Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko, nuteistųjų V. A. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu 1-21 epizoduose, 23 epizode, 25-39 epizoduose dėl dokumentų suklastojimo jo veiką kvalifikuojant kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta bausmė – 130 MGL (BBND), tai yra 6 500 Eur dydžio bauda.

A. S. pripažintas kaltu 1-6 epizoduose, 8-19 epizoduose, 21-24 epizoduose, 26-29 epizoduose, 32 epizode, 34-38 epizoduose, 40 epizode dėl dokumentų suklastojimo jo veiką kvalifikuojant kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė –100 MGL (BBND), tai yra 5 000 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, V. A. ir A. S. nustatytas 12 (dvylikos) mėnesių terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokėtos paskirtos baudos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

S. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista solidariai iš kaltinamųjų V. A. ir A. S. 100 Eur (vienas šimtas eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteista lygiomis dalimis iš kaltinamųjų V. A. ir A. S. proceso išlaidos 143,63 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai 63 ct) valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. A. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. birželio 3 d. suklastojo 37 tikrus dokumentus, o A. S. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. birželio 15 d. suklastojo 33 tikrus dokumentus – transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, įrašydami melagingus duomenis: vietoje savęs – šios transporto priemonės pirkėjo/pardavėjo, įrašė su sandoriu nesusijusių asmenų duomenis ir šias sutartis patvirtino parašu melagingai pasirašydami kitų asmenų vardu.

Nusikalstamas veikas nuteistieji padarė šiomis aplinkybėmis:

1. V. A. ir A. S. 2018 m. balandžio 26 d., 14.30 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. balandžio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirkimo iš teisėto savininko T. S., tai yra A. S. įrašant melagingus duomenis: vietoje savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini) “ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami R. V. vardu;

2. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2018 m. balandžio 26 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2018 m. balandžio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi 80 Avant”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pardavimo pirkėjui R. K., tai yra A. S. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pardavėjo įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis ,, (duomenys neskelbtini) ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami R. V. vardu;

3. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. kovo 7 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. kovo 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi A Avant”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirkimo iš teisėto savininko S. V., tai yra V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

4. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. kovo 18 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini) , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. kovo 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi A Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pardavimo pirkėjui R. B., tai yra V. A. įrašant vietoje tikrojo pardavėjo, melagingus pardavėjo duomenis: „S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ir šią sutartį patvirtino savo parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

5. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. balandžio 2 d., 8.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. balandžio 2 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko V. M., tai yra A. S. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

6. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. balandžio 4 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. balandžio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirkimo iš teisėto savininko I. J., tai yra V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

7. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. A. 2019 m. balandžio 12 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini)., suklastojo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Hyundai Santamo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. K., įrašydamas melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu;

8. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. balandžio 23 d., 16.00 val., Jurbarko raj., Tamošiai, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. balandžio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirkimo iš teisėto savininko A. K., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

9. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. balandžio 30 d., 18.30 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko V. S., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

10. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. gegužės 8 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. gegužės 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, dėl automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko V. G., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

11. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. gegužės 8 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. gegužės 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, dėl automobilio „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko S. M., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

12. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. gegužės 9 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrus dokumentus – 2019 m. gegužės 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gegužės 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Astra (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirkimų iš teisėto savininko V. G., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

13. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2019 m. gegužės 11 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini) iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrus dokumentus – 2019 m. gegužės 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Nissan A. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko J. S. ir 2019 m. gegužės 11 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. S., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

14. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. gegužės 12 d., 10.45 val., (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. gegužės 12 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, dėl automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko Č. M., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

15. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. gegužės 14 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. gegužės 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Laguna”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko R. A., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

16. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. gegužės 15 d., 18.20 val., (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. gegužės 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Mercedes Benz C180“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko Vinco A. P., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

17. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. gegužės 20 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. gegužės 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirkimo iš teisėto savininko V. P., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

18. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. gegužės 31 d., 14.30 val., (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. gegužės 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko D. M., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

19. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. birželio 21 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. birželio 21 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko V. J., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

20. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. A. 2019 m. birželio 21 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini)., suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. birželio 21 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko J. A., įrašydamas melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu;

21. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. birželio 25 d., 14.40 val., (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. birželio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Saab 925“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko I. S., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

22. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. S. 2019 m. birželio 26 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini)., suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. birželio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko R. K., įrašydamas melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu;

23. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. birželio 28 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini) , iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. birželio 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko D. V., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

24. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. S. 2019 m. liepos 3 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 3 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „S. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko S. L., įrašydamas melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu;

25. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. A. 2019 m. liepos 4 d., 18.00 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi A6 Avant”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. K., įrašydamas melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu;

26. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. liepos 9 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini) iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 9 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko R. L., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

27. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. liepos 10 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini) ,iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi 80”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko G. P., A. S. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

28. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. liepos 24 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. liepos 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, dėl automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. G., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

29. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. rugpjūčio 1 d., 17.00 val., (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „BMW525”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pirkimo iš teisėto savininko G. P., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

30. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. A. 2019 m. rugpjūčio 5 d., 17.00 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Omega B Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) 2, pirkimo iš teisėto savininko G. L., įrašydamas melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu;

31. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. A. 2019 m. rugpjūčio 7 d., 17.00 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „F. M. Weekend“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. B., įrašydamas melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu;

32. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 12 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko R. G., A. S. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami S. S. vardu;

33.tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. A. 2019 m. rugpjūčio 16 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) ., suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Peugeot Partner”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. D., įrašydamas melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas -(duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu;

34. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. rugpjūčio 20 d., 12.00 val., (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrus dokumentus – 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Megane”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko V. B., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoj savęs – šių transporto priemonių pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „V. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir šias sutartis patvirtino parašu, melagingai pasirašydami V. I. vardu;

35. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. rugpjūčio 20 d., 17.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „VW Golf Variant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko L. P., A. S. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „V. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami V. I. vardu;

36. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. rugpjūčio 31 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini)., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. B., A. S. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „V. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami V. I. vardu;

37. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. rugsėjo 1 d., 10.30 val., (duomenys neskelbtini) , iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Citroen Xantia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko D. T., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „V. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami V. I. vardu;

38. tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. A. ir A. S. 2019 m. rugsėjo 5 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko P. L., V. A. įrašant melagingus duomenis: vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „V. I., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydami V. I. vardu;

39. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. A. 2019 m. birželio 3 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2019 m. birželio 3 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko J. R., įrašydamas melagingus duomenis, vietoje tikrojo transporto priemonės pirkėjo įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu;

40. tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. S. 2019 m. birželio 15 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini)., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2019 m. birželio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , pardavimo pirkėjui A. S., įrašydamas melagingus duomenis, vietoje tikrojo transporto priemonės pardavėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis „S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamiesiems V. A. ir A. S. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad byloje surinktais faktais nustačius vieną bendrą nusikalstamą sumanymą ir tai, kad V. A. ir A. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, V. A. ir A. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

3. Prokuroras skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir pripažinti V. A. padarius 37 nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d., ir už kiekvieną nusikaltimą paskirti jam po 50 MGL baudą. BK 64 str. 1,4 d. pagrindu bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 300 MGL baudą; pripažinti A. S. padarius 33 nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d., už kiekvieną nusikaltimą paskirti jam po 50 MGL baudą. BK 64 str. 1, 4 d. pagrindu bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 280 MGL baudą.

