Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. L. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, jis 2022 m. kovo 1 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju K. P. metu, sudavė jam galva vieną kartą į nosį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, tai pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 657/2022 (01) vertinama nežymiu sveikatos surikdymu. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to jis, mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, 2022 m. kovo 1 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine D. L. metu, griebęs nukentėjusiąją abiem rankomis už pečių pastūmė ją į šoną, pastaroji nukrito ant lovos, dėl to pajuto fizinį skausmą pečių srityje ir krisdama pasitempė kairę koją ties klubais, dėl to patyrė fizinį skausmą; po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajai atsistojus, pastūmė nukentėjusiąją su kaire ranka į smakrą, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to jis mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, 2023 m. sausio 6 d., apie 16.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine D. L. metu, dešine ranka sudavė smūgį jai į kairės rankos žastą, po to ji suklupo ir susitrenkė dešinės kojos kelį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje blauzdoje, tai pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 97/2023 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

4. Kaltinamasis S. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. visiškai pripažino kaltę dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų 2022 m. kovo 1 d., tačiau kategoriškai neigė 2023 m. sausio 6 d. epizodą, ir parodė, kad jis su D. L. susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pasirašė skyrybų sutartį. Kartu pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), su jais gyveno ir D. L. sūnus K. Jis stengėsi prisidėti finansiškai prie šeimos išlaidų. K. sunkiai sekėsi mokslai, todėl jis stengėsi jam padėti. Kai K. baiginėjo (duomenys neskelbtini) klasė, kaltinamasis liovėsi jam padėjęs, nes iš paties K. nebuvo pastangų mokytis. K. turėjo priklausomybę kompiuteriniams žaidimams, žaisdamas nuolat garsiai reikšdavo emocijas, keikdavosi. Tai kaltinamajam trukdydavo dirbti ir ilsėtis. D. L. K. nuolaidžiavo. Praėjusių metų kovo 1 dienos vakarą jis su D. L. gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių, jis lengvai dirbo. Paragino D. L., kad ji paragintų K. baigti žaisti, eiti praustis ir eiti miegoti. 23 val. K. ėjo praustis, o kaltinamasis tą dieną buvo pažiūrėjęs jo „(duomenys neskelbtini)“ dienyną, kuriame buvo labai blogi pažymiai, todėl nusprendė su K. pasikalbėti. K. reagavo labai agresyviai, atsisuko į jį, ėjo link jo, todėl jis pamanė, kad K. prieš jį panaudos fizinį smurtą. Kaltinamasis pakilo nuo kėdės ir, priėjęs prie K., pastarajam kažką šaukiant, sudavė savo galva K. į nosį, nors norėjo suduoti kakta į kaktą. K. tada jam sudavė daug smūgių. Tada sutuoktinė atsikėlė iš lovos. Jis stengdamasis išvengti K. smūgių, atstūmė sutuoktinę, ji atsisėdo ant lovos. Tada K. liovėsi smūgiavęs. Kaltinamasis atsisėdo ant kėdės, nusisuko į langą ir pajuto dar kelis smūgius, tačiau nežino, kas juos sudavė. Po šio įvykio kaltinamasis, norėdamas išsaugoti šeimą ir kad K. neturėtų teisinių problemų, nesiėmė jokių veiksmų bei atsiprašė K. Tačiau kitą rytą visi trys parašė pareiškimus policijai. Po gero mėnesio buvo pasirašytas susitaikymo protokolas ir byla buvo nutraukta. 