojo, jog ieškovas siekia įsigyti naują automobilį, o kai įsigijo – nesuprato kam to reikėjo, kadangi jo turėtas automobilis buvo absoliučiai techniškai tvarkingas. Senąjį automobilį atsakovas pardavė 2020 m. vasario mėn., o kur gautus pinigus už parduotą automobilį panaudojo – atsakovė nežino, tačiau tikrai ne šeimos poreikiams, nes visais poreikiais tuo metu rūpinosi ji. Naująjį automobilį Volvo XC70 ieškovas naudojo išimtinai savo poreikiams, juo naudojosi vienas, jeigu kur nors reikėdavo važiuoti su visa šeima – buvo naudojamas atsakovės automobilis. Ieškovas atsakovės niekada neinformavo, jog su kreditoriumi A. K. 2019 m. sausio 24 d. sudarė paskolos sutartį 2 500 Eur sumai. Juolab atsakovė nežinojo, nei koks yra numatytas skolos grąžinimo terminas, nei ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ši skola per daugiau kaip penkerius metus nebuvo grąžinta. Kreditorius dėl skolos grąžinimo taip pat niekada nesikreipė į atsakovę kaip solidarią skolininkę. Atsakovė visada manė, kad ieškovas automobilį įsigijo iš gaunamo darbo užmokesčio. Nurodo, jog niekada nebūtų sutikusi sudaryti paskolos sutarties, jeigu būtų apie ją žinojusi, juolab su joje įtrauktomis itin didelėmis palūkanomis, siekiančiomis net ¼ pačio automobilio vertės, kadangi šeimai nebuvo reikalingas dar vienas automobilis ir ypatingai su besibaiginėjančiu techninės apžiūros galiojimu, kaip, kad posėdžio metu nurodė pats ieškovas. Atsakovės manymu, ši paskolos sutartis apskritai nėra egzistuojanti ir buvo sudaryta tik siekiu pasipelnyti atsakovės sąskaita. Iki šio ieškovo reikalavimo pareiškimo atsakovė nebuvo mačiusi nei automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, nei paskolos sutarties. Ieškovo reikalavimas dėl skolos kreditoriui A. K. priteisimo atsirado tik po to, kai atsakovė pareiškė byloje priešieškinį, nors iki to laiko ieškovas savo ieškinį tikslino net tris kartus (pirminį ieškinį ieškovas pateikė 2023 m. birželio 20 d., patikslintą ieškinį pateikė 2023 m. liepos 4 d., 2023 m. lapkričio 8 d. vėl tikslino ieškinį ir 2024 m. sausio 15 d. galiausiai pateikė naujausią patikslintą ieškinį su įtraukta skola). Ši skola iki pat 2024 m. sausio 15 d. nebuvo įtraukta į ieškinio reikalavimus, nors teismas po 2023 m. rugsėjo 6 d. parengiamojo teismo posėdžio įpareigojo ieškovą į ieškinį įtraukti visus turimus kreditorinius įsipareigojimus. Apeliantė mano, jog tuo atveju, jeigu skola kreditoriui A. K. išties būtų egzistavusi 2019 m., ji būtų buvusi seniai grąžinta (tą patvirtina ieškovo bankinių išrašų duomenys, liudijantys apie jo turėtas pajamas). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliantė prašo 2 500 Eur skolą kreditoriui A. K. pripažinti ieškovo asmenine prievole.

Žemesnės instancijos teismas

28.8. Teismas sprendimo 95 punkte nepagrįstai nurodė, jog, atsižvelgus į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, ir patenkinti priešieškinio reikalavimai, kurie sutapo su ieškinio reikalavimais, nelaikytini priešieškinio tenkinimu, ieškovo ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos vienai iš kitos. Nurodo, jog atsakovės priešieškinis buvo patenkintas didesne dalimi, nei ieškovo patikslintas ieškinys, todėl mano, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti peržiūrimas ir iš ieškovo atsakovės naudai turėtų būti priteisiama jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dalis, kuri būtų proporcinga jos patenkintiems priešieškinio reikalavimams.

29. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo dalies dėl išlaikymo dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo, dėl civilinės atsakomybės paskoliniuose santykiuose pobūdžio bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Atsižvelgdama į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, civilinės atsakomybės paskoliniuose santykiuose pobūdį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tinkamo taikymo, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl priteisto nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio (ne)pagrįstumo

33. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nelaikė prioritetu vaikų poreikių ir neteisingai paskirstė tarp šalių teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, neįvertino visų esančių byloje duomenų bei dokumentų nustatydamas šalių turtinę padėtį, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo aspektu. Teismas, priteisdamas po 250 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, t. y. mažesnį negu atsakovė prašė (317 Eur), rėmėsi tik ieškovo gaunamomis per mėnesį 608 Eur pajamomis, tačiau neįvertino tikrosios ieškovo turtinės padėties, nesurinko duomenų, leidžiančių objektyviai spręsti, kad ieškovas neturi galimybės gauti papildomų lėšų (t. y. gauti geriau apmokamo darbo ar užsidirbti papildomai).

34. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai; b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas šiems dviem kriterijams ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Be to, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

37. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

38. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, sutiktina su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl konkretaus išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, neanalizavo tikrosios ieškovo turtinės padėties, t. y. teismas, pripažindamas, kad atsakovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams yra būtinos, tačiau priteisdamas iš ieškovo kiekvienam vaikui po 250 Eur dydžio išlaikymą, vertino tik ieškovo gaunamą mėnesinį 608 Eur darbo užmokestį, o tai, kad ieškovas papildomai gauna į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, kitas pinigines įplaukas nevertino. Iš ieškovo kartu su pradiniu ieškiniu pateiktos teismui pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą ieškovui darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. birželio 2 d. ieškovui mokėtas 608 Eur dydžio darbo užmokestis (tik 2022 m. gruodžio 29 d. – 486,26 Eur) (CBP-3186). Iš byloje pateikto ieškovo sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 19 d. matyti ne tik, kad ieškovui buvo mokamas 608 Eur darbo užmokestis, bet tai, kad ieškovo pajamas nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2024 m. vasario mėn. kiekvieną mėnesį sudarė ženkliai didesnė negu 608 Eur suma. Minėto sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad ieškovo mėnesinės pajamos didžiąją dalį vertinamojo laikotarpio mėnesių viršijo 1 000 Eur, kai kuriais mėnesiais 2 000 Eur (2023 m. rugsėjo mėn.), ar net 3 000 Eur (2023 m. sausio mėn., birželio mėn.). Be to, matyti, jog ieškovas į savo sąskaitą aptariamu laikotarpiu gaudavo piniginių įplaukų iš kitų asmenų, t. y. iš J. L., UAB „LTG LINK“, R. M., E. B., taip pat iš asmenų A. Ž. su nurodyta mokėjimo paskirtimi „už dalis“ ir kitus pavedimus, iš L. K. su nurodyta mokėjimo paskirtimi „už tepalus ir antifrizą“. Pavedimai su nurodytomis tokiomis mokėjimo paskirtimis rodo, kad ieškovas arba atliko automobilių remonto darbus, arba užsakė prekes. Be to, matyti ir tai, kad ieškovas kitiems asmenims skolindavo pinigus, prisidėjo prie jų poreikių tenkinimo, kiekvieną mėnesį į savo bankinę sąskaitą pats įnešdavo grynųjų pinigų (DOK-11806). Atsižvelgdama į nurodytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo mėnesinės pajamos, viršijančios jo nurodytą 608 Eur sumą, kitiems asmenims teikiama finansinė pagalba, prie darbo užmokesčio papildomai gaunami grynieji pinigai ir jų įnešimas į banko sąskaitą leidžia spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė negu jis pats nurodė ir pirmosios instancijos teismas įvertino.

39. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi suformuota kasacinio teismo praktika, atkreipia dėmesį į tai, jog asmens, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo gaunamas pajamas, bet ir į jo elgesį siekiant tas pajamas uždirbti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, užsiima automobilių mechanikos darbais. Įrodymų apie tai, kad ieškovas, dirbdamas minėtą darbą, deda pastangas užsidirbti daugiau pajamų nepateikė, duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad ieškovas ieško geriau apmokamo darbo, kad galėtų mokėti nepilnamečiams vaikams tinkamo dydžio išlaikymą, patenkinantį vaikų poreikius, taip pat nepateikė. Priešingai, ieškovo nepateikimas į bylą jo bankinės sąskaitos išsamaus išrašo, kuriame matytųsi jau aukščiau aptartos piniginių lėšų įplaukos, įneštų grynųjų pinigų sumos, taip pat išlaidos ir pinigų išgryninimai, rodo ieškovo siekį nuslėpti jo tikrąją finansinę padėtį ir išvengti mokėti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

40. Jau minėta, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

41. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui nepilnamečių vaikų poreikių lentelę, kurioje išsamiai aptarė kiekvienam vaikui reikalingą išlaikymo sumą, nurodė, kiek pajamų ir kokiems vaikų poreikiams patenkinti jos skirtos. Atsakovė apeliaciniame skunde išsamiai paaiškino ir patikslino lentelėje nurodytus duomenis. Ieškovas nurodė, jog kiekvieno vaiko išlaikymui gali skirti tik po 220 Eur sumą, kadangi priteista didesnė išlaikymo suma neatitiktų jo turtinės padėties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ieškovas neprieštaravo ir neteikė argumentų dėl atsakovės tam tikrų paskaičiuotų sumų, reikalingų vaikų poreikiams, nepagrįstumo, įrodymų nepateikimo, nenurodė, kur vaikams skirtas prekes ar paslaugas būtų galima įsigyti už pigesnę kainą. Pats ieškovas nepateikė jokių paskaičiavimų, koks, jo nuomone, išlaikymo dydis būtų objektyviai būtinas jo vaikams tam, kad šie galėtų vystytis kaip pilnavertės asmenybės, kad būtų geriausiai užtikrinti jų sveikatos, laisvalaikio, kultūrinio ir kitokio ugdymo poreikiai. Ieškovas savo siūlomą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo sumą grindė tik vieninteliu argumentu, t. y., kad jo finansinė padėtis didesnei negu jo nurodytai išlaikymo sumai yra nepakankama, tačiau šį ieškovo argumentą teisėjų kolegija jau įvertino, byloje esančiais duomenimis pagrindė ir paneigė. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apeliantės prašomos išlaikymo sumos kiekvienam vaikui pagrįstumą, įrodymai yra nuoseklūs, o priešingų įrodymų ieškovas nepateikė.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi skundžiamos teismo sprendimo dalies turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai nepriteisė atsakovės prašomo vaikams priteisti išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieškovo turtinė padėtis yra pakankama ir leidžia priteisti kiekvienam iš vaikų jų poreikius atitinkantį po 317 Eur dydžio, mokamą kas mėnesį, išlaikymą, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

43. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovo bendrą 5 647 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams J. L. ir D. L., susidariusį laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. (t. y. už 18 mėn.). Atsakovė išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo tokiu būdu: dukrai išlaikymo sumą skaičiavo po 344 Eur per mėnesį (344 Eur x 18 mėn. = 6 192 Eur), sūnui – po 310 Eur per mėnesį (310 Eur x 18 mėn. = 5 580 Eur). Iš bendros sumos, t. y. 11 772 Eur, atsakovė atėmė tuo laikotarpiu ieškovo pervestus 6 125 Eur už vaikų išlaikymą ir gavo 5 647 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

44. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

45. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

46. Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė priešieškiniu prašė dukrai ir sūnui skirtingų išlaikymo dydžio sumų (dukrai – 344 Eur, sūnui – 310 Eur), tačiau teigė, jog būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti užtenka kiekvienam jų skirti po 317 Eur. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jau įvertino ieškovo turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 19 d. (o tinkamo dydžio išlaikymas vaikams nebuvo mokėtas nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d.) ir nustatė, kad prašomas atsakovės nurodytas išlaikymo dydis nėra per didelis ieškovo turimų mėnesinių pajamų atžvilgiu, atitinka vaikų būtinuosius poreikius. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas imant 317 Eur sumą mėnesiui, kuri turėjo būti mokėta kiekvienam vaikui (t. y. (317 Eur x 18 mėn.) x 2). Kadangi ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. jau yra išmokėjęs 6 125 Eur sumą už vaikų išlaikymą ir teismui pateikti tą patvirtinantys įrodymai (banko sąskaitos išrašai), apeliacinės instancijos teismas minėtą sumą išminusuoja iš priteistinos vaikams išlaikymo sumos. Taigi bendrą iš ieškovo priteistiną sumą už išlaikymo įsiskolinimą sudaro 5 287 Eur ((317 Eur x 18 mėn.) x 2) – 6 125 Eur).

47. Ieškovas yra nurodęs aplinkybę, jog ginčo šalims, pradėjus gyventi skyrium, ieškovas atsakovei duodavo vaikų išlaikymui grynaisiais pinigais po 100 Eur per savaitę. Apeliantė apeliaciniame skunde su tuo nesutinka, nurodo, jog aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai teikė apytiksliai po 200 Eur per mėnesį periodinių išlaikymo išmokų vaikams laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. (nors pats ieškovas nurodė, jog jis paliko šeimą 2022 m. gegužės mėn.), nesudaro pagrindo spręsti, jog teikiamas išlaikymas buvo pakankamas.

48. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovei šio ieškovo pateikto argumento nepripažinus, ieškovas, papildomai prie atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų apie išmokėtą ieškovo 6 125 Eur dydžio išlaikymą, duomenų, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo mokant grynaisiais pinigais, kai paliko šeimą ir gyveno atskirai, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nurodytas ieškovo argumentas nesudaro pagrindo spręsti, kad išlaikymas vaikams buvo teikiamas mokant grynaisiais pinigais ir (ar) kad jis buvo pakankamas, ta aplinkybe remiantis mažinti priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

Dėl prievolės kreditoriui A. K. pobūdžio

49. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą pripažinti prievolę kreditoriui A. K. solidaria šalių prievole, motyvuodamas tuo, kad iš kreditoriaus A. K. paimta paskola ir už ją įsigyta transporto priemonė Volvo XC70, (duomenys neskelbtini), buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti. Apeliantė nesutinka su šia sprendimo dalimi, nurodo, kad apie ieškovo ir kreditoriaus sudarytą paskolą nebuvo informuota, automobilis nebuvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti, prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą – prievolę A. K. pripažinti asmenine ieškovo prievole.

50. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

52. Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017).

53. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 24 d. ieškovas ir kreditorius A. K. sudarė paskolos sutartį, kuria kreditorius (paskolos davėjas) A. K. ieškovui suteikė 2 500 Eur tikslinę paskolą transporto priemonės Volvo XC70, 2003 m., v. n. (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o ieškovas (paskolos gavėjas) įsipareigojo suteiktą pinigų sumą grąžinti kreditoriui ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 24 d. (DOK-1088). 2019 m. sausio 28 d. ieškovas ir kreditorius A. K. sudarė minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su nurodyta automobilio 2 000 Eur kaina (DOK-3818). Ieškovo teigimu, už paskolintą pinigų sumą įsigytas automobilis buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad naująjį automobilį Volvo XC70 ieškovas naudojo išimtinai tik savo poreikiams, juo naudojosi vienas, apie sudarytą paskolos sutartį atsakovė nebuvo informuota, be to, kreditorius dėl skolos grąžinimo niekada nesikreipė į atsakovę kaip solidarią skolininkę.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuotą praktiką, sutinka, kad nagrinėjamu atveju prievolė pagal ieškovo sudarytą su A. K. paskolos sutartį galėtų būti priskirta prie prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, kaip atsiradusi iš sandorio, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad 2019 m. sausio 24 d. paskolos sutartis, sudaryta su kreditoriumi A. K., buvo sudaryta šeimos interesais, t. y., kad už paskolintus pinigus įsigytas automobilis buvo naudojamas abiejų sutuoktinių. Priešingai, atsakovė byloje nurodė, kad šis automobilis buvo naudojamas išimtinai tik ieškovo, o tuo metu, kai ieškovas už suteiktą paskolą įsigijo automobilį Volvo XC70, sutuoktiniai turėjo du automobilius – Mazda 626 ir VW Touran, kurių vienu – Mazda 626 – naudojosi ieškovas, kitu – VW Touran – atsakovė, šie automobiliai buvo naudojami šeimos poreikiams, tą atsiliepime į priešieškinį patvirtino ir ieškovas (DOK-401, p. 5). ir šių aplinkybių byloje ieškovas jokiais CPK numatytais įrodinėjimo būdais nepaneigė. Kadangi ieškovas neįrodė, kad automobilis Volvo XC70 buvo iš tiesų naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat aplinkybės, kad tuo metu, kai šeimoje buvo naudojamasi dviem automobiliais, kilo poreikis įsigyti ir trečią automobilį, nėra pagrindo išvadai, kad prievolė pagal ieškovo sudarytą su A. K. paskolos sutartį galėtų būti priskirta prie prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto.

55. Be kita ko, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas reikalavimą priteisti 2 500 Eur skolą kreditoriui A. K. solidariai iš abiejų sutuoktinių ir paskolos sutartį kaip įrodymą teismui pateikė tik su paskutiniu patikslintu ieškiniu (2024 m. sausio 15 d.), t. y. po atsakovės pateikto priešieškinio, nors teismo jau 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo įpareigotas pateikti visą informaciją, susijusią su turimais kreditoriniais įsipareigojimais. Apeliantės nuomone, skolą ieškovas jau yra grąžinęs kreditoriui, tačiau šio fakto nenurodo, norėdamas pasipelnyti atsakovės sąskaita.

56. Įvertinęs apeliantės argumentus ir byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokie ieškovo veiksmai vertintini kritiškai. Jau nustatyta, kad 2019 metais tarp ieškovo ir kreditoriaus A. K. buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl ieškovas jau nuo jos sudarymo ir pasirašymo momento žinojo apie savo įsipareigojimą kreditoriui A. K.. Aplinkybė, kad ieškovas, žinodamas apie egzistuojančią skolą, 2023 m. lapkričio 8 d. antrą kartą patikslindamas ieškinį (t. y. jau po teismo įpareigojimo pateikti informaciją apie visus jo turimus kreditorinius įsipareigojimus) ir jame nepateikdamas reikalavimo, susijusio su skola kreditoriui A. K., o tą padarydamas tik po atsakovės priešieškinio pateikimo trečią kartą patikslinant pareikštą ieškinį, rodo galimą ieškovo nesąžiningumą bei siekį pasipelnyti iš susidariusios situacijos.

57. Įvertindama išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2 500 Eur skolą kreditoriui A. K. pripažino solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis ieškovo deklaratyviu teiginiu, kad iš sudarytos paskolos sutarties gautų pinigų įgytas automobilis buvo naudotas šeimos poreikiams, tačiau duomenų, pagrindžiančių jo tokį teiginį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nesant duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad sandorio rezultatu (automobiliu) buvo naudotasi abiejų sutuoktinių, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė yra solidari skolininkė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju už prievolę kreditoriui A. K. turi atsakyti asmeniškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

58. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nepaskirstyti šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, įvertinęs tai, kad sprendimu buvo iš dalies patenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai.

59. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, nurodo, jog atsakovės priešieškinis buvo patenkintas didesne dalimi, nei ieškovo patikslintas ieškinys, todėl, jos teigimu, iš ieškovo atsakovės naudai turėtų būti priteisiama jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dalis, kuri būtų proporcinga jos patenkintiems priešieškinio reikalavimams.

60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, jog patenkinti priešieškinio reikalavimai, kurie sutapo su ieškinio reikalavimais, nelaikė priešieškinio tenkinimu, į tai, kad kreditoriui skola priteista iš šalių solidariai, ieškovo ir atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė vienai iš kitos. Skundžiamu sprendimu valstybei iš ieškovo priteista 1 022 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės – 741 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovo ir atsakovės priteistos trečiojo asmens A. Ž. naudai patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, t. y. po 250 Eur iš kiekvieno. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės neskirstė bylinėjimosi išlaidų ir nenustatė patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijos, tačiau minėta, kad, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus ar priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

62. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200 Eur žyminis mokestis (likusios 1 022 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi) ir 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidos: ieškinio rengimas, atstovavimas teisme, konsultacijos (DOK-22022).

63. Savo ruožtu atsakovė patyrė 4 942,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4 567,50 Eur teisinei pagalbai apmokėti (1 796,85 (DOK -27443) + 54,45 Eur (DOK-143) + 2 716,20 Eur (DOK-19613)), 359 Eur žyminis mokestis (DOK-27443; DOK-143), 10 Eur „SEB bankas“ pažymos parengimas dėl ieškovo turimos banko sąskaitos ir 5,53 Eur išlaidos, patirtos VĮ „Registrų centras“ (DOK-19613).

64. Teisėjų kolegija vertina, jog tiek ieškovo patikslintu ieškiniu, tiek atsakovės priešieškiniu pareikšti neturtiniai reikalavimai iš esmės atitiko abiejų šalių pozicijas (dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių pavardžių, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo) ir buvo patenkinti, taip pat sutapo ir buvo patenkinti abiejų sutuoktinių reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, 6 438,60 Eur kredito kreditoriui A. Ž. priteisimo iš ieškovo ir atsakovės solidariai, ieškovo įsipareigojimą kreditoriui AB „NEO Finance“ pagal 2023 m. sausio 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K378911831 3 000 Eur ir 2023 m. birželio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K679726956 2 200 Eur pripažinti asmenine ieškovo prievole, todėl juos teisėjų kolegija skaičiuoja kaip patenkintus 100 proc., skaičiuodama tenkintų/atmestų reikalavimų proporciją.

65. Byloje ieškovas patikslintu ieškiniu pateikė šiuos reikalavimus: 1) santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, sudarytą 2008 m. kovo 29 d. ir įregistruotą Mažeikių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (tenkinta 100 proc.); 2) nustatyti nepilnamečių vaikų J. L. ir D. L. gyvenamąją vietą kartu su motina J. L. (tenkinta 100 proc.); 3) priteisti iš ieškovo išlaikymui kiekvienam vaikui po 220 Eur per mėnesį pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti nepilnamečių vaikų motiną J. L., išlaikymą mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į vaikų motinos J. L. banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (tenkinta 33 proc.); 4) padalinti santuokos metu įgytą turtą: automobilį Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7 000 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei; automobilį Volvo XC 70, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 600 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui; 0,0740 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 8 000 Eur, po santuokos nutraukimo tarp šalių padalyti lygiomis dalimis: ½ dalį 0,0740 ha žemės sklypo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir ½ dalį 0,0740 ha žemės sklypo – ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 76,21 kv. m. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 72 000 Eur, po santuokos nutraukimo tarp šalių padalyti lygiomis dalimis: ½ dalį namo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir ½ dalį namo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise (tenkinta 100 proc.); 5) nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (netenkinta); 6) 6 438,60 Eur kreditą kreditoriui A. Ž. priteisti iš ieškovo ir atsakovės solidariai (tenkinta 100 proc.); 7) priteisti ieškovui iš atsakovės 194 Eur už dalį ne pagal paskirtį panaudoto A. Ž. kredito (netenkinta); 8) 2 500 Eur paskolą kreditoriui A. K. priteisti iš ieškovo ir atsakovės solidariai (netenkinta 100 proc.); 9) ieškovo įsipareigojimą kreditoriui AB „NEO Finance“ pagal 2023 m. sausio 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K378911831 3 000 Eur ir 2023 m. birželio 5 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. K679726956 2 200 Eur pripažinti asmenine ieškovo prievole (tenkinta 100 proc.); 10) priteisti ieškovui 200 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkantį didesnės vertės lengvąjį automobilį (netenkinta). Iš viso tenkinta ieškinio reikalavimų 53,3 proc. ((100 + 100 + 33 + 100 + 0 + 100 + 0 + 0 + 100 + 0)/10).