3.1.Prokuroro vertinimu, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kaltinimus V. A. už atskirus 37 nusikaltimus bei A. S. už 33 nusikaltimus pagal BK 300 str. 1 d. apjungė į vieną tęstinį nusikaltimą. Teismas sprendimą perkvalifikuoti nusikalstamas veikas grindė selektyviu Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos vertinimu, rėmėsi nutartimis dėl kitų rūšių nusikaltimų, kur veikos buvo pripažintos tęstinėmis, tačiau nesirėmė nutartimis dėl BK 300 str. taikymo, kur asmenys nuteisti už atskirus nusikaltimus. Teismas nurodė, kad sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus, pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Su tokiais teismo teiginiais prokuroras nesutinka, nes abstraktus ketinimas neteisėtai elgtis veda prie nepagrįstos išvados, kad visi pakartotinai įvykdomi nusikaltimai turėtų būti kvalifikuojami kaip tęstinė veika.

3.2. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismo vertinimu kaltinamieji V. A. ir A. S. turėjo vieną bendrą sumanymą, kaip jie patys įvardina „versliuką“ - supirkdavo senus naudotus automobilius už nedidelę kainą ir juos realizuodavo — perparduodavo kitiems asmenims, užsidirbdami nedideles sumas pragyvenimui, todėl siekdami nuslėpti šį versliškumo faktą, klastojo pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog negalima sutikti, kad automobilių supirkinėjimo „versliuko“ maskavimas masiškai klastojant pirkimo-pardavimo sutartis yra to paties pavojingumo laipsnio, kaip ir atskiras, pavienis klastojimo atvejis. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, kad svarbus pagrindas yra tai, kad už 2 analogiškas veikas V. A. kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249-954/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip už tęstinį nusikaltimą. Prokuroras nurodo, kad pirmoji byla nebuvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl Kauno apygardos teismo sprendimas nelaikytinas svariu teisminiu precedentu.

3.3. Prokuroro vertinimu, šioje byloje nebuvo pagrindo kaltinamųjų veiksmus vertinti kaip tęstinės veikos, nes jie neatitinka tokiai veikai būdingus požymius. V. A. 30 dokumentų suklastojo veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. ir 7 veikdamas vienas, bei A. S. dar suklastojo 3 dokumentus veikdamas vienas, taigi, veiksmai ne visais atvejais yra tapatūs. Prokuroras sutinka, kad dokumentų klastojimo būdas iš esmės vienodas: įrašant į pirkimo - pardavimo sutartį su sandoriu nesusijusio asmens duomenis ir už jį pasirašant, tačiau faktinės aplinkybės ir skiriasi, nes veiksmai atlikti skirtingu laiku, skirtingose vietose, dalyvaujant skirtingiems automobilių savininkams bei liudytojams, klastojimui panaudojant skirtingų trijų asmenų anketinius duomenis, kas paneigia, jog buvo analogiškas veikos būdas. Kiekvienas dokumentas, t. y. automobilio pirkimo-pardavimo sutartys yra individualios, šiuo atveju nesusiję tarpusavyje ir neapjungtos kažkokiu aukštesniu bendru nusikalstamu tikslu. Taigi, kiekvieno nusikaltimo atveju dalykas yra individualus ir savarankiškas, kas paneigia vieningo sumanymo įgyvendinimą dėl to paties dalyko.

3.3. Prokuroro įsitikinimu, nebuvo nustatytas ir tyčios susiformavimo ir pirminių veiksmų atlikimo momentas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad prieš įvykdant pirmąją veiką kaltinamieji jau buvo suplanavę veikas po mėnesio ir vėliau. Tai buvo fiziškai neįmanoma, nes automobilių pardavėjai tuo metu net nesiruošė juos parduoti, nesikreipė į kaltinamuosius. Atitinkamai, jie iš anksto turėjo numatyti, kurias veikas vykdys po vieną, o kuriose bendrininkaus, tačiau apie tokį apsisprendimą nenustatyta jokių duomenų. Prokuroras pažymi, kad sprendžiant apie tyčios susiformavimo momentą teismas neįvertino kaltinamųjų pozicijos, kad jie neigia įvykdę didžiąją dalį veikų, neigia veikę bendrai, o pripažįstamas veikas įvykdė spontaniškai, be išankstinio plano konkrečiai veikai, jau nekalbant apie visas veikas. Tai rodo, kad vykdant pirmąją veiką, jų tyčia neapėmė sekančių veikų, nes apsisprendimas vykdyti nusikaltimą susiformuodavo kiekvienu konkrečiu atveju, prieš jį įvykdant. Prokuroras skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154-697/2023, 2K-140-788/2022, 2K-186-628/2022, 2K-25-788/2023, ir nurodo, kad teismų praktikoje dokumentų klastojimo veikų panašumas savo įvykdymo būdu, dalyku; sistemiškumas, versliškumas; abstraktus siekis pasipelnyti iš eilės vienarūšių nusikalstamų veikų, nelaikomas vieninga tyčia ir nėra lemiami požymiai, leidžiantys atskiras nusikalstamas veikas laikyti tęstiniu nusikaltimu.

4. V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 300 str. 1 d. kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir V. A. išteisinti, kad nebūtų nuteistas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, nes jau yra vieną kartą teismo nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką ir teismo paskirtąją bausmę atlikęs.

4.1. V. A. nesutinka dėl teismo pripažintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veikos įvykdytos bendrininkų grupėje. Abiem nuteistiesiems inkriminuotas bendrininkavimas, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, suklastojo tikrus dokumentus - transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartis. Apelianto teigimu, ryšio bendrai veikti tarp abiejų nuteistųjų nėra, susitarimo nėra, bendros tyčios taip pat nėra. Nenustatytas konkretus kiekvieno iš nuteistųjų indėlis padarytoje nusikalstamoje veikoje (jo reikšmė, mąstąs, pobūdis, ypatybės). Teismo nuosprendyje V. A. įvardijamas kaip pagrindinis vykdytojas, nes dauguma pirkimo-pardavimo sutarčių suklastotos jo ranka, o A. S. jau nebuvo pagrindinis vykdytojas, jo vaidmuo antraeilis. Būtent taip teismas paskirstė nuteistųjų V. A. ir A. S. vaidmenis bendrininkų grupėje, nes kaltinamajame akte jie visai nenurodyti. Skundžiamame nuosprendyje nėra konstatuoti jokie bendrininkavimo požymiai, nėra nustatyta ir įvardyta, kokia forma išreikštas bendrininkų tariamas susitarimas.