2022 m. vasarą jų tarpusavio santykiai buvo labai geri. K. susižeidus, jis jam padėjo, namuose gamino valgyti. Tačiau K. pasveikus, jų tarpusavio santykiai vėl pašlijo. K. baigus (duomenys neskelbtini) ir niekur nedirbant, nuolat toliau žaidžiant kompiuterinius žaidimus, kaltinamajam pradėjus trūkti pinigų, jis pasakė, kad suaugusio žmogaus nebeišlaikys. 2023 m. sausio 6 d. kaltinamasis dirbo namuose, sutuoktinė išėjo apie 11 val., nepasiėmė darbinio kompiuterio, namo grįžo apie 15 val., ji darėsi valgyti, jis taip pat matė, kad ji į kuprinę kraunasi daiktus, sutuoktinė ruošėsi vykti į polikliniką (duomenys neskelbtini). Jis, nuėjęs į virtuvę, rengdamasis striukę pasakė, kad su juo blogai besielgiantys suserga vėžiu. Tada K. sparčiai artėjo link jo, užtrenkė jo kompiuterį ir sudavė jam 4–5 smūgius. Smūgiai nebuvo stiprūs, kaltinamasis į juos niekaip nereagavo. K. sugriebė jį už striukės, pagrasino sunaikinti. Tada paėmė kaltinamojo telefoną. Sutuoktinė tarp jų neįsiterpė, nieko nekalbėjo. Jis K. nieko nesakė. Sutuoktinė perėmė iš K. kaltinamojo telefoną. Jis paprašė atiduoti telefoną, sutuoktinė jį padėjo ant stalo. Kaltinamajam einant link balkono jis dar girdėjo K. žodžius, kad su juo susidoros, sutuoktinė K. pasakė, kad jis nesiteptų rankų. Būdamas balkone kaltinamasis skambino sesei, tačiau ji negalėjo kalbėti. Tada kaltinamasis paskambino 112. Tuo metu į balkoną įėjo K., reikalavo atiduoti telefoną, norėjo operatorei viską paaiškinti. Operatorė informavo, kad atvyksta policijos pareigūnai. Išėjęs iš balkono kaltinamasis tęsė darbą, girdėjo, kad tuo metu K. su kažkuo kalbėjo. K. išėjus iš namų, kaltinamasis vėl skambino 112, norėjo informuoti, kad asmuo pasišalino, kad policijos pareigūnai nevyktų, tačiau operatorė jį informavo, kad iškvietimas neatšaukiamas. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pasakė, kad nerašys pareiškimo, policijos pareigūnai išvyko. Vakare jis vėl paskambino pasitikslinti, ar yra senaties terminas pareiškimui parašyti. Apie 19.30 val. grįžo D. L., jis jai papasakojo apie įvykį, tačiau ji jam nieko nesakė, su juo nekalbėjo, rinkosi savo daiktus ir išėjo iš namų. Tada jis apie valandą kalbėjo telefonu su seserimi. Ruošiantis eiti miegoti atvyko policijos pareigūnai, jis paklausė, kokiu klausimu atvyko. Policijos pareigūnai informavo, kad dėl smurto artimoje aplinkoje. Jam tai buvo keista, nes jie jau buvo atvykę. Sausio 7 d. 9.30 val. atsikėlęs kaltinamasis blogai jautėsi, išgėrė vaistų, tačiau savijautai pablogėjus, išsikvietė ir medikus, ir policijos pareigūnus, nusprendė vis dėl to parašyti pareiškimą. Su sutuoktine jokio kontakto nuo to laiko nebuvo, jis tik parašė jai, kad ketina išvykti ir kad ji pasirūpintų katinu. Sausio 6 d. konflikto, kai K. kaltinamajam sudavė smūgius, D. L. negalėjo matyti, nes jos nebuvo. Lauko durys atsidarė, kai jau K. šaukė ant kaltinamojo. D. L. nieko nesakė ir nebandė daryti. Ji tik stovėjo už K. nugaros. Jis žino, kad D. L. buvo nustatyti sužalojimai, skaitė kaltinamajame akte, tačiau nesupranta, kaip šie sužalojimai jai buvo padaryti, galbūt reabilitacijų metu. Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš kaltinamąjį panaudojimo buvo nutrauktas.

