Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-648-924/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-20
Bylos Nr.: e2A-648-924/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00513-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijai
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „NT nuomos sprendimai“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-648-924/2021Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00513-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT nuomos sprendimai“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT nuomos sprendimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) 2020 m. balandžio 30 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3SD-2003-(14.3.137E) ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau - Administracija) 2020 m. balandžio 22 d. raštą „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“ Nr. PSD-1515-(24.4) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti 2004 m. vasario 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/2004-011, kaip žemės sklypo nuomininkę įrašant UAB „NT nuomos sprendimai“, priteisti iš atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos ieškovės UAB „NT nuomos sprendimai“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog ieškovė nuosavybės teise valdo pagal 2019 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JŠ-1244 (toliau – „Pirkimo sutartis“) iš UAB ,,Turto parkas“ įsigytus šiuos nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – „Statiniai“): pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – sargų namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą - garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – katilinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – transformatorinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą – vandens siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiems Statiniams eksploatuoti 2004 m. vasario 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N38/2004-011 (toliau – „Nuomos sutartis“) pagrindu UAB „Turto parkas“ buvo išnuomotas 7,1350 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – „Žemės sklypas“). Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos pobūdis – kita (pramonės sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti). Nuomos sutarties sudarymo metu UAB „Turto parkas“ ankstesnis pavadinimas buvo UAB „Medicinos banko lizingas”. Prieš pardavimą UAB „Turto parkas“ 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į Žemės sklypą, tačiau per daugiau nei mėnesį (iki 2020 m. gruodžio 30 d.) Nacionalinė žemės tarnyba sutikimo išduoti nespėjo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo perleidžiami visi išsinuomotame Žemės sklype esantys Statiniai, o UAB „Turto parkas“ tinkamai vykdė pagal Nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus (tą patvirtino vėliau 2020 m. sausio 7 d. atliktas patikrinimas), Statiniai buvo parduoti be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. Įgijusi nuosavybės teisę į Statinius, esančius Žemės sklype, ieškovė atitinkamai pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2020 m. kovo 30 d. prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties (šalių) pakeitimo, kuriuo prašė atlikti Nuomos sutarties pakeitimą, nuomininkę pakeičiant nauja šalimi – ieškove. Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai iki ieškinio pateikimo dienos vis dar nėra patenkinusi šio ieškovės prašymo ir atlikusi prašomus Nuomos sutarties pakeitimus. 2020 m. gegužės 7 d. ieškovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 30 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3SD-2003-(14.3.137E) (toliau – „Raštas“), kuriuo iš esmės atsisakoma atlikti prašomus nuomos sutarties pakeitimus įrašant ieškovę nuomininke ir siūloma savo noru bei lėšomis inicijuoti nuomojamo Žemės sklypo susimažinimo procedūrą.

