- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-103-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02124-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- K. B.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (pirmininko ir pranešėjo), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucijos, teikiančios išvadas byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove; 2) nustatyti pagal jos pateiktą variantą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės po 300 Eur, mokamų kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio surašymo dienos (2017 m. spalio 1 d.) iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo 1 750 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu susilaukė dukters, kurią prižiūri, rūpinasi ir auklėja ji pati, atsakovas gyvena kitame mieste. Santykiai su atsakovu nutrūko, nes jis prieš ją ir dukrą vartojo psichologinį smurtą. Atsakovas dukrą pasiimdavo retai. Mergaitei su tėčiu nesaugu, nes jis neturi jokių įgūdžių auginti vaiką. Atsakovas, pasiėmęs vaiką, veždavosi į barus, ten būdavo iki nakties, mergaitė matydavo girtų asmenų muštynes ir vieną kartą buvo nuvežti net į policiją. Jis vartoja kvaišalus, pažeidinėja Kelių eismo taisykles, yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Ją ir dukrą sieja stiprus emocinis ryšys, tad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Vaiko ir tėvo bendravimo tvarka turi būti nustatyta pagal jos pateiktą variantą. Vaikui turi būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Eur. Vaikui yra diagnozuotas raumenų ir sausgyslių sužalojimas, reikalingos ortopedo konsultacijos, ortopedinė avalynė, baseinai, masažai. Per mėnesį vaikui išlaikyti patiriamos išlaidos sudaro 653 Eur, per metus – 7 840 Eur, šios išlaidos yra minimalios ir protingos. Ji dirba, gauna per mėnesį apie 500 Eur, turi namą ir automobilį. Atsakovas darbingas, sveikas, kitų išlaikomų asmenų neturi. Prašomo dydžio išlaikymą atsakovas skirdavo ir anksčiau, jo gerą finansinę padėtį patvirtina tai, kad jis vyksta atostogų į užsienį. Išlaikymo vaikui neteikia nuo 2017 m. balandžio 5 d., todėl už šį laikotarpį (iki ieškinio surašymo dienos) prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismo sprendimo motyvai:
3.1. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina. Įvertino byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog šalių dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, yra prisirišusi prie mamos, vaiko tėvas gyvena atskirai, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja. Pats atsakovas sutiko, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
3.2. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Paaiškino, jog ieškovė neįrodė (nepagrindė) prašomo priteisti 300 Eur išlaikymo dydžio. Sumą teismas nustatė atsižvelgęs į tai, jog mergaitei reikalingos papildomos išlaidos gydymo procedūroms (masažai, baseinai), tokio amžiaus vaiko poreikius, į vienodas galimybes abiem tėvams teikti vienodo išlaikymo dydį, į tai, kad atsakovas yra darbingas, turi dėti pastangas išlaikyti savo vienintelę dukrą. Atsakovas dirbdamas ir gyvendamas Anglijoje skirdavo savo dukrai išlaikyti apie 300 Eur per mėnesį.
3.3. Priteisė iš atsakovo 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėn. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 5 d. Nustatė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 19 d. iki 2017 m. liepos 19 d. dukros išlaikymui pervedė 4 718 Eur, 600 Eur sumokėjo atsakovo mama, 300 Eur atsakovas ieškovei perdavė grynaisiais pinigais, bendra suma 5 918 Eur (suma su 138 Eur pervedimu už dukros batus ir 100 Eur pervedimu už dukros gimtadienį). Byloje nenustatyta, kad šalys būtų sudariusios susitarimą, jog atsakovas mokės didesnį išlaikymą tol, kol dirbs užsienyje.