5. Nukentėjusioji D. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu su kaltinamuoju jos nesieja jokie santykiai. Konfliktai prasidėjo nuo jos su kaltinamuoju santykių pradžios, tačiau ji galvojo, kad šeimoje galima viską išspręsti. Jis yra (duomenys neskelbtini). Ji visos santuokos metu patyrė psichologinį smurtą, kai tik nuvažiuodavo pas jos mamą, tai 5–6 valandas iš kaltinamojo girdėdavo, kaip viskas yra blogai. Ji rankomis užsidengdavo ausis, tačiau kaltinamasis plėšdavo jai rankas nuo ausų, spausdavo ją tarp durų, ji yra turėjusi ne vieną mėlynę, tačiau vis dėl to vylėsi, kad žmogus yra protingas. Pati kalta, kad taip ilgai kentė. Kaltinamasis išgėrinėdavo, po to prasidėdavo pykčiai. Tą sausio 6 d., kai ji grįžo namo, kaltinamasis jai pasakė, kad parašė pareiškimą ant K. ir kad K. dabar „gaus baudžiaką“. Ji nuvyko pas draugę verkdama, pasiprašė pabūti. Ji policijai parašė pareiškimą dėl to, kad kaltinamasis jai trenkė pastumdamas, kai ji grįžo pasiimti daiktų. Vėliau, nuvykusi pas draugę, ji parašė pareiškimą ir pranešė apie įvykius. Sausio 6 d. 15 val. ji gamino valgyti, K. jai padėjo. Kai valgis buvo paruoštas, kaltinamasis paklausė, ar ir jam paruošta, ji atsakė, kad ne. Tada kaltinamasis supyko, grasino, kad išskaičiuos už maistą, elektrą. Po apsižodžiavimo ji išėjo iš buto, nuėjo prie lifto, iškvietė liftą, grįžo užrakinti buto durų ir išgirdo pasakymus „vėžys, prakeiksiu“. Ji tokius kaltinamojo žodžius yra girdėjusi ne kartą, jis nuolat terorizuodavo. Išgirdusi grasinimus ji įėjo į vidų, pamatė buto gilumoje K. su kaltinamuoju. Ji priėjusi tarp jų įsiterpė, kad konfliktas nedidėtų, tada kaltinamasis ranka jai trenkė į kairę ranką, norėjo ją patraukti iš tarpo, ji suklupo, jai suklupus kaltinamasis lenkėsi link jos. K. jį pačiupo ir nustūmė. Ji ėjo su K. į virtuvę, į koridorių. K. paklausė, ar ji galės vairuoti. Ji atsakė, kad galės. Išėjo drebėdama, suprato, kad vis dėl to jai vairuoti nepavyks, todėl paprašė kad K. ją nuvežtų į polikliniką. Po vizito poliklinikoje jai reikėjo pasiimti kompiuterį, ji atėjo, pasiėmė reikalingus daiktus ir išėjo. Tada susitarė, kad ji bus pas draugę, K. – pas savo draugą. Ji policijos iškart nekvietė, nes jai buvo paskirtas vizitas poliklinikoje, pareiškimą parašė atvykusi pas draugę. Kaltinamasis K. nuolat pravardžiuodavo, jai ne kartą sakė, kad pasodins K., išprovokuos. Kaltinamasis sausio 6 d. norėjo ją tiesiog pastumti, specialiai smurtauti nenorėjo, norėjo ją tiesiog išstumti iš tarpo tarp jo ir K., o ne sužeisti. Po to pastūmimo ji suklupo ir atsirado sužalojimai. Sausio 6 d. konfliktas pasibaigė K. nustūmus S. Dėl kaltinamojo elgesio jai ne kartą teko miegoti su sūnumi, sūnaus kambaryje.