3. Nacionalinė žemės tarnyba savo atsisakymą įrašyti ieškovę naująja nuomininke grindžia toliau nurodytais motyvais: 1) atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tariamai buvo nustatyta, kad nuomojamas Žemės sklypo plotas yra tariamai didesnis, nei yra būtinas jame esantiems Statiniams ar įrenginiams eksploatuoti; 2) Statiniai buvo perleisti neturint Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą; 3) Nacionalinė žemės tarnyba remiasi Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 22 d. raštu „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“ Nr. PSD-1515-(24.4) (toliau – „Savivaldybės raštas“), kuriame nurodoma, kad tik vienas pastatas – gyvenamasis namas gali būti naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį. Visi kiti Statiniai, atsižvelgiant į jų būklę, tariamai negali būti naudojami pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registre. Nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos Rašte išdėstytais motyvais ieškovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui skundą, kuriuo prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti Nuomos sutarties pakeitimą, nuomininkę UAB „Turto parkas“ pakeičiant nauja šalimi – ieškove. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, išnagrinėjęs ieškovės skundą, priėmė 2020 m. birželio 25 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1215-(5.59 E.), kuriuo ieškovės skundo netenkino.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, nuo Nuomos sutarties sudarymo momento pasikeitė vienintelė aplinkybė – Statinių, esančių Žemės sklype, savininkas. Ieškovei Pirkimo sutartimi buvo perleisti visi Statiniai, kuriems eksploatuoti buvo sudaryta Nuomos sutartis. Žemės sklypo užstatymo plotas, Statinių kiekis, būklė ar naudojimo paskirtis nesikeitė. Nebuvo keista ir Nuomos sutartyje nurodyta Žemės sklypo naudojimo paskirtis ar pobūdis. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo mažinti nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį. Parduodant Statinius išankstinis Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas nėra būtinas. Žemės sklypo patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ar neatitikimų. Nacionalinės žemės tarnybos Rašte nurodoma aplinkybė, kad Žemės sklypo naudojimo kontrolės metu tariamai nustatyta, kad Žemės sklypas yra didesnis nei yra būtina Statiniams eksploatuoti nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir neatitinka tikrovės. Tokia išvada prieštarauja pačios Nacionalinės žemės tarnybos Patikrinimo akte nustatytoms aplinkybėms. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas nepakeisti Nuomos sutarties įrašant ieškovę naująja nuomininke taip pat grindžiamas Savivaldybės raštu, kuriame nurodoma, kad tariamai tik vienas pastatas (gyvenamasis namas) gali būti naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį, o visi kiti Statiniai, atsižvelgiant į jų būklę tariamai negali būti naudojami pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registre: statiniai yra tariamai neprižiūrimi, fasado mūro sienos tariamai blogos būklės, atskirose zonose vietomis tariamai suirę mūro plytos, statinių stogo danga tariamai suirusi leidžia vandenį, ant stogo tariamai auga medžiai, tariamai matomos pavojingos statinių deformacijos. Šios nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nacionalinės žemės tarnybos Patikrinimo akte nėra nurodyta jokių pastabų dėl Statinių netinkamos būklės. Nėra duomenų, kad Statiniai yra tiek fiziškai nusidėvėję, kad kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus negalėtų būti pašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Savivaldybės raštas negali būti laikomas nei pažyma, nei išvada, nei Savivaldybės nuomone ar kokiu nors kitokiu, kokią nors teisinę reikšmę turinčiu ar ieškovei pasekmes galinčiu sukelti dokumentu. Savivaldybės administracijos raštas neatitinka viešojo administravimo subjekto rengiamų dokumentų reikalavimų, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog Statinių būklė neleidžia ieškovei jais naudotis pagal paskirtį, ar, kad Statinių naudojimas galėtų kaip nors pažeisti Nuomos sutarties sąlygą, jog Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis ir veiklos pobūdis – kita (pramonės sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti).

Atsiliepimas

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės UAB „NT Nuomos sprendimai“ ieškinio netenkinti ir jį atmesti. Nurodė, kad 2020-04-03 UAB „NT nuomos sprendimai” pateikė prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties (šalių) pakeitimo. 2020-04-22 iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos buvo gautas raštas Nr. PSD1515-(24.4.) (toliau - Savivaldybės skundžiamas raštas), kuriuo buvo atsakyta į Nacionalinės žemės tarnybos 2020-03-04 raštą Nr. 3SD-1296-(14.3.137 E), kuriame buvo nurodyta, kad iš visų UAB „NT nuomos sprendimai” įsigytų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tik vienas pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą viešajame registre, o visi kiti pastatai negali būti naudojami pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą viešame registre, atsižvelgiant į jų esamą dabartinę būklę: visi pastatai neprižiūrimi, fasadų mūro sienos labai blogos, atskirose sienų zonose vietomis suirę mūro plytos, statinių stogų danga suirusi, leidžia lietaus vandenį, ant stogo auga medžiai, be langų, matomos pavojingos statinių deformacijos. 2020-04-30 Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 3SD-2003-(14.3.137 E) (toliau - skundžiamas raštas) kreipėsi į UAB „NT nuomos sprendimai“ ir paaiškinusi susidariusią situaciją, siekdama, kad valstybinės žemės susitarimas dėl šio žemės sklypo nuomos būtų pasirašytas, paprašė teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta žemės sklypo dalis, reikalinga pastatams eksploatuoti, ir inicijuoti Projekto ir jo pagrindu rengiamų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų parengimui, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti (padalinti) žemės sklypą, suprojektuojant žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti ir neperduotus naudotis žemės sklypus (toliau - Projektas). Atsižvelgiant į tai, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-22 rašte Nr. PSD- 1515-(24.4) nurodyta, jog tik pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, todėl šiuo metu gali būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas ar jo dalis tokio dydžio, kuris reikalingas šiam pastatui eksploatuoti.

