Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Z. (D. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – galutine 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme. 2022 m. vasario 11 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – galutine 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda (bauda galutinai sumokėta 2023 m. lapkričio 14 d., teistumas neišnykęs),

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį - galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies ir nustatyta, kad D. Z. privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus. 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendis ir D. Z. paskirta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; kitos nuosprendžio dalis nepanaikinta ir nepakeista. Bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Z., 2024 m. kovo 13 d. apie 18.40 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė V. M.(V. M.) vieną smūgį į veido sritį, o pastarajam nuo smūgio parkritus ir gulint ant žemės, rankomis bei kojomis sudavė V. M. ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydamas V. M. poodines kraujosruvas nosyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir kairiame delne, ir taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną atvažiavo pas V. K., kadangi dirba statybose, atlieka įvairius darbus, susijusius su stogais, ir dažnai atiduoda medieną V. kūrenti krosnį. Tą vakarą jie su V. kalbėjosi dėl malkų. Jis anksčiau gyveno tame name, ten gyveno jo mama ir teta, kurių dabar nebėra, jos mirusios. Prie namo kampo yra laipteliai. Jie stovėjo prie kampo ir nuo laiptelių išėjo žmogus, agresyviai nusiteikęs. Jis paklausė, ko jūs ten stovit ir darote? Eidamas į jo pusę sakė, kad jis prostitutės sūnus, nors nepažįsta jo ir neturėjo nieko bendro. Priėjęs prie jo tas žmogus bandė suduoti smūgį, po ko jis gynėsi. Jie nugriuvo kartu, ten yra toks pakilimas, ir vėliau atsistojo. V. pasakė, kad ką jūs čia darote. Jie su V. pradėjo eiti, bet tas žmogus šaukė iš paskos paėmęs lentą ir sudavė jam dar du smūgius, po ko jie išėjo.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo nustatyta, kad 2024 m. kovo 13 d. 18.46 val., Bendrajame pagalbos centre (toliau - BPC) buvo gautas pranešimas, kad prieš 5-10 min. prie namo buvo sumuštas V. M.; sumušė du vyrai, vienas iš kurių - kaimynas iš 10 buto; praneša kaimynė (b. l. 5).

Iš 2024 m. birželio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20240313-190616UTC+0200.mp4", padarytas mobilia vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie policijos pareigūnų uniformos, vaizdo įrašo trukmė 21 min. 42 sek., pradžios laikas – 2024 m. kovo 13 d. 19.06 val. Jame užfiksuotas policijos pareigūnų, pranešėjos V. Š., nukentėjusiojo V. M., greitosios medicinos pagalbos medikų, nukentėjusiojo sugyventinės M. Ž. bendravimas (dalis pokalbio vyksta rusų kalba). Matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko moteris, kuri prisistatė kaip nukentėjusiojo kaimynė V. Š., trumpai paaiškino aplinkybes ir parodė vietą, kurioje buvo išdaužtas lango stiklas bei sumuštas V. M.. Po to minėta moteris palydėjo policijos pareigūnus iki nukentėjusio V. M. buto, kur jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ir apžiūrinėjo V. M.. Pastarasis policijos pareigūnams paaiškino, kad eidamas namo išgirdo kaip dužo stiklas. Priėjęs prie namo pamatė, kad yra išdaužtas langas, o šalia minėto namo stovi du vyrai - kaimynas K., gyvenantis 10 bute, ir kitas nepažįstamas vyras. Pastarasis vyras priėjo prie V. M. ir pradėjo konfliktuoti, sakydamas: "Tu nieko nematei ir negirdėjai". Nepažįstamas vyras alkūne trenkė V. M. į veidą ir V. M. nugriuvo. Medikai nusprendė V. M. vežti į Santaros klinikas. Bute taip pat buvo V. M. sugyventinė M. Ž., kuri policijos pareigūnams nurodė, kad apie įvykį nieko pasakyti negali, jo metu buvo bute ir nieko nematė (b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

D. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Teismas , įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad D. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą.