6. Nukentėjusysis K. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir jo mama kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metus, tačiau santykiai ilgą laiką buvo labai įtempti, ypač situacija pablogėjo paskutinius (duomenys neskelbtini) metus. Kaltinamasis nuolat vartojo alkoholį. Nuolat psichologiškai smurtaudavo. Būdavo, kad kaltinamajam garsiai šaukiant, kaimynai belsdavo į sieną. Jis savo kambaryje stengdavosi nesiklausyti nieko, bet girdėdavo. Mama verkdavo, nebenorėdavo su juo kalbėtis, o jis ant jos rėkdavo. Jis neapsikentęs pasakydavo, kad mama ateitų pas jį. Ji ateidavo pas jį, jie kartu miegodavo. Sausio 6 d. įvykis įvyko 15.30 val. Jis buvo savo kambaryje, mama pakvietė ateiti valgyti. Tuo metu atėjo ir kaltinamasis, paklausė, ar ir jam maistas, mama atsakė, kad ne. S. supyko ir pavadino jį žąsinu, sakė, išskaičiuos už elektrą, kad jis per daug sėdi prie kompiuterio, nors jam buvo nuotoliniai mokslai, darbus nuotoliu atlikdavo. Mama kaltinamajam pasakė, kad išskaičiuos už vandenį, nes kaltinamasis daug maudosi. Po šio pokalbio mama išėjo iš buto, vos jai išėjus, kaltinamasis pasidarė labai drąsus ir agresyvus, taip būdavo nuolat, pradėdavo jį vadinti įvairiais žodžiais, siuntinėdavo. Taip buvo ir tą kartą. Kaltinamasis jį pradėjo gąsdinti, kad užkeiks, kad jis susirgs vėžiu, taip padarė buvusiai savo sutuoktinei, padarys ir jam. Jis stengėsi nieko kaltinamajam neatsakyti, prie to buvo pripratęs, todėl stengėsi nekreipti dėmesio. S. po šių žodžių nuėjo į balkoną, o jis nuėjo paimti mamos puodelį, nes mama paprašė išplauti. S., pamatęs jį išeinantį iš kambario, išėjo iš balkono ir pradėjo rėkti vėl tuos pačius žodžius, kad jis susirgs vėžiu, kad susidoros su juo. Jis, nebegalėdamas tylėti, paklausė, kas nutiko, S. atsakė, kad jis sėdi jam ant sprando, kad turi jį išlaikyti, pirkti maistą. Tuo tarpu į kambarį įėjo mama, paklausė S., kodėl jis taip kalba su K. ir linki tokių blogų dalykų. S. jai liepė nesikišti, išvadino ją įvairiais žodžiais, liepė išeiti. Ji įsiterpė tarp jų. Tada S. dešine ranka galbūt trenkė mamai į kairės rankos žastą, mama nuo smūgio suklupo ir nukrito, jis pamatė, kaip S. užsimojęs kumščiu lenkiasi link mamos, todėl išsigandęs ir supratęs, kad mamą reikia ginti, kaire renka paėmė S. už kaklo ir jį patraukė nuo mamos pastumdamas dešinės rankos delnu. Nematė, kad S. būtų užsigavęs ar nukritęs. Mama atsikėlė. Ir jis, ir mama buvo išsigandę, išėjo iš kambario. Jis mamos paklausė kaip ji jaučiasi, ar galės vairuoti. Mama atsakė, kad galės. Jis nuėjo į savo kambarį. S. dar buvo atėjęs, jam kažką sakė, bet jis buvo su ausinėmis ir negirdėjo. Paskambino mamai, pasakė, kad nenori būti šiuose namuose, bijo likti su S., bijo jo psichologinio ir galbūt fizinio smurto. Telefoninio pokalbio metu mama jam pasakė, kad yra labai susijaudinusi, jai dreba rankos, stresuoja ir negali vairuoti, paprašė, kad jis ją nuvežtų. Jis nuvežė mamą į polikliniką, po to susitarė, kad mama nueis pasiimti daiktų. Jis prieš S. nėra smurtavęs. Sausio mėnesį nematė ant jo jokių sužalojimų. Jis negirdėjo, kai S. skambino policijai ir nebandė iš jo paimti jo telefono. Mama tarp jų įsiterpė, kad konfliktas neperaugtų į didesnį konfliktą. Čia buvo vienintelis toks atvejis, kai mamai teko tarp jų įsikišti. Pirmas veiksmas S. buvo mamą patraukti, tačiau antras veiksmas – suduoti. S. į kairįjį žastą mamą pastūmė, mama suklupo link lovos, į dešinę pusę.

7. Iš 2023 m. kovo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. L. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu parodė, jog būdamas kambaryje dirbo kompiuteriu sėdėdamas ant lovos. Nusprendęs parūkyti, nuėjo pasiimti striukės, kabėjusios koridoriuje. Koridorius ribojasi su virtuve, K. P. tuo metu stovėjo virtuvėje, maždaug 3 metrų atstumu nuo jo. Atsisukęs į K. P., jis (S. L.) be jokios priežasties pasakęs frazę K. P., nuėjo balkono durų link. Būdamas apie 2 metrų atstumu iki balkono durų pajuto, kad pavymui artėja K. P. Priėjęs prie ant lovos buvusio nešiojamojo kompiuterio, užlenkė jo ekraną, po to priėjo prie jo (S. L.) ir abiejų rankų kumščiais sudavė 4–5 smūgius į krūtinę. Po suduotų smūgių išgirdo, kad prasivėrė buto durys ir suprato, jog į namus grįžo D. L., kuri netrukus atėjo prie jų. Tuo pat metu K. P. rankomis suėmė už jo (S. L.) vilkimos striukės atlapų. Nurodo, kad D. L. visą laiką stovėjo K. P. už nugaros. D. net nebuvo priėjusi prie jo, stovėjo maždaug 1 metro atstumu (2 t., b. l. 98–106).