6. Nacionalinė žemės tarnyba neatsisakė ir neatsisako su UAB „NT nuomos sprendimai“ sudaryti susitarimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N38/2004-011 pakeitimo, bet atsižvelgdama į 2015, 2017, 2020 m. atliktus valstybinės žemės sklypo patikrinimus, kurių fotolentelėse matyti, kad pastatai yra apleisti, neprižiūrimi, nenaudojami ir 2020-04-30 Varėnos rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. PSD-1515- (24.4.), pasiūlė teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta žemės sklypo dalis, reikalinga pastatams eksploatuoti, ir inicijuoti Projekto ir jo pagrindu rengiamų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų parengimui, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti (padalinti) žemės sklypą, suprojektuojant žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti ir neperduotus naudotis žemės sklypus (toliau - Projektas). Vietoj to, kad apsvarstyti ir suderinti šį pasiūlymą su Nacionaline žemės tarnyba, ieškovė kreipėsi su skundu į Nacionalinė žemes tarnybą, o gavusi neigiamą atsakymą į teismą.

Atsiliepimas

7. Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 3SD-1296-(14.3.137 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau - Užklausa) kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2020-01-24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos „Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos“ 4 punktu, prašė informuoti ar ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše atsižvelgiant į jų nusidėvėjimo procentus ir esamą dabartinę būklę. Administracija 2020 m. balandžio 21 d. atliko Užklausoje pateiktos informacijos apie statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nuotraukose (pridedama) užfiksavo nurodytu adresu esančių statinių būklę. Atsižvelgiant į patikrinimo metu gautą informaciją Varėnos rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. PSD-151.(24.4.) „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“ (toliau - Raštas) nurodė, kad nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), negali būti naudojami pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, atsižvelgiant į jų esamą dabartinę būklę: visi pastatai neprižiūrimi, fasadų mūro sienos labai blogos būklės, atskirose sienų zonose vietomis suirę mūro plytos, statinių stogų danga suirusi leidžia lietaus vandenį, ant stogo auga medžiai, be langų, matomos pavojingos statinių deformacijos. Šiame Rašte taip pat buvo nurodyta, kad pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše atsižvelgiant į jo esamą dabartinę būklę.

8. Šiuo atveju aktuali informacija yra ir ta, kad Varėnos rajono savivaldybės taryba 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-IX-167 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 m. sąrašo patvirtinimo“ (pridedama) įtraukė pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 m. sąrašą, kaip apleistą, neprižiūrimą ir griūvantį, tačiau iki šiol ieškovė į administraciją dėl statinių naudojimo priežiūros situacijos nėra kreipusis. Ieškinyje keliami klausimai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų raštų, kaip individualus administracinis akto, teisėtumo klausimas. Šie raštai, ieškovės nuomone, turi tiesioginę įtaką ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Nacionalinės žemės tarnybos 2020-04-30 rašte Nr. 3SD-2003-(14.3.137E) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo numatyta jo apskundimo tvarka, kuria akivaizdu ieškovė ir vadovavosi 2020 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui paduodamas skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriame keliami reikalavimai identiški, kiek tai yra susiję su ieškovės tariamai pažeistomis teisėmis ir teisėtais interesais, šiame ieškinyje keliamiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas yra ne Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 30 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3SD-2003- (14.3.137E), o Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. 1SS-1215-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kurio apskundimo tvarka yra numatyta pačiame Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendime (kaip ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, 33 punkte), todėl šis sprendimas, o ne Nacionalinės žemės tarnybos raštas gali būti skundžiamas teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalykas, nors ir suformuluotas netinkamai, yra susijęs su valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų (neveikimo) teisėtumu, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, t. y. manytina, kad byla nagrinėtina ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) panaikino atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 3SD-2003-(14.3.137E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. PSD-1515-(24.4) „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“ ir pareigojo atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pakeisti 2004 m. vasario 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/2004-011, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkę įrašant UAB „NT nuomos sprendimai“; 2) priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei UAB „NT nuomos sprendimai“ 75,00 Eur žyminį mokestį ir 968 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi įstatymo pagrindu perėjo ir valstybinės žemės naudojimo teisė, todėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos pareiga buvo tą teisę įforminti kaip numato įstatymai ir poįstatyminiai aktai (CK 6.394 straipsnis, 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28, 45 punktai).

