Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-332-187/2018 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui Telšių vaikų globos namams, trečiajam asmeniui A. K. dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, institucija teikianti išvadą, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas ieškinį dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, iš esmės vertino, ar yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas ir ar nėra susidarę naujų aplinkybių, dėl kurių vaikai negali gyventi su mama. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 9 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu D. R. laikinai apribota motinos valdžia, nes jos gyvenamojoje vietoje trūko tvarkos, sąlygos namuose buvo netinkamos vaikams augti, antisanitarinės ir pavojingos, su socialiniais darbuotojais bendravo nenoriai, nusiteikusi negatyviai, nėra motyvuota susitvarkyti buitį, nereaguoja į patarimus atsisakyti namuose laikomų gyvūnų, kad sudarytų tinkamas sąlygas savo nepilnamečių vaikų auginimui, taip pat D. R. neužtikrino dukros E. R. reguliaraus mokymo įstaigos lankymo, taip neužtikrindama vaiko teisės į mokslą.

Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovė kasdien lanko mergaites vaikų globos namuose, išleidžia E.R. į mokyklą, maitiną S. R., keičia jai pampersus, rengia, dalyvauja visuose vaikų augimo procesuose, nors kartais reikalingas darbuotojų paraginimas atlikti vieną ar kitą darbą. Teismo vertinimu tai, kad ji geba rūpintis mergaitėmis, kai jos yra vaikų globos namuose neleidžia realiai įvertinti, kaip pasikeitė jos elgesys, ar ji sugebės ir galės pasirūpinti mergaitėmis būdama viena namuose. Nors atsakovo atstovas sutinka, kad būtų ieškinys tenkinamas ir mano, kad ieškovė sugebės pasirūpinti mergaitėmis su socialinių darbuotojų pagalba, tačiau, atsižvelgiant į socialinės darbuotojos P. G. parodymus D. R. nenoriai įsileidžia socialinius darbuotojus, nenoriai su jais bendrauja. Be to ji niekur nedirba, jos pajamas sudaro gaunama 102 Eur dydžio socialinė pašalpa, vaikams priteisto išlaikymo nemokėjo motyvuodama, kad neturi pinigų, darbo neieškojo, nes nurodė, kad turi būti su vaikais. Todėl teismo vertinimu kyla abejonių ar ji sugebės užtikrinti elementarius vaikų poreikius tokius kaip maistas, vanduo, elektra. Pati ieškovė pripažįsta, kad yra įsiskolinimai tiek už šilumą, tiek už vandenį, elektrą. Ir nors ieškovė teigia, kad po truputį įsiskolinimai mažėja, iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimai tik didėja, nes už paskutinį mėnesį ieškovė nemokėjo.

Dėl tvarkos trūkumo gyvenamojoje vietoje teismas nustatė, kad namai yra aptvarkyti tik minimaliai ir tik nuolatinių socialinių darbuotojų raginimų dėka. Daugiau aptvarkytas tik E. R. kambarys, tačiau namuose tvyro gyvūnų šlapimo kvapas, prikrauta maišų. Kaip matyti, situacija beveik nepasikeitusi. Ieškovė buvo kelis kartus pažadėjusi išspręsti klausimą dėl gyvūnų, jai buvo suteikta galimybė pateikti papildomai įrodymus apie tai kad ji tinkamai susitvarkė namus, kuriuose saugiai galėtų augti vaikai, bet ji to nepadarė. Paskutinio apsilankymo metu buvo rasti du šuniukai, jautėsi namuose šuniukų išmatų kvapas, nors jau nagrinėjant bylą teisme kiekvieno posėdžio metu ji pasižadėjo sutvarkyti savo šuniukus, tačiau to nepadarė.Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad nors D. R. myli ir rūpinasi dukromis, taip kaip ji suvokia, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad buitinės gyvenimo sąlygos nėra sutvarkytos, kad vaikams būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, žaisti, mokytis. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškovė nepateikė įrodymų jog yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių ieškovei buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas. Vien tik ta aplinkybė, jog ieškovė kasdien lanko vaikus vaikų globos namuose ir minimaliai yra sutvarkiusi namus, nėra pagrindas išvadai, kad yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių D. R. buvo laikinai apribota motinos valdžia.