8. 2023 m. gegužės 16 d. S. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos) (2 t., b. l. 111–112).

9. Iš 2022 m. kovo 2 d. K. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2022 m. kovo 1 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būnant namuose kilo konfliktas su jo patėviu S. L., kurio metu jis trenkė iš galvos jam į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat konflikto metu jo patėvis puolė jo mamą D. L., tai pamatęs jis puolė ją ginti, dėl to kilo muštynės tarp jo ir patėvio. Muštynių metu patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–5).

10. Iš 2022 m. kovo 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 657/2022 (01) matyti, kad K. P. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, kietu buku daiktu, 1–2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 88–89).

11. Iš 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjos D. L. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2022 m. kovo 1 d., apie 23 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis S. L. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o būtent, jai bandant apginti jos sūnų K. P., jos sutuoktinis griebęs ją abejomis rankomis už pečių pastūmė į šoną, dėl to ji nukrito ant lovos, nuo jo griebimo jai suskaudo pečiai ir krisdama pasitempė kairę koją ties klubu. Tada toliau vykstant žodiniam konfliktui, S. antrą kartą ją pastūmė su kaire ranka, taip užgaudamas jos smakrą, dėl to ji vėl nukrito ant lovos. Patyrė fizinį smurtą nuo pastūmimo su ranka į smakrą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos sutuoktinio veiksmų (1 t., b. l. 8–9).

12. Iš 2022 m. balandžio 21 d. nukentėjusiojo K. P. pareiškimo matyti, kad S. L. yra jo patėvis, jis 2022 m. kovo 1 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sudavė su galva vieną kartą jam į nosį, taip savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. S. L. jo atsiprašė, jie susitaikė, jokių pretenzijų dėl jam sukelto fizinio skausmo neturi ir ateityje neturės, žala jam nepadaryta, prašo ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-07317-22 S. L. atžvilgiu nutraukti (1 t., b. l. 139).

13. 2022 m. balandžio 21 d. nukentėjusysis K. P. ir S. L. pasirašė susitaikymo protokolą (1 t., b. l. 140–142).

14. Iš 2022 m. balandžio 21 d. nukentėjusiosios D. L. pareiškimo matyti, kad S. L. yra jos sutuoktinis, jis 2022 m. kovo 1 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu griebęs abiem rankomis už pečių pastūmė ją į šoną, dėl to ji nukrito ant lovos ir pajuto fizinį skausmą pečių srityje bei krisdama pasitempė kairę koją ties klubais, po to, jai atsistojus, pastūmė ją su kaire ranka į smakrą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. S. L. jos atsiprašė, jie susitaikė, jokių pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo neturi ir ateityje neturės, žala jai nepadaryta, prašo ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-07317-22 S. L. atžvilgiu nutraukti (1 t., b. l. 143).

15. 2022 m. balandžio 21 d. nukentėjusioji D. L. ir S. L. pasirašė susitaikymo protokolą (1 t., b. l. 144–146).

16. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07317-22 nutrauktas S. L. ir nukentėjusiesiems D. L. bei K. P. susitaikius (1 t., b. l. 147–153).

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Jurgitos Šėlienės 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės nutarimas nuraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07317-22 (2 t., b. l. 1–4).

18. Iš 2023 m. sausio 9 d. D. L. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2022 m. sausio 6 d., apie 16.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio S. L. įvykus žodiniam konfliktui, jis savo dešine ranka trenkė jai į kairės rankos žastą, po jo smūgio suklupo, klupdama ant grindų susitrenkė savo dešinės pusės kelį. Po tokių savo sutuoktinio S. L. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 25–29).

