Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės K. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucijos, byloje teikiančios išvadas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., gimusios Duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą su mama – ieškove; 2) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku ieškovės nurodyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio surašymo dienos iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo 1 750,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., gimusios Duomenys neskelbtini, laikiną gyvenamąją vietą su mama – ieškove; 2) nustatyti laikiną P. B., gimusios Duomenys neskelbtini 15 d., ir atsakovo bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. vaikui saugioje ir pagal jo amžių priimtinoje vietoje Klaipėdos mieste / rajone, dalyvaujant vaiko mamai – ieškovei. Taip pat atsakovas turi teisę neribotai su vaiku bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, socialiniuose tinkluose ir pan.); 3) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus išspręsta civilinė byla ir teismas priims sprendimą. Prašyme nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo nemoka pusę metų, pati viena ieškovė neturi galimybių užtikrinti net minimalių vaiko poreikių tenkinimo. Išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad tikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad tikslinga nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, kol bus patikrintos atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jame nurodė, kad dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutinka iš dalies, sutinka su tokia laikina bendravimo su vaiku tvarka: kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį atsakovas bendrauja su vaiku P. B. nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba darželio ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą; kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį prašė atmesti. Išvadą byloje teikianti institucija Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsakovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovas gyvena bute, esančiame Duomenys neskelbtini., kuris priklauso atsakovo sugyventinės mamai. Nurodė, kad butas su patogumais, įsiskolinimų už komunalines paslaugas nėra, bute gyvena du asmenys, butas tvarkingas, vaikui lankytis pas tėvą sąlygos tinkamos. Specialistė nurodė, kad atsakovas gyvena ir veda bendrą ūkį su R. Š., atsakovas dirba Norvegijoje, dažnai grįžta į Lietuvą, nori bendrauti ir padėti dukrai, tačiau dukros mama tam prieštarauja, seniūnija nusiskundimų neturi, kaimynų atsiliepimai geri.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2017-11-21 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas nutarė:

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, nustatyti nepilnametės P. B., gimusios Duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą su ieškove K. B..Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, priteisti iš atsakovo A. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai P. B., gimusiai Duomenys neskelbtini., mokamą periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį, laikiną išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos – 2017 m. spalio 9 d., iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant K. B. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametei dukrai P. B. skirtas lėšas. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovui A. P. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra P. B. tvarką:

Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. vaikui saugioje ir pagal jo amžių priimtinoje vietoje Klaipėdos mieste / rajone. Atsakovas turi teisę neribotai su vaiku bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, socialiniuose tinkluose ir pan.).

Įpareigoti ieškovę netrukdyti ir sudaryti visas sąlygas atsakovui bendrauti su dukra šioje nutartyje nustatyta tvarka.

Nustatydamas laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina tinkamas vaikui vystytis ir augti sąlygas.Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo, teismas atsižvelgė į vaiko amžių, į prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, į tai, kad atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė ir šiuo metu nėra galimybės įsitikinti atsakovo, jo šeimos (kartu su sugyventine – sutuoktine) pateiktos informacijos apie jų gaunamas pajamas pagrįstumu, todėl sprendė, kad ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydis pagrįstas.Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, konstatavo, kad ieškovės nurodyti duomenys apie atsakovo neigiamą įtaką vaiko interesams šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patvirtinti rašytiniais įrodymais, todėl sprendė, kad yra pagrindas iš dalies taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovui laikiną bendravimo su jo nepilnamete dukra tvarką, tačiau atsakovui bendraujant su vaiku ieškovės dalyvavimas nėra būtinas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas būtų priešingas nepilnamečio vaiko interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir nustatyti tokią laikiną A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. B. tvarką: kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį tėvas A. P. bendrauja su vaiku P. B. nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba darželio ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka dėl bendravimo tik 2 ne visas dienas per mėnesį prieštarauja CK 3.156 str. ir CK 3.159 str., taip yra