Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei - Gavorskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms Šiaulių plaukimo mokyklai „Delfinas“ ir Šiaulių miesto savivaldybei dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Ieškovas V. B. teismo posėdžio metu ieškinį (1 t., 1-12 b. l., 2 t., 22-34 b. l.) palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 1979 m. pradėjo dirbti Šiaulių plaukimo mokykloje „Delfinas“, nuo 1988 m. pas atsakovę dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį direktoriaus pareigose. 2000 m. laimėjo konkursą eiti direktoriaus pareigas Kūno kultūros ir sporto centre, po trijų metų centro nebeliko, todėl nuo 2003 m. vėl toliau dirbo Šiaulių plaukimo mokykloje „Delfinas“ direktoriaus pareigose. Mano, jog tik audito išvada davė merui mintį, kad pareikšti jam nepasitikėjimą, nes dėl mokyklos yra daug gero padaręs. Nuo 2017 m. gruodžio vidurio dirba Radviliškio plaukimo baseine treneriu pagal verslo liudijimą ir pusė etato projektų vadovu pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 300 Eur atskaičius mokesčius. Bendrauja su kolektyvu, žino kolektyvo nuomonę, gali toliau dirbti, atsakovės privalo jam sudaryti sąlygas toliau dirbti. Pagrindinė mokyklos paskirtis yra vaikų užimtumas, sportas – nėra valstybės funkcija, tuo užsiima visuomeninės organizacijos, sporto federacija. Čia vaikai mokosi sporto pagrindų, bendravimo, higienos, ta veikla nepasikeitė, nors nuostatai ir keitėsi. Sportas ir sportininkas – labai plati sąvoka. Vaikai sportuoja, tačiau kažin ar iš jų išugdomas nors vienas sportininkas, kurie sportuoja net gali ir nebūti sportininku niekada. Mokykla užsiima formaliuoju vaikų užimtumu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2003-12-31 pagal neterminuotą darbo sutartį ėjo Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas. Atsižvelgiant į 2016 m. spalio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės centralizuoto vidaus audito skyriaus parengtą Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus audito ataskaitą Nr. 6 bei į Šiaulių miesto savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. M-93 sudarytos darbo grupės 2017 m. vasario 14 d. išvadą Nr. PV-146, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-63, kuriuo nusprendė atleisti ieškovą V. B. iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nuo 2017 m. kovo 3 d. (1 t., 13-14 b. l.). Nesutikdamas su atleidimu iš darbo, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuris civilinėje byloje Nr. e2-5255-841/2017 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu panaikino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. T-63, ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, skubiai grąžino ieškovą į mokyklos direktoriaus pareigas, priteisė ieškovui su darbo santykiais susijusias sumas (1 t., 15-22 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017 atmetė atsakovių apeliacinius skundus ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą (1 t., 23-37 b. l.). Atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ pateikė kasacinį skundą dėl 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi atsakovės kasacinį skundą atsisakė priimti (1 t., 38-39 b. l.). Po minėto Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo priėmimo, 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu nutarė patvirtinti naujus Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatus, kuriais buvo pakeisti anksčiau galiojusių nuostatų 21 - 23 punktai ir jie išdėstyti taip: „21. Plaukimo mokyklai vadovauja direktorius, kuris į pareigas priimamas konkurso būdu. Plaukimo mokyklos direktoriaus teises ir pareigas nustato Nuostatai ir Plaukimo mokyklos direktoriaus pareigybės aprašymas. 22. Sprendimą dėl Plaukimo mokyklos direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės meras. 23. Šiaulių miesto savivaldybės meras vykdo kitas funkcijas, susijusias su Plaukimo mokyklos direktoriaus darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (išskyrus atvejus, kai mero pareigas laikinai eina Savivaldybės mero pavaduotojas ar kitas Savivaldybės tarybos narys)“ (1 t., 40-47 b. l.). Vadovaujantis pakeistais Nuostatais Šiaulių miesto savivaldybės meras 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė potvarkį, kuriuo remdamasis pakartotinai atleido (atšaukė) ieškovą iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigų (1 t., 48 b. l.). Nesutikdamas su atleidimu iš darbo, tai pat ir pakeistais Nuostatais, ieškovas vėl kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą, kuris 2018 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1106-1004/2018, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą, panaikino Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ ir pripažino ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu, skubiai grąžino ieškovą į mokyklos direktoriaus pareigas, priteisė ieškovui su darbo santykiais susijusias sumas (1 t., 49-59 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-470-267/2018 atmetė ieškovo ir atsakovių apeliacinius skundus ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas ir atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė pateikė kasacinius skundus dėl 2018 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka. Ieškovo ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiame Teisme priimtas nagrinėjimui (civilinė byla eCIK-956/2018), prie atsakovės kasacinio skundo prisidėjo kita atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ (2 t., 37-57 b. l.). Po 2018 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo atsakovai 2018 m. kovo 27 d. grąžino ieškovą į pareigas ir Šiaulių miesto savivaldybės meras 2018 m. kovo 27 d. priėmė potvarkį, kuriuo dar kartą atšaukė (atleido) ieškovą iš pareigų (1 t., 105 b. l.). Su tokiu savivaldybės sprendimu ieškovas nesutinka ir mano, jog jis iš direktoriaus pareigų buvo atšauktas (atleistas) neteisėtai ir nepagrįstai. Atsakovės atsikerta, nurodydamos, jog ieškovas atleistas pagrįstai, praradus pasitikėjimą, kurio atkurti jau neįmanoma.

