Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės - Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. sausio 6 d. veika) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamu nuosprendžiu paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. balandžio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07317-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

8. Pirmiausia pasisakytina, kad šioje baudžiamojoje byloje S. L. buvo kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdytų 2023 m. sausio 6 d. ir 2022 m. kovo 1 d., padarymu. Dėl S. L. 2022 m. kovo 1 d. prieš D. L. ir K. P. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07317-22 buvo nutrauktas jiems susitaikius. S. L. atžvilgiu 2023 m. sausio 9 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 6 d. veika), 2023 m. kovo 22 d. prokuroro nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07317-22.

Dėl nuosprendžio atitikties įstatymo reikalavimams

9. Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla (BPK 303 straipsnio 1 dalis)

10. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 3) įrodymų įvertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalis).

11. Kasacinės instancijos teismas <...> yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-114-495/2020). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020).‏‏‎ ‏‏‎

12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. kovo 1 d. veikos), nepriėmė nei apkaltinamojo, nei išteisinamojo nuosprendžio, taip pat baudžiamosios bylos nenutraukė BPK 303 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. balandžio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07317-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuris nuosprendžio priėmimo dienai buvo nebegaliojantis, priėmė sprendimą, neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

13. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš viso nevertino, ar S. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. kovo 1 d. veikos). Teismas iš esmės neišdėstė argumentų dėl surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų vertinimo, neatliko šių duomenų analizės, kuri leistų aiškiai suprasti, ar S. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. kovo 1 d. dvi veikos). Pastebėtina ir tai, kad skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas, nes aprašomojoje jo dalyje teismas iš pradžių nurodė, kad S. L. padarė visas tris jam inkriminuojamas veikas, o motyvuose nurodė, kad vienos iš veikų nepadarė, o dėl kitų dviejų nepasisakė. Atsižvelgdama į teismų praktiką, nurodytą šio nuosprendžio 11 punkte, kad nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje neatlikęs įrodymų turinio analizės, neatskleisdamas S. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių (2022 m. kovo 1 d. veikos), t. y. nepriimdamas dėl šių veikų nei vieno iš BPK 305 straipsnio reikalavimų atitinkančio nuosprendžio, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama prokurorės apeliacinį skundą, vadovaujasi bendrosiomis bylų nagrinėjimo nuostatomis, kurių viena nurodyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje (byla tikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde), o kita – to paties straipsnio 4 dalyje (pabloginti išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą, dar kartą įvertina pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir įrodymus, kurie buvo ištirti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Dėl išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. sausio 6 d. veika)

18. Byloje nustatyta, jog 2023 m. sausio 9 d. D. L. kreipėsi su protokolu-pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2022 m. sausio 6 d., apie 16.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio S. L. įvykus žodiniam konfliktui, jis savo dešine ranka trenkė jai į kairės rankos žastą, ji po jo smūgio suklupo, klupdama ant grindų susitrenkė savo dešinės pusės kelį. Po tokių savo sutuoktinio S. L. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 25–29).

19. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 9 d. D. L. parodė, kad 2023 m. sausio 6 d. apie 16.30 val. jai išėjus iš buto į laiptinę, išgirdo bute skindančius S. L. riksmus ir iš karto įėjo į butą, pamatė sūnų K. P. ir sutuoktinį S. L. kambaryje prie balkono durų, stovinčius vienas priešais kitą. S. L. grasino susidoroti su jos sūnumi, liepė jai nesikišti, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Tuomet ji atsistojo tarp jų, norėjo juos išskirti, atsistojus jai į vidurį, S. L. dešine ranka trenkė jai į kairės rankos žastą, po smūgio ji suklupo, klupdama susitrenkė dešinės pusės kelį. Tada S. L. pradėjo agresyviai lenktis prie jos, o tuo metu sūnus K. P. viena ranka paėmė S. L. už kaklo, kita ranka jį nustūmė link balkono durų (2 t., b. l. 27-30).

