- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 1S-91-908/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09190-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- T. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-15 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam T. J.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. J. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas T. J. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 8 d. išbūtas laikas.
2. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis pakeistas, be kita ko, pašalinant nuorodą į BK 24 straipsnio 3 dalį dėl T. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje.
3. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. gruodžio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. gegužės 24 d., bausmės vienas trečdalis atliktas 2019 m. rugsėjo 23 d., neatlikta bausmės dalis 2020 m. vasario 20 d. – vieneri metai trys mėnesiai ir keturios dienos laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 59-15 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam T. J.“ nutarė taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku iki 2021 m. gegužės 24 d. bei nevartoti alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų iki 2021 m. gegužės 24 d.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi Komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-15 atsisakyta patvirtinti.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis T. J. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-15. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nenustatė jo neatitikimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijams, tuo tarpu teismas atitinkamų Komisijos argumentų nepaneigė, neindividualizavo nuteistojo asmens bylos, socialinio tyrimo ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenų ir jį diskriminavo kitų nuteistųjų, kurių nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra didesnis ir kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atžvilgiu, taip suformavo ydingą precedentą. Nuteistojo vertinimu, teismas padarė neteisingas išvadas apie jo artimuosius ir galimą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, taip pat nepagrįstai vertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir ankstesnius teistumus. Nuteistasis pažymėjo, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, buvo skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl nėra aplinkybių, pateisinančių teismo atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas ir paliktina galioti teismo nutartis.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundu ir jam išnagrinėti pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliąsias ir materialiąsias sąlygas bei argumentuotai konstatavus, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos keisti ar naikinti nuteistojo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.
10. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo padaryta išvada, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliąsias sąlygas: jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir 2019 m. rugsėjo 23 d. faktiškai atliko vieną trečdalį paskirtos dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vis dėlto, nors atitikimas formaliosioms sąlygoms sudaro pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio instituto taikymui papildomai būtina nustatyti materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, t. y. padaryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas tinkamai įvertino šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis kol kas negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
11. Pirmiausia pažymėtina tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinama du kartus, t. y. 2019 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. sausio 31 d., tačiau daugiau nei per pusę metų šis rodiklis nepakito: rizika išliko vidutinė ir toliau sudaro 83 balus (žema nusikalstamo elgesio rizika sudaro nuo 0 iki 40 balų, vidutinė – nuo 41 iki 99 balų, o aukšta – nuo 100 iki 168 balų), iš kurių 38 balai priskiriami dinaminiams veiksniams, kurie gali būti sumažinti. Atsižvelgiant į tai, skaitinė išraiška neatspindi nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors dinaminių balų gausa rodo tam plačias galimybes. Tai atsispindi nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių ir didinančių veiksnių pokytyje. Nors nuteistasis įgijo pagrindinį išsilavinimą, taip pat jo nuostatų ypatumai nebėra išskiriami kaip nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys (socialinio tyrimo išvadoje tai plačiau nepaaiškinta), tačiau išlieka aktuali nuteistojo darbinių įgūdžių stoka, netgi papildomai išskiriama jo neigiama nuostata į darbinę veiklą; toliau stebimi nuteistojo gyvenimo stiliaus neigiami aspektai, susiję su anksti pradėta kaupti antisocialaus elgesio patirtimi, suformavusia jo požiūrį ir aplinkos suvokimą, polinkį antisocialaus gyvenimo būdui bei įprotį kylančius gyvenimiškus konfliktus spręsti neteisėtomis priemonėmis; nuteistasis iki šiol negeba identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip pats prisideda prie jų atsiradimo, taip pat pasirenka netinkamas elgesio strategijas; papildomai išskiriamas nuteistojo finansinis nestabilumas, susijęs su sistemingos darbinės veiklos nebuvimu ir materialinių išteklių valdymo įgūdžių stoka. Šios aplinkybės atskleistos nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje ir įvertintos žemesniojo teismo nutartyje. Aukštesnysis teismas sutinka su padarytomis išvadomis ir jų nekartoja, pritardamas išvadai, kad ryškesnių nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių teigiamų pokyčių nestebima. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis lokaliame sektoriuje, kuriame nuteistųjų neformalios taisyklės yra svarbios, tačiau diskriminacinių nuostatų neišsako, dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje „Pilietiškumo ugdymo kelias“, du kartus skatintas už gerą elgesį būryje ir aktyvų dalyvavimą tinklinio turnyre, taip pat už aktyvų dalyvavimą minėtoje pozityvaus užimtumo programoje, nepažeidė nustatytos elgesio tvarkos, neturi nuobaudų ir nebuvo užfiksuota jo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų, vertintina teigiamai. Kita vertus, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės nestebima, nors tam egzistuoja plačios galimybės.