4.2. V. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl to, kad V. A. teisiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką. V. A. 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad padarė analogiškas nusikalstamas veikas tuo pačiu laikotarpiu kaip ir šioje baudžiamojoje byloje. Dar atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40499-19 tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras ir pats nukentėjusysis S. S. jau žinojo apie jo vardu galimai suklastotas 42 transporto priemonių pirkimo- pardavimo sutartis, tai įrodo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40499-19 esantis 2019 m. spalio 23 d. liudytojo S. S. papildomos apklausos protokolas. Būtent šiame apklausos protokole užfiksuota, kad ta diena vyko 2019-10-11 Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini) " rašto Nr. (1.12E)- 24-4060 priedo Valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)" Lietuvos Respublikos keliu transporto priemonių registro išrašo apžiūra Šakių rajono policijos komisariate. Tačiau tais pačiais, 2019 metais Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariate vėl buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų nusikalstamų veikų V. A. atžvilgiu. 2020-03-10 pranešime apie įtarimą nurodyta, kad 2019 metais rugpjūčio mėnesį 20 (2 epizodai) ir 31 dienomis bei 2019 m. rugsėjo 1 ir 5 dienomis, sudarydamas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, vietoj savo, kaip pirkėjo, asmens duomenų įrašė su sandoriu nesusėjusio asmens duomenis. Tiek šioje byloje, tiek vis dar tiriamoje byloje yra analogiški epizodai tos pačios dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d. data.

4.3. Dėl suvaržytos kaltinamojo teisės į gynybą. Apeliaciniame skunde V. A. nurodo, kad dar atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai dirbtinai išplėtė baudžiamosios bylos apimtį kvalifikuodami V. A. veikas kaip atskiras nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pirmos instancijos teismas bandė ištaisyti dalį trūkumų - teisminio nagrinėjimo metu teismas savo iniciatyva pranešė kaltinamiesiems, kad jie gali būti nuteisti pagal tą patį kaltinimą už vieną tęstinę veiką, tačiau paliko kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikos įvykdytos bendrininkų grupėje. Kaltinamasis V. A. teisme pripažino, kad laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 26 d iki 2019 m. birželio 3 d. vykdė veiklą, tačiau jis kategoriškai nesutiko su ta kaltinimo aplinkybe, kad nusikalstama veika buvo daroma bendrininkų grupėje su A. S. ir kad jam kaltinimas buvo pateiktas už daugetą nusikalstamų veikų.

4.4. Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi paskyrė atlikti rašysenos ekspertizę, tačiau ekspertams buvo pateikta didžioji dalis dokumentų kopijų, iš kurių buvo atliekama rašysenos ekspertizė. Kaip kaltinamasis V. A. teisme prisipažino kito asmens vardu pildęs duomenis pirkimo pardavimo sutartyse pagal teismo nuosprendyje sekančiuose išvardintuose epizoduose: 3; 4; 8; 9; 10; 12; 14; 15; 16; 17; 18; 20; 25; 26; 29; 30; 33; 37 ir 38 (viso 19 epizodų) ir jis visas jas klastojo vienas. 2023 m. vasario 27 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11- 343(23) duota tikėtina išvada, kad 2019 m. birželio 3 d. transporto pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje du rankraštinius įrašus „S. S." parašė V. A. (tyrimo objektas t. 7. b. l. 14A, 39 epizodas). Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi abejones keliančiais įrodymais, tikėtinomis ekspertizės išvadomis ir V. A. pripažino kaltu dėl visų 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje prokuroro patikslinto kaltinimo 38 nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnyje 1 dalyje, priimtame nuosprendyje kvalifikuodamas veikas kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

4.5. Dėl bausmės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. A. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe byloje nepagrįstai nustatyta, kad jo veikos padarytos bendrininkų grupėje. Nuteistasis labai gailisi dėl savo poelgio. Ikiteisminis tyrimas bei ilgas teismo procesas nuteistajam padarė pakankamą poveikį, kad ateityje elgtųsi atsakingai, laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pasižadėjo ateityje niekada nedaryti jokių neteisėtų veiksmų, nenusižengti įstatymui. V. A. yra onkologinis ligonis, jam diagnozuotas skydliaukės piktybinis navikas, turi neįgalumą - jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas, pirmi metai kaip dirbantis pagal individualią veiklą ir gaunantis tik minimalias pajamas. Kartu su žmona augina dvi mažametes dukras.

5. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį: pašalinti iš nuosprendžio, jog A. S. pripažintas kaltu dėl 3-6, 8-19, 21- 24, 26, 28-29, 34, 36-38, 40 epizoduose nurodytos BK 300 str. 1 d. numatytos tęstinės veikos padarymo; pašalinti iš nuosprendžio A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog tęstinė nusikalstama veika padaryta A. S. veikiant bendrininkų grupėje su V. A.; pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Skunde prašo sumažinti paskirtos bausmės dydį ir skirti minimalią veikos sankcijoje numatytą 50 MGL baudą arba alternatyviai - taikyti BK 62 str. nuostatas ir paskirti A. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atmesti.

5.1. Dėl apribotos kaltinamojo teisės į gynybą. Apelianto vertinimu, šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog kaltinamajam A. S. buvo inkriminuotos 33 nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., kaip padarytos veikiant bendrininkų grupėje su V. A.. Teismas grąžino šią bylą prokurorui dėl to, kad kaltinamasis V. A. jau yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už analogiškos veikos tuo pačiu laikotarpiu padarymą, pagal BK 300 str. 1 d. už dviejų veikų padarymą, kuris buvo pakeistas 2022 balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir buvo pripažintas kaltu padaręs vieną tęstinį nusikaltimą. Kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje dėl analogiškų veikų A. S. vis tiek buvo konstruojamas inkriminuojant analogiškų, kaip ir buvo nuteistas V. A. už veikų, numatytų BK 300 str. 1 d, daugetą, o ne kaip vieną tęstinę veiką. Veikos buvo perkvalifikuotos kaip viena tęstinė veika, tik teismui priėmus skundžiamą nuosprendį.

5.2. Skunde teigiama, kad A. S., kaltę pripažino iš dalies ir tik pagal teismo nutartį dėl 1, 2, 27, 32, 35 nurodytų epizodų, tačiau jis nepripažino, jog veikė bendrininkų grupėje su V. A.. Taigi, kaltinamasis A. S. iš esmės pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, jog padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką (už kurią jis ir yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu), davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, tačiau, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė, jog tik dėl netinkamo veikos kvalifikavimo kaip nusikaltimų daugeto, o ne vienos BK 300 str. 1 d. numatytos tęstinės nusikalstamos veikos, kaltinamajam buvo apribota teisė į gynybą ir užkirstas kelias procesą užbaigti BK 64¹ str. numatytais pagrindais, tuo pačiu sumažinant jam paskirtos bausmės dalį vienu trečdaliu.