Dėl bylos sustabdymo

10. Byloje nustatyta, kad ieškovas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo bei pakeistais Nuostatais, kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą, kuris 2018 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1106-1004/2018, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. T-332 1.5 punktą, panaikino Šiaulių miesto savivaldybės mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ ir pripažino ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu, skubiai grąžino ieškovą į mokyklos direktoriaus pareigas, priteisė ieškovui su darbo santykiais susijusias sumas (1 t., 49-59 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-470-267/2018 atmetė ieškovo ir atsakovių apeliacinius skundus ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas ir atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė pateikė kasacinius skundus dėl 2018 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka, ieškovo ir atsakovės kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiame Teisme priimti nagrinėjimui (civilinė byla Nr. eCIK-956/2018), prie Šiaulių miesto savivaldybės kasacinio skundo prisidėjo kita atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ (2 t., 37-57 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad bylą nagrinėsianti teisėjų kolegija dar nėra sudaryta, nepaskirti kolegijos pirmininkas ir pranešėjas.

11. Šalys prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą dėl aukščiau nurodytos bylos. Akcentuotina, jog nagrinėjama byla priskiriama darbo bylų kategorijai. CPK 413 straipsnio 1 dalis numato, jog pasirengimas darbo bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos. Darbo byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme (CPK 413 str. 3 d.). Taigi, darbo bylos nagrinėjimui įstatymas numato labai trumpus terminus, jie nustatyti imperatyviai, jokių išimčių dėl minėtų bylų nagrinėjimo įstatymas nenumato, todėl teismo teisė, bet ne pareiga, yra nuspręsti stabdyti minėtą bylą dėl kitos su šia byla susijusios bylos nagrinėjimo ar ne. Kaip minėta aukščiau, kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti šią civilinę bylą, nėra sudaryta kolegijos, o juo labiau – net nėra numatytas joks teismo posėdis, kol bus atlikti atitinkami veiksmai, praeis dar kažkiek laiko, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju delsti, t. y. stabdyti bylos nagrinėjimą, kol kita civilinė byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, nėra pateisinama, nes tai pažeistų tiek paties ieškovo teises, kad kuo greičiau būtų išspręstas individualus darbo ginčas ir jo svarbiausias ir teisėtas lūkestis – būti sugrąžintam į darbą, pripažinus jo atšaukimą neteisėtu, tiek atsakovių teises, kurioms taip pat svarbus šio individualaus ginčo išsprendimas bei kompensacijos dydžio klausimas, be to, tai atskiras ieškovo atleidimo (atšaukimo) iš darbo atvejis, nors panašus į kitoje byloje nagrinėjamą atvejį, tačiau vis dėlto ir kartu skirtingas, kuris turi būti išnagrinėtas atskirai, todėl minėtas šalių prašymas atmestinas.

Dėl tinkamos atsakovės byloje - Šiaulių miesto savivaldybės

12. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė mano, jog yra netinkama atsakovė byloje, atsakove dėl ieškovo reikalavimų galėtų būti tik Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“, o Šiaulių miesto savivaldybė – tik trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pabrėžtina, jog tokio pobūdžio darbo bylose iš esmės visada atsakovais traukiami tiek pati įstaiga (darbdavys), tiek organas, priėmęs atitinkamus sprendimus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; kt.). Be to, šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus, susijusius tiek su jo atleidimu iš pareigų pripažinimo neteisėtu, tiek reikalavimus Šiaulių miesto savivaldybei – panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. kovo 27 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“. Prašant panaikinti vietos savivaldos organų (mero, tarybos) priimtus sprendimus, atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė yra tiesiogiai atsakinga pagal šiuos ieškinio reikalavimus, todėl yra tinkama atsakovė šioje byloje, dėl ko atsakovės minėtas argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl Mero kompetencijos atleisti ieškovą, kaip mokyklos vadovą

13. Ieškovas prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. kovo 27 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ ir pripažinti ieškovo atšaukimą iš darbo neteisėtu. Nurodo, jog Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra būtent švietimo įstaiga, todėl jos vadovo atleidimas iš pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos diskrecija, kurios ji negali perleisti kitiems asmenims. Pabrėžia, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5255-841/2017, kuriuo nusprendė ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir grąžino jį į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas. Šis sprendimas, po jo peržiūrėjimo apeliacine tvarka ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1033-368/2017 priėmimo, yra įsiteisėjęs, o kasacinio skundo pateikimo terminas jau suėjęs (CPK 345 str. 1 d.). Minėtoje byloje buvo konstatuota, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, dėl ko tik savivaldybės taryba turi teisę spręsti dėl šios įstaigos vadovo atleidimo. Atsakovės su tuo nesutinka, nurodydamos, jog pasikeitė Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatai, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017-09-07 sprendimu Nr. T-332 patvirtintų „Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatų“ 8 punktas numato, kad Plaukimo mokyklos tipas – sportininkų rengimo centras, nuostatų 12 punktas numato, kad plaukimo mokyklos pagrindinė veiklos sritis – sportas, t.y. atitinkama (plaukimo) fizinės veiklos forma, kuria organizuotai ar individualiai siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę sveikatą (gerovę), formuoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose. Atitinkamai Nuostatų 9 punkte nurodyta plaukimo mokyklos pagrindinė paskirtis – rengti sportininkus ir vykdyti kitą sporto veiklą. Kita Plaukimo mokyklos paskirtis – formalųjį švietimą papildantis sportinis ugdymas. Taigi, pagal Plaukimo mokyklos Nuostatus Plaukimo mokyklos pagrindinė veiklos sritis yra sportas bei paskirtis - rengti sportininkus ir vykdyti kitą sporto veiklą, o šalia pagrindinės veiklos Plaukimo mokykla įgyvendina ir kitą veiklą - formalųjį švietimą papildantį sportinį ugdymą, todėl Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ nėra švietimo įstaiga, dėl ko meras turėjo teisę atleisti/atšaukti ieškovą iš pareigų.

14. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 1 d. savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija – tai įstatymų nustatyta kompetencija, kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės vykdomajai institucijai (institucijoms) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (3 str. 10 d.). Tuo tarpu išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija suprantama kaip Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms (3 str. 9 d.). Šis Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 9 d. numatytas imperatyvusis draudimas perduoti išimtinę savivaldybės kompetenciją kitiems asmenims pakartotas ir Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 6 d., kurioje numatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

15. Išimtinei savivaldybės kompetencijai priskirtinos funkcijos išvardintos Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d., kurio 21 p. įtvirtinta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija laikytina biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų – biudžetinių įstaigų – nuostatų tvirtinimas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 17 p., meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus. Atleisti savivaldybės švietimo įstaigos vadovo meras neturi kompetencijos, kadangi tai išimtinė tarybos kompetencija.

16. Kaip matyti iš Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto, Vietos savivaldos įstatymas savarankiškai apibrėžia, kas yra laikytina švietimo įstaiga šio straipsnio kontekste ir kokioms įstaigoms ši teisės norma yra taikoma, o būtent, švietimo įstaiga Vietos savivaldos įstatymo taikymo atžvilgiu suprantama kaip savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaiga. Byloje nustatyta, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ vykdo mokymą, moko vaikus plaukti, užsiima neformaliuoju ir formalųjį švietimą papildančiu ugdymu. Akivaizdu, kad Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ laikytina švietimo įstaiga Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto prasme, todėl mokyklos vadovo (ieškovo) atleidimo/atšaukimo iš pareigų klausimą kompetenciją spręsti turi tik Savivaldybės taryba.

17. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktą, mokykla tai „juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas“. Neformaliu švietimu Švietimo įstatyme yra laikomas „švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas“ (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Pagal Švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas. Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ faktiškai daugiausiai visada vykdė ir toliau po ieškovo atleidimo iš darbo tebevykdo neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą. Tai teismo posėdyje patvirtino ir atsakovių atstovai, nurodydami, jog po Nuostatų pakeitimo mokyklos veikla nesikeitė. Remiantis šiomis Švietimo įstatymo nuostatomis Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ taip pat priskiriama prie įstaigų, vykdančių neformalųjį švietimą bei formalųjį švietimą papildantį ugdymą, todėl konstatuotina, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra neformalųjį vaikų švietimą vykdanti įstaiga, kurios vadovas (ieškovas) iš pareigų gali būti atleistas/atšauktas tik Savivaldybės tarybos sprendimu.

18. Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ atitinka visus pagrindinius neformalųjį švietimą vykdančiai švietimo įstaigai būdingus požymius, nes visi mokykloje dirbantys treneriai dirba pagal sudarytas ugdymo programas, kurios yra derinamos su Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentu, mokykloje dirbantys treneriai laikomi pedagoginiais darbuotojais (žr. 2003 m. spalio 19 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. ĮSAK-1407), jiems keliami reikalavimai turėti licencijas ir įgytas pedagogines žinias, Mokykloje kiekvienais metais yra nustatomi mokslo metai, pradžia ir pabaiga, kadangi Mokykloje dažniausiai lankosi ir mokosi plaukti būtent moksleiviai, Šiaulių miesto savivaldybė kiekvienais metais skirdavo neformaliojo ugdymo krepšelius vaikams, lankantiems kursus Mokykloje, taip pat Mokykla yra įrašyta švietimo ir mokslo institucijų registre, kiekvienų metų rugsėjo 1 d. yra vykdoma tarifikacija, kuri yra skirta būtent švietimo įstaigoms, siekiant nustatyti švietimo įstaigose dirbančių darbuotojų darbo krūvį bei tarnybinius atlyginimus ir t.t. Tai rodo, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, kurios vadovo atleidimas/atšaukimas galimas tik savivaldybės tarybos sprendimu.