20. Iš 2023 m. kovo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. L. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu parodė, jog būdama laiptinėje išgirdo, kad S. L. pasakė nepagarbią frazę jos sūnui K. P., todėl sugrįžo į butą. Užėjusi į kambarį pamatė S. L. ir K. P. stovinčius vienas prieš kitą šalia balkono durų. Matydama vykstantį jų konfliktą atsistojo tarp K. P. ir S. L. veidu ir kūnu į S. L., o nugara į K. P. pusę. Tuo metu S. L. dešine ranka sudavė smūgį jai į kairės rankos žastą, po to suklupo pusės metro atstumu nuo stalo, greta lovos (2 t., b. l. 38–45).

21. Nukentėjusioji D. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio 6 d. 15 val. ji kartu su sūnumi K. gamino valgyti, K. jai padėjo. Paruošus valgyti ji apsižodžiavimo su S. L. ir išėjo iš buto, nuėjo prie lifto, tačiau išgirdusi grasinimus grįžo į vidų, pamatė buto gilumoje K. su S. L.. Ji priėjusi tarp jų įsiterpė, kad konfliktas nedidėtų, tada S. L. ranka jai trenkė į kairę ranką, norėjo ją patraukti iš tarpo, ji suklupo, o kai S. L. lenkėsi link jos, sūnus K. jį nustūmė. Nurodė, kad S. L. norėjo ją tiesiog išstumti iš tarpo tarp jo ir K., specialiai smurtauti nenorėjo. Po to pastūmimo ji suklupo ir atsirado sužalojimai.

22. 2023 m. gruodžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu Vilniaus apygardos teisme D. L. išaiškinus BPK 82 straipsnyje numatytas teises, duoti parodymus atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 8-9, 63-65, 2 t., b. l. 31, 27-28).

23. Iš 2023 m. sausio 10 d. VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 97/2023 (01) matyti, kad D. L. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, jie padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (2 t., b. l. 49–51).

24. Nukentėjusysis K. P., buvęs įvykio vietoje ir tiesiogiai jį matęs, pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad tarp jo ir S. L. vykstant žodiniam konfliktui mama D. L., atsistojo tarp jo ir S. L., o pastarasis dešine ranka galbūt trenkė mamai į kairės rankos žastą, mama nuo smūgio suklupo ir nukrito, jis pamatė, kaip S. užsimojęs kumščiu lenkiasi link mamos, todėl išsigandęs ir supratęs, kad mamą reikia ginti, kaire renka paėmė S. už kaklo ir jį patraukė nuo mamos pastumdamas dešinės rankos delnu. Nukentėjusysis nurodė, kad pirmas S. veiksmas buvo mamą patraukti, o antras - suduoti.

25. 2023 m. gruodžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu Vilniaus apygardos teisme K. P. išaiškinus BPK 82 straipsnyje numatytas teises, duoti parodymus atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 4-5, 46-49)

26. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje apklausto S. L. parodymų matyti, kad jis savo kaltės nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. nurodė, kad 2023 m. sausio 6 d. po pietų jam einant į balkoną K. jam sudavė kumščiais smūgius, girdėjo, kad atsidarė durys ir į kambarį įpuolė žmona, kuri kažką šaukė, jis pats buvo šoke, jokių veiksmų K. atžvilgiu neatliko, žmona tuo metu, kai K. pačiupo jo telefoną, stovėjo K. už nugaros. Jis nesudavė nei vieno smūgio sutuoktinei, pastaroji nebuvo nukritusi, nebuvo prie jo priėjusi, ji stovėjo maždaug 1 metro atstumu (2 t., b. l. 91-95). Iš 2023 m. kovo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. L. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu parodė, jog vykstant konfliktui tarp jo ir K. P. į namus grįžusi D. L., visą laiką stovėjo K. P. už nugaros maždaug 1 metro atstumu (2 t., b. l. 98–106). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme S. L. nors pripažino vykusio konflikto su K. P. faktą, tačiau neigė buvus fizinį kontaktą su D. L., neigė, kad ji buvo atsistojusi tarp jo ir K. P..

27. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika subjektyviai pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

28. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, netikėti nukentėjusiųjų parodymais nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiųjų D. L. ir K. P. parodymai neprieštarauja vieni kitiems, yra iš esmės nuoseklūs bei atitinka rašytinę bylos medžiagą. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad S. L. fizinį ir psichinį smurtą savo žmonos ir jos sūnaus atžvilgiu vartojo ne pirmą kartą, kad 2023 m. sausio 6 d. kilo konfliktas tarp S. L. ir K. P., D. L. pamačiusi kambaryje S. L. ir K. P. stovinčius vienas prieš kitą ir konfliktuojančius, priėjo, įsiterpė tarp jų, klausė S. L., kodėl jis taip kalba su jos sūnumi. Tuo metu S. L. dešine ranka sudavė jai smūgį į kairės rankos žastą, ji suklupo, susitrenkė dešinės kojos kelį, o S. L. užsimojo kumščiu dar kartą ir lenkėsi, tačiau K. P. buvo atitrauktas. Tai, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus patvirtina 2023 m. sausio 10 d. VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 97/2023 (01), iš kurios matyti, kad D. L. buvo nustatyti sužalojimai, kurie padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, t. y. poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 49–51). Taigi, specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą dėl sužalojimo kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje. Aptartais įrodymais nustatyta, kad šį sužalojimą ji patyrė dėl S. L. veiksmų. S. L. parodymus, kad jis jokio smurto D. L. atžvilgiu nenaudojo, paneigia objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada bei jau aptarti nukentėjusiųjų parodymai.

29. Be to, nors S. L. ir nesutiko su nukentėjusiųjų nurodyta 2023 m. sausio 6 d. įvykių versija, tačiau dalį jų duotų parodymų pripažino, t. y. jis neneigė, kad tą dieną su K. P. konfliktavo, kad K. P. galėjo pasakyti, kad jis susirgs vėžiu, nes žmonėms, kurie su juo blogai elgiasi, taip yra nutikę. Šią aplinkybę S. L. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme susiedamas ją su savo pirmąja sutuoktine, kuri, anot S. L., su juo blogai elgėsi ir vėliau susirgo onkologine liga. S. L. taip pat neneigė, kad prieš K. P. jis yra vartojęs pakeltą balso toną, moralizavęs, tačiau tai vertino kaip auklėjimo priemonę. Taigi, pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos, iš dalies patvirtino ir pats S. L., nėra.

30. Teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad S. L. ne pastūmė savo žmoną, o sudavė jai vieną smūgį į žastą. D. L. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patvirtino trauminio poveikio faktą. Teisme nukentėjusioji nurodė, kad S. L. ranka jai trenkė į kairę ranką, norėjo ją patraukti iš tarpo. Apibūdindama įvykio situaciją nukentėjusioji nurodė, kad S. L. jai „trenkė pastumdamas“, „ranka jai trenkė į kairę ranką“, ikiteisminio tyrimo metu - „sudavė smūgį“, „dešine ranka trenkė“ (1 t, b. l. 25-29; 2 t., b. l.38-45). Taigi išteisintojo smurtinius veiksmus nukentėjusioji apibūdino kaip trenkimą.

31. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta veika padaroma tiek tiesiogine tyčia, tiek ir netiesiogine tyčia. Su tokiais prokurorės argumentais, teisėjų kolegija sutinka. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta veika padaroma tik esant konkrečiai kaltininko kaltės formai – tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio - tyčios, nurodė, kad išteisintojo veiksmuose nenustatė nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios buvimo.

32. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šie argumentai aukščiau aptartų įrodymų visumos kontekste, sudaro pagrindą išteisintojo S. L. veiksmuose įžvelgti netiesioginę tyčią. Nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Smurto panaudojimo aplinkybės ir jo sukelti padariniai, taip pat tai patvirtinantys įrodymai leidžia spręsti, kad S. L. veikė netiesiogine tyčia. Nukentėjusiojo K. P. ir D. L. parodymais nustatyta, kad esant konfliktinei situacijai S. L. sudavė vieną smūgį į ranką, po fizinio kontakto su nukentėjusiąja, dar kartą užsimojo, tokie jo veiksmai sekė vienas po kito, tačiau K. P. pastarąjį patraukė. Nustatyti S. L. veiksmai aiškiai rodo jo tyčios kryptingumą ir leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad S. L. neatsitiktinai ir ne neatsargiai ranka sudavė į nukentėjusiosios ranką, S. L. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas pavojingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl smūgio ranka gali kilti padariniai (fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir nors jų nenorėjo, bes sąmoningai leido jiems atsirasti. Nėra abejonių dėl sužalojimo fakto, laiko, asmens, kuris sužalojo nukentėjusiąją.