Vertindamas, ar D. Z. veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu D. Z. neigė naudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, teigė, kad būtent pastarasis pradėjo konfliktą, įžeidė jį ir pirmas pradėjo mušti, suduodamas smūgius kumščiu ir pagaliu, tačiau tokią D. Z. nurodytą įvykių versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. patvirtino, jog kaltinamasis pirmas trenkė jam į veidą, jam pargriuvus ir trumpam praradus sąmonę, spardė jį kojomis, po to persekiojo jį, kai jis bandė pasišalinti namo, dėl ko buvo priverstas paimti lazdą ir trenkti kaltinamajam, kad nustotų prieš jį smurtauti. Šiuos parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog V. M. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir kairiame delne; sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bent kokiais kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui; sužalojimai galėjo būti padaryti 6 trauminiais poveikiais; odos nubrozdinimai plaštakose galėjo būti padaryti griuvimo metu; kiti sužalojimai yra nespecifiniai, patikslinti jų aplinkybių nėra galimybės; V. M. plaštakose nėra sužalojimų, būdingų smūgių sudavimui (b. l. 38-39), taip pat ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų BODY kameromis, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis yra sumuštas, dėl sužalojimų medikai nusprendžia jį vežti į ligoninę, nukentėjusiojo iš karto po įvykio dėstomos aplinkybės iš esmės tapačios toms, kurias jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Liudytojo V. K. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs ir dalinai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, jog pirmą smūgį alkūne sudavė kaltinamasis nukentėjusiajam, duodamas parodymus teisme jis jau teigė, kad D. Z. išvis jokių smūgių nesudavė, smūgiavo tik nukentėjusysis. Be to, teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus vaizdo įrašus, darytus į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų BODY kameromis, nustatyta, jog pareigūnams užėjus į V. K. butą bei bendraujant su jo giminaitę (dukterėčia), pastaroji nurodė, jog V. K. su D. Z. buvo pas juos namuose, gėrė alkoholinius gėrimus, o po to išėjo (nors kaltinamasis ir liudytojas teigė buvę visiškai blaivūs įvykio metu ir tą dieną alkoholio nevartoję); einant nuo V. K. buto durų iki laiptų, prie kurių įvyko konfliktas, reikia praeiti pro tą langą, kuris buvo išdaužtas. Taigi, nukentėjusiojo parodymai, jog kaltinamasis su liudytoju išėjo iš tos pusės, kur dužo stiklai, ir būtent dėl to jis būtent jų paklausė apie išdaužtą langą, yra logiški ir atitinkantys nustatytas aplinkybes. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad nukentėjusysis smūgiavo jam kumščiais į veidą, paneigia jau minėtos specialisto išvados paskutinis punktas, kuriame nurodyta, kad V. M. plaštakose nėra sužalojimų, būdingų smūgių sudavimui. Be to, teismas kartu su kitomis aplinkybėmis vertina ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo amžiaus ir komplekcijos skirtumus, kaltinamojo asmenybę (ne vieną kartą teistas už smurtinius nusikaltimus), todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo, kuris buvo nustatyta tvarka įspėtas dėl atsakomybės, nuosekliais ir kitus byloje esančius įrodymus atitinkančiais parodymais. Tuo tarpu kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės.

Teismas , įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog D. Z., kumščiu sudavė V. M. (V. M.) vieną smūgį į veido sritį, o pastarajam nuo smūgio parkritus ir gulint ant žemės, rankomis bei kojomis sudavė V. M. ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydamas V. M. poodines kraujosruvas nosyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir kairiame delne. Šiuos D. Z. veiksmus teismas vertina kaip atitinkančius BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, kadangi jis tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ir nukentėjusysis sudavė lazda smūgius kaltinamajam, tačiau, teismo vertinimu, šie V. M. veiksmai nebuvo puolamo pobūdžio, jis gynėsi nuo kaltinamojo agresijos ir siekė pasišalinti į namo vidų, be to, jokie sužalojimai kaltinamajam užfiksuoti nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog smūgiai buvo nestiprūs, jis siekė tik, kad D. Z. nuo jo atstotų ir leistų praeiti. Netgi vertinant tai, kad kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis jį įžeidė, netinkamai pasisakydamas apie jo motiną, teismas laiko, kad jis neturėjo konflikto spręsti fizinio smurto būdu, galėjo pasirinkti kitokį jo sprendimo būdą, tačiau sprendė jam priimtinu ir, sprendžiant iš ankstesnių teistumų, įprastu būdu - smurtaujant.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiojo V. M. parodymai, garso ir vaizdo įrašuose, apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis pasirinko nepriimtiną elgesio modelį ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, padarė V. M. sužalojimus, nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad D. Z., 2024 m. kovo 13 d. apie 18.40 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė V. M.(V. M.) vieną smūgį į veido sritį, o pastarajam nuo smūgio parkritus ir gulint ant žemės, rankomis bei kojomis sudavė V. M. ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydamas V. M. poodines kraujosruvas nosyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje ir kairiame delne, ir taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusįjį, kaltinamasis pasirinko būdą konfliktą spręsti fizinio smurto panaudojimo būdu, privalėjo suvokti ir suvokė, jog dėl jo veiksmų nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir padaryti atitinkami sužalojimai, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog kaltinamasis savo tyčiniais neteisėtais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. D. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas , skirdamas bausmę D. Z., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