Atsiliepimas
3.4. Nurodė, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką tiek ieškinys, tiek atsiliepimu pateiktas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies, atsižvelgiant į vaiko interesus, abiejų tėvų bendravimo galimybes bei pusiausvyrą. Kartu nustatė, jog ši tvarka gali būti keičiama.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Atsakovas A. P. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti, t. y. priteistą išlaikymą po 250 Eur sumažinti iki 200 Eur per mėnesį ir netenkinti ieškinio reikalavimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelį išlaikymą vaikui. Paaiškino, jog nebuvo atsižvelgta į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią orientacinis kriterijus yra minimalioji mėnesinė alga, kuri yra 400 Eur. Ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui reikia didesnės nei šios sumos. Jo dukra spec. poreikių neturi, o ortopedinę avalynę kompensuoja valstybė. Taip pat neatsižvelgta į jo finansinę padėtį, t. y. jis gyvena Lietuvoje, gaunamas darbo užmokestis apie 400 Eur, turi sveikatos problemų, sudarė santuoką ir gyvena sutuoktinės bute, pats savo nekilnojamojo turto neturi, sutuoktinė gauna minimalias pajamas. Ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, t. y. gauna darbo užmokesčio per mėnesį apie 750– 800 Eur, turi savo būstą.
4.2. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra. Jis su ieškove buvo susitaręs, jog kol jis dirba užsienyje, moka didesnį (kaupiamąjį) išlaikymą. Planavo grįžti į Lietuvą ir, iki kol įsitvirtins joje bei pradės gauti pakankamas pajamas, išlaikymo įsiskolinimo nebūtų, nes būtų naudojama sukaupta išlaikymo permoka. Byloje nustatyta, kad jis dukros išlaikymui skyrė 5 918,00 Eur. Jie kartu negyvena nuo 2015 m. spalio mėn., tad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. jis mokėjo išlaikymą po 246,58 Eur per mėnesį (5 918 ÷ 24 ? 246,58).
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį tėvai turi teikti vaikui. Teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties ir galimybių taikymą. Tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga padidėjo nuo 420 iki 450 Eur, tad priteistas išlaikymo dydis tik šiek tiek viršija rekomendacinį dydį.
5.2. Nurodė, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad nuo grįžimo į Lietuvą ėmėsi aktyvių darbo paieškos veiksmų, t. y. užsiregistravo darbo biržoje, ieškojo darbo. Jo pateiktas V. P. išduotas verslo liudijimas, kurio laikotarpis 2018 m. sausio–2018 m. birželio mėn., tik patvirtina aplinkybę, jog jis savo mamai padeda. Tai nėra įrodymas, kuriuo būtų galima remtis nustatant tikrąsias atsakovo gaunamas pajamas. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad pagal verslo liudijimą prekiauja drabužiais ir gauna 500–650 Eur per mėnesį. Jokių įrodymų apie jo gaunamas pajamas pagal verslo liudijimą, sveikatos problemas nepateikė. Teismas atsižvelgė į jos finansinę padėtį ir nepriteisė jos prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Šiuo metu ji dirba UAB „Švaros broliai“ ir jos gaunamas darbo užmokestis į rankas yra apie 680 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
5.3. Nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, jog tarp jų buvo susitarimas dėl didesnio – avansinio išlaikymo teikimo. Nuo 2015 m. spalio mėn. jis teikė vaikui išlaikymą pagal finansines galimybes. Teiktos įmokos į mokėtinas per ateinančius išlaikymo laikotarpius sumas negali būti įskaitomos.
Atsiliepimas
6. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalia). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
10. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė pridėjo 2019 m. kovo 29 d. darbo sutarties Nr.2610 ir 2018 m. liepos 24 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį kopijas tačiau prašymo prie bylos medžiagos pridėti šiuos įrodymus nesuformulavo ir nemotyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti atsiliepimo į apeliacinį skundą priedai yra reikšmingi įrodymai nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovės galimybės teikti išlaikymą vaikui ir išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo, todėl daro išvadą, kad yra pagrindas prie bylos pridėti ieškovės pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas ir darbo sutarties kopiją.
11. Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, priteisė iš atsakovo 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir nustatė nepilnamečio vaiko bei tėvo bendravimo tvarką. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti šio sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamų sprendimo dalių (CPK 320 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
13. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistas nepilnamečiam vaikui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė vaiko poreikius. Mano, jog iš jo priteistas 250 Eur išlaikymas turėtų būti sumažintas iki 200 Eur, be to, pačios ieškovės pajamos neleidžia panaudoti didesnės sumos vaiko poreikiams.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsni).
15. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad vaikui per mėnesį reikia 653,00 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga ši suma, tačiau nustatyta, jog mergaitės poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga didesnė nei 400,00 Eur suma (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nepilnametis vaikas P. B., gim. (duomenys neskelbtini), sprendimo priėmimo dieną buvo beveik 7 metų. Šalių dukros darželis per mėnesį kainuoja nuo 44,25 Eur iki 79,50 Eur. Prie ieškinio pateikti mokėjimo kvitai už maisto produktus, kanceliarines prekes, higienos priemones ir t. t. Iš medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad šalių dukrai nustatytas čiurnų ir pėdų raumenų ir sausgyslių sužalojimas, reikalingos ortopedo konsultacijos, speciali avalynė, paskirtos mankštos. Vadinasi, nustatyta, jog vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia didesnės nei vienos minimaliosios mėnesinės algos. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga yra 430,00 Eur (įvertinus mokesčių reformą - 555,00 Eur).
17. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir priteisė didesnę dalį išlaikymo iš atsakovo.
18. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
19. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovas sudarė naują santuoką su R. P.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovas vienas ar kartu su sutuoktine jokio turto neturi. Atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. nedirbo. 2018 m. sausio 21 d., 2018 m. vasario 21 d. verslo liudijimai patvirtina, jog V. P. 2018 m. verčiasi ne maisto produktų prekyba, kartu dirba atsakovas. Iš pateikto gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matyti, kad V. P., vykdydama veiklą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. vasario 28 d., gavo 815 Eur pajamų. Atsakovas nepateikė įrodymų nei apie turimus kreditorius, nei apie kitus išlaikytinius bei jiems realiai teikiamą išlaikymą (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat nepateikė duomenų apie turimus sveikatos sutrikimus, kurie jam trukdytų susirasti darbą (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių apylinkės seniūnijos 2017 m. lapkričio 7 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 18 nurodyta, kad „atsakovas dirba Norvegijoje, dažnai grįžta į Lietuvą“. Apeliantas teigė, kad institucijos atstovas ne taip suprato ir užrašė jo žodžius. Iš bylos duomenų matyti, jog teismo protokoline nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie darbą Norvegijoje ir joje gaunamą darbo užmokestį. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į Norvegijos institucijas ir jos atsisakė išduoti tokį atsakymą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas savo tikrąją finansinę padėtį slepia. Šią nuomonę patvirtina ieškovės pateiktos socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltos atsakovo nuotraukos. Iš jų matyti, kad jis lankėsi Anglijoje, Vokietijoje, Rygoje, Norvegijoje. Atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad visur jis keliavo remiamas draugų ar giminių, mažai tikėtini. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo finansinė padėtis yra daug geresnė, nei jis bando parodyti teismui. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, kreditinių įsipareigojimų, todėl turi visas galimybes teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą.
21. Vertinant ieškovės finansinę padėtį nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. rugsėjo mėn. gavo 5 874,28 Eur pajamų (atskaičius mokesčius). Ieškovė nuo 2018 m. balandžio 3 d. pradėjo dirbti UAB „Švaros broliai“ ir jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį – apie 650,00 Eur (2018 m. kovo 29 d. Darbo sutarties Nr.2610, 1.3 punktas). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovė turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. Ieškovė nepateikė įrodymų nei apie turimus kreditorius, nei apie kitus išlaikytinius bei jiems realiai teikiamą išlaikymą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad ieškovės finansinė padėtis yra gera ir ji gali savo vaikui teikti 250 Eur išlaikymą. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė yra nepajėgi teikti tokio paties dydžio išlaikymą kaip ir jis, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
22. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos papildomos išlaidos vaiko išlaikymui, į ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti 250 Eur suma yra būtina. Padaryta pirmosios instancijos teismo išvada nepažeidžia išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypsta nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje. Mažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir ateityje.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
24. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo išlaikymo įsiskolinimą. Jis teikė didesnį išlaikymą, nes turėjo finansines galimybes ir buvo susitaręs su ieškove dėl mokėjimų į priekį. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.
25. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinųjų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 19 d. iki 2017 m. liepos 19 d. atsakovas dukros išlaikymui pervedė 4 718 Eur, 600 Eur sumokėjo atsakovo mama (2017 m. vasario 5 d.), dar 300 Eur atsakovas perdavė grynaisiais pinigais (2017 m. kovo 5 d.). Susipažinus su rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas išlaikymą mokėjo iki 2017 m. birželio mėn. Pirmosios instancijos teismas neteisingai motyvuojamojoje dalyje nurodė, iki kada buvo teiktas išlaikymas, tačiau teisingai nurodė išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo pradžią, t. y. nuo 2017 m. birželio mėn. Teisėjų kolegijos nuomone, padaryta klaida neturi esminės reikšmės teisingam ir pagrįstam teismo sprendimui.
28. Apeliantas įrodinėjo, kad jis buvo susitaręs su ieškove, jog mokės išlaikymą į priekį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta, kad buvo susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo į priekį. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. lapkričio 3 d. atsakovas pervedė 350 Eur ir mokėjimo paskirtyje nurodė: „P. P. išlaikymui.“ Tokia pati paskirtis nurodyta atsakovo 2015 m. gruodžio 3 d. (350 Eur), 2016 m. vasario 5 d. (350 Eur), 2016 m. kovo 3 d. (350 Eur), 2016 m. kovo 7 d. (30 Eur), 2016 m. balandžio 11 d. (250 Eur), 2016 m. gegužės 16 d. (300 Eur), 2016 m. birželio 10 d. (300 Eur), 2016 m. liepos 4 d. (400 Eur), 2016 m. rugpjūčio 4 d. (300 Eur), 2016 m. rugsėjo 6 d. (300 Eur), 2016 m. spalio 5 d. (300 Eur), 2016 m. lapkričio 7 d. (300 Eur), 2016 m. gruodžio 5 d. (300 Eur), 2017 m. sausio 5 d. (300 Eur) darytuose mokėjimo nurodymuose. Vadinasi, buvo mokama tik už einamąjį mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys atsakovo mamos V. P. 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. gegužės 9 d. daryti mokėjimo nurodymai Nr. 66, Nr. 73, kuriais pervesta po 300 Eur. Juose aiškiai įvardijama: „a. p. alimentai vaiko išlaikymui už einamą mėn.“ Šias aplinkybes paneigiančių duomenų apeliantas teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Kituose mokėjimų nurodymuose nurodytos kitos paskirtys: 2015 m. spalio 7 d. pervedė 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „papildymas“, 2015 m. spalio 10 d. atsakovas pervedė 700 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „papildymas“, 2016 m. spalio 6 d. atsakovas pervedė 60 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „skola“, 2016 m. spalio 11 d. atsakovas pervedė 25 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „skola“, 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovas pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „Perlos gimtadieniui“, 2016 m. lapkričio 7 d. atsakovas pervedė 138 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „Perlos batai“. Šie atsakovo daryti mokėjimai negali būti laikomi išlaikymo mokėjimais į priekį. Pažymėtina, kad niekas nedraudžia atsakovui, kaip tėvui, vaikui skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį.
30. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus teisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimo pradžią, teisingai apskaičiavo ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Pagrindo keisti šią skundžiamo sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
31. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui priteisimą, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo yra teisėtos ir pagrįstos, sprendimą naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Ieškovė teismui pateikė duomenis, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto dydžio, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteistinas iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti K. B. iš A. P. 300 Eur (trys šimtai eurų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.