11. Teismas vertino, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad nurodytam žemės sklype būtų kiti statiniai, kurie priklausytų kitiems savininkams ir būtų įregistruoti Nekilnojamojo turėto registre. Ieškovės pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu patvirtinama, kad registre įregistruotų statinių, 2019-12-30 sutartimi įgytų ieškovės nuosavybėn, eksploatavimui 2004-02-13 sudarytos nuomos sutarties pagrindu UAB „Turto parkas“ yra išnuomotas 7,1350 ha valstybinės žemės sklypas iki 2103-02-13.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neginčijo ir neįrodinėjo, kad ieškovė įsigydama savo nuosavybėn nurodytus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), būtų pažeidusi kokias įstatymų numatytas imperatyvias normas, bei neprašė pripažinti negaliojančia 2019-12-30 ieškovės su UAB „Turto parkas“ sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį.

13. Teismas sprendė, kad ieškovei įsigijus visus pastatus, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), iš esmės pasikeitė tik pastatų savininkas, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis turėjo būti pakeista, joje įrašant naująją nuomininkę – ieškovę, nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Kadangi įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenumato jokių planų teikimo, pasikeitus valstybės išnuomotame žemės sklype visų esančių pastatų savininkui, atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės reikalavimą pateikti jai žemės sklypo planą su išskirta perleidžiamiems statiniams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalimi pripažino neteisėtu ir nepagrįstu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8, 45 punktai).

14. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį ar nenaudojamas, kadangi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neteikė tokio priešieškinio ir neįrodinėjo, jog sklypas po 2019-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtų naudojamas ne pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį arba visiškai nenaudojamas. Ieškovė gi priešingai nurodė, kad įsigijusi šiuos statinius ji planuoja juos remontuoti ir vykdyti ūkinę veiklą, bei tokiai veiklai vykdyti jai yra reikalinga turėti teisę naudotis žemės sklypu tiek po pastatais, tiek aplink pastatus. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė jokių įrodymų, kokiu kiekiu ir kokias kriterijais remiantis galimai turėtų būti mažinamas išnuomojamo žemės sklypo dydis ieškovei. Šiuo atveju atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba remiasi tik preliminariu manymu, jog ieškovei nuomai galimai būtų reikalingas mažesnio dydžio žemės sklypas. Tokiu atveju atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisę teikti priešieškinį ir pateiktais įrodymais ginčyti būtinumą ieškovei perimti nuomos teises į visą žemės sklypą, kuriuo nuomos teise iki 2019-12-320 Sutarties sudarymo naudojosi šių statinių pardavėjas UAB „Turto parkas“.

15. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 3SD-2003-(14.3.137E), kuriuo iš esmės atsisakyta pakeisti nuomos sutarties šalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas raštas ieškovei sukelia teisines pasekmes, kadangi atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba remiasi šiuo raštu atsisakydama keisti žemės sklypo nuomos sutartį nuomininku įrašant ieškovę, todėl nustačius, kad šis raštas nepagrįstai varžo ieškovės teises, teismas jį panaikino, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (CPK 185 straipsnis).

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieškovė prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 22 d. raštą Nr. PSD-1515(24.4) „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“, kuriuo faktiškai konstatuojamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė galimai negali naudotis didesniąja dalimi įsigytų pastatų pagal jų dabartinę būklę. Teismas sprendė, kad ginčijamas raštas ieškovei sukelia teisines pasekmes, kadangi kita atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba remiasi šiuo raštu atsisakydama keisti žemės sklypo nuomos sutartį nuomininku įrašant ieškovę, todėl nustatęs, kad šis raštas nepagrįstai varžo ieškovės teises, teismas jį panaikino, kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (CPK 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti kitą procesinį sprendimą. Taip pat prašo panaikinti Nacionalinei žemės tarnybai pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, o palikus galioti sprendimą, proporcingai jas paskirstyti tarp atsakovų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas, priimdamas sprendimą neatkreipė dėmesio, kad pastatai yra seniai nenaudojami ir ieškovė, įsigijusi minėtus pastatus nuo pat jų įsigijimo ir vėliau jų nenaudojo pagal tikslinę paskirtį, bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pradėti juos eksploatuoti (prižiūrėti, tvarkyti, remontuoti ar panašių veiksmų). Šioje byloje spręstinas teisės klausimas, ar ginčo žemės sklype esantys apleisti, nenaudojami ilgą laiką statiniai ar kiti nekilnojamieji objektai yra statiniai, kuriems eksploatuoti gali būti išnuomojama ne aukciono tvarka 7,1350 ha valstybinės žemės.