33. Pastebėtina, kad esant tarp asmenų įtemptiems santykiams, konfliktinei situacijai, fizinio smurto panaudojimas negali būti pateisinamas, juolab fizinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu buvo vartojamas ne pirmą kartą. Tuo tarpu aplinkybės, kad nukentėjusioji D. L. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad ji pretenzijų S. L. neturi, kad ji atsisakė civilinio ieškinio, kurį buvo pareiškusi ( 2 t., b. l. 56), savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo.

34. Vien tai, kad nukentėjusioji bylos nagrinėjimo teisme metu suabejojo, ar išteisintasis savo veiksmais norėjo ją sužeisti, ar norėjo ją tiesiog pastumti, o specialiai smurtauti nenorėjo, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad jis prieš ją smurtavo, S. L.kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis. Paties S. L. parodymus, kad jis nevartojo smurto D. L. atžvilgiu, teisėjų kolegija vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, jie paneigti jau aptartais nukentėjusiųjų parodymais ir specialisto išvada.

35. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojantys požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šioje byloje nustatyta, kad S. L. smurtą vartojo savo žmonos, t. y. šeimos nario atžvilgiu.

36. Esant tokioms išvadoms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja įrodytomis šias nustatytas aplinkybes: S. L. 2023 m. sausio 6 d., apie 16.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine D. L. metu, dešine ranka sudavė smūgį jai į kairės rankos žastą, po to ji suklupo ir susitrenkė dešinės kojos kelį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje blauzdoje, kas pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 97/2023 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2022 m. kovo 1 d. veikos)

37. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad S. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. kovo 1 d. veikos). Nurodo, kad dėl šių veikų įrodymai ir nustatytos aplinkybės vertintinos apeliacinės instancijos teisme.

38. Prokuroras šioje byloje surašė kaltinamąjį aktą ir pirmosios instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje tiek dėl 2023 m. sausio 6 d. veikos, tiek dėl dviejų 2022 m. kovo 1 d. veikų. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu nepripažinus S. L. kaltu dėl nusikalstamos veikos, padarytos po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, padarymo, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje liko neįvertinta, ar jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias jam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir dėl kurių padarymo prokuroras surašė kaltinamąjį aktą. Taigi, turi būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

39. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. parodė, kad 2022 m. kovo 1 d. nuo 17 val. iki įvykio jis išgėrė apie 150 gr. viskio, tačiau nesijautė apsvaigęs. Apie 23 val. jis padarė pastabą K. dėl to, kad šis vėlai eina prastis, nuolat žaidžia kompiuteriu ir nesimoko. K. sureagavo agresyviai, rėkė ir priėjo prie jo. Jis atsistojo ir padarė žingsnį link K. Jie stovėjo vienas priešais kitą, K. šaukė ir jis vieną kartą kakta sudavė smūgį K. į veidą, tuomet ir jam buvo suduoti smūgiai į veidą. Viskas vyko greitai, tačiau kiek jis suprato D. bandė įsiterpti į jų konfliktą, jis galėjo D. atstumti nuo savęs, atstūmė ją kaire ranka ir matė, kad ji atsisėdo ant lovos, nuo pastūmimo ji galėjo prarasti pusiausvyrą (1 t., b. l. 116-119). Apklausiamas 2022 m. balandžio 8 d. jis kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų ir patikslino, kad nepamena, kokiu būdu nustūmė D. Neatmeta galimybės, kad galėjo jai griebti už pečių ir nustumti, kad galėjo ją pastumti į smakrą ( 1 t., b. l. 134-137). Apklausiamas 2023 m. gegužės 16 d. nurodė, kad laikosi jau išsakytos pozicijos ir dėl šių veikų kaltę pripažįsta visiškai (2 t., b. l. 113-114). Pirmosios instancijos teisme S. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir patvirtino konflikto su K. P. metu sudavęs savo galva K. į nosį. Nurodė, kad sutuoktinei atsikėlus iš lovos, jis, stengdamasis išvengti K. smūgių, atstūmė sutuoktinę, ši atsisėdo ant lovos.