III. Apeliacinio skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Konkrečiu atveju ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo pareigą įrodyti prašymo pagrįstumą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Telšių rajono apylinkės teismas laikinai apribojo motinos valdžią D. R., dukters E. R. ir dukters S. R. atžvilgiu. Laikinai apribojo tėvo valdžią A. K. dukters E. R. atžvilgiu. Nustatė nuolatinę globą E. R., ir S. R. ir jų nuolatiniu globėju paskyrė Telšių vaikų globos namus. Nustatė E. R. ir S. R. gyvenamąją vietą Telšių vaikų globos namuose, Telšiuose, Džiugo g. 6. Priteisė iš D. R. vaikų išlaikymui po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2017 m. birželio 9 d. iki vaikų pilnametystės globėjo Telšių vaikų globos namų naudai. Pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo A. K., išlaikymą dukrai E. R. po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2017 m. birželio 9 d. iki vaiko pilnametystės. Pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimu iš A. K., išlaikymo dukrai E. R., išieškotoją ir nusprendė priteistą išlaikymą išieškoti Telšių vaikų globos namams. Paskyrė Telšių vaikų globos namus E. R. ir S. R. turto administratoriumi.

Dukros S. R. tėvystė nenustatyta. Byloje yra duomenys, kad D. R. šeima nuo 2009 m. gruodžio 30 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir socialiniams darbuotojams šeima žinoma nuo 2009 m. Atsakovo Telšių vaikų globos namų atstovo bei trečiojo asmens A. K., E. R. tėvo paaiškinimais tikslinga laikinąją motinos valdžios apribojimą D. R. dukrų E. R. ir S. R. atžvilgiu tikslinga panaikinti, nes mano, kad vaikams geriau augti su mama ir kad mama sugebės pasirūpinti dukromis. Liudytojos P. G., socialinės darbuotojos paaiškinimais, ieškovė yra apsitvarkiusi namus bet tik labai minimaliai. Yra dideli įsiskolinimai už komunalines paslaugas, nors ieškovė deda pastangas, nėra pakankamo bendravimo su darbuotojais, neįsileidžia į namus, nepriima pagalbos, nenoriai bendrauja, padėtis yra pasikeitusi labai minimaliai. Aplinka vaikams augti yra netinkama. Buvo raginama mokėti vaikams priteistą išlaikymą, tačiau teisinosi, kad neturi pinigų, kad ir taip jais rūpinasi. Ieškovė myli vaikus. Iš byloje esančios institucijos, Telšių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo matyti, kad atsižvelgiant į surinktą informaciją apie padėtį D. R. šeimoje, manoma, kad šiuo metu padėtis iš esmės nėra pasikeitusi. Nurodoma, kad mama įsiregistravo darbo biržoje, vaikus lanko, tarp mamos ir vaikų yra ryšys, tačiau daugiau jokių esminių teigiamų pokyčių nėra. Institucija nepritariama, kad D. R. būtų panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas vaikų E. R. ir S. R. atžvilgiu. Institucijos atstovė G. N. papildomai nurodė, kad pastangos keistis, turi būti pačios ieškovės, o šiuo atveju visos pastangos inicijuotos socialinių ar vaikų teisių darbuotojų. Ieškovė nemoka vaikams priteisto išlaikymo, nors yra darbingo amžiaus, nesiieško darbo, kad įrodytų, jog gebės rūpintis vaikais, susidariusius įsiskolinimus dengia minimaliai, nors šiuo metu yra viena. Vis žada išspręsti gyvūnų klausimą, bet situacija nesikeičia. Atstovės vertinimu jei vaikus grąžinus vėl paaiškės, kad ieškovė negali tinkamai jais pasirūpinti, vėl reikės juos paimti, vaikams tai bus labai didelė trauma. Mano, kad šiuo metu padėtis ieškovės namuose iš esmės nėra pasikeitusi.