17.2. Remiantis kasacine teismų praktika ir vertinant sistemiškai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau - Taisyklės), 28 punkto nuostatas, darytina išvada, kad valstybinės žemės sklypus nuomoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui - teisėtam šioje žemėje esančių statinių valdymui. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra ne tik pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

17.3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkami ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-177,185 straipsniai). Bylos nagrinėjimo metu ir priimtame sprendime beveik nieko nepasisakė ir visiškai nevertino Varėnos rajono savivaldybės 2020-04-22 rašto Nr. PSD-1515-(24.4.) „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“, kuriuo faktiškai konstatuojamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė negali naudotis didesniąją dalimi įsigytų pastatų pagal jų dabartinę būklę. Sprendime konstatuota, kad ginčijamas raštas ieškovei sukelia teisines pasekmes, kadangi kita atsakovė remiasi šiuo raštu, atsisakydama keisti žemės sklypo nuomos sutartį nuomininku įrašant ieškovę. Todėl nustačius, kad šis raštas nepagrįstai varžo ieškovės teises, jis naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (CPK 185 straipsnis). Tačiau sprendime jokių motyvų, kodėl jis naikintinas nėra nurodyta.

Atsiliepimas

17.4. Teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino aplinkybės kaip įrodymo, kad Varėnos savivaldybės pateiktame atsiliepime paminėta, kad Varėnos rajono savivaldybės taryba 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-IX-167 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 m. sąrašo patvirtinimo“ įtraukė pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 m. sąrašą, kaip apleistą, neprižiūrimą ir griūvantį, tačiau iki šiol ieškovė į administraciją dėl statinių naudojimo priežiūros situacijos nėra kreipusi.

17.5. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje pasisakyta, kad nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, iš buvusio statinio yra likę tik pamatai, apgriuvę sienos ir pan., yra akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas ir nėra galimybės formuoti ir nuomoti žemės sklypo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004).

17.6. Teismas nenustatinėdamas aplinkybių dėl statinių būklės, iš esmės pažeidė ir teismų praktikoje formuojamą taisyklę: „ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

17.7. Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, ieškovei įrodinėjant, kad pastatai yra naudojami ir tinkami vykdyti valstybinės žemės nuomos sutarčiai ir esant priešingai atsakovo pozicijai bei ją grindžiantiems įrodymams, teismas turėjo vertinti, kokie statiniai yra žemės sklype, koks jų bendras užimamas plotas ir reikalingas plotas jiems tinkamai naudoti ir ar tokių statinių eksploatavimui gali būti nuomojama valstybinė žemė lengvatine tvarka. Teismas neteisingai taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Taisyklių 28 punkto nuostatas, kurių analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami tik tokio dydžio ir ribų, kuris yra būtinas statinių eksploatavimui pagal jo nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

17.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos net ir palikus galioti priimtą teismo sprendimą turėtų būti paskirstytos proporcingai tarp atsakovų, o ne perkeliant viską vienam atsakovui, nes sprendimo nepakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties šalių pagrindinis aspektas ir buvo Varėnos rajono savivaldybės 2020-04-22 raštas Nr. PSD-1515-(24.4.) „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“.

18. Ieškovė UAB „NT nuomos sprendimai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. sausio 19 d. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei priteisti iš apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos ieškovės UAB „NT nuomos sprendimai“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas tariamai nevertino ir nieko nepasisakė dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 22 d. rašto Nr. PSD-1515-(24.4) „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“ (toliau - Raštas), kuriuo faktiškai konstatuojamas juridinę reikšmę turinti faktas, kad ieškovė negali naudotis didesniąja dalimi įsigytų statinių pagal jų dabartinę būklę. Ieškovės teigimu, Raštas priimtas nesilaikant teisės aktuose numatytų procedūrų. Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu neskundė teismo sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas jos Raštas, o tai taip pat patvirtina, kad Raštas buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai.