66. Atsakovė priešieškiniu pateikė šiuos reikalavimus: 1) nutraukti 2008 m. kovo 29 d. santuoką sudarytą Mažeikių r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 70, tarp ieškovo ir atsakovės, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (tenkinta 100 proc.); 2) nustatyti nepilnamečių vaikų J. L. ir D. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. L. (tenkinta 100 proc.); 3) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarką (tenkinta 94,11 proc.); 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 317 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 27 d.) iki vaikų pilnametystės arba kol vaikai įgis vidurinį išsilavinimą pagal bendrojo lavinimo programą), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. L. (tenkinta 100 proc.); 5) nustatyti, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistą išlaikymo sumą ieškovas įsipareigoja pervesti į atsakovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 d. (tenkinta 100 proc.); 6) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 647 Eur išlaikymo įsiskolinimą už nepilnamečius vaikus, susidariusį laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. (tenkinta 93,62 proc.); 7) padalinti santuokos metu įgytą turtą sekančiai: Volvo XC 70 (2003 m.), v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 600 Eur po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui; 0,0740 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 8 000 Eur, po santuokos nutraukimo tarp šalių padalyti lygiomis dalimis, t. y. ½ 0,0740 ha žemės sklypo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ir ½ 0,0740 ha žemės sklypo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 76,21 kv. m gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 72 000,00 Eur, po santuokos nutraukimo tarp šalių padalyti lygiomis dalimis, t. y. ½ namo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ir ½ namo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise (tenkinta 100 proc.); 8) priteisti atsakovei 1 300 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį (tenkinta 100 proc.); 9) pripažinti automobilį Volkswagen Passat (2013 m.), v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė šio priešieškinio pateikimo dienai apytiksliai yra 6 700 Eur asmenine atsakovės nuosavybe (tenkinta 100 proc.); 10) 6 438,60 Eur kreditą kreditoriui A. Ž. priteisti iš ieškovo ir atsakovės J. L. solidariai (tenkinta 100 proc.); 11) ieškovo įsipareigojimą kreditoriui AB „Neo Finance“ pagal 2023 m. sausio 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K378911831 3 000 Eur ir 2023 m. birželio 5 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K679726956 2 200 Eur pripažinti asmenine ieškovo prievole (tenkinta 100 proc.); 12) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 250 Eur skolą, susidariusią iš atsakovės J. L. patirtų teisinių išlaidų administracinėje byloje Nr. eI3-5067-342/2023 (tenkinta 100 proc.); 13) priteisti iš ieškovo atsakovės J. L. naudai 125,70 Eur įsiskolinimą už nesumokėtą namo draudimo mokestį, pagal sudarytas namo draudimo sutartis su draudimo bendrove „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ (tenkinta 100 proc.); 14) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 128,57 Eur įsiskolinimą už nesumokėtą namo apsaugos mokestį pagal sudarytą sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“ (tenkinta 100 proc.). Iš viso tenkinta priešieškinio reikalavimų 99,12 proc. ((100 + 100 + 94,11 + 100 + 100 + 93,62 + 100 + 100 + 100 + 100 + 100 + 100 + 100 + 100)/14).