5.3. Skunde A. S. nurodo, kad iš esmės viso proceso metu jis turėjo gintis nuo veikų daugeto, o ne vien tęstinės veikos, kurios padarymą iš principo jis prisipažino dar ikiteisminio tyrimo metu. Kitoje byloje A. S. buvo apklaustas kaip liudytojas dėl galimai ir jo paties padarytų nusikaltimų, neužtikrinant teisės į gynybą, ir jo parodymais buvo grindžiamas nuosprendis, kuriuo kitoje byloje nuteistas V. A.. Taip pat nesuprantama, kodėl kitoje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšti kaltinimai A. S. bei kaltinimas pateiktas V. A. tik dėl dviejų epizodų, nors pagal šioje byloje ištirtus bylos duomenis akivaizdu, jog informacija apie visus šios nusikalstamos veikos epizodus buvo žinoma jau ikiteisminio tyrimo metu 2019 metais. Tokiu būdu, buvo pažeistos abiejų kaltinamųjų BPK straipsnyje numatyta teisė į kiek įmanomai trumpesnį baudžiamąjį procesą. Nesavalaikis kaltinimo keitimas nuosprendžio priėmimo metu ir pakitusi konstrukcija sąlygojo neigiamas pasekmes kaltinamajam.

5.4. Apelianto nuomone, teismas priimdamas nuosprendį pažeidė BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nesirėmė kaltinamąjį teisinančiais įrodymais, klaidingai ir nemotyvuotai interpretavo bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendimą grindė prielaidomis ir išimtinai šališkais prieštaringais liudytojų parodymais, objektyviai jų nepagrįsdamas, taip pat nepagrįstai prielaidomis grindė motyvus vertindamas daiktinius įrodymus, pažeidė įrodymų leistinumo ir leistinumo taisykles, vieniems įrodymams teikė didesnę įrodomąją vertę, nei kitiems, perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam.

5.5. Skunde teigiama, kad iš kaltinimo lingvistinės konstrukcijos išeina, jog dėl 30 veikų, tiek A. S., tiek ir V. A. yra kaltinami tiek ir kartu, tiek ir kiekvienas atskirai kiekvienoje iš pirkimo pardavimo sutarčių patys asmeniškai įrašę su sandoriu nesusijusių asmenų asmens duomenis ir šią sutartį patvirtinę parašu, melagingai pasirašydamas kito asmens vardu. Tokios kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka baudžiamosios bylos duomenų. 2023 02 27 ir 2022 08 05 Lietuvos teismo ekspertizių centre atliktų minėtų sutarčių rašysenos ekspertizių aktuose yra nurodomai ne abu kaltinamieji, o konkretus asmuo, kuris tikėtinai arba kategoriška ekspertų išvada atliko rašytinius įrašus (asmens vardas ir pavardė) tyrimui pateiktuose dokumentuose. Kitos kaltinime inkriminuojamos aplinkybės, jog kaltinamieji pasirašė kito asmens vardu -t. y. padėjo sutartyse parašą už kitą asmenį, LTEC minėtų rašysenų ekspertizių metu tirtos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamųjų, kaip automobilius pirkusių asmenų neatpažino didelė dalis liudytojų, kurių parodymais yra grindžiamas nuosprendis, todėl kituose epizoduose, išskyrus tuos, kuriuose kaltę kaltinamieji pripažino, nebuvo pašalinti prieštaravimai ir abejonės, jog būtent kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

5.6. Skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog tikrų dokumentų - pirkimo-pardavimo sutarčių klastojimą, epizoduose 1-6, 8-19, 21, 23, 26-29, 32, 34-38, kaltinamieji V. A. ir A. S. įvykdė veikdami bendrininkų grupėje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, toks teismo vertinimas prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams, nes nei vienas iš liudytojų nenurodė, jog sutartys būtų pildytos dviejų asmenų. Skunde A. S. nurodo, kad pagal kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos esmę - BK 300 str. 1 d. dokumentų klastojimas ir byloje nustatytas aplinkybes - net ir techniškai nėra įmanoma inkriminuoti kaltinamiesiems bendrininkavimo atliekant dokumentų klastojimą, nes sutartys buvo pildomos tik vieno asmens, o ne dviejų, o tai, jog abu kaltinamieji galimai vyko kartu pas asmenis, iš kurių buvo nupirkti automobiliai - jokiu būdu neįrodo jų bendrininkavimo atliekant dokumentų klastojimą, nes važiavimas kartu, tarimasis dėl sandorio ir pan. - visi šie veiksmai nesudaro dokumentų klastojimo, kaip nusikaltimo sudėties.

5.7. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis tikėtinomis ekspertizių išvadomis, prieštaringais liudytojų parodymais ir niekuo nepagrįsta teismo faktinių aplinkybių interpretacija bei vertinimu. Nuosprendžiu inkriminuotų A. S. 3-6, 8-19, 21-24, 26, 28-29, 34, 36-38, 40 epizodų padarymas grįstas prielaidomis ir spėlionėmis, o ne objektyviais ir BPK nustatyta tvarka teismo posėdyje ištirtais duomenimis, todėl jis apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo prašo iš nuosprendžio šalinti aplinkybę, jog tęstinė veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje su V. A., o taip pat šalinti iš nuosprendžio A. S. kaltę dėl 3-6, 8-19, 21-24, 26, 28-29, 34, 36-38, 40 epizoduose nurodytų veikų padarymo.

5.8. Dėl baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmę. A. S. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje nebuvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai sunkini atsakomybe aplinkybe laikė tai, jog tęstinė veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje papildomai nepagrįstai kaltinamajam inkriminuotų 3-6, 8-19, 21-24, 26, 28-29, 34, 36-31 epizoduose nurodytų veikų padarymo skyrė didesnę, nei minimali sankcijoje numatyta, bausmę. Apeliantas sutinka su paskirta bausmės rūšimi, tačiau nesutinka su paskirtu bausmės dydžiu. Apeliantas pažymi, kad yra teisiamas pirmą kartą, anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog padarė pagal teismo nutartį 1, 2, 27, 32, 35 nurodytuose epizoduose vieną tęstinę veiką. Apelianto manymu, jo atžvilgiu netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą buvo neteisingai ir nepagrįstai individualizuota bausmė, skiriant jam dvigubai didesnę negu minimali sankcijoje baudą numatytą.

5.9. Dėl civilinio ieškinio. A. S. nesutinka su nukentėjusiajam priteistu ieškiniu. Nukentėjusysis S. S. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė teismų šią žalą pagrindžiančių dokumentų. Nukentėjusysis atsiradusią turtinę žalą nurodo kaip vykimo šaukiamam pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir į teismą išlaidas, tačiau tai turi būti vertinama ne kaip turtinė žala, kuri buvo tiesiog padaryta nusikalstama veika, o kaip proceso metu dalyvio patirtos išlaidos. Šios išlaidos yra atlyginamos pagal kelionės dokumentus ai išlaidas kurui, pagal pateiktus mokėjimo kvitus. Jų atlyginimo klausimas yra išsprendžiamas priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas priimdamas sprendimą tenkinti nukentėjusi civilinį Ieškinį iš dalies neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesant LR CK 6.249 numatytų pagrindų, be teisinio pagrindo nusprendė nukentėjusiajam priteisti iš kaltinam tariamai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, dėl ko nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos turi būti atmestas.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistųjų advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