19. Iš 2023 m. kovo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. L. parodymų patikrinimo vietoje atlikimo metu parodė, jog būdama laiptinėje išgirdo, kad S. L. pasakė nepagarbią frazę jos sūnui K. P., todėl sugrįžo į butą. Užėjusi į kambarį pamatė S. L. ir K. P. stovinčius vienas prieš kitą šalia balkono durų. Matydama vykstantį jų konfliktą atsistojo tarp K. P. ir S. L. veidu ir kūnu į S. L., o nugara į K. P. pusę. Tuo metu S. L. dešine ranka sudavė smūgį jai į kairės rankos žastą, po to suklupo pusės metro atstumu nuo stalo, greta lovos (2 t., b. l. 38–45).

20. Iš 2023 m. sausio 10 d. VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 97/2023 (01) matyti, kad D. L. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 3–6 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl, tikėtina, susidarė neilgai trukus vienas po kito, t. y. 3–6 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje galėjo susidaryti atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl, tikėtina, susidarė neilgai trukus vienas po kito, t. y. 3–6 paros iki apžiūros (2 t., b. l. 49–51).

21. Iš 2023 m. vasario 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio su priedais matyti, kad dėl D. L. išmokėtos nedarbingumo išmokos VSDFV Vilniaus skyrius patyrė 226,25 Eur dydžio žalą (2 t., b. l. 66–71).

22. Iš 2023 m. sausio 27 d. pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji D. L. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą, nurodydama, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė didelį stresą, nerimą, yra priversta vartoti raminamuosius vaistus, ketina kreiptis psichologo pagalbos (2 t., b. l. 52).

23. Iš 2023 m. gegužės 9 d. pareiškimo dėl civilinio ieškinio atsisakymo matyti, kad nukentėjusioji D. L. prašo panaikinti 2023 m. sausio 27 d. jos pareikštą civilinį ieškinį bei panaikinti jos kaip civilinės ieškovės procesinę padėtį (2 t., b. l. 56).

III. Teismo argumentai ir išvados

24. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

25. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

26. Nors kaltinamasis neigė, kad tarp jo ir tuo metu jo sutuoktinės D. L. 2023 m. sausio 6 d., apie 16.30 val., buvo fizinis kontaktas, tačiau teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetą konstatuoja, kad neabejotinai įrodyta, kad S. L. pastūmė D. L. į kairįjį žastą, po pastūmimo D. L. suklupo ir susitrenkė dešinės kojos kelią. Šio fizinio kontakto metu D. L. susidarė poodinės kraujosruvos kairiajame žaste ir dešinėje blauzdoje, kurios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvadoje Nr. G 97/2023 (01) įvertintos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokią teismo išvadą pagrindžia nuoseklūs D. L., K. P. parodymai, kuriuos iš dalies patvirtina paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu D. L. parodė, kad, išgirdusi, jog kaltinamasis grasina jos sūnui K. P., ji įėjo į butą ir, pamačiusi kambaryje kaltinamąjį ir K. P. stovinčius vienas prieš kitą ir konfliktuojančius, ji prie jų priėjo, įsiterpė tarp jų, klausė kaltinamojo, kodėl jis taip kalba su jos sūnumi. Tuo metu kaltinamasis, norėdamas ją pašalinti iš tarp jo ir K. P. tarpo, dešine ranka pastūmė ją į kairįjį žastą. Analogiškas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose metu nurodė ir K. P. T. y., kad D. L. išėjus iš namų kaltinamasis prie jo pradėjo kabinėtis jį įžeidinėdamas, pravardžiuodamas, grasindamas, kad jis susirgs vėžiu. Jam nuėjus į kambarį paimti kavos puodelio, kaltinamasis vėl į jį atsigręžė ir tęsė įžeidinėjimą, pravardžiavimą ir grasinimus. Tuo tarpu į butą įėjo D. L., kuri, paklaususi, kodėl kaltinamasis taip kalba su jos sūnumi, atsistojo tarp kaltinamojo ir K. P. S. L., siekdamas D. L. pašalinti iš tarpo tarp savęs ir K. P., D. L. pastūmė savo dešine ranka į D. L. kairįjį žastą.

