Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 1 d. nusikalstamos veikos) - 20 parų arešto bausme;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. nusikalstamos veikos) – 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 35 parų areštas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimą nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskirtas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Taip pat nuteistajam V. A. paskirtas BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) nuteistas:

1.1. už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. P. Š., įrašydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu.

1.2. už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Astra–G–Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko J. L., įrašydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Raimundas Vasiliauskas prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

6.2. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuteistojo V. A. apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip dvi atskiras veikas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, susidedanti iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, padarytų tokiu pat būdu, tokiomis pat aplinkybėmis, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visus juos sieja vieninga tyčia dėl to paties objekto, dalyko. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia žalos padarymas tam pačiam nukentėjusiajam, vieningos tyčios buvimas, t. y. konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, Nr. 2K-322/2008, Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-84/2011, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-90/2013, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-128/2013, Nr. 2K-438/2013, Nr. 2K-535/2013, Nr. 2K-51-648/2019). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K- 258- 677/2016, Nr. 2K-178-699/2018), tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, Nr. 2K-258-677/2016). Antai, tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmos veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-51-648/2019).

6.3. Taigi, pagrindinis kriterijus, leidžiantis konstatuoti tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį, yra bendra tyčia ir jos susiformavimo momentas. Vadinasi, jei tyčia suklastoti dokumentą susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai. Iš V. A. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis savo kaltę dėl transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutarčių suklastojimo pripažino. Jis nurodė, jog sumanė supirkinėti automobilius, juos išardyti, o po to priduoti į metalo laužą. Dalį automobilių perparduodavo kitiems asmenims, o dalį išardydavo ir priduodavo į metalo laužą, taip sau prasimanydavo lėšų pragyvenimui. Buvo įdėjęs skelbimus dėl automobilių supirkimo į laikraščius. Vystydamas tokį savo sumanymą, kieno vardu – savo ar S., įsigyti automobilius, nuspręsdavo tuomet kai žinodavo ar nusipirktas automobilis bus parduotas kitiems asmenims, ar bus išardytas ir priduotas metalo laužui. Taip elgėsi dėl to, jog bijo savo vardu turėti daug registruotų transporto priemonių. Šia veikla užsiminėjo apie metus laiko, taip užsidirbdavo šeimai ir sau. Teisėjų kolegijos nuomone, iš esmės viso proceso metu nuteistojo V. A. nuoseklūs parodymai patvirtina, kad visus jo veiksmus klastojant transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis jungė vienas nusikalstamas sumanymas, V. A. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. A. apie metus laiko užsiiminėjo automobilių perpardavinėtu ir/ar jų ardymu ir pridavimu į metalo laužą, taip užsidirbdamas lėšų pragyvenimui, todėl siekdamas, kad jo vardu būtų kuo mažiau registruotų transporto priemonių, įsigydamas automobilius, kuriuos ketino išardyti ir priduoti į metalo laužą įsigydavo ne savo vardu, tai yra suklastodavo jų pirkimo – pardavimo sutartis. Kaip šiuo atveju nustatyta, kad į dvi transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis įrašė melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens - S. S. vardą pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą ir sutartis patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. A. nusikalstamos veikos nėra jungiamos bendros tyčios. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), perkvalifikuotina į BK 300 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė šias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: V. A. suklastojo du tikrus dokumentus, tai yra : 2019 m. rugpjūčio 1 d. 11.30 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko A. P. Š., įrašydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2019 m. rugpjūčio 20 d. 15 val., (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2019 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį dėl automobilio „Opel Astra–G–Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo iš teisėto savininko J. L., įrašydamas melagingus duomenis, tai yra vietoj savęs – šios transporto priemonės pirkėjo, įrašė su sandoriu nesusijusio asmens duomenis: „S. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)“ ir šią sutartį patvirtino parašu, melagingai pasirašydamas S. S. vardu. Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų

8. Nuteistasis V. A. apeliaciniame skunde prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kai teismas gali spręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018 ir kt.).

8.1. Bylos duomenys patvirtina, kad V. A. yra neteistas, jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistojo motina A. A., kuri buvo apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, nėra padariusi nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, dirba kirpėja, bendradarbių charakterizuojama teigiamai, todėl yra verta teismo pasitikėjimo ir galėtų būti laiduotoja. Vis dėlto, net ir nustatęs, jog prieš tai įvardintos aplinkybės, lemiančios atleidimo pagal laidavimą galimumą, egzistuoja, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, kad V. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

8.3. Kaip ir minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors V. A. anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl eilės analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, jis eilę kartų buvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, negali likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų egzistuoja šio instituto taikymui būtina aplinkybė, šiuo atveju, pagrįstas manymas, jog V. A. nebenusikals, todėl įvertinus esamus duomenis apie V. A. padarytus administracinius nusižengimus bei byloje esančius duomenis apie atliekamą kitą ikiteisminį tyrimą, laikytina, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

8.4. Nors skiriama bausmė neabejotinai turės neigiamas pasekmes nuteistajam, tai yra neišvengiamos poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats V. A.. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama bausmė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti asmens atsakomybę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nuteistojo V. A. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės

10. Kadangi nuteistojo V. A. padarytas nusikaltimas pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotas kaip dvi nusikalstamos veikos, o šiuo nuosprendžiu kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika, iš naujo spręstinas nuteistajam skiriamos bausmės klausimas.

10.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10.2. Byloje nustatyta, kad V. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas. Taip pat nuteistasis yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 178–179). V. A. turi šeimą, kurioje auga dvi mažametės dukros, charakterizuojamas teigiamai, niekur nedirba, turi neįgalumą, jam nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis, serga onkologine liga. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visi gi yra pagrindas jo atžvilgiu pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš V. A. parodymų duotų skirtingose proceso stadijose matyti, jog jis savo kaltę dėl tikrų dokumentų (dviejų sutarčių) suklastojimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą nepripažinti BK59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, lėmė tai, jog V. A. pirmosios instancijos teisme nesutiko su tuo, kad padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, o pačios nusikalstamos veikos aplinkybių neneigė. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad V. A. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, dėl kurios jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad V. A. niekur nedirba, yra neįgalus, serga onkologine liga, sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti paskyrus jam arešto bausmę, mažesnę nei arešto bausmės vidurkis.

10.3. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra pagrindas V. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmė vykdymą, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, V. A. buvo pagrįstai paskirta ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydama įmokos dydį jo visiškai nemotyvavo. Bylos duomenys patvirtina, kad V. A. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, niekur nedirba, serga onkologine liga, jam nustatytas 35 procentų nedarbingumo lygis, turi šeimą, augina dvi mažametes dukras.

11. Atsižvelgus į nuteistojo sveikatos būklę, jo netektą darbingumą, į tai, kad jis nedirba, išlaiko du mažamečius vaikus, į apsunkintas galimybes dėl sveikatos būklės ir dėl pandeminės situacijos bei paskelbto karantino susirasti darbą ar gauti pajamų, teisėjų kolegija sprendžia kad pirmosios instancijos teismo V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur), įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mažintina iki 10 MGL (500 Eur), todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Du nusikaltimus, už kuriuos V. A. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.

Nuteistajam V. A. paskirtos BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenį fondą dydį sumažinti iki 10 MGL (500 (penkių šimtų) eurų), kurią jis privalo sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria V. A. vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis subendrintos jam paskirtos bausmės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.