D. Z. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. Z. yra vedęs; dirbantis – vykdo individualią veiklą, 2024 m. spalio 30 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė darbo sutartį, kad įsidarbino VšĮ „Paslaugos neįgaliesiems“ vairuotoju, kas gynybos nuomone, turėtų ypatingai teigiamai charakterizuoti kaltinamąjį, kaip linkusį padėti neįgaliesiems žmonėms asmenį, tačiau teismas pažymi tai, jog sutartis sudaryta 2024 m. spalio 21 d., tai yra praktiškai prieš pat teisiamąjį posėdį, kuriame buvo planuojama užbaigti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, darbas yra atlygintinas, tai yra už jį numatyta mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį, taigi teismo vertinimu, pateikta darbo sutartis savaime niekaip necharakterizuoja D. Z., kaip kilnaus, ramaus būdo ir linkusį padėti žmonėms asmenį. Kaltinamasis yra teistas 9 kartus, penkis iš jų už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, kas rodo, jog jis linkęs konfliktus ir iškilusias problemas spręsti smurtu bei nerodo pagarbos ir nelinkęs saugoti kitų žmonių saugumą ir sveikatą, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie D. Z. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi nauja tyčinė nusikalstama veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus.

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti D. Z. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant artimą BK 140 straipsnio 1 dalies nustatytam vidurkiui – 7 mėnesius laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis D. Z. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį - galutine 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies ir nustatyta, kad D. Z. privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas. Esant šioms aplinkybėms, kadangi šiame nuosprendyje nurodyta kaltinamajam inkriminuojama veika padaryta neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, atsižvelgiant į ankstesnių teistumų skaičių ir pobūdį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokia kaltinamajam skirtina bausmė nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl civilinių ieškinių.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 222,11 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo. Kadangi byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. M. sveikata, dėl ko jis kreipėsi į medikus ir jam buvo teikiamos tam tikros paslaugos, teismas vertina, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, patvirtintas prie jo pridedamais įrodymais, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 222,11 Eur žala bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. M. gydymo išlaidoms atlyginti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. pareiškė 3 000 Eur dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kuriame nurodyta, kad dėl 2024 m. kovo 13 d. įvykio, kurio metu D. Z. jį sumušė, nukentėjusysis patyrė moralinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anksčiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis D. Z. mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą. Teismas daro išvadą, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė stresą dėl užpuolimo, jautė fizinį skausmą dėl padarytų sužalojimų, taip pat buvo priverstas kreiptis į medikus, vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu. Visa tai vertintina kaip neturtinė žala. Tačiau byloje nėra duomenų ir pats nukentėjusysis to nenurodė, kad po padarytų sužalojimų būtų likę kokie nors liekamieji ir neišnykę neigiami reiškiniai, kaip nors pablogėjusi gyvenimo kokybė ir pan. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (38 metų amžiaus, dirbantis, darbingo amžiaus). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 500 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. spalio 9 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-09983, kurioje nurodyta, kad iš D. Z. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 347,77 Eur. Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nepakankamai gerai žino (moka) proceso kalbą, ir vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, tai yra gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nors D. Z. yra dirbantis, tačiau šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė bei yra priteistos tam tikros sumos tenkinant civilinius ieškinius, taigi kaltinamojo turtinė padėtis šiuo ir artimiausiu metu negali būti vertinama kaip gera, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. Z. nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Z. (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie bylos galino viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti D. Z. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

D. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Z. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 222,11 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 11 ct) nukentėjusiojo V. M. gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Z. V. M. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš D. Z. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie bylos galino viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.