67. Apskaičiavusi ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio tenkinimo procentines dalis teisėjų kolegija paskirsto šalių pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip minėta, ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 1 222 Eur žyminį mokestį, sumokėjo 200 Eur, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi. Taigi iš ieškovo valstybės naudai priteistina 1022 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 651,33 Eur žyminio mokesčio (200 Eur x 53,3 proc. + 1 022 x 53,3 proc.). Savo ruožtu atsakovė už priešieškinio reikalavimus turi sumokėti 1 100 Eur žyminį mokestį, tačiau įvertinus jos patenkintų reikalavimų dalį (99,12 proc.) bei jau sumokėtą žyminio mokesčio sumą (359 Eur), iš ieškovo valstybei priteistina 731,32 Eur (1 100 Eur x 99,12 proc. – 359 Eur) žyminis mokestis, o atsakovei iš ieškovo priteistinas 355,84 Eur (359 Eur x 99,12 proc.) žyminis mokestis. Tokiu būdu iš ieškovo valstybės naudai priteistina 1 753,32 Eur (1022 Eur + 731,32 Eur) žyminio mokesčio suma. O įskaičius žyminio mokesčio priešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistinas 295,49 Eur (651,33 Eur – 355,84 Eur) žyminis mokestis.

68. Minėta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas, todėl įvertinus jo reikalavimų patenkintą dalį (53,3 proc.) iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 586,30 Eur (1 100 Eur x 53,3 proc.) teisinės pagalbos išlaidos. Savo ruožtu atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 567,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir 15,53 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 4 583,03 Eur, todėl įvertinus jos reikalavimų patenkintą dalį (99,12 proc.) iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 4 542,70 Eur (4 583,03 Eur x 99,12 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Įskaičius šiuos priešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteistinos 3 956,40 Eur (4 542,70 – 586,30) teisinės pagalbos išlaidos. Tokiu būdu atsakovei iš ieškovo priteistinos iš viso 4 251,89 Eur (295,49 Eur + 3 956,40 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

69. Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

70. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir išsamiai neišanalizavo visų byloje pateiktų įrodymų, šalių argumentų, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamo sprendimo dalyse dėl nepilnamečiams vaikams priteistino dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio, dėl prievolės A. K. pobūdžio, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamas teismo sprendimo dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

71. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog sumokėjo 56 Eur žyminį mokestį ir turėjo 847 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos procese. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.11. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2,5. Apeliacinis skundas surašytas 2024 m. lapkričio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. II ketvirtį buvo 2 196,4 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 855,32 Eur. Šiuo atveju atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už apeliacinio skundą parengimą.

72. Nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies (97,87 proc.) (t. y. reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintas 100 proc., dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 93,62 proc. (prašė 5 647 Eur, priteista 5 287 Eur), dėl prievolės A. K. pripažinimo asmenine ieškovo prievole tenkintas 100 proc.), atsakovė turi teisę į 883,77 Eur (903 Eur x 97,87 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios jo snaudai priteistinos iš ieškovo.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo dalį pakeisti ir pakeistos sprendimo dalies rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įpareigoti išlaikymo sumą pervesti į atsakovės J. L. atsiskaitomąją banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 d.

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams J. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 2 643,50 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 50 ct) sumą, mokėjimą išdėstant 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 73,43 Eur kiekvienam vaikui.

Kreditoriui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą pripažinti asmenine ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 753,32 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų, 32 ct) žyminį mokestį, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662 – žyminis mokestis).

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 251,89 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro, 89 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Likusią Telšių apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 883,77 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų, 77 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Teisėjos Ramunė MikonienėSvetlana PaninaUrmila Valiukienė