19. Pakeistuose Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatuose nurodoma, kad „Plaukimo mokyklos pagrindinė paskirtis – rengti sportininkus, vykdyti kitą sporto veiklą. Kita Plaukimo mokyklos paskirtis – formalųjį švietimą papildantis sportinis ugdymas (Nuostatų 9 p.). Iki Nuostatų pakeitimo Mokykla aiškiai buvo laikoma neformaliojo švietimo įstaiga ne tik Vietos savivaldos įstatymo, bet ir Švietimo įstatymo prasme, o dėl šios aplinkybės ne tik kad nėra ginčų, bet tai yra konstatavęs ir teismas įsiteisėjusiu sprendimu. Formalus Nuostatų pakeitimas neturėjo jokios įtakos faktinei Mokyklos veiklai, t.y. patvirtinus naujus Nuostatus Mokyklos veikla niekaip nepasikeitė, tos aplinkybės neginčijo ir atsakovės byloje. Mokykla tiek iki Nuostatų pakeitimų, tiek vėliau toliau vykdė ir vykdo tokią pačią veiklą, t. y. teikia mokymą, pagrinde moko vaikus plaukti, ir taip vykdo neformalųjį švietimą bei formalųjį švietimą papildantį ugdymą (Švietimo įstatymo 2 str. 12, 19, 28 p., 15 str.). Nors Nuostatuose nurodyta, kad neformalusis švietimas nėra pagrindinė įstaigos veikla, bet yra papildoma, toks Nuostatų pakeitimas buvo tik formalus, neatitinkantis tikrovės, prieštaraujantis faktinei Mokyklos veiklai. Be to, pažymėtina ir tai, kad Nuostatai pakeisti iš esmės tik po to, kai 2017 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5255-841/2017, kuriuo teismas nusprendė ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir skubiai grąžino jį į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas. Tai, kad Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ steigėjas formaliai pakeitė Nuostatus, siekdamas tik atleisti ieškovą iš darbo, pakeisdamas Nuostatus praėjus vos kelioms savaitėms po ieškovo pirminio atleidimo pripažinimo neteisėtu, nekeičia Mokyklos veiklos turinio, pobūdžio ir fakto, kad Mokykla yra švietimo įstaiga ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 str. 12 str., 19 str., 28 str., 6 str. ir kt. prasme, todėl jos vadovo atleidimas iš darbo yra išimtinė tarybos kompetencija, kuri, kaip jau minėta, negali būti perduota jokiai kitai institucijai. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi teismas sprendžia, kad Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ atitinka visus pagrindinius neformaliajai švietimo įstaigai būdingus požymius ir yra neformalųjį vaikų švietimą vykdanti įstaiga. Šią teismo išvadą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 patvirtintos Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos nuostatos (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija).

20. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. e2-5255-841/2017 (Nr. e2A-1033-368/2017) įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinus, kad ieškovo atleidimas galimas tik esant savivaldybės tarybos sprendimui, šioje byloje esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, nesiremti minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra jokio teisinio pagrindo.

21. Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio nuostatos, kuriose įsakmiai reglamentuota, kad juridinio asmens steigimo dokumentų (įstatų, steigimo sandorio ir kt.) normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko) tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. spalio 8 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, be kita ko, ir teisės aktų hierarchijos reikalavimą, iš kurio kyla įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą). Šio ginčo kontekste reikšminga tai, kad Nuostatų pakeitimas, vertinant suteiktų įgaliojimų prasme, iš esmės yra ydingas ir prieštaraujantis įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu principui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nurodytas įstatymų reglamentavimas patvirtina, jog Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga, kurios vadovas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, gali būti atleistas tik Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, o ne vienašališku mero potvarkiu, todėl atšaukimo iš pareigų neteisėtumą lemia tai, kad darbo sutartį su ieškovu nutraukė netinkamas subjektas.

Dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų

22. Ieškovas mano, jog jis, kaip biudžetinės įstaigos vadovas, negalėjo būti atšauktas iš pareigų pasinaudojant „atšaukimo“ institutu, o galėjo būti tik atleistas DK nustatytais pagrindais, šį argumentą grindžia tuo, kad įstatymų leidėjas siekė atšaukimo institutą įtvirtinti tik privačiuose juridiniuose asmenyse, kad pagal iki naujojo DK įsigaliojimo teismų praktikoje buvo galima rasti išaiškinimų, jog, jeigu įstatyme nenumatytas atšaukimo institutas, jo taikyti juridinio asmens vadovo atžvilgiu negalima, o Biudžetinių įstaigų įstatyme vartojama sąvoka „atleisti“, o ne „atšaukti“. Atsakovės su tuo nesutinka. Atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. kovo 27 d. potvarkis „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ yra pagristas ne tik absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, bet ir objektyviai pagrįstas viešuoju interesu. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė nesutinka, jog biudžetinės įstaigos vadovui neturėtų būti taikomas atšaukimo iš pareigų institutas, ką numato DK 104 str. 1 d. Pažymėjo, jog atšaukimas yra vienas iš savarankiškų darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindų. Šioje dalyje sutiktina su atsakovų argumentais, todėl ieškovo argumentas, jog jis negalėjo būti atšauktas pasinaudojant atšaukimo institutu, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes taip ignoruojamas ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas ir jame įtvirtintas reglamentavimas (DK 3 str., 4 str., 101 str., 102 str., 104 str.).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis (pvz. Biudžetinių įstaigų įstatyme) įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Biudžetinių įstaigų įstatyme taip pat nenustatyta biudžetinės įstaigos savininko pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti įstaigos vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016; kt.).

24. Vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) biudžetinės įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti šios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti minimos įstaigos interesais, vadovui praradus į pareigas paskyrusio subjekto pasitikėjimą. Atšaukus vadovą iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016; kt.).

25. DK VII skyriaus Pirmasis skirsnis reglamentuoja vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, o jame esantis DK 104 straipsnis numato, kad „be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas nediferencijuoja, apie kokio juridinio asmens, privataus ar viešojo, atšaukimą kalbama, todėl, teismo vertinimu, norma taikoma visų tipų juridinių asmenų vadovams. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad jei įstatymų leidėjas, kaip teigia ieškovas, atšaukimo iš pareigų institutą būtų numatęs tik privatiems juridiniams asmenims, tai būtų aiškiai įtvirtinta normoje (pavyzdžiui DK 59 str. 1 d., 106 str.)