8. Prokuroro apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis nesutinkama iš esmės dėl V. A. bei A. S. kaltinime išdėstytų veikų apjungimo į vieną tęstinį nusikaltimą. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą perkvalifikuoti kaltinamųjų nusikalstamas veikas grindė selektyviu Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos vertinimu. Prokuroras sutinka, kad dokumentų klastojimo būdas iš esmės buvo vienodas, tačiau faktinės aplinkybės skiriasi, nes veiksmai atlikti skirtingu laiku, skirtingose vietose, dalyvaujant skirtingiems automobilių savininkams bei liudytojams, klastojimui panaudojant skirtingų trijų asmenų anketinius duomenis, kas paneigia, jog buvo analogiškas veikos būdas. Kiekvienas dokumentas, t. y. automobilio pirkimo-pardavimo sutartys yra individualios, nesusiję tarpusavyje ir neapjungtos kažkokiu aukštesniu bendru nusikalstamu tikslu, kas paneigia vieningo sumanymo įgyvendinimą dėl to paties dalyko. Prokuroro įsitikinimu, nebuvo nustatytas ir tyčios susiformavimo ir pirminių veiksmų atlikimo momentas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, skundžiamo nuosprendžio argumentus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, su prokuroro nurodytais argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad kaltinamųjų V. A. ir A. S. nusikalstami veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

10. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje, priimant sprendimus konkrečiose bylose. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017).

11. Išvados dėl susiformavusio kaltinamųjų vieningo sumanymo nepaneigia ir prokuroro skundo teiginiai, jog prieš įvykdant pirmąją veiką kaltinamieji negalėjo suplanuoti vėlesnių savo veiksmų, nes automobilių pardavėjai tuo metu net nesiruošė jų parduoti, nesikreipė į kaltinamuosius. Analizuojant kaltinamųjų veiksmus bei darant išvadą dėl susiformavusio vieningo sumanymo, paminėtina teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus, pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Pažymėtina, kad sumanymas elgtis neteisėtai, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K- 258- 677/2016, Nr. 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama.

12. Bylos medžiaga patvirtina, kad abu kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu neigė šias veikas padarę bendrininkų grupėje, tačiau parodė, kad šias veikas darė kaip vieną tęstinį nusikaltimą, nes iš anksto turėjo tokį sumanymą. Jie abu nurodė tą pačią veiksmų schemą, kad supirkdavo senus naudotus automobilius už nedidelę kainą ir juos perparduodavo kitiems asmenims, o siekdami nuslėpti automobilių pirkimo sandorius, klastojo pirkimo–pardavimo sutartis, į jas, kaip pirkėjus, įrašydami ne savo, o kitų asmenų duomenis. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad bendrą sumanymą patvirtina ir tas pats veikimo modelis, nes visais atvejais jie automobilius pirkimui surasdavo pagal į laikraščius, skelbimų lentas dedamus skelbimus, susiskambindavo su transporto priemonės savininku, atvykdavo vienam iš kaltinamųjų priklausančiu tralu arba kitu automobiliu ir nupirkdavo automobilį, pirkimo–pardavimo sutartis visada pildė kaltinamieji, o ne transporto priemonių savininkai, veikos buvo daromos sistemingai, laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. birželio 15 d., kas mėnesį suklastojant po kelias transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atlikdami aukščiau nurodytus veiksmus kaltinamieji kiekvieną kartą susisiekdami su pardavėju, siekė to paties tikslo – nuslėpti automobilio pirkimo savo vardu faktą ir tai jie darė sistemingai, todėl prokuroro teiginys, kad suklastojus vieną sutartį, kaltinamieji negalėjo žinojo, kada vėl galės atlikti tokius veiksmus, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad visi kaltinime nurodyti veiksmai – sutarčių pasirašymas kitų asmenų vardu, taip suklastojant dokumentą, padaryti skirtinga tyčia ir turi būti kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip atskiros pavienės nusikalstamos veikos.

13. Analizuojant V. A. ir A. S. veiksmus bei darant išvadą dėl susiformavusio vieningo sumanymo, paminėtina ir kita teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus, pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

14. Prokuroro vertinimu, šioje byloje nebuvo pagrindo kaltinamųjų veiksmus vertinti kaip tęstinės veikos, nes kaltinamieji dalį dokumentų suklastojo veikdami bendrai, o dalį kiekvienas veikdamas po vieną, taigi, jų veiksmai ne visais atvejais yra tapatūs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors visi kaltinamiesiems inkriminuoti tęstinės veikos epizodai nebuvo padaryti V. A. ir A. S. bendrai, o keletas iš jų buvo padaryti kiekvieno nuteistojo atskirai, byloje nustatytų duomenų visumos vertinimo kontekste tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl visų kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimo vertinimo kaip vieno tęstinio nusikaltimo.

15. Nustatyta, kad buvo padarytas nusikaltimas – tikrų dokumentų – pirkimo–pardavimo sutarčių klastojimas, kurį sudaro 40 epizodų. Nusikalstami veiksmai tęsėsi daugiau kaip vienerius metus, veikos buvo daromos sistemingai laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. birželio 15 d., kas mėnesį suklastojant po kelias transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis. V. A. ir A. S. turėjo vieną bendrą sumanymą, jie supirkdavo senus naudotus automobilius už nedidelę kainą ir juos perparduodavo kitiems asmenims, užsidirbdami nedideles sumas pragyvenimui, o siekdami nuslėpti perpardavimo metu gautą pelną, kad nereikėtų mokėti mokesčių, pirkimo –pardavimo sutartis pildė ir pasirašinėjo kitų asmenų vardais, taip klastojo dokumentus. Kaip matyti iš kaltinimo, jis buvo formuluojamas pagal byloje surinktus įrodymus, t. y. kadangi bylos įrodymai patvirtino, jog pirkimo–pardavimo sutarčių klastojimą, epizoduose 1-6, 8-19, 21, 23, 26-29, 32, 34-38, V. A. ir A. S. įvykdė veikdami bendrininkų grupėje, todėl šie epizodai buvo inkriminuoti jiems abiem. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstami veiksmai, numatyti 7, 20, 25, 30, 31, 33, 39 epizoduose, buvo padaryti vieno V. A., nusikalstami veiksmai, numatyti 22, 24, 40 epizoduose, padaryti vieno A. S., todėl šie epizodai jiems buvo inkriminuoti atskirai, tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad klastodami dokumentus tiek bendrai, tiek ir keliuose epizoduose po vieną, jie abu turėjo vieną sumanymą, ir šis sumanymas nebuvo nutrūkęs, nes, kaip jau buvo minėta, veikos buvo daromos sistemingai, jų abiejų tikslas buvo tas pats – suklastojant transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, nuslėpti šiuos jų sudaromus sandorius, be to, abu nuteistieji žinojo, kad tiek važiuodami pas pirkėją kartu, tiek ir atskirai, jie pildys transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis ne savo, o kitų asmenų vardais, t. y., jas klastos.