27. Pastebėtina, kad kaltinamasis, nesutikdamas su nukentėjusiųjų nurodyta 2023 m. sausio 6 d. įvykių versija, vis dėl to dalį jų duotų parodymų pripažįsta, t. y. kaltinamasis neneigia, kad tą dieną su K. P. konfliktavo, taip pat pripažįsta, kad K. P. galėjo pasakyti, kad jis susirgs vėžiu, nes žmonėms, kurie su juo blogai elgiasi, taip yra nutikę. Šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino, teisiamojo posėdžio metu susiedamas ją su savo pirmąja sutuoktine, kuri, anot kaltinamojo, su juo blogai elgėsi ir vėliau susirgo onkologine liga, šiuo metu ji jau mirusi. Kaltinamasis taip pat neneigia aplinkybės, kad prieš K. P. jis yra vartojęs pakeltą balso toną, jam moralizavęs, tačiau jis tai vertina kaip auklėjimo priemonę, jo tikslas buvo K. P. atitraukti nuo kompiuterinių žaidimų ir paskatinti daugiau dėmesio skirti mokslams. Taigi, apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos, kaip minėta, iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis.

28. Tiek D. L., tiek K. P. parodė, kad tarp D. L. ir S. L. įvyko fizinis kontaktas – S. L. savo dešine ranka pastūmė D. L. į jos kairįjį žastą. S. L., nesutikdamas su šia aplinkybe, atkreipė dėmesį į tai, kad kambaryje, kuriame tarp jo ir K. P. įvyko konfliktas, tarp lovos ir komodos yra nedidelis, gal apie 1,5 metro, atstumas, todėl, kaltinamojo vertinimu, D. L. nebūtų galėjusi įsiterpti tarp jo ir K. P. Tačiau, teismo vertinimu, toks tarpas yra pakankamas praeiti smulkaus kūno sudėjimo moteriai (šiuo konkrečiu atveju – D. L.), todėl vien kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad kambaryje, kuriame tarp jo ir K. P. vyko konfliktas, tarp baldų yra santykinai nedidelis tarpas, pati savaime nepaneigia galimybės, kad D. L. vis dėl to buvo atsistojusi į tarp kaltinamojo ir K. P. esantį tarpą. Be to, kaltinamasis taip pat atkreipė dėmesį į tarp D. L. išėjimo iš buto ir grįžimo į jį praėjusį laiko tarpą, per kurį, anot kaltinamojo, negalėjo įvykti tiek daug įvykių (kaltinamojo užsipuolimas K. P. virtuvėje, striukės paėmimas, nuėjimas iki balkono, kuris nuo virtuvės, kaltinamojo teigimu, yra apie 10–12 metrų atstumu). Tačiau teismas šią kaltinamojo įvykių versiją vertina kaip kaltinamojo subjektyvų laiko suvokimą, o ne kaip aplinkybę, objektyviai paneigiančią D. L. grįžimą į butą ir įsiterpimą tarp jo ir K. P. tarp jų vykstančio konflikto metu. Pažymėtina, kad tarp asmenų vykstant konfliktui, jie nebūtinai būna toje pačioje vietoje. Konfliktas gali vykti ir asmenims judant. Akivaizdu, kad šiuo atveju būtent taip ir įvyko. T. y. kaltinamajam K. P. žodžiu užsipuolus virtuvėje, konfliktas tarp jų persikėlė į kambarį, nes kaltinamasis rengėsi eiti į balkoną, o K. P. nurodė, kad ėjo į kambarį paimti puodelio, kurį jo mama (D. L.), išvažiuodama į polikliniką, paprašė išplauti. Pastebėtina, kad kaltinamasis S. L. neneigia įvykių, kai jis ėjo į balkoną ir iš paskos ėjo K. P. Minėta, kaltinamasis neneigia ir to, kad K. P. galėjo pagrasinti, kad jis susirgs vėžiu. D. L. teisiamojo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, kad ji, būdama koridoriuje, iškvietusi liftą ir norėdama užrakinti buto duris, išgirdo kalbas apie vėžį, dėl to įėjo į butą ir tuo metu kambaryje, netoli balkono, pamatė kaltinamąjį ir K. P. konfliktuojant, todėl įsiterpė tarp jų, kad konfliktas dar labiau neįsipliekstų.

29. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas, siekdamas paneigti kaltinamojo kaltę dėl D. L. pastūmimo, kėlė abejones dėl D. L. suklupimo krypties. Tačiau, teismo vertinimu, logiška, kad pastūmus asmenį į kairįjį žastą, šis suklumpa į dešinę pusę, nes stūmimo jėga tokio pastūmimo metu yra nukreipta būtent į dešinę pusę.

30. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nekyla abejonių, jog S. L. savo dešine ranka pastūmė D. L. į jos kairįjį žastą, po to ji suklupo ir susitrenkė dešinįjį kelią, D. L. šių veiksmų metu susidarė poodinės kraujosruvos kairiajame žaste ir dešinėje blauzdoje, kurios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvadoje Nr. G 97/2023 (01) įvertintos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, S. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, objektyviuosius požymius. Tačiau vien objektyviųjų požymių nustatymas nėra pakankamas asmenį pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Minėta, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė ir laikoma padaryta tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

31. Teismas, įvertinęs D. L. ir K. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įžvelgti S. L. veiksmuose tyčios padaryti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. S. L. kaltinimas dėl 2023 m. sausio 6 d. epizodo buvo suformuluotas, kad jis dešine ranka sudavė smūgį D. L. į kairės rankos žastą. Tačiau iš teisiamojo posėdžio metu tiek pačios D. L., tiek K. P. duotų parodymų akivaizdu, kad S. L. smūgio D. L. nesudavė, jis, siekdamas D. L. pašalinti iš tarp jo ir K. P. esančio tarpo, D. L. savo dešine ranka pastūmė į jos kairįjį žastą. Teismo vertinimu, S. L., pastumdamas D. L., turėjo tikslą pašalinti kliūtis konflikto su K. P. tęsimui, o ne sąmoningą tikslą sužaloti D. L. Todėl nagrinėjamu atveju, nenustačius S. L. tyčios kryptingumo siekiant sužaloti D. L. (tiesioginė tyčia), taip pat nenustačius suvokimo, kad ji pastūmimo metu gali būti sužalota (netiesioginė tyčia), nėra pagrindo konstatuoti subjektyviojo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – S. L. kaltės.

32. Nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju minėtas nusikaltimas nepadarytas, todėl S. L. dėl 2023 m. sausio 6 d. epizodo išteisintinas.

33. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad dėl S. L. 2022 m. kovo 1 d. prieš D. L. ir K. P. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07317-22 buvo nutrauktas minėtiems asmenims susitaikius. Ikiteisminis tyrimas atnaujintas BK 38 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. S. L. kaltinant padarius naują tyčinį nusikaltimą (2023 m. sausio 6 d. epizodas), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kai nepraėjo vieneri metai nuo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo S. L. pripažinti kaltu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir dėl 2023 m. sausio 6 d. epizodo S. L. išteisintinas, tiek K. P., tiek D. L. teisiamųjų posėdžių metu nurodė, kad neturi jokių pretenzijų S. L. dėl 2022 m. kovo 1 d. prieš juos įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas, minėta, buvo nutrauktas 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07317-22, 2022 m. balandžio 22 d. nutarimas paliekamas galioti.

V. Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

34. Šioje baudžiamojoje byloje VSDFV Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiajai išmokėtos nedarbingumo išmokos iš S. L. priteisti patirtą 226,25 Eur dydžio žalą (2 t., b. l. 66–71). Atsižvelgiant į tai, kad priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

35. Iš 2023 m. gegužės 9 d. pareiškimo dėl civilinio ieškinio atsisakymo matyti, kad nukentėjusioji D. L. prašo panaikinti 2023 m. sausio 27 d. jos pareikštą civilinį ieškinį bei panaikinti jos kaip civilinės ieškovės procesinę padėtį (2 t., b. l. 52, 56), todėl, minėto civilinio ieškinio ir jame nurodytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas nagrinėjamoje byloje nespręstinas.

36. S. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

37. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vokas su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 4 dalimi ir 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. sausio 6 d. epizodas), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. balandžio 22 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07317-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.