Šalies argumentai

18.2. Apeliantė apeliaciniame skunde klaidina teismą nurodydama, kad ieškovė, įsigydama žemės sklype esančius pastatus, puikiai žinojo ir galėjo įvertinti šių pastatų būklę ir aplinkybę, kad pastatai yra avarinės būklės, o pagal taikomus teisės aktus ji, kaip pastatų savininkė, gali būti įpareigota pastatus rekonstruoti arba nugriauti. Ieškovės teigimu, ginčo pastatai nėra avarinės būklės, taip pat nėra teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimų juos pripažinti avarinės būklės ar sprendimų, kuriais būtų ieškovei, kaip pastatų savininkei, nustatyti kokie nors privalomi įpareigojimai.

18.3. Apeliacinio skundo didžiąją dalį užima įvairios Lietuvos Aukščiausioje Teismo nutarčių citatos, tačiau apeliantė detaliau nepaaiškina, kodėl cituojama praktika turėtų būti taikoma šioje konkrečioje byloje ir kaip šios ištraukos tariamai pagrindžia sprendimo neteisėtumą.

18.4. Apeliantės nurodytose kasacinio teismo nutartyse išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra suformuluotos bylose, kurių nagrinėjimo dalykas akivaizdžiai iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos. Apeliantė bando klaidinti teismą ir tapatinti visiškai skirtingas faktines situacijas, t. y. šioje byloje nagrinėjamą situaciją (kuomet žemės sklypas užstatytas teisėtais pastatytas, registruotais ir išlikusiais ieškovei priklausančiais statiniais) prilyginti toms situacijomis, kada nuomininkei nuosavybės teise nebepriklauso jokie statiniai, arba kai statiniai yra tiek nunykę, kad išlikę tik pamatai, arba nuomininkei priklauso tik laikini statiniai (tvora) ar neturintys aiškios funkcinės paskirties statiniai, ar beverčiai statiniai, kuriuos nuomininkė ketina nugriauti ir vietoj jų statyti kitos paskirties (gyvenamosios) statinius ir pan.

18.5. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą neatkreipė dėmesio, kad pastatai yra seniai nenaudojami ir ieškovė, įsigijusi minėtus pastatus nuo pat jų įsigijimo ir vėliau nenaudojo pagal tikslinę paskirtį, bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pradėti juos eksploatuoti (prižiūrėti, tvarkyti, remontuoti ar panašių veiksmų). Ieškovė nurodo, kad šiuos teiginius paneigia pačios apeliantės paskutiniojo 2020 m. sausio 7 d. atlikto patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės. Apeliantė šio vėliausio 2020 m. sausio 7 d. patikrinimo akto apskritai nemini apeliaciniame skunde ir nurodo aplinkybes, kurios prieštarauja patikrinimo akte konstatuotoms aplinkybėms.

Atsiliepimas

19. Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą dalyje dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 22 d. rašto Nr. PSD-151.(24.4.) „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“ panaikinimo neteisėtumo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti kitą procesinį sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija sutinka su apeliaciniame skunde išvardintais motyvais, kiek tai yra susiję su Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 22 d. rašto Nr. PSD-151.(24.4.) „Dėl statinių tinkamumo naudoti pagal paskirtį“ panaikinimo aplinkybėmis.

19.2. Apeliacinio skundo dalis dėl netinkamo bylinėjimosi paskirstymo šalims yra nepagrįsta. Sutiktina su teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į ginčo pobūdį laikytina, kad pagrindinis ieškovės ginčas, turintis materialų pagrindą, buvo su atsakove Nacionaline žemės tarnyba, kur būtent tik šios atsakovės sprendimu yra suvaržoma ieškovės teisė įgyti nuomos teisę į žemės sklypą po ieškovės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytais statiniais, o kitos atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos Raštas pagal savo pobūdį neturėjo vyraujančios įtakos kitos atsakovės sprendimui dėl žemės sklypo nuomos klausimo sprendimo. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, pagrįstų objektyviais duomenimis, o ne subjektyviu situacijos vertinimu, kurie prieštarautų šiam situacijos aiškinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

21. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, joje nurodant naująjį valstybinės žemės nuomininką, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23. 2004 m. vasario 13 d. tarp Alytaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „Medicinos banko lizingas“ sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 38/2004-11, kuria UAB „Medicinos banko lizingas“ 99 metams buvo išnuomotas 7,1350 ha dydžio valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vykdyti pagrindinei ūkinei veiklai - kita (pramonės sandėliavimo ir kitiems ūkio objektams statyti ir eksploatuoti).