12. Atsakant į skundo argumentą, kad Komisija nenustatė nuteistojo neatitikimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijams, tuo tarpu žemesnysis teismas atitinkamų Komisijos argumentų nepaneigė, pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalį būtent teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, todėl Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti. Priešingai, nei nurodyta skunde, žemesnysis teismas įvertino šiam klausimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir ankstesnius teistumus, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, lėšų tvarkymo įgūdžius ir pajamas, gyvenimo stilių, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nuostatas, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, dalyvavimą elgesio pataisos programose ir jo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kriminogeninius veiksnius, taip pat kitus reikšmingus duomenis) ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos argumentai dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliosioms sąlygoms, skatinimo, nuobaudų nebuvimo, pagrindinio išsilavinimo įgijimo ir pažymos, patvirtinančios ketinimą jį įdarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, pateikimo, patys savaime neatspindi pokyčių nuteistojo mąstysenoje, o būtent pastarieji yra svarbus veiksnys, kuriuo grindžiamas teismo įsitikinimas, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas komisijos nutarimą patikrino laikydamasis įstatymo reikalavimų ir tinkamai argumentavo savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti.
13. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad žemesnysis teismas padarė neteisingas išvadas apie jo artimuosius ir galimą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. rašto „Dėl intensyvios priežiūros taikymo T. J.“ matyti, kad, apsilankius nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju planuojamoje gyventi vietoje, nuteistojo tėvas buvo galimai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, sodyboje buvo kitų asmenų, nuo kurių taip pat sklido alkoholio kvapas. Šioje gyvenamojoje vietoje buvo lankytasi keletą kartą, namų teritorijoje buvo sutikta neblaivi moteris, vėliau buvo sutiktas vyras, kuris teigė, kad minėtu adresu dažnai girtaujama. Atsižvelgiant į tai, žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar aplinka, kurioje galimai nevengiama girtauti, yra tinkama, siekiant pakeisti nuteistojo elgesį teigiama linkme ir turės jam tinkamą poveikį sėkmingai integruojantis į visuomenę, kuriai aukštesnysis teismas pritaria.
14. Atsakant į skundo argumentą, kad duomenys apie ankstesnius teistumus nėra vertinamieji kriterijai, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas ir sprendžiant klausimą dėl jo taikymo tikslingumo yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, t. y. ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina įvertinti, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
15. Atsakant į skundo argumentą, kad žemesnysis teismas nuteistąjį diskriminavo kitų nuteistųjų, kurių nusikalstamo elgesio rizikos įvertis yra didesnis ir kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atžvilgiu, taip suformavo ydingą precedentą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą; kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019). Nuteistojo nurodytose Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1-873/2019, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-845-593/2018, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-202-337/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-11-337/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. T-76-1058/2019 konstatuotos faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios nustatytosioms nagrinėjamu atveju, netgi nusikalstamo elgesio rizikos įverčio, kurį akcentuoja nuteistasis, aspektu – šiose bylose nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė išraiška mažesnė, negu nustatyta nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, nurodyti ankstesni teismų sprendimai nebuvo sukurti analogiškose bylose, todėl nagrinėjamu atveju neturi precedento galios. Tuo tarpu nuteistojo argumentas, kad pagal pirmosios instancijos teismo praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos Vilniaus pataisos namuose privalo būti taikomas visiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai yra žemesni nei 95 balai, yra deklaratyvus.
16. Apibendrinant tai, kas išdėstytas, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę ir turėtų mažinti nusikalstamo elgesio riziką, pasitelkdamas jam siūlomas galimybes (pvz., dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio pataisos programose ir pan.). Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką parodytų, kad nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir sudarytų pagrindą jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
17. Pažymėtina ir tai, kad pareiga pagrįsti priimamą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisingumo Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo T. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį, kuria atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 59-15 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam T. J.“.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.