26. Pažymėtina tai, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. Vietos savivaldos įstatymas teisę atleisti biudžetinių įstaigų vadovus numato merui (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p.). Taigi, skirtinguose teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos – atšaukti (DK) ir atleisti (Biudžetinių įstaigų įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme).

27. Minėta, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos iš pareigų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. DK 53 straipsnio 7 punktas įtvirtinta, kad darbo sutartis pasibaigia ir kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Šiuo atveju sprendžiama apie darbo santykių su vadovaujančias pareigas užimančiu asmeniu pasibaigimą, todėl aktualus specialus tokias pareigas užimančių asmenų darbo santykių, įskaitant jų pabaigą, reglamentavimas, kuriame numatyta, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka (DK 3 str., 104 str. 1 d.).

28. Svarbu ir tai, kad DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis numato, jog „kiti įstatymai ir kiti teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, galioja tiek, kiek neprieštarauja Darbo kodeksui, išskyrus atvejus, kai Darbo kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“. DK 3 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Taigi, DK nenustato prioriteto nei Biudžetinių įstaigų įstatymui, nei Vietos savivaldos įstatymui, todėl teigtina, kad turi būti vadovaujamasi būtent DK 104 straipsniu ir jame įtvirtintu atšaukimo iš pareigų institutu.

29. Tokia išvada darytina ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, kurioje išaiškinta, kad „<...> nors VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 17 punkte mero kompetencija apibrėžta kaip teisė skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų vadovus, t. y. vartojama sąvoka „atleisti“, ne „atšaukti“, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą VSĮ, tai, kad šio įstatymo nuostatose įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas ir yra aiškūs šio instituto atsiradimo tikslai, nėra pagrindo teigti, kad vien dėl sąvokų neatitikties savivaldybės viešųjų įstaigų vadovams atšaukimo institutas negali būti taikomas“. Nors, formuojant šį aiškinimą, naujos redakcijos DK, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, dar negaliojo, tokiai normai esant, cituotas kasacinio teismo išaiškinimas analogiškai taikytinas ir biudžetinėms įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, bei esant sąvokų neatitikimams skirtinguose teisės aktuose, spręstina, kad atšaukimo iš pareigų institutas ieškovo atžvilgiu taikytas pagrįstai, todėl, priešingai, nei nurodo ieškovas, jo darbo santykiai su atsakove pasibaigė jo atšaukimu, o ne atleidimu iš pareigų.

Dėl atšaukimo vadovo pareigų priežasčių

30. Ieškovas teigia, kad 2018 m. kovo 27 d. Šiaulių miesto mero potvarkiu jis atšauktas iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą, tačiau iš potvarkio jam neaišku, už kokius konkrečius veiksmus buvo prarastas pasitikėjimas, sprendimas atšaukti ieškovą iš Plaukimo mokyklos direktoriaus pareigų yra visiškai nemotyvuotas. Mano, jog toks mero elgesys prieštarauja kasacinio teismo vystomai praktikai, kadangi toks nenurodymas priežasčių, dėl kurių ieškovas buvo atšauktas iš pareigų, labai apsunkino ieškovo galimybę apsiginti nuo tokio sprendimo priėmimo, nes jam nebuvo aišku, kuo jis yra kaltinamas ir kuo remiantis toks sprendimas priimtas. Atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ su tuo nesutiko, manė, jog ieškovas atleistas pagrįstai, nes savo vadovavimo įstaigai laikotarpiu pažeidė eilę teisės aktų, dėl ko susidarė sąlygos kitiems asmenims pelnytis biudžetinės įstaigos sąskaita, įstaiga patyrė žalos, o tai yra nesuderinama su viešojo intereso įgyvendinimu. Jos nuomone, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų, nes gavus duomenų apie šiurkščius veiklos pažeidimus, net ir nesuėjus terminams etikos komisijos sprendimo apskundimui, esant nustatytoms aplinkybėms ir apie ankstesnį netinkamą, įstaigos interesų neatitinkantį V. B. elgesį, pasitikėjimas V. B. buvo visiškai prarastas. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė pritarė kitos atsakovės pozicijai, pažymėjo, jog nurodyti ieškovo pažeidimai tęsėsi ilgą laiką, net keletą metų (iki pažeidimų konstatavimo), nurodytas ilgą laiko tarpą besitęsiantis ieškovo elgesys sąlygojo pasitikėjimo juo praradimą, dėl ko nebegalima buvo tikėtis ateityje lojalaus ir plaukimo mokyklos interesus atitinkančio ieškovo elgesio ir teisėtos veiklos, todėl pagrįstai buvo priimtas sprendimas ieškovą iš užimamų pareigų atšaukti. Pareiga įrodyti, kad darbuotojas atleistas pagrįstai, šiuo atveju kyla darbdaviui.

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad biudžetinių įstaigų steigėjų – valstybės ar savivaldybės institucijų, kurių funkcija – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo turi atitikti viešąjį interesą. Įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Siekiant užkirsti kelią tam tikra prasme piktnaudžiavimui valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

32. Atsakovės nepasitikėjimą ieškovu grindė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. KS-44, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu KS-120, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. T-63 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ V. B. atleidimo“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e1-533-426/2018, tačiau atsakovės faktiškai neįrodinėjo minėtų aplinkybių, neteikė su šiais dokumentais susijusių įrodymų.

33. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas Nr. KS-44 buvo priimtas dar 2016 m. balandžio 27 d., t.y. beveik prieš du metus iki 2018 m. kovo 27 d. mero potvarkio priėmimo. Šiame sprendime nurodomos aplinkybės pasireiškė dar seniau, t.y. prieš 3-5 metus iki 2018 m. kovo 27 d. mero potvarkio priėmimo. Apie šį sprendimą informuotas ir Savivaldybės meras, taip pat sprendimas paskelbtas viešai internete puslapyje www.vtek.lt. Po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo Nr. KS-44 priėmimo, atsakovės, žinodamos šias aplinkybes, nesiėmė jokių veiksmų prieš ieškovą, jam netaikė drausminės atsakomybės ir pan. Be to, atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė į 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą neatsižvelgė atleisdama ieškovą pirmą kartą (žr. 2017-03-02 tarybos sprendimą) ar antrą kartą (žr. 2017-09-13 mero potvarkį), kas parodo, jog šios aplinkybės atsakovei nebuvo reikšmingos. Taip pat, nuo aptariamo sprendimo priėmimo yra praėjęs pakankamas laiko tarpas, todėl neaišku, kaip atsakovė galėjo prarasti pasitikėjimą ieškovu praėjus net dvejiems metams po 2016 m. balandžio 27 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo Nr. KS-44 priėmimo ir tik dabar pasiremdama juo atleisti iš darbo ieškovą. Dar daugiau, tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojęs senasis darbo kodeksas, tiek nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantis naujasis darbo kodeksas numato imperatyvius ir naikinamuosius terminus, per kuriuos gali būti priimti sprendimai dėl galimo darbo pareigų pažeidimo (senojo darbo kodekso 241 str., naujojo darbo kodekso 58 str. 6 d.), o būtent, drausminės atsakomybės taikymas galimas tik per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir tik per 6 mėnesius nuo jo padarymo. Šiuo atveju, atsakovė priėmė sprendimą dėl aplinkybių, kurios pasireiškė seniau negu prieš 3-5 metus, kas akivaizdžiai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams ir paneigia ieškovo teisėtus lūkesčius.

34. Be to, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas KS-120 šiuo metu nėra įsiteisėjęs, nes ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. T-63 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ V. B. atleidimo“ panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5255-841/2017, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. e1-533-426/2018 šiuo metu taip pat nėra įsiteisėjęs, nes jis apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eA-4064-442/2018, teismo posėdis dar nenumatytas), todėl minėti sprendimai negali būti laikomi ieškovo atleidimą pateisinančia priežastimi ir negali būti taikomi norint atšaukti ieškovą iš pareigų. Be to, atsakovės tiek 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkio priėmimą, tiek 2018 m. kovo 27 d. potvarkio priėmimą motyvuoja ta pačia aplinkybe, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. KS-120 pripažino ieškovą pažeidusiu tam tikras įstatymo nuostatas. Tai reiškia, kad atsakovė, nubaudusi ieškovą 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu, nusprendė antrą kartą jį nubausti už tą pačią aplinkybę. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistas Konstitucinis teisės principas – non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.). Be to, pripažintina, jog mero potvarkis iš esmės yra abstraktus, deklaratyvus, lakoniškas, nenurodyti atleidimo motyvai. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovės pagal CPK reikalavimus neįrodė ieškovo atleidimo priežasčių buvimo bei jų pagrįstumo, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai, pripažintinas ieškovo atšaukimas iš darbo neteisėtu ir panaikintas Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. kovo 27 d. potvarkis „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“ (DK 104 str. 1 d., 218 str., CPK 178 str.,185 str.).

Dėl pažeistų teisių gynimo būdo

35. Pripažinus ieškovo V. B. atšaukimą iš darbo neteisėtu ir panaikinus skundžiamą Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. kovo 27 d. potvarkį „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“, toliau spręstina dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo.

36. DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

37. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai teismas nustato, jog darbuotojo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, tai kiekvienu atveju teismas privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš DK nustatytų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, neatsižvelgiant į tai, yra pareikštas jo prašymas, ar ne. Teismai, parinkdami vieną iš šių alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti ir siekti, kad priimtu sprendimu būtų užtikrinta darbuotojų teisių apsauga ir įvykdytas socialinis teisingumas, šie teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 417 straipsnis numato, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

38. Ieškovas ieškinyje kelia reikalavimą grąžinti jį į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas, tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovo teises ginti kitokiu būdu. Kilusio ginčo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, grąžinus ieškovą į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tuo labiau kad negrąžinti į darbą, jei ginčijamas potvarkis bus panaikintas, prašo darbdavys.