akivaizdžiai siaurinamos tėvo ir vaiko bendravimo teisės, todėl pažeidžiamos ne tik tėvo, bet ir vaiko teisės. Pažymi, kad pagal nustatytą tvarką atsakovas vaiko net negali išvežti už Klaipėdos miesto / rajono, nors šiose vietovėse jis net negyvena, todėl realiai net yra pažeidžiamos tėvo teisės auklėti ir prižiūrėti savo vaiką. Nurodo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka skirtinguose miestuose gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarką, nes vaikas galėtų išvykti kas antrą savaitgalį pas tėvą, taip pat pas močiutę. Pažymi, kad praeityje vaiką teko prižiūrėti atsakovui ir jo motinai, todėl atsakovas turi reikiamų įgūdžių prižiūrėti vaiką. Teigia, kad ieškovė vartoja prieš tėvą psichologinį smurtą, nes neleidžia matytis ir bendrauti su vaiku, tuo piktnaudžiauja nurodydama, kad tik po metų gavus teismo sprendimą atsakovas galės pasimatyti su vaiku. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino. Pažymi, kad nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių, grupei, vaikų teisių apsaugos tarnybos taip pat nepateikė jokios informacijos dėl blogos vaiko priežiūros, priešingai, atsakovas yra sukūręs naują šeimą, jo sutuoktinė laukiasi kito vaiko, todėl objektyvių duomenų apie tai, kad gali būti pažeidžiamos vaiko teisės, byloje iš vis nėra, tuo labiau nėra maksimalaus tėvo ir vaiko bendravimo principo ribojimą pateisinančių svarių ir įtikinamų argumentų.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas kartoja tas pačias aplinkybes, kurios yra nurodytos jo atsiliepime į ieškinį ir kurios pirmosios instancijos teismo jau buvo teisingai įvertintos. Mano, kad atsakovo argumentai dėl per trumpos jo bendravimo su vaiku tvarkos nepagrįsti, nes tokia tvarka yra nustatyta laikinai, t. y. kol teismas išnagrinės civilinę bylą ir, ištyręs visus bylos įrodymus, inter alia, susijusius su atsakovo psichine sveikata, gyvenimo būdo, gyvenimo sąlygų tinkamumu ir pan., priims galutinį sprendimą dėl atsakovo galimybių bendrauti su vaiku kitokia, nei prašo ieškovė, tvarka. Šioje bylos stadijoje, kai nurodytos aplinkybės nėra nustatytos, ieškovė pagrįstai baiminasi dėl mažamečio vaiko saugumo bei atsakovo sugebėjimo tinkamai vaiku pasirūpinti. Teigia, kad atsakovas vartoja psichologinį smurtą, vartoja narkotikus, yra linkęs į suicidą, jis anksčiau nuolat lankydavosi privačiai pas gydytojus psichiatrus. Pažymi, kad bendraudamas su vaiku, atsakovas ėmė piktnaudžiauti – piktybiškai vaiko neparveždavo namo sutartu laiku, būdamas su dukra diskriminuodavo ieškovės bandymus susisiekti su vaiku, piktavališkai nekeldavo telefono ragelio. Teigia, kad atsakovas paiso tik savo asmeninių interesų, nes siekia su vaiku bendrauti pasiimdamas vaiką penktadienį 16 val. tiesiai iš darželio (vaikui nesant pasiruošus kelioms dienoms rūbelių, higienos priemonių) ir veždamas į Kaišiadorių rajoną net 250 kilometrų, dėl ko neabejotinai vaikas patirs didelį nuovargį, sutriks vaiko poilsio, mitybos režimas, o grąžinti vaiką pageidauja sekmadienį 20 val. – vaikas tokiu atveju po 250 km kelionės iš Kaišiadorių rajono bus pavargęs, galbūt nepavalgęs, dėl pasiruošimo darželiui, vakarinio prausimosi jo miego laikas nusikeltų dar kelioms valandoms, dėl to vaikas kitą dieną anksti kėlęsis nebūtų pailsėjęs, kas tokiu ritmu atsakovui su vaiku bendraujant net du savaitgalius per mėnesį neigiamai atsilieptų tiek psichologinei, tiek fizinei vaiko sveikatai. Atkreipia dėmesį, kad vaiką buvo palikusi prižiūrėti atsakovo motinai, nes pati turėjo sveikatos problemų. Mano, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka pažeis vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o būtent nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose, yra vertinamas ne tik ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir ne tik aplinkybės, kad galbūt palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, bet ir tai, kad iki bylos išnagrinėjimo galbūt bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).Skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko teisėtus interesus užtikrins vaiko laikinas bendravimas su tėvu (atsakovu) du kartus per mėnesį pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val. vaikui saugioje ir pagal jo amžių priimtinoje vietoje Klaipėdos mieste / rajone. Be to, atsakovas turės teisę neribotai su vaiku bendrauti ryšio priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, socialiniuose tinkluose ir pan.). Atsakovo teigimu, tokia laikina bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia jo teisėtus interesus bendrauti su vaiku, todėl laikinas bendravimas su vaiku turėtų vykti du kartus per mėnesį, t. y. pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. nepertraukiamai, atsakovui vaiką pasiimant iš vaiko gyvenamosios vietos arba darželio ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka pagrįsta ir teisėta, atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovė mano, kad tiek dėl savo turimų neigiamų savybių, tiek dėl nutolusios gyvenamosios vietos ir darbo santykių užsienyje atsakovas negalės tinkamai bendrauti su vaiku, t. y. vaikui bus daroma neigiama psichologinė įtaka.Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Pažymėtina, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines susiklosčiusios situacijos aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Minėtą išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodomus motyvus ir argumentus.Pirma, ginčydamos viena kitos poziciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalys daug dėmesio skiria aplinkybėms, kurias vertinti priklauso bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui. Pavyzdžiui, šalys bando įrodinėti viena kitos galbūt turimas neigiamas savybes, problemas. Minėtų aplinkybių vertinimas – pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą iš esmės, kompetencija. Nagrinėjamoje stadijoje sprendžiamas klausimas tik dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka išliks ir po sprendimo byloje priėmimo. Nagrinėjamoje stadijoje sprendžiama tik dėl laikinos bendravimo tvarkos, kuri pirmiausia turi atitikti vaiko interesus, o ne šalių. Dėl to, šalims iš esmės sutarus dėl abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime, gyvenime, nustatant laikiną bendravimo tvarką prioritetas skirtinas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai, užtikrinimui.Antra, šioje apeliacijoje ginčas iš esmės vyksta tik dėl laiko, kurį atsakovas galės praleisti su vaiku pagal teismo patvirtintą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, trukmės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bendravimas su vaiku vyksta ne tik tiesiogiai su vaiku bendraujant, bet ir kitokiu būdu, pvz., ryšio priemonėmis, vaizdo skambučiais ir kt. Pažymėtina, kad skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas nutarė dėl neriboto atsakovo bendravimo su vaiku ryšio priemonėmis (telefonu, programomis „Skype“, „Viber“, socialiniuose tinkluose ir pan.). Taigi spręstina, kad vaiko susitikimas su tėvu tiesiogiai du kartus per mėnesį ir neribotas bendravimas ryšio priemonėmis, t. y. tokia laikina bendravimo tvarka, kokia šiuo metu nustatyta pirmosios instancijos teismo, visiškai užtikrina, atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.Trečia, kaip teisingai nurodė ieškovė, šiuo konkrečiu atveju reikėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas gyvena pakankamai toli nuo vaiko gyvenamosios vietos. Kaip nurodo pats atsakovas, kelionė nuo Klaipėdos iki jo namų trunka apie dvi valandas. Įvertinus vaiko amžių, spręstina, kad tolima kelionė gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei ir fizinei sveikatai – vaiko nuovargis, išblaškymas ir pan. Teismo pareiga, nustatant laikiną bendravimo su vaiku tvarką, vengti minėto pobūdžio situacijų. Be to, vertintina ir tai, kad vaiko važinėjimas kas antrą savaitgalį pas atsakovą į namus visam savaitgaliui gali turėti neigiamos įtakos vaiko suvokimui, kur yra jo tikrieji namai. Dėl savo amžiaus ir su tuo susijusio riboto tėvų santykių suvokimo vaikas gali tapti priemone šalių ginčams spręsti, tai neigiamai gali atsiliepti vaiko psichikai. Juolab kad bet kokia nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu byloje išnagrinėjus ginčą iš esmės, gali būti pakeista kardinaliai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas turi nustatyti tokią laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri tuo atveju, jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu byloje išnagrinėjus ginčą iš esmės, nustatyta laikina tvarka bus pakeista kardinaliai, turės mažiausiai arba neturės išvis jokios įtakos vaiko psichologinei būklei ir sveikatai.Galiausiai, vertintinos ir atsakovo galimybės vykdyti jo prašomą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Savo atsiliepime į ieškinį, pasisakydamas dėl ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas nurodo, kad tėvai gyvena skirtinguose miestuose, A. P. vien nuvykti ir atvykti reikia skirti po 2 valandas, vien kurui išleidžiama apie 40 Eur. Kadangi atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, todėl jo nurodytos aplinkybės, susijusios su išlaidomis kelionei tam, kad atsakovas galėtų pasimatyti su vaiku, negali būti vertinamos jo naudai. Priimdamas sprendimą sutikti su prieš tai nurodyta aplinkybe, atsakovas atitinkamai prisiėmė riziką, kad, gyvendamas kitoje vietovėje, jis turės išlaidų kelionei. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nurodydamas aplinkybę apie išlaidas kelionei, šias išlaidas vertindamas kaip dideles, nepaaiškino aplinkybės, kad jo nurodytų išlaidų dydis, patvirtinus jo siūlomą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, išaugtų dvigubai, nes vaiką ne tik reikėtų nuvykti ir pasiimti, bet ir jį parvežti į Duomenys neskelbtini o po to nuvežti atgal pas ieškovę ir pačiam grįžti vėl į Kaišiadoris. Atsakovas nurodo, kad yra bedarbis, laukia dar vieno vaiko su kita moterimi. Atsakovas nepaaiškino, kaip jis galės tinkamai vykdyti savo siūlomą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kai, būdamas bedarbis, turės dvigubai didesnių išlaidų kelionei, be to, turi skirti pakankamai laiko besilaukiančiai sutuoktinei ir ateityje gimsiančiam vaikui.Visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais, be to, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesu bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių bendravimo su vaiku ribojimų. Aplinkybė, kad atsakovas galės su vaiku tiesiogiai matytis trumpiau, nei jis to nori, ir ne toje vietovėje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas nepaaiškino ir neįrodė, kaip ilgesnis bendravimo su vaiku laiko tarpas (t. y. visą savaitgalį) geriau užtikrins vaiko ir jo paties teises ir teisėtus interesus. Esminė aplinkybė, kuri turi įtakos nagrinėjamu atveju, – tiek šalims, tiek vaikui sudarytos sąlygos bendrauti pagal teismo nustatytą laikiną tvarką, nedarant vaikui neigiamos įtakos, užtikrinant vaiko teisę į nepertraukiamą ryšį, pasimatymą, laiko praleidimą.Esant išdėstytiems motyvams ir argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.