Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) K. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui D. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teisme Telšių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-176-671/2021 pagal K. B. ieškinį atsakovui D. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta minėtoje byloje, buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nustatyta atsakovo D. T. bendravimo su nepilnamete dukra E. T. tvarka.

2. Atsakovas D. T. prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kuri nustatyta 2021 m. birželio 9 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-176-671/2021 patvirtina taikos sutartimi tarp ieškovės K. B. ir atsakovo D. T..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartį, apeliantė K. B. prašė skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Teismas pasirinko ieškovės informavimo būdą apie teismo posėdį 2023 m. vasario 15 d. paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, nors apeliantės adresas buvo ir yra viešai žinomas ir nebuvo jokių kliūčių jos informuoti įprasta tvarka.

5.2. Vykdomasis raštas atsakovui išduotas nepagrįstai, remiantis atsakovo formaliu pareiškimu apie taikos sutarties sąlygų nevykdymą. Apeliantei iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku ir suprantama, kokiais būtent konkrečiais veiksmais ir kaip ji pažeidė taikos sutartį, jog būtų pagrindas vykdomojo rašto išdavimui. Apeliantei nebuvo sudarytos sąlygos ir galimybės pateikti savo poziciją ir paaiškinimus dėl tinkamo taikos sutarties vykdymo.

5.3. Šalys šiuo metu teisme yra inicijavusios ginčą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir per visą periodą net teisme atsakovas nepateikė duomenų, jog savo interesų gynybai jis ketina kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo bei įvardijant konkrečius faktus, kokios aplinkybės nulėmė minėtus nusižengimus. Teismas neišklausė apeliantės, nesupažindino su atsakovo argumentais, todėl pats vykdomasis raštas išduotas nesilaikius proceso reikalavimų ir nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui išduotas vykdomasis raštas dėl šalių taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Su atskiruoju skundu apeliantės atstovas advokatas prašo prijungti duomenis, kurie, jo nuomone, papildomai pagrindžia apeliantės poziciją: duomenis apie atsakovo bendravimą su vaiku, vaiko situacijos vertinimo anketą, klinikos InMedica duomenis, pagalbos planą.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Pažymėtina, kad apeliantas, deklaratyviai nurodęs, jog neturėjo galimybės įrodymų pateikti anksčiau, nenurodo jokių objektyvių tai padaryti sukliudžiusių aplinkybių ir priežasčių.

11. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį bylai tokią svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė.

12. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės teikiami įrodymai nagrinėjamu atveju turėtų reikšmę vertinant, ar buvo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, t. y. ar ieškovė išties netinkamai vykdo taikos sutartį. Įvertinus tai, kad apeliantė neturėjo galimybės šių duomenų teikti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad šie duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant dėl fakto, ar ieškovė tinkamai vykdo taikos sutartį, pateikti papildomi įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

13. Apeliantė nesutikimą su vykdomojo rašto išdavimu grindžia dviem argumentais: ji nebuvo tinkamai informuota apie prašymo nagrinėjimą ir taip jai užkirstas kelias teikti paaiškinimus, bei nurodant, kad ji vykdo taikos sutartį, o atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovė taikos sutarties nevykdo.

14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1387-370/2018, 20 punktas). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą yra labai svarbu nustatyti ar vykdoma ir kokia apimtimi vykdoma taikos sutartis (jos konkrečios sąlygos).

15. Apeliantė motyvuoja, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą ir jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

16. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Šioje normoje taip pat numatyta teismo diskrecijos teisė spręsti dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimo būtinumo teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi prašymą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą paskelbdamas viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

17. Vis dėl to, kaip jau minėta, CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ar atsisakymo jį išduoti, teismas priima ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Tai reiškia, kad šalys turi būti tinkamai informuotos apie gautą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal taikos sutartį ir joms turi būti sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus. Iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantei nebuvo siunčiamas atsakovo D. T. prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovė byloje yra pateikusi savo adresą korespondencijai, LITEKO duomenimis, ji naudojasi ir EPP paskyra, ieškovė taip pat bylą veda per atstovą advokatą, tačiau ieškovė nei pati asmeniškai, nei jos atstovas nebuvo jokia forma informuoti apie gautą prašymą ir teisę teikti paaiškinimus. Ieškovės teisė pateikti paaiškinimus iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka buvo išdėstyta tik 2023 m. vasario 15 d. nutarties dėl prašymo skyrimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka rezoliucinėje dalyje, tačiau ši nutartis ieškovei nebuvo įteikta. Nors CPK 133 straipsnio 3 dalyje ir nėra numatyta teismo pareiga pranešti šalims apie teismo posėdį kitaip, nei specialiame interneto puslapyje, tačiau ši tvarka netaikoma šalis informuojant apie teisę pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus dėl taikos sutarties vykdymo.

18. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei jos atstovas nebuvo informuoti apie atsakovo byloje teiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, ieškovė nebuvo informuota apie teisę iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datos pateikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius taikos sutarties vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai sutrukdė objektyviai nustatyti, ar išties realiai nevykdomos taikos sutarties nuostatos dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

19. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

20. Nagrinėjamas klausimas išimtinai susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, tokiose bylose teismo vaidmuo aktyvus. Dėl to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas galėjo ir turėjo įpareigoti šalis teikti įrodymus, o esant galimybėms, atitinkamus įrodymus rinkti pats. Taikos sutarties sąlygomis aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kaip turi vykti pareiškėjo bendravimas su dukra. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, teikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, išties nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar atvejais ieškovė nevykdė taikos sutarties ir apsiribojo tiesiog taikos sutarties nuostatų išdėstymu. Vertinant tai, kad ginčas susijęs su mažamečio vaiko interesais, teismas turėjo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar įpareigoti pareiškėją pateikti konkrečią informaciją dėl negalėjimo bendrauti su dukra. Tik nustačius šiuos duomenis būtų galima spręsti, ar apeliantė užtikrina, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su vaiku pagal abiejų šalių sutartą ir teismo nutartimi patvirtintą tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš prašymo turinio matyti, jog ieškovė nevykdo taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negalima pripažinti pagrįsta.

21. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

22. Byloje pateikti duomenys, kad teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl taikos sutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo (civilinė byla Nr. e2-58-1117/2023), todėl sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir ar jos gali būti priverstinai vykdomos.

23. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymo pagrįstumo klausimą, nesivadovavo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodytomis taisyklėmis, nesilaikė CPK 178 – 179 straipsniuose įtvirtintos įrodinėjimo pareigos, įrodymų rinkimo ir pateikimo taisyklių reikalavimų. Kadangi dėl šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų, skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir atsakovo D. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.