40. 2023 m. gruodžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu Vilniaus apygardos teisme D. L. išaiškinus BPK 82 straipsnyje numatytas teises, duoti parodymus atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 8-9, 63-65, 2 t., b. l. 31, 27-28). Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad jos sutuoktinis S. L. jos atžvilgiu vartojo smurtą, griebė ją abiem rankom už pečių, pastūmė į šoną, ji nukrito ant lovos, jai skaudėjo, krisdama pasitempė kairę koją ties klubu. Vykstant židiniam konfliktui S. ją dar karstą pastūmė su kaire ranka, užgaudamas smakrą, dėl to ji vėl nukrito ant lovos. Ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b .l. 8-9). 2022 m. kovo 3 apklausos metu patvirtino mačiusi, kad S. L. sudavė kakta į veidą sūnui, jai pašokus nuo lovos, S. L. griebė ją abiem rankom už pečių ir pastūmė dėl to ji nukrito ant lovos, jai skaudėjo, krisdama pasitempė koją, po to jai bandant apginti K., jis ją dar kartą pastūmė užgaudamas smakrą (1 t., b. l. 63-66).

41. 2023 m. gruodžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu Vilniaus apygardos teisme K. P. išaiškinus BPK 82 straipsnyje numatytas teises, duoti parodymus atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 4-5, 46-49). Ikiteisminio tyrimo metu K. P. patvirtino, kad S. L. 2023 m. kovo 1 d. apie 23 val. kilusio konflikto metu sudavė galva jam į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei konflikto metu puolė jo mamą, o jis mamą gynė, dėl to tarp jų kilo muštynės (1 t., b. l. 1-5). Vėlesnės apklausos metu papildė, kad S. L. mamą suėmė rankomis ir nustūmė (1 t., b. l. 46-49).

42. Teisėjų kolegija įvertinusi ištirtus įrodymus laiko nustatyta, kad S. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. kovo 1 d. veikos). S. L. pripažino smurtaudamas sukėlęs fizinį skausmą šeimos nariui K. P. ir pripažino mušdamas nežymiai sutrikdęs sveikatą šeimos narei D. L., nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. S. L. paaiškino, kad 2022 m. kovo 1 d. apie 23 val. jis kalbėjo su K. P. dėl pažymių „Tamo“ dienyne, K. reagavo labai agresyviai, artėjo prie jo, todėl pamanęs, kad jis panaudos fizinį smurtą, priėjo prie K. ir sudavė galva K. į nosį. Tuomet K. jam sudavė smūgius. Sutuoktinė paliko nuo lovos, o jis stengdamasis išvengti K. smūgių, atstūmė sutuoktinę, kuri atsisėdo ant lovos. Nukentėjusysis K. P. patvirtino, kad S. L. jam 2022 m. kovo 1 d. apie 23.00 val. vykusio konflikto metu galva sudavė vieną kartą į nosį, sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusioji D. L. parodė, kad kai S. puolė K., ji bandė jį atstumti ir tada S. griebęs ją abiem rankom už pečių pastūmė į šoną, nuo pastūmimo ji nukrito ant lovos, patyrė fizinį skausmą; taip pat nurodė, kad S. L. sudavė kakta sūnui į veidą. 2022 m. kovo 3 d. specialisto išvada Nr. G 657/2022(01) patvirtina, kad K. P. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, kietu buku daiktu, 1-2 paros iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 88-89). Minėti įrodymai patvirtina S. L. kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos, įvykdytos 2022 kovo 1 d. apie 23.00 val.). S. L. parodymai iš esmės neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir ištirtiems įrodymams (nukentėjusiųjų parodymams, byloje esantiems rašytiniams dokumentams – specialisto išvadai). Minėti duomenys gauti teisėtu būdu, jie visi kartu sudaro įrodomąją grandinę, jų visuma pakankama faktinėms įvykio aplinkybėms atskleisti ir S. L. kaltei pagrįsti. Veikos įrodytos, kvalifikuotos teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja įrodytomis šias nustatytas aplinkybes:

43.1. S. L. 2022 m. kovo 1 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju K. P. metu, sudavė jam galva vieną kartą į nosį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, tai pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 657/2022 (01) vertinama nežymiu sveikatos surikdymu.

