Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. (D. Z.) (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir D. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuota nuo faktinio D. Z. sulaikymo vykdant skundžiamą nuosprendį dienos.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš D. Z. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai 222,11 Eur nukentėjusiojo V. M. (V. M.) gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. Z. nukentėjusiojo V. M. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant įpareigojimus ir pareigas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nuteistajam D. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė tinkamai individualizuota, jos rūšis ir dydis parinkti įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendimas dėl bausmės išsamiai motyvuotas, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atidėti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra, todėl šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. D. Z. naują nusikalstamą veiką, dėl kurios pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors baudžiamajame įstatyme neįtvirtintas reikalavimas, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio teisinio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kurių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

3.2. Nuteistasis nepateisino jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu parodyto pasitikėjimo atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nusikalto pakartotinai ir tai padarė praėjus nepilnai trims mėnesiams po dalinio bausmės vykdymo atidėjimo aspektu jam palankaus minėto nuosprendžio priėmimo ir praėjus vos vienai dienai po Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo buvo sumažinta galutinė laisvės atėmimo bausmė, priėmimo. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad tam tikrais aspektais D. Z. palankūs teismų sprendimai nepaskatino asmens keisti savo nuostatas ir elgesį teigiama linkme.

3.5. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta D. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad D. Z. praeityje teistas 9 kartus, o 5 paskutiniai teistumai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įskaitant ir priskirtinas sunkių bei labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. Z. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Be to, nuteistasis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų teisės, elgesio ir moralės normų, jo nusikalstamo elgesio nuostatos, smurtiniai problemų ir konfliktų sprendimo būdai yra tvirtai susiformavę (tokią nuostatą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats D. Z., teigdamas, kad taip augo, mušėsi, bet tai nereiškia, jog susimušus reikia kviesti policijos pareigūnus). Nuteistojo biografija patvirtina, kad jis nedaro išvadų dėl savo neteisėto elgesio, kritiškai nevertina realaus elgesio pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistasis D. Z. apeliaciniu skundu sutinka su inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei jo atliktų veiksmų ir byloje surinktų įrodymų vertinimu, neneigia padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą ir neginčija savo kaltės, paskirtos galutinės subendrintos bausmės rūšies ir dydžio, priteistų atlyginti žalų dydžio, tačiau prašo po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam V. M. atlygintą neturtinę žalą, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir motyvais dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo (bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo). Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino jo asmenybę, nevertino elgesio bausmės vykdymo atidėjimo metu ir teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo, kardinaliai pasikeitusio požiūrio į gyvenimą, todėl nepagrįstai net nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina apeliacinio skundo ribose.

7. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-57-1073/2024). Žalos atlyginimo motyvai gali būti įvairūs, tačiau svarbiausia, kad kaltininkas šiuos veiksmus padaro savo noru. Pažymėtina ir tai, kad kuo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2014, 2K-362-942/2015, 2K-326-303/2019).

8. Skundžiamu nuosprendžiu tenkinti nukentėjusiojo V. M. (iš dalies) ir civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) (visiškai) civiliniai ieškiniai atitinkamai iš D. Z. šių proceso dalyvių naudai priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 222,11 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto rašytinio nukentėjusiojo V. M. pareiškimo matyti, kad šis proceso dalyvis pripažįsta, jog nuteistasis D. Z. jam atlygino skundžiamu nuosprendžiu priteistą 500 Eur neturtinę žalą ir, kaip galima suprasti, dėl to pretenzijų neturi (2 t., b. l. 71, 72-73). Kita vertus, nuteistasis iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje nepateikė jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) būtų atlyginęs priteistą turtinę žalą. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai yra atlyginama visa padaryta žala. Šiuo atveju tai iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nebuvo padaryta, todėl nėra jokio pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

9. Kita vertus, dalinis žalos atlyginimas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti nustatytas taikant BK 59 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad teismas (taip pat atsižvelgdamas ir į bylos aplinkybes) gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį yra nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326-303/2019, 2K-57-1073/2024).

10. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo priteistas bendras 722,11 Eur (500 Eur + 222,11 Eur) žalos atlyginimas, kurio 500 Eur D. Z. yra jau atlyginęs, t. y. atlyginta apie 70 procentų priteistos sumos ((500 Eur / 722,11 Eur) * 100), o tai pripažintina pakankamai dideliu atlygintos žalos dydžiu. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (nukentėjusiojo atsiprašymas, pradėjimas gydytis nuo alkoholio, įgytos kvalifikacijos, (duomenys neskelbtini) priteistos atlygintinos žalos dydis, nuteistojo deklaruojamas siekis kardinaliai keisti gyvenimo būdą ir kt.) sudaro prielaidas, kad D. Z. neuždels likusios priteistos žalos dalies atlyginimo (duomenys neskelbtini), o nuteistojo pastangos tai padaryti yra nuoširdžios.

11. Įvertinus aukščiau aptartą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo D. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis atlygino didžiąją dalį skundžiamu nuosprendžiu priteistos bendros žalos, tačiau šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendis nekeistinas, nes lengvinanti nuteistojo atsakomybę aplinkybė atsirado jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų priimdamas teismo nuosprendį šioje dalyje nepadarė. Atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bausmės skyrimo klausimas spręstinas iš naujo.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažino D. Z. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymo ir už šią nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausmę, ją subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, D. Z. paskyrė galutinę laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmę.

13. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurių šioje nutartyje nekartoja, įvertindama ir apeliacinės instancijos teismo nustatytą nuteistojo D. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 2 dalyje, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė), sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus tokios pat rūšies ir dydžio – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pirmosios instancijos teismas, nes tokios rūšies ir dydžio bausmė net ir įvertinus nustatytą lengvinančią aplinkybę nėra per griežta ir yra teisinga. Kadangi nuteistajam paliekama ta pati bausmė, apeliacinės instancijos teismas pritaria ir skundžiamame nuosprendyje nurodytiems nuosprendžių subendrinimo motyvams ir paskirtam galutiniam bausmės dydžiui bei plačiau dėl jų nepasisako.

15. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, kad skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta ir net nesvarstyta šio teisinio instituto taikymo galimybė paskyrus galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę (skundžiamo nuosprendžio 9–10 puslapiai). BK 75 straipsnio 9 dalyje imperatyviai nustatyta, jog teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti tokį savo sprendimą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs D. Z. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nesivadovavo BK 75 straipsnio 9 dalimi, nes privalėjo motyvuoti, kodėl nėra taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl šis skundžiamo nuosprendžio trūkumas ištaisomas apeliacinės instancijos teismo.

16. Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

17. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018). Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo ateityje iš tiesų daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023).

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo D. Z. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir priežastis, pavojingumo pobūdį ir laipsnį, taip pat nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, susipažinusi su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei argumentais ir kartu su skundu pateiktais papildomais dokumentais bei duomenimis, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas net nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, tačiau priėmė pagrįstą ir racionalų sprendimą D. Z. taikyti realią laisvės atėmimo bausmę.

19. Iš byloje esančių ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, kad D. Z. yra vedęs (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), kartu su sutuoktine augina jos mažametį ir raidos problemų turintį sūnų. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes. Be to, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, supranta savo nusikalstamo elgesio pavojingumą ir pasižada kardinaliai keisti gyvenimo būdą bei ateityje nebedaryti teisės pažeidimų ir naujų nusikalstamų veikų. Nukentėjusysis V. M. 2024 m. gruodžio 3 d. rašytiniame pareiškime nurodė, kad D. Z. jo atsiprašė ir atlygino padarytą žalą – sumokėjo 500 Eur, jis nuteistajam atleido ir mano, jog asmuo galėtų pasitaisyti ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Probacijos tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. rašte nurodyta, kad priežiūros laikotarpiu D. Z. probacijos sąlygų nepažeidė, teismo skirtus įpareigojimus vykdo, nustatytu laiku atvyksta į probacijos tarnybą, dalyvauja probacijos tarnybos organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad patvirtinama, jog nuteistasis D. Z. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) konsultacijai ir jam buvo paskirtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas metams nuo priklausomybės alkoholiui.

20. Teisėjų kolegija sutinka, kad aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį D. Z. ir leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo siekia pakeisti gyvenimo būdą, ateityje nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ir dorai gyventi. Kita vertus, tai, vertinant su byloje nustatytų aplinkybių visuma, nesuteikia pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir D. Z. iš dalies ar visiškai atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes toks sprendimas prieštarautų teisingumo principui ir nuteistąjį charakterizuojančioms visoms aplinkybėms, be to, pozityvus nuteistojo elgesys yra gana trumpalaikis, o asmuo galimai keistis teigiama linkme pradėjo tik po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo.