16. Išvados, kad kaltinamųjų atlikti veiksmai turi būti vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nepaneigia ir prokuroro skundo argumentas, jog kiekvienas dokumentas nesusijęs tarpusavyje ir neapjungtas kažkokiu aukštesniu bendru nusikalstamu tikslu, kas paneigia vieningo sumanymo įgyvendinimą dėl to paties dalyko. Teisėjų kolegija pažymi, jog akivaizdu, kad kaltinamieji, atlikdami jiems inkriminuojamus veiksmus, pasirašė eilę pirkimo – pardavimo sutarčių su skirtingais asmenimis, ir tose sutartyse buvo nurodytos skirtingos aplinkybės – sutarties sudarymo datos ir vietos, perkamo objekto duomenys, ir natūralu, kad šie dokumentai savo turiniu tarpusavyje nėra identiški, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad tokiais veiksmais jie siekė bendro nusikalstamo tikslo – kad dokumentuose nefigūruotų tikrųjų pirkėjų, t. y. pačių kaltinamųjų duomenys. Kaip jau buvo paminėta, teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios, kas šioje byloje ir buvo įrodyta.

17. Pagal aptartus tęstinės nusikalstamos veikos sąvoką ir požymius, kaltininko bendrą sumanymą apibūdina ne kiekvienas veiksmas atskirai, o jų visuma, todėl pasitvirtinus faktui, jog kaltinamasis, vieną kartą atlikęs neteisėtus veiksmus, šiuo atveju – suklastojęs automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, turi išankstinį bendrą sumanymą tokius veiksmus ir toliau tęsti, yra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad V. A. ir A. S. veiksmai tiek objektyviųjų tiek ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, vertintina kaip tęstinė nusikalstama veika.

18. Prokuroras skunde nesutinka su tuo, kad šioje byloje svarbus pagrindas yra kitoje byloje priimtas teismo sprendimas V. A. veiksmus pripažinti kaip už tęstinį nusikaltimą, kadangi ši byla nebuvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl sprendimas nelaikytinas svariu teisminiu precedentu. Atsakydama į šį skundo teiginį, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl kaltinamųjų veiksmų pripažinimo tęstine nusikalstama veika, padarė vertindamas ne tik apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtą kitoje byloje dėl V. A., tačiau byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visumą, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikos išaiškinimus šiuo klausimu. Nors aptariama byla ir nebuvo nagrinėjama kasacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į joje priimto sprendimo išvadas, nes įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu V. A. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už analogiškus veiksmus kaip ir nagrinėjamoje byloje.

Dėl nuteistųjų V. A. ir A. S. apeliacinių skundų

19. Abu nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė jų vertinimo taisykles, savo išvadas grindė prielaidomis. Nuteistieji nesutinka su teismo pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupėje ir skunduose šią aplinkybę ginčija iš esmės tais pačiais argumentais, jog byloje nenustatytos jų susitarimą veikti bendrai patvirtinančios aplinkybės, taip pat neįrodyta ir bendra jų tyčia, taip pat abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės į gynybą, kadangi jie viso proceso metu turėjo gintis nuo veikų daugeto, o ne vienos tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir šis argumentas abiejuose skunduose grindžiamas iš esmės tokiais pačiais teiginiais – kad dar atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai dirbtinai išplėtė baudžiamosios bylos apimtį kvalifikuodami jų veikas kaip atskiras nusikalstamas veikas, nors kaip matyti iš jų atžvilgiu priimto nuosprendžio, buvo aišku, jog jie gali būti nuteisti pagal tą patį kaltinimą už vieną tęstinę veiką, todėl dėl šių skunduose ginčijamų aplinkybių teisėjų kolegija pasisakys bendrai.

20. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo patikimais pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas V. A. ir A. S. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, išsamiai išanalizavo ir visete su kitais įrodymais įvertino tiek pačių kaltinamųjų, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu, išanalizavo bei įvertino specialisto išvadas, jas pasirašiusių ekspertų paaiškinimus, ištyręs kitą byloje esančią rašytinę medžiagą ir, vadovaudamasis šių įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinime nurodytuose 1-6, 8-19, 21, 23, 26-29, 32, 34-38, epizoduose nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta kaltinamiesiems veikiant bendrininkų grupe.

Dėl teisės į gynybą

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunduose nurodyta aplinkybė, kad nuteistiesiems inkriminuoti veiksmai tik teismo baigiamuoju procesinius aktu – nuosprendžiu, buvo perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o viso bylos proceso metu jie turėjo gintis nuo nusikaltimų daugeto, neduoda pagrindo išvadai, jog tokiu būdu buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės į gynybą. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-13/2007, 2K-233/2008, 2K-660/2007, 2K-383/2004 ir kt.). Klausimas, ar bylos nagrinėjimo metu nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikytinos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, sprendžiamas atsižvelgiant į minėtą normų paskirtį. Kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Taigi, tokios faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007, 2K-7-29-942/2016). ‏‏‎ ‏‏‎

23. Kaip matyti iš šioje byloje esančio kaltinamojo akto turinio, jame aprašytos A. S. ir V. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nurodant jų padarymo laiką, vietą, būdą, aplinkybes, nusikalstamų veikų aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, nusikalstamų veikų aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir tos, kurios atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamų veikų požymius ir yra svarbios sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Iš kaltinamųjų bei jų gynybos pozicijos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad jie suprato pareikštą kaltinimą, tačiau kaltę pripažino tik iš dalies, dėl kai kurių jiems inkriminuojamų epizodų, taip pat neigė, kad veikė kartu. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamiesiems buvo pranešta, jog kaltinimas gali būti pakeistas ir V. A. bei A. S. gali būti nuteistas pagal pakeistą kaltinimą dėl vienos tęstinės veikos – dokumentų klastojimo, ir kaltinamiesiems buvo suteikta teisė pasisakyti. Kaltinamieji sutiko, kad vykdė vieną tęstinę veiką, tačiau pripažino klastoję tik tas sutartis, kurias nurodė ankstesniuose savo parodymuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva pranešė kaltinamiesiems, kad jie gali būti nuteisti pagal tą patį kaltinimą už vieną tęstinę veiką, kaltinamieji bei gynyba dėl to savo poziciją išdėstė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog kaltinamųjų teisė į gynybą buvo suvaržyta. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo A. S. skundo teiginys, jog dar ikiteisminio tyrimo metu kvalifikavus jo veiksmus kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, būtų užtikrinta jo teisė į gynybą, kadangi pripažinus kaltę, baudžiamoji byla galėtų būti išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos, dalis nuteistiesiems inkriminuojamų veiksmų buvo įvykdyti jiems bendrininkaujant, tačiau abu apeliantai bendrininkavimą kategoriškai neigė, o sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti taikomas tik esant visiškam kaltės pripažinimui.