43.2. S. L. 2022 m. kovo 1 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine D. L. metu, griebęs nukentėjusiąją abiem rankomis už pečių pastūmė ją į šoną, pastaroji nukrito ant lovos, dėl to pajuto fizinį skausmą pečių srityje ir krisdama pasitempė kairę koją ties klubais, dėl to patyrė fizinį skausmą; po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai atsistojus, pastūmė nukentėjusiąją su kaire ranka į smakrą, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą.

44. Esant tokioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms skundžiamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, padaryto esminio BPK pažeidimo ir priimtinas naujas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Bausmės skyrimas

45. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

46. Byloje nustatyta, kad S. L. visiškai pripažino savo kaltę dėl 2022 m. kovo 1 d. padarytų dviejų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad jis padarė dar vieną BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2023 m. sausio 6 d. veika). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Ši nusikalstama veika įstatymų leidėjo priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, nuteistasis padarė tris nesunkius nusikaltimus. Visi jie padaryti tyčia.

47. Ištyrus S. L. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, dirba UAB „A“ Užsienio verslo naujienų skyriaus redaktoriumi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pagal darbdavio pateiktą charakteristiką (2 t., b. l. 76) charakterizuojamas teigiamai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs 2022 m. kovo 1 d. nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi. Dėl veikos, įvykdytos 2023 m. sausio 6 d., lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

48. Skirdamas bausmes teismas įvertina ir tai, kad visos trys nusikalstamos veikos savo pavojingumu ir padarymo būdu (pavartoto smurto intensyvumu, veikų išraiškos būdu ir sukeltais padariniais) nebuvo aiškiai pavojingesnės nei bendras BK 140 straipsnyje numatytos veikos pavojingumas, atvirkščiai - teismų praktikoje nustatomos aiškiai pavojingesnės pagal tuos pačius BK straipsnius inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju dvi veikos padarytos tos pačios nukentėjusiosios, t. y. D. L. atžvilgiu, kuri apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad palieka teismui spręsti dėl įrodymų vertinimo ir bausmės skyrimo. Nukentėjusieji šiuo metu su S. L. nebegyvena. Nukentėjusysis K. P. nuomonės baigiamųjų kalbų metu neišreiškė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009).

49. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad 2023 m. sausio 6 d. nusikalstama veika, padaryta po nukentėjusiųjų K. P., D. L. ir valstybės išreikšto pasitikėjimo S. L., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius, tačiau netrukus ir vėl padarė nusikalstamą veiką savo žmonos atžvilgiu. Priešingai nei dėl 2022 m. kovo 1 d. nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija negali konstatuoti S. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jo prisipažinimo ir nuoširdžios atgailos, nes dėl šios veikos jis kaltės nepripažino.

50. Teisėjų kolegija spręsdama dėl S. L. skirtinos bausmės įvertina ir tai, kad pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teisėjų kolegija įvertindama visas prieš tai jau minėtas aplinkybes, mano, kad bausmės paskirtį už BK 140 straipsnio 2 dalyje uždraustas nusikalstamas veikas (trys veikos) užtikrintų sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė su teismo nustatytais apribojimais, kurios terminas už 2022 m. kovo 1 d. įvykdytas dvi nusikalstamas veikas, nustatytinas mažesnis už vidurkį. Bausmės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarytą 2023 m. sausio 6 d. terminas nustatytinas didesnis. Dėl šios veikos nenustatyta atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, S. L. jį 2022 m. balandžio 22 d. prokuroro nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą jam su nukentėjusiaisiais susitaikius, jis nepateisino išreikšto pasitikėjimo, nepakeitė savo elgesio, nepadarė teigiamų išvadų ir pakartotinai padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį, taip pažeisdamas BK 38 straipsnio taikymo sąlygas. Tai rodo, kad S. L. turi būti skiriama ilgesnis laisvės apribojimo bausmės terminas.