24. 2019 m. lapkričio 27 d. valstybinės žemės nuomininkas UAB „Turto parkas“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamiems statiniams (pastatams) eksploatuoti.

25. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamiems pastatams eksploatuoti, nedavė, taip pat iki buvo parduoti visi šiame valstybiniame žemės sklype esantys statiniai pareiškėjui nebuvo pateiktas ir neigiamas atsakymas.

26. Pastatų savininkas, t.y. UAB „Turto parkas“, 2019 m. gruodžio 30 d. pardavė visus sklype esančius pastatus ieškovei UAB „NT nuomos sprendimai“. 2020 m. kovo 30 d. naujasis statinių savininkas (ieškovė) pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui prašymą pakeisti nuomos sutartį ir įrašyti jį naujuoju žemės sklypo nuomininku, kitų nuomos sutarties sąlygų nekeičiant.

27. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją prašydama informuoti ar ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše atsižvelgiant į jų nusidėvėjimo procentą ir esamą dabartinę būklę.

28. Varėnos rajono savivaldybės administracija, atlikusi statinių patikrinimą, 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. PSD- 1515-(24.4.) informavo, kad nuosavybės teise priklausantys pastatai - pastatas - administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - sargų namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - vandens siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), negali būti naudojami pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, atsižvelgiant į jų esamą dabartinę būklę: visi pastatai neprižiūrimi, fasadų mūro sienos labai blogos būklės, atskirose sienų zonose vietomis suirę mūro plytos, statinių stogų danga suirusi leidžia lietaus vandenį, ant stogo auga medžiai, be langų, matomos pavojingos statinių deformacijos. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į jo esamą dabartinę būklę, gali būti naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.

29. 2020 m. balandžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius kreipėsi į UAB „NT nuomos sprendimai“, siekdama, kad valstybinės žemės susitarimas dėl šio žemės sklypo nuomos būtų pasirašytas, paprašė teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta žemės sklypo dalis, reikalinga pastatams eksploatuoti, ir inicijuoti projekto ir jo pagrindu rengiamų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų parengimui, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti (padalinti) žemės sklypą, suprojektuojant žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti ir neperduotus naudotis žemės sklypus.

30. Byloje ginčas kilo dėl valstybinės žemės nuomos teisės perėjimo naujajam pastatų (statinių) savininkui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, joje nurodant naująjį valstybinės žemės nuomininką.

Dėl valstybinės žemės nuomos teisės perėjimo naujajam pastatų (statinių) savininkui

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei kasacinės praktikos išplaukia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

32. Remdamasi nutarties 31 punkte nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp UAB „Turto parkas“ (pardavėjo) ir UAB „NT nuomos sprendimai“ (pirkėjo) 2019 m. gruodžio 30 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartimi naujajam pastatų savininkui buvo perduotos visos nuomos teisės ir pareigos į žemės sklypą, kylančios iš 2004 m. vasario 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties. Nurodomas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo teisės aiškinimas (CPK 4 straipsnis) suponuoja, kad teisė pirkėjui (UAB „NT nuomos sprendimai“) naudotis valstybinės žemės sklypu tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis žemės sklypu naudojosi nekilnojamųjų daiktų pardavėjas, kyla iš įstatymo ir nėra priklausoma nuo valstybinės žemės patikėtinio sutikimų. Byloje nekilo ginčo, kad ši sutartis galioja iki šiol bei jos galiojimas nebuvo ginčijamas nagrinėjamoje byloje, todėl apeliantės argumentai, kad teismas privalėjo vertinti ar pastatai, kuriems eksploatuoti reikalinga naudotis valstybine žeme, naudojami pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registre, ar apeliantės sutikimo perleisti žemės nuomos teisę neišdavimo aplinkybes, yra teisiškai nereikšmini bei nepagrįsti. Teismas negali imtis nagrinėti ir spręsti dėl šių aplinkybių kaip suponuojančių galiojančios nuomos sutarties pakeitimą/nutraukimą ar sandorių negaliojimą bei tirti su tuo susijusių įrodymų, kai nėra byloje pareikšto kurios nors iš šalių tokio reikalavimo.