21. D. Z. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas devynis kartus, o pirmasis apkaltinamasis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 3 d. nuosprendis priimtas tuomet, kai nuteistajam buvo vos (duomenys neskelbtini). Susipažinus su byloje esančiu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu matyti, kad D. Z. nusikalstamas veikas darė sistemingai, ne kartą teistas ir už smurtinių nusikaltimų padarymą (taip pat ir patį pavojingiausią – nužudymą) bei ne kartą atliko realias ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose (1 t., b. l. 103-111). Tai leidžia pagrįstai teigti, kad per ilgą laikotarpį susiformavo pastovus D. Z. nusikalstamų veikų modelis, kuris iš esmės yra susijęs ir su smurto naudojimu kitų asmenų atžvilgiu, todėl šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika negali būti laikytina atsitiktinio pobūdžio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad smurtinio pobūdžio nusikaltimą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu nuteistasis padarė praėjus beveik trims mėnesiams po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir vos vienai dienai po Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžio priėmimo (taip pat vos 2 metams praėjus nuo 7 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje). Tai reiškia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu D. Z. žinojo, jog jam jau yra paskirta laisvės atėmimo bausmė iš dalies atidedant jos vykdymą, tačiau tai nuteistojo absoliučiai nesulaikė nuo pakartotinio amoralaus nusikalstamo elgesio. Be kita ko, nuteistasis žinodamas, kad nedelsiant privalės atlikti konkrečią laisvės atėmimo bausmės dalį, o ją atlikus likusios bausmės vykdymas bus atidėtas asmenį prižiūrint probacijos tarnybai, be jokios pateisinamos ir logiškos priežasties smurtavo prieš akivaizdžiai už save silpnesnį ir beveik trisdešimt metų vyresnį nukentėjusįjį, smurtinio pobūdžio veiksmai buvo intensyvūs bei daugkartiniai (suduotas vienas smūgis į veido sritį; parkritus ant žemės nukentėjusiajam, suduoti ne mažiau kaip keturi smūgiai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas). Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliaciniu skundu prašomos taikyti BK 75 straipsnio nuostatos (pilna apimtimi atidėti bausmės vykdymą ar iš dalies) šiuo atveju gali būti neefektyvios, kadangi analogiškoje ir apeliacinės instancijos teismo aptartoje situacijoje D. Z. nesulaikė nuo smurto panaudojimo kito asmens atžvilgiu bei nuteistasis nepateisino kartą jau teismo suteikto pasitikėjimo juo, todėl nėra objektyvaus pagrindo tenkinti šį prašymą ir bausmės vykdymą atidėti.

22. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas BK 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 2671, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060. Taip pat 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573.

23. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad sisteminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

24. Teisėjų kolegija pastebi, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma nesikeitė, todėl minėtas BK 140 straipsnio pasikeitimas jokios įtakos D. Z. teisinei padėčiai neturi.

25. BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis ( 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Taigi BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

26. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta D. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nurodant, kad nauja tyčinė nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyto sprendimo jį pripažinti recidyvistu, nors BPK 307 straipsnio pakeitimai galiojo jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o nuosprendis priimtas 2024 m. lapkričio 21 d. Šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

27. Byloje nustatyta, kad D. Z. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 9 kartus, penkis iš jų už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, kas rodo, jog jis linkęs į smurtinių nusikaltimų darymą. Nors sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgiama į tai, jog asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, todėl dalis teistumų įtakos sprendžiant dėl pripažinimo recidyvistu, neturi. Visgi D. Z. visus smurtinius nusikaltimus padarė būdamas pilnametis. D. Z. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies ir nustatyta, kad D. Z. privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus. Šis nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas. D. Z. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis D. Z. laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Taigi, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. Visgi, nagrinėjamoje byloje paduotas tik paties nuteistojo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties, dėl D. Z. (ne)pripažinimo recidyvistu plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Z. (D. Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Pripažinti nuteistojo D. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino didžiąją dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu priteistos bendros žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.