51. Paskyrus bausmes už visas tris nusikalstamas veikas, bausmių bendrinimas BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo atveju nėra numatytas nei BK 63 straipsnyje, nei BK 64 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje (Nr. 2K–P–429/2007) yra pasisakyta, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Šiuo aptariamuoju atveju S. L. 2023 m. sausio 6 d. nusikalstamą veiką padarė nepraėjus vieneriems metams, kai 2022 m. balandžio 22 d. prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tokį sprendimą prokuroras priėmė ir vadovaudamasis BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktais. Taigi, S. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė nebuvo paskirta. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių subendrinimą, kai per neatliktos bausmės laiką vėl padaroma nusikalstama veika, todėl, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad S. L. paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles. Būtent tokių bausmių bendrinimo taisyklių taikant BK 38 straipsnio 4 dalį, laikomasi teismų praktikoje ir kitose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131/2013, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-233-519/2016). Įvertinus, kad nusikalstamos veikos, kurios įvykdytos 2022 m. kovo 1 d., padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės už šias veikas, bendrinamos apėmimo būdu, o po to sudėjimo būdu su bausme, paskirta už 2023 m. sausio 6 d. nusikaltimo padarymą.

52. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011). ‏‏‎Apeliaciniame skunde prokurorė prašo skiriant laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę nustatyti įpareigojimus: nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiaisiais, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju S. L. skirtinas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiaisiais D. L. ir K. P., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu minėto įpareigojimo paskyrimas, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, yra pakankamas tiek daryti teigiamą įtaką S. L. elgesiui, tiek ir pasiekti bausmės tikslus, tiek teisingumo principui įgyvendinti, todėl kiti prokurorės prašomi įpareigojimai nenustatytini.

53. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus skyrius pareiškė byloje 226,25 Eur civilinį ieškinį. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo šį civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl 2023 m. sausio 6 d. vykusio konflikto metu patirtų sužalojimų D. L. laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo laikinai nedarbinga, jai už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo išmokėta 226,25 Eur ligos išmoka. Prašoma minėtą sumą priteisti iš kalto asmens – S. L. (2 t., b. l. 66–71). Byloje pateikė civilinio ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 66-71).

54. Civilinio ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktą nedarbingumą, išmokėtas išmokas (2 t., b. l. 66-71). Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji D. L. parodė, kad jai dėl S. L. veiksmų, kai parklupo, buvo padaryti sužalojimai ir kitą dieną po įvykio ji vyko į polikliniką dėl savo sveikatos būklės, jai buvo išduotas nedarbingumas, o įvykio dieną ji vyko į polikliniką nes turėjo reabilitaciją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 226,25 Eur civilinis ieškinys tenkintinas, priteistina iš S. L. 226,25 Eur civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai, nustačius, kad D. L. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir S. L. veiką sieja priežastinis ryšys.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 4 punktu

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nuosprendį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. kovo 1 d. veika K. P. atžvilgiu) ir nubausti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiaisiais D. L. ir K. P., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje;

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. kovo 1 d. veika D. L. atžvilgiu) ir nubausti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiaisiais D. L. ir K. P., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje;

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 6 d. veika) ir nubausti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiaisiais D. L. ir K. P., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. kovo 1 d. veika K. P. atžvilgiu) ir BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. kovo 1 d. veika D. L. atžvilgiu) subendrinti apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir nustatyti bausmę - laisvės apribojimą keturiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiaisiais D. L. ir K. P., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. sausio 6 d. veika), prie griežtesnės bausmės (laisvės apribojimo penkiems mėnesiams), pridedant dalį švelnesnės bausmės (tris mėnesius laisvės apribojimo), ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšio su nukentėjusiaisiais D. L. ir K. P., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje.

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti -panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 226,25 Eur civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš S. L. 226,25 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 25 eurocentus) civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.