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 45 punkte nustatyta, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas.

34. Taigi byloje pareikštas ieškovės reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti 2004 m. vasario 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N38/2004-011, kaip žemės sklypo nuomininkę įrašant UAB „NT nuomos sprendimai“, iš esmės reiškia minėtos Taisyklių nuostatos įgyvendinimą, o ne reikalavimą sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, kurio metu vertinamas valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų ir pagrindų buvimas. Nustačius, kad valstybinė žemė yra naudojama ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, tai yra pagrindas apeliantei nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau nėra pagrindas atsisakyti patvirtinti jau įvykusį valstybinės žemės nuomos sutarties šalių (nuomininkų) pasikeitimą. Akcentuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos sutartiniai santykiai nepriklausomai nuo to, kad jie nebuvo įforminti 2004 m. vasario 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimu, šioje sutartyje vietoj buvusio valstybinės žemės nuomininko įrašant naująjį nuomininką. Valstybinės žemės nuomos sutartiniai teisiniai santykiai gali pasibaigti tik įstatymų nustatytais pagrindais (CK IX bei XVIII skyriai, 6.562–6.565 straipsniai). Kaip jau buvo minėta, nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei kiti suinteresuoti asmenys šių sutartinių santykių nėra nutraukę ir su tuo susijęs reikalavimas nėra pareikštas šioje byloje.

35. Nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės atsisakymas pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą iš esmės reiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje žemės nuomininku ir toliau nurodoma UAB „Turto parkas“, nebeturinti jokių nuosavybės teisių į valstybiniame žemės sklype esančius statinius, o tai apeliantės keliamo racionalaus valstybinės žemės naudojimo klausimo neišsprendžia.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, konstatavo, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių). Teisinis pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartį taikant CK 6.223 straipsnio 2 dalį yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), remiantis kuriuo žemės sklypo (jo dalies) nereikalingumas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį sudaro pagrindą modifikuoti valstybinės žemės nuomos santykius tokiu būdu, kad jie atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslą. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba nustačiusi, kad ieškovės pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas 2004 m. vasario 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas žemės sklypas ir ieškovei nesutikus su NŽT pasiūlymu parengti žemės sklypo planą, kuriame atsispindėtų reikalingas statiniams eksploatuoti žemės sklypo dydis, nors iki šiol su ieškiniu nesikreipė į teismą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, tačiau šios bylos išnagrinėjimas jai neužkerta kelio tai padaryti ateityje (šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei UAB „NT nuomos sprendimai“ tik iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 75,00 Eur žyminį mokestį ir 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad pagrindinis ginčas, turintis materialų pagrindą, buvo su atsakove Nacionaline žemės tarnyba, būtent kurios sprendimu suvaržoma ieškovės teisė įgyti nuomos teisę į žemės sklypą po ieškovės įgytais statiniais. To tarpu ieškovės ginčijamas atsakovės Varėnos rajono savivaldybės administracijos raštas pagal savo pobūdį neturėjo vyraujančios įtakos Nacionalinės žemės tarnybos sprendimui dėl žemės sklypo nuomos klausimo, todėl sprendė iš jos ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

38. Apeliantės teigimu, teismas turėjo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai tarp atsakovų, o ne visą naštą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo perkelti tik jai vienai. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nes ieškovės taip pat ginčyto Varėnos rajono savivaldybės administracijos rašto priėmimas, iš esmės neturėjo jokios įtakos ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimui, t.y. byloje kilęs ginčas yra susijęs išimtinai tik su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nepagrįstu atsisakymu įforminti 2004 m. vasario 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą.

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz. žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

43. Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 726 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NT nuomos sprendimai“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisEdvardas PaliokasRūta Palubinskaitė