39. Pažymėtina, kad nors ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jį grąžinus į eitas pareigas jas galėtų eiti toliau. Tačiau atsakovių atstovai tam prieštaravo, nurodydami, jog darbdavys prarado pasitikėjimą ieškovu, pasitikėjimas nėra atkurtas, ieškovas nenurodė, kaip ketina jį atkurti, darbuotojo ir darbdavio konfliktas yra užsitęsęs, gilus, kolektyvo dalis ir/ar pašaliniai asmenys yra įsitraukę į šį konfliktą (pavyzdžiui, konfliktas aptarinėjamas žiniasklaidos priemonėse), darbuotojas darbo santykių su juo nutraukimą vertina kaip susidorojimą, siekį juo atsikratyti, todėl esant tokioms aplinkybėms ieškovui eiti buvusias pareigas būtų neįmanoma dėl apie jį sudarytos neigiamos nuomonės. Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5255-841/2017 ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, skubiai grąžino ieškovą į mokyklos direktoriaus pareigas, po minėto sprendimo priėmimo 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu pakeitė nuostatus, vadovaujantis pakeistais nuostatais mero 2017 m. rugsėjo 13 d. potvarkiu ieškovas pakartotinai buvo atleistas (atšauktas) iš Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigų. Nesutikdamas su atleidimu iš darbo, tai pat ir pakeistais Nuostatais, ieškovas vėl kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą, kuris 2018 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1106-1004/2018 ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, skubiai vėl ieškovą grąžino į mokyklos direktoriaus pareigas. Po 2018 m. kovo 15 d. sprendimo priėmimo atsakovės tik 2018 m. kovo 27 d. grąžino ieškovą į pareigas, t. y. teismo sprendimas 12 dienų nebuvo vykdomas, o jį įvykdžius Šiaulių miesto savivaldybės meras 2018 m. kovo 27 d. priėmė potvarkį, kuriuo dar kartą atšaukė (atleido) ieškovą iš pareigų, t. y., ieškovas tą pačią dieną buvo atšauktas (atleistas) iš pareigų. Atsakovių atstovai teismo posėdyje teismo prašė negrąžinti ieškovo į eitas pareigas ir taikyti DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatą, jei būtų nuspręsta jo ieškinį patenkinti. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią situaciją ir siekiant, kad teismo sprendimu būtų užtikrinta ieškovo teisių apsauga bei įvykdytas socialinis teisingumas, ieškovo teisės gintinos ne jį grąžinant į darbą, bet DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu alternatyviu pažeistų teisių gynimo būdu.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje darbdavio ir darbuotojo konfliktiniai santykiai siejami su galimybe teismui taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. darbuotojo negrąžinimą į darbą ir kompensacijos priteisimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2013; 2018 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; kt.). Ieškovo pažeistų teisių neteisėtai atleidus iš darbo gynimo būdo (neteisėtų padarinių šalinimo būdo) parinkimas, atsižvelgiant į DK 218 straipsnį, yra teismo diskrecija, kuri įgyvendinama vertinant byloje susiklosčiusią aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į siekį veiksmingai apginti darbuotojo teises. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti visą pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016; kt.). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teismo šiuo procesiniu sprendimu parinktas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas atitinka CPK 417 straipsnyje nustatytą teismo sprendimų rūšį (teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu) ir tai nereiškia ieškovo padėties bloginimo.

41. Kaip jau minėta, pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, nusprendus darbuotojo negrąžinti į darbą, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas turi būti taikomas ir tada, kai to prašo darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis iki dešimt darbuotojų, kai darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu (DK 218 str. 5 d.). Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.).

42. Iš byloje esančios Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ 2018-09-20 pažymos (2 t., 135 b. l.) matyti, kad V. B. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 55,23 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. A1-629 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2018 m. patvirtinimo“, 2018 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių dienų darbo savaitei, yra 20,9 darbo dienos. Taigi ieškovui už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. turėtų būti priteisiama 6925,84 Eur (20,9 d. d. x 6 mėn. x 55,23 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, o už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2018 m. spalio 1 d., – 110,46 Eur (2 d. d. x 55,23 Eur). Iš viso ieškovui priteistina 7036,30 Eur (6925,84 Eur + 110,46 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo jo atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Ieškovui už laikotarpį nuo šio sprendimo priėmimo iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo už kiekvieną dieną priteistina po 55,23 Eur vidutinio darbo užmokesčio, tačiau ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 str. 4 d.), kadangi pagal DK 218 straipsnio 6 dalį ieškovas laikomas atšauktu (atleistu) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Užmokestis nurodomas iki mokesčių (bruto). Privalomus sumokėti mokesčius turi apskaičiuoti ir sumokėti atsakovė - Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas Šiaulių plaukimo mokykloje „Delfinas“ dirbo nuo 2003 m. gruodžio 31 d. Taigi, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas mokykloje dirba apie 15 metų, jam priteistina maksimali šešių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčių kompensacija – 6925,84 Eur (20,9 d. d. x 6 mėn. x 55,23 Eur). Ieškovas nenurodo, jog patyrė turtinės ir neturtinės žalos ir jos priteisti neprašo, todėl minėtas klausimas nespręstinas.

44. Atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ prašo mažinti priteistinos kompensacijos dydį. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, gali sumažinti kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį. Ši suma mažinama (priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas), jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015; 2018 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-701/2018; kt.). Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Tačiau pabrėžtina ir tai, nors atsakovė prašo mažinti priteistinos kompensacijos dydį, tačiau aukščiau minėtų aplinkybių nenurodė ir jų neįrodinėjo. Be to, minėta teisminė praktika buvo taikoma galiojant senajam Darbo kodeksui (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-07-01), nes tai numatė DK 300 straipsnio 4 dalis. Tačiau įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) tokios įstatymo nuostatos neliko. Priešingai, DK 219 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad priimdamas sprendimus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (atostoginių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir pan.) priteisimo, darbo ginčą nagrinėjantis organas (darbo ginčų komisija arba teismas) priteisia visas šias sumas, atsižvelgdamas į DK nustatytus apribojimus ir ieškinio senaties taikymo taisykles. Toks apribojimas, susijęs su vidutiniu darbo užmokesčiu, yra įtvirtintas DK 147 str. 2 d.: vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą mokėti darbo užmokestį ar jam prilyginamas išmokas priteisiamas ne daugiau kaip už šešis mėnesius. Taigi, naujasis Darbo kodeksas jokio priteistinos kompensacijos mažinimo nenumato, todėl atsakovės minėtas prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas, o ieškovui priteistinos visos, jam priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas

46. Ieškovas mano, jog Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ nepagrįstai ir neteisėtai neišmokėjo ieškovui kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ieškovo sukauptas būnant priverstinėje pravaikštoje laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-03-15 (DK 127 str. 4 d. 7 p.), todėl prašo priteisti tokią kompensaciją už sukauptas ir nepanaudotas kasmetines atostogas ir atitinkamai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 147 str. 2 d.). Atsakovės su tuo nesutinka. Kaip jau paminėta aukščiau, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1106-1004/2018 nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas kasacine tvarka. Byloje nustatyta, jog kompensacija už nepanaudotas atostogas, ieškovo sukauptas būnant priverstinėje pravaikštoje laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-03-15, nebuvo apskaičiuota ir išmokėta (2 t., 18-19 b. l.). Tačiau laikotarpis nuo 2017-09-13 iki 2018-03-15, už kurį šioje byloje prašoma priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, yra ginčijamas jau paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1106-1004/2018, t. t., atsakovės ginčija ieškovo atleidimo teisėtumą. Iš anksto teismui nežinoma, ar sprendimas bus paliktas nepakeistas, todėl ir neaišku, ar ieškovui už minėtą laikotarpį priklausys kompensacija už sukauptas ir nepanaudotas kasmetines atostogas. Jeigu teismas ieškovo atleidimą iš darbo pripažintų teisėtu, tokia kompensacija ieškovui net nepriklausytų. DK 127 straipsnio 5 dalis numato, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Kadangi minėtas laikotarpis ginčijamas, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1106-1004/2018 nėra įsiteisėjęs, įstatyme nustatytas terminas pareikšti minėtam reikalavimui dar nėra suėjęs, teise kreiptis į teismą su minėtu reikalavimu dar galima pasinaudoti, todėl minėtas ieškovo reikalavimas šioje byloje negali būti sprendžiamas, jis paliktinas nenagrinėtu, kad ieškovas ateityje galėtų kreiptis į teismą dėl minėtos sumos priteisimo, o galbūt atsakovės ji bus išmokėta gera valia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Ieškovo ieškinį patenkinus 50 procentų, t. y. reikalavimą grąžinti į darbą atmetus ir reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas palikus nenagrinėtu, ieškovui iš atsakovių pagal įstatymą priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai atmestų (CPK 93 str. 2 d.). Nustatytina, jog mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 389,00 Eur (75,00 Eur (neturtinis reikalavimas pripažinti atleidimą neteisėtu) + 314,00 Eur (turtinis reikalavimas nuo priteistos darbo užmokesčio sumos). Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ patirtos 50 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 319,89 Eur (639,79 Eur x 50 proc. = 319,89 Eur) teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šiaulių miesto savivaldybės patirtos 50 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 500,00 Eur (1000,00 Eur x 50 proc. = 500,00 Eur) teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti. V. B. patirtos 50 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 292,42 Eur (584,83 Eur x 50 proc. = 292,42 Eur) teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

48. Atlikus priešpriešinį ieškovui ir atsakovėms priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos: valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas 389,00 Eur žyminis mokestis, t. y., po 194,50 Eur iš kiekvienos, atsakovei Šiaulių plaukimo mokyklai „Delfinas“ iš ieškovo V. B. priteistinos 173,68 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei iš ieškovo V. B. priteistinos 326,32 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes šalys teikė procesinius dokumentus (ieškinį, patikslintą ieškinį, atsiliepimus į ieškinį, prašymus), naudojosi advokatų teisinės pagalbos paslaugomis, advokatų atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

49. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos kiekvienai šaliai jas paskirsčius lygiomis dalimis, neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atšaukimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. kovo 27 d. potvarkį Nr. MP-33 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atšaukimo iš pareigų“.

Negrąžinti ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas. Laikyti, kad ieškovo V. B. ir atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ 2003 m. gruodžio 31 d. sudaryta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, į. k. 145914357, 7036,30 Eur (septynių tūkstančių trisdešimt šešių eurų, 30 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2018 m. kovo 27 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Privalomus sumokėti mokesčius apskaičiuoja ir sumoka Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, į. k. 145914357, po 55,23 Eur (penkiasdešimt penkis eurus, 23 ct) vidutinio dienos darbo užmokesčio (neatskaičius su darbo santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip už vienus metus.

Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, į. k. 145914357, 6925,84 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt penkių eurų, 84 ct) kompensaciją.

Ieškovo V. B. prašymą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-03-15 priteisimo palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Šiaulių plaukimo mokyklai „Delfinas“, į. k. 145914357, iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,68 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų, 68 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, į. k. 188771865, iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 326,32 Eur (trijų šimtų dvidešimt šešių eurų, 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės, į. k. 188771865, ir Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, į. k. 145914357, 389,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 194,50 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.