CK 3.181 straipsnyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Apeliantės manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tai, kad prieš teikiant ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ieškovė buvo užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Kad ji kasdien lankė ir dabar lanko savo nepilnametes dukras, su jomis bendrauja, rūpinasi vaikais ir stengiasi jas susigražinti. Nors galbūt ir nebuvo pilnai ir įvairiapusiai sutvarkyti namai, tačiau ieškovė dėjo pastangas, kad pakeistų situaciją, gyvenamąją aplinką dukroms. Pagrindinė priežastis dėl ko ieškovei apribota motinos valdžia buvo tai, kad E. R. nelankė mokyklos. Ši aplinkybė yra išnykusi, ieškovė suprato, kad vaiką būtina ugdyti ir lavinti. Dėl tvarkos namuose ieškovė taip pat stengiasi situaciją pakeisti ir ji vis gerėja. Ieškovė neturi žalingų įpročių, nėra duomenų, kad ji nemylėtų ir neprižiūrėtų savo vaikų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, kad nors ieškovė myli vaikus ir rūpinasi dukromis, taip kaip ji suvokia, tačiau buitinės gyvenimo sąlygos nėra sutvarkytos, kad vaikams būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, žaisti, mokytis. Teismas įvertinęs visumą aplinkybių padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų jog yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių ieškovei buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas. Vien tik ta aplinkybė, jog ieškovė kasdien lanko vaikus vaikų globos namuose ir minimaliai yra sutvarkiusi namus, nėra pagrindas padaryti pagrįstą išvadą, kad yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių D. R. buvo laikinai apribota motinos valdžia. Įvertinus teismo išvadas, byloje esančius duomenis nėra pagrindo nesutikti su teismo išvadomis. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad nors ieškovė ir registruota darbo biržoje, tačiau nėra duomenų, kad pati savarankiškai ieškotųsi darbo. Negaudama pajamų neteikia vaikams išlaikymo nors tokią pareigą turi, ieškovė gyvendama socialiniame būste, negaudama didesnių pajamų didina įsiskolinimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl sveikatos negalėtų susirasti darbo. Byloje institucijos išvadoje, socialinių darbuotojų paaiškinimais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nededa pakankamai pastangų, kad situacija pasikeistų.

Pagrindinės vaiko teisės numatytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Vaikas turi teisę į mokslą, į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti. Tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Be to pažymėtina, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu ir kita. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovė siekianti, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi dėti visas pastangas, kad priežastys dėl kurių buvo laikinai apribota motinos valdžia būtų pašalintos. Reikalinga pačiai imtis aktyvių veiksmų, kreiptis pagalbos, patarimo į socialinius darbuotojus. Tuo pačiu pažymėtina, kad valstybė teikdama pagalbą ir socialines paslaugas, negali išspręsti apeliantei kylančių problemų už ją, valstybė tik gali padėti šias problemas spręsti, o jas spręsti ir siekti (norėti) išspręsti turi pati apeliantė, juo labiau, kai ji yra sveika ir darbinga, turi galimybę mokytis, dirbti ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai nepagrįsti. Apeliantė nurodė, kad E. R. nelankė mokyklos ir ši aplinkybė yra išnykusi, kad ji suprato, kad vaiką būtina ugdyti ir lavinti. Tačiau apeliacinio teismo pažymėtina, kad ieškovė privalo įrodyti, kad ieškovei sugražinus vaikus ji pati yra pajėgi užtikrinti vaikų ugdymą, lavinimą, mokymą ir kita. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismui nėra priežasčių spręsti, kad padėtis iš esmės pasikeitė, todėl jų teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti įrodymus kitaip, negu jas įvertino bylą nagrinėjęs teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.