24. Teisės į gynybą pažeidimu A. S. laiko ir tai, kad kitoje byloje jis buvo apklaustas kaip liudytojas dėl galimai ir jo paties padarytų nusikaltimų, neužtikrinant teisės į gynybą, nes nors V. A. nuteistas tik dėl dviejų epizodų, pagal šioje byloje ištirtus bylos duomenis akivaizdu, jog informacija apie visus šios nusikalstamos veikos epizodus buvo žinoma jau ikiteisminio tyrimo metu 2019 metais. Toks skundo teiginys yra paremtas tik menamo pobūdžio teiginiais, todėl laikytinas deklaratyviu. Kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu (pakeistu 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, įtarimai buvo pareikšti tik V. A.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo jokių paaiškėjusių aplinkybių apie tai, kad inkriminuotas veikas jis galimai padarė su A. S. ar kitu asmeniu. A. S. aptariamoje byloje nebuvo pareikšti įtarimai, todėl jis buvo apklaustas liudytoju, kaip asmuo, galimai ką nors žinantis apie V. A. įvykdytas nusikalstamas veikas. Taigi, vien tai, kad buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas jau abiejų nuteistųjų atžvilgiu dėl 2019 metais jų kartu įvykdytų analogiško pobūdžio nusikalstamų veiksmų, savaime neduoda pagrindo išvadai, jog informacija apie šioje byloje tiriamus nusikalstamos veikos epizodus turėjo būti žinoma V. A. atžvilgiu kitoje byloje vykdyto ikiteisminio tyrimo metu.

Dėl bendrininkavimo

25. Nuteistieji neigia nusikalstamus veiksmus atlikę bendrai, kad tarp jų buvo susitarimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė yra įrodyta.

26. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.).

27. V. A. ir A. S. teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino, jog nusikalstamus veiksmus, išskyrus 7, 20, 22, 24, 25, 30, 31, 33, 39, 40 epizoduose numatytus, įvykdė bendrininkų grupėje, tačiau apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi V. A. parodymais, duotais 2020 m. kovo 10 d. ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad kartu su A. S. pirkdami mašinas klastojo dokumentus – transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, kad su A. nupirko asmens „I.“ bei „S.“ vardu transporto priemones, kartu pirko ne vieną dešimtį automobilių. Vėlesnėse apklausose V. A. parodymai keitėsi, jis neigė veikęs kartu su A. S., teigė, jog šis nieko nežinojo apie sutarčių klastojimą, kad važiuodavo kartu tik padėti parvaryti mašiną ar iš draugiškumo. A. S. versijos dėl nusikaltimo taip pat nebuvo nuoseklios. 2020 m. birželio 23 d. apklausos metu jis parodė, kad su V. A. kartais abu važiuodavo pirkti mašinų, kaip kada kuris pildydavo pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau vėliau, 2020 m. rugpjūčio 25 d. apklausos metu jis teigė, kad su V. A. jokios veiklos kartu niekada nevykdė, pagal pareikštus įtarimus kaltu neprisipažįsta, nes jokių sutarčių neklastojo.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus kitų bylos duomenų visumoje, pagrįstai teisingais laikė 2020 m. kovo 10 d. ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodymus, nes jie sutampa su liudytojų – transporto priemonės savininkų ar sutarčių sudaryme dalyvavusių asmenų parodymais, asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais nebuvo pagrindo ir todėl kad ši įtariamojo apklausa buvo vykdoma dalyvaujant gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui, be to, šią apklausą atlikusi tyrėja D. B. buvo apklausta teisme ir ji patvirtino, kad kaltinamasis pats davė tokius parodymus, apklausos protokolas surašytas iš jo žodžių. Apeliantų veikimą bendrininkaujant patvirtina ir liudytojais byloje apklaustų asmenų, iš kurių jie pirko transporto priemones, parodymai, kuriuose jie patvirtino, kad apžiūrėti automobilio buvo atvykę du asmenys, jie apžiūrėdavo automobilį, derino kainą, kalbėjosi su abiem arba vienu iš jų dėl dokumentų bei sutarties, vienas iš jų pildė pirkimo–pardavimo sutartį. Liudytojas S. L. parodė, kad pirkėjas atsivežė jau supildytą sutartį, pirkėjas automobilį fotografavo telefonu, kaip supranta, nuotraukas siuntė draugui ir tarėsi su juo pirkti ar ne. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu šis liudytojas atpažino V. A.. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog apeliantų buvo veikta bendrai. Taip pat ir kiti liudytojai, iš kurių apeliantas pirko automobilius asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. S. ir V. A., kaip asmenis, kurie buvo atvykęs pirkti iš jų automobilių. Liudytojai kaltinamųjų nepažinojo, todėl teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų duotais parodymais.

29. A. S. skunde teigia, kad dokumentų klastojimo pagal byloje nustatytas aplinkybes net ir techniškai nėra įmanoma inkriminuoti kaltinamiesiems bendrininkavimo atliekant dokumentų klastojimą, nes sutartys buvo pildomos tik vieno asmens, o ne dviejų, o tai, jog abu kaltinamieji galimai vyko kartu pas asmenis pirkti automobilių, niekaip neįrodo jų bendrininkavimo atliekant dokumentų klastojimą. Šie skundo teiginiai apeliantų bendrininkavimo atliekant sutarčių klastojimo veiksmus nepaneigia.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti ne tik objektyvieji bendrininkavimo požymiai, bet ir subjektyvieji – tiek A. S. ir V. A. susitarimas daryti nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kartu, tiek ir bendra jų tyčia taip veikti. Pagal teismų praktiką, bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-133-489/2023). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokią situaciją apibūdino kaip abiem bendrininkams suvokiamą teiginį – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau, ką tu ir aš pavojingo ir įstatymu uždrausto kartu darome“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88-489/2023).‏‏‎ Taigi, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Taigi, ir šiuo atveju, pripažįstant A. S. ir V. A. susitarus ir veikus kartu, suklastojant dokumentus, nebūtinai sutartis turėjo pasirašyti abu asmenys, svarbu, kad jie abu žinojo, kokiu tikslu kitų asmenų vardais buvo perkamos transporto priemonės ir kad jie abu siekė to bendro tikslo. Aptarti bylos įrodymai bei teismų praktikos išaiškinimai paneigia ir kitą A. S. skundo teiginį, jog kaltinime nurodytos aplinkybės apie jų bendrininkavimą neatitinka baudžiamosios bylos duomenų, t. y. Lietuvos teismo ekspertizių aktuose yra nurodomi ne abu kaltinamieji, o konkretus asmuo, kuris tikėtinai arba kategoriška ekspertų išvada atliko rašytinius įrašus tyrimui pateiktuose dokumentuose.

31. Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas ginčijamas ir dėl to, jog skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis tik tikėtinomis ekspertizių išvadomis, kad ekspertams buvo pateikta didžioji dalis dokumentų kopijų, iš kurių buvo atliekama rašysenos ekspertizė, todėl tokios išvados negali būti jų kaltės įrodymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendį priėmęs teismas išsamiai išanalizavo ekspertizės aktų išvadas bei jas pasirašiusių eksperčių R. T. ir D. S. teisme duotus paaiškinimus ir konstruktyviai argumentavo, kodėl neturi pagrindo abejoti rašysenos ekspertizių išvadomis. Su apylinkės teismo padarytomis išvadomis skundą nagrinėjantis teismas sutinka, todėl pakartotinai šių įrodymų detaliai neanalizuoja, tik pažymi esminius aspektus.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, jog specialisto išvada ar ekspertizės aktas BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, tačiau tai yra tik vieni iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jie neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-117-719/2017).

33. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė R. T. parodė, jog tyrimas buvo atliktas tiek iš originalių pirkimo–pardavimo sutarčių, tiek iš jų kopijų. Ekspertė paaiškino, kad dalis išvadų buvo kategoriškos, dalis tikėtinos todėl, kad kai tiriama dokumento kopija, o ne originalas, negali būti pateikta kategoriška išvada, tačiau buvo pateikta pati aukščiausia išvada tiriant dokumento kopiją. Pateikus tokią išvadą, ekspertui nelieka jokių abejonių, ar dokumento kopiją parašė tas asmuo, abejonė lieka tik dėl dokumento sumontavimo galimybės, todėl išvada teikiama tikėtina. Atsižvelgiant į tai, kad visos pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos buvo gautos iš VĮ „(duomenys neskelbtini)”, o originalias sutartis pateikė ankstesni transporto priemonių savininkai, todėl atmestina bet kokia dokumento montažo tikimybė. Pažymėtina, kad ekspertizių akto išvadas bei eksperčių teisme duotus paaiškinimus apylinkės teismas vertino sugretinęs su kitais bylos duomenimis, liudytojais apklaustų transporto priemonių savininkų parodymais, taip pat ir pačių kaltinamųjų parodymais, kiek jie atitiko kitus bylos įrodymus. Taigi, atsižvelgus į ekspertiniam tyrimui keliamus klausimus, ekspertų turėtas reikiamas specialias žinias tam tikroje srityje, jų tyrimo dalyką, gautus rezultatus bei išvadose suformuluotus atsakymus bei eksperčių paaiškinimus teisme, konstatuotina, kad ekspertizės aktai savo esme neprieštarauja BPK 88 straipsnio 1–4 dalyse nustatytam tokio akto turiniui, o pripažindamas jį įrodymu teismas nepažeidė įrodymas keliamų reikalavimų, nurodytų BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalyse. ‏‏‎ ‏‏‎

34. V. A. teigimu, jis yra teisiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, nes 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu jis jau nuteistas už tai, kad padarė analogiškas nusikalstamas veikas tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš tiesų V. A. 2021 m. sausio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad tą pačią dieną – t. y. 2019 m. rugpjūčio 20 d. suklastojo transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau, kaip matyti iš nustatytų bei įrodytų aplinkybių, jis šią nusikalstamą veiką padarė visiškai kitomis aplinkybėmis, nei yra nustatytos šioje byloje dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. inkriminuoto epizodo – nusikalstami veiksmai padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietoje, pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta dėl skirtingų automobilių, su skirtingais savininkais, taip pat ir vietoj pirkėjo įrašyti skirtingų, su sandoriu nesusijusių asmenų duomenys, kas patvirtina, jog 2021 m. sausio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) V. A. buvo nuteistas už kitos 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimą. Taigi, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ankstesniu nuosprendžiu nustatyti nusikalstami veiksmai nebuvo įtraukti į V. A. kaltinimą nagrinėjamojoje byloje, kas paneigia, jog V. A. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas antrą kartą už tą pačią veiką.

Dėl bausmės

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas abiem nuteistiesiems bausmes ir nustatydamas jų dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriamos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. BK 47 straipsnyje numatyta, jog už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl nusikaltimo, už kurį apeliantai nuteisti, specialiosios dalies sankcija numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

36. Apeliaciniame skunde V. A. prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, kad jis labai gailisi dėl savo poelgio, į jo asmenybę, sveikatos būklę, šeimos padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad visas skunde nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir į jas atsižvelgė. Nors V. A. skunde teigia, kad gailisi dėl savo poelgio, tačiau savo kaltės jis pilnai nepripažino, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai buvo pripažinta tai, kad veika įvykdyta bendrininkų grupėje. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam tikslinga skirti baudos bausmę. Baudos dydį teismas parinko įvertinęs tęstinio nusikaltimo trukmę, epizodų skaičių, kaltinamojo vaidmenį bendrininkų grupėje bei tai, kad V. A. jau yra teistas už analogiškas veikas.

37. A. S. sutinka su paskirta bausmės rūšimi, tačiau nesutinka su paskirtu bausmės dydžiu. Prašo teismo įvertinti, kad yra teisiamas pirmą kartą, anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog padarė 1, 2, 27, 32, 35 nurodytuose epizoduose vieną tęstinę veiką. Apelianto manymu, jo atžvilgiu netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą buvo neteisingai ir nepagrįstai individualizuota bausmė, skiriant jam dvigubai didesnę negu minimali sankcijoje baudą numatytą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė jam paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kaip ir V. A. atveju, teismas pagrįstai A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo kaltu, nes jis kaltę pripažino tik dėl dalies epizodų, neigė įrodytomis pripažintas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į aplinkybių visumą – kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad jis neteistas, dirbantis, taip pat į nusikalstamos veikos pobūdį, tęstinio nusikaltimo trukmę, epizodų skaičių, kaltinamojo antraeilį vaidmenį bendrininkų grupėje, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad veikė bendrininkų grupe, į tai, kad neatlygino nukentėjusiajam turtinės žalos.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. A. paskirta – 130 MGL, A. S. paskirta – 100 MGL dydžio baudos yra žymiai mažesnės už BK 47 straipsnyje už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos vidurkį, kuris sudaro 1 025 MGL, todėl nuteistiesiems paskirtas bausmes laikyti per griežtomis nėra teisinio pagrindo. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir paskirti apeliantams švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad įstatymo ribose už inkriminuotas veikas V. A. ir A. S. paskirtos bausmės prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat nenustatyta.

Dėl turtinės žalos

39. A. S. nesutinka ir dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam S. S. priteisimu, nes nukentėjusysis atsiradusią turtinę žalą nurodo kaip vykimo šaukiamam pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir į teismą išlaidas, kurios yra proceso metu dalyvio patirtos išlaidos, todėl negali būti vertinamos kaip turtinė žala. Kaip matyti iš nukentėjusiojo S. S. civilinio ieškinio, jis nurodė, kad jo patirtą 2 000 Eur turtinę žalą patyrė dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigas, be to, reikėjo išsiprašyti iš darbo, taigi, atsiradusi turtinė žala susijusi ne tik su vykimu į teisėsaugos įstaigas, tačiau ir su neatvykimu į darbą dėl dalyvavimo apklausose. Nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, pavirtinančių atsiradusią žalą, tačiau teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinęs, kad S. S. ne vieną kartą buvo atvykęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei teismą, padarė išvadą, jog jis patyrė turtinę žalą, todėl jo ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant 100 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad teismas nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą siejo ne su kelionės išlaidomis, kurios, sutiktina, vertintinos kaip proceso išlaidomis, patvirtina ir tai, kad priimdamas sprendimą S. S. ieškinį tenkinti iš dalies, teismas tuo pačiu pažymėjo, jog už atvykimą į teismą jam buvo atlygintos kelionės išlaidos.

40. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko, nuteistųjų V. A. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.