- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-1624-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33135-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „RDK Solutions“
- Atsakovas
- UAB „DLG“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „RDK Solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „RDK Solutions“ ieškinį atsakovei UAB „DLG“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „RDK Solutions“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „DLG“ 220 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018-08-14 kreipėsi į atsakovę dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos į Lietuvą. Atsakovė nurodė galinti atlikti pervežimą, taip pat nurodė 280 Eur pervežimo kainą. Ieškovė patvirtino užsakymą ir 2018-08-14 pateikė atsakovei pervežimo sutartį Nr. 000116, o atsakovė patvirtino pervežimo sutarties gavimą. Atsakovė nurodė, kad į pakrovimo vietą ji planuoja atvykti 2018-08-16. Ieškovė 2018-08-17 kreipėsi į atsakovę, prašydama informuoti, ar krovinys jau yra paimtas ir teiravosi, ar pavyks krovinį pristatyti anksčiau. Atsakovė atsakė, kad krovinys nepaimtas, nes siuntėjas paprašė, kad ne vėliau kaip 24 valandos iki atvykimo būtų pateikti transporto priemonės valstybiniai numeriai, taip pat nurodė, kad krovinio pristatyti nepavyks anksčiau kaip 2018-08-24. Ieškovei kilo įtarimų, jog atsakovė neturi transporto priemonės šio krovinio pervežimui, o dar tik ieško, kas galėtų tai padaryti, todėl patikrino www.cargo.lt puslapio skelbimus ir pamatė, kad ieškovė yra įdėjusi skelbimą krovinio pervežimui su pakrovimu rugpjūčio 17 arba 20 dieną. Krovinio apibūdinimas ir pervežimo maršrutas skelbime atitiko ieškovės užsakymą. Pasak ieškovės, ši aplinkybė patvirtina, kad susirašinėjimo su ieškove metu atsakovė nebuvo įsitikinusi, ar galės įvykdyti ieškovės užsakymą, nes nebuvo radusi vežėjo užsakymui vykdyti. 2018-08-20 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl informacijos suteikimo apie užsakymo vykdymą, tačiau atsakovė paaiškino, kad ji vis dar nežinanti, kurią dieną atvyks į pasikrovimą, nurodė, kad krovinį pristatys iki rugpjūčio 27 d. Ieškovė atsakovei paaiškino, kad krovinys privalo būti paimtas 2018-08-21 ir pristatytas ne vėliau kaip 2018-08-24, o jeigu šių sąlygų atsakovė įvykdyti negali, tuomet ieškovė nurodė ieškosianti kito vežėjo ir išlaidų pareikalausianti iš atsakovo. Atsakovė pareiškė, kad už kito vežėjo paslaugas neapmokės ir pasiūlė teikti pretenziją už transporto priemonės nepateikimą pagal pervežimo sutartį. Vėliau atsakovė nurodė, kad gali padaryti nuolaidą už vėlavimą, tačiau ieškovė susirado kitą vežėją krovinio pervežimui, todėl sutartį su atsakove nutraukė. Ieškovės surastas vežėjas krovinį sutiko nuvežti už 500 Eur užmokestį ir pristatė krovinį 2018-08-23. Jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi įsipareigojimus, šio krovinio pervežimas ieškovei būtų kainavęs 280 Eur, todėl visas išlaidas, viršijančias 280 Eur, ieškovė laiko nuostoliais, kurie priteistini iš atsakovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „DLG“ prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodo, kad ieškovės atstovas pateikė atsakovei pavyzdinį pervežimo sutarties Nr. 000116 tekstą. Sutarties data ir transporto priemonės pateikimo data pagal sutartį yra 2018-08-14, sutartyje nurodyti vykdymo terminai bei krovinio aprašymas neatitiko realiai aptartų sąlygų, todėl šalys tęsė susirašinėjimą. Atsakovės teigimu, derybų pradžioje buvo kalbama apie keturias nepilnas paletes krovinio (laminatas), tačiau sutartyje įrašytas papildomas krovinys – grindjuostės, kurios yra ilgesnės negu paletė. Nurodė, kad nebūdama tikra dėl galimybių įvykdyti pervežimą nurodytomis sąlygomis, sutarties nepatvirtino nei parašu, nei įmonės antspaudu, tačiau geranoriškai bendradarbiavo, siekdama pasiūlyti ieškovei priimtiną vykdymo būdą. 2018-08-16 ieškovė atsiuntė siuntėjo atstovo kontaktus, kuriais turėtų susisiekti terminalo darbuotojas dėl krovinio paruošimo. Terminalo darbuotojams susisiekus su ieškovės nurodytu siuntėju,buvo nurodyta, kad krovinys negali būti paruoštas iš anksto nenurodžius transporto priemonės numerio. Atsakovės teigimu, ieškovė jos neinformavo apie pakrovimo sąlygas, todėl atsakovė negalėjo vykdyti užsakymo, nes automobilio numeris galėjo būti žinomas tik pakrovimo dieną. Paaiškėjus, kad krovinio negalima bus paimti su terminalo transporto priemone, šalys iš naujo pradėjo derybas dėl kitų krovinio pervežimo sąlygų, t. y. krovinio paėmimo nepasitelkiant terminalo transporto priemonės, tačiau krovinį pristatant dieną vėliau. Nesutikdama su vėlesniu krovinio pristatymu, ieškovė pati ėmėsi ieškotis transporto priemonės. Atsakovės nuomone, tarp šalių susiklostę santykiai laikytini ikisutartiniais, o ieškovės pateikta sutartis nelaikytina sudaryta, nes nepasiekta susitarimo, nuo derybų pradžios šalys nesutarė dėl krovinio pristatymo terminų, krovinio sudėties, sutartis atsakovės nepasirašyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-19 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 29,35 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisė valstybei iš ieškovės 6,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, jog 2018-08-13 pervežimo sutartis Nr. 000116 sutartis dėl krovinio pervežimo atsakovo nepasirašyta. Sutarties 3.4 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško jos sąlygų įvykdymo, pasirašyta faksu turi tokią pačią juridinę galią kaip originalas. Teismas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14–20 dienomis tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl krovinio pervežimo. Iš jo turinio matyti, kad šalys nesutarė dėl krovinio apimties, krovinio atsiėmimo–pristatymo terminų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad tolesni atsakovės veiksmai nerodė jos sutikimo sudaryti sutartį ieškovės nurodytomis sąlygomis, t. y. atsakovė sutarties sąlygų neakceptavo. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai (pervežimo sąlygų derinimas, stengiantis nepraleisti ieškovės nurodomų užsakymo įvykdymo terminų) gali būti laikomi tik derybomis dėl sutarties sąlygų, o ne pradėjimu vykdyti sutartį. Taigi, teismas sprendė, kad šalys viso susirašinėjimo laikotarpiu tik derėjosi dėl sutarties sąlygų. Bylos duomenys neteikė pagrindo teismui konstatuoti, kad atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais (ar kitokia forma) pradėjo sutartį faktiškai vykdyti.
7. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 9 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.808 str. 2 d., nurodė, kad vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas yra važtaraštis arba įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tokių įrodymų (kurie patvirtintų ginčo šalių sutarties sudarymą) byloje nėra. Ieškovė krovinio pervežimo sutartį sudarė su kitu vykdytoju, ši sutartis pasirašyta abiejų sutarties šalių, patvirtinta vykdytojo antspaudu, kaip to reikalauja Sutarties 3.4 p. Ieškovė iš esmės nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ji sutarties nepasirašė dėl to, kad šalys nebuvo susitarusios dėl visų sutarties sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai, kurių metu susitarimo nepasiekta. Ieškovė savo reikalavimus kildina ne iš ikisutartinių santykių, todėl, neperžengdamas ieškinio reikalavimų, teismas nurodė nesprendžiantis dėl atsakovės atsakomybės iš ikisutartinių santykių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) UAB „RDK Solutions“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą sutartį, kadangi sutartu laiku nepateikė transporto priemonės pervežimui. Sąlyga dėl numerių pateikimo nebuvo tikroji priežastis, sukliudžiusi atsakovei pateikti transporto priemonę. Atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad krovinys negali būti paruoštas iš anksto nepateikus transporto priemonės numerio. Atsakovė atsisakė vykti į pakrovimą net ir tada, kai ieškovė nurodė pašalinusi atsakovės nurodomą kliūtį. Atsakovė įsipareigojo sutartais terminais paimti ieškovės nurodomą krovinį ir pristatyti jį krovinio gavėjui. Būdama savo srities profesionalė, atsakovė turėjo tinkamai pasirinkti įsipareigojimų vykdymo būdus ir priemones. Vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už transporto priemonės nepateikimą tik išimtiniais atvejais, tačiau jokiomis nurodytomis aplinkybėmis atsakovė nesivadovauja. Teigia, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CK 6.258 str. 5 d. nuostata. Mano, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo šiomis išdėstytomis aplinkybėmis ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „DLG“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-29 sprendimą nepakeistu. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Pažymėjo, jog apeliacinį skundą surašė asmuo, neturintis tam įgaliojimų, todėl apeliacinis skundas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad ieškovė iš naujo dėsto faktines aplinkybes, kurios teismo jau buvo išnagrinėtos ir tinkamai įvertintos. Ieškovė nepateikė jokių teisinių argumentų, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas arba nepagrįstas.
12. Nurodo faktines aplinkybes ir tai, kad ieškovės pateikta sutartis nelaikytina sudaryta, kadangi ja nepasiektas konsensusas, sutartis nepasirašyta. Kadangi atsakovė nepradėjo teikti paslaugų, todėl ir CMR važtaraštis nebuvo sudarytas. Sutartis atsakovei buvo pateikta ieškovės iniciatyva, todėl Sutarties 3.5 p. nuostata turi būti aiškinama siaurąja prasme atsakovės naudai. Be to, sutartis faktiškai nebuvo pradėta vykdyti, nes ieškovės siuntėjas iškėlė papildomą sąlygą, dėl kurios ieškovė ir atsakovė nesusitarė.
13. Nurodo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi neatskleidė jai visos žinomos informacijos, turinčios esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Šią informaciją atsakovė sužinojo iš siuntėjo. Reikalavimas pateikti transporto priemonės numerį yra esminė sąlyga, dėk kurios Sutartyje pageidaujamomis sąlygomis paslaugų teikimas tampa neįgyvendinamas.
14. Atsakovė neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti taikoma nagrinėjamame ginče, nes ginčo aplinkybės ir reikalavimai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei dėl žalos atlyginimo, todėl cituodama šioje situacijoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį galimai siekia pakeisti savo reikalavimų teisinį pagrindą.
Šalies argumentai
15. Pretenzija atsakovei buvo pateikta 2018-08-21, tuo tarpu ieškovės pasitelktam vežėjui sutartas atlygis už vežimą buvo sumokėtas 2018-10-19. Taigi, ieškovė elgėsi nesąžiningai. Be to, ieškovė su vežėju susitarė dėl kitų sąlygų, nei tarėsi su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
18. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą kėlė klausimą dėl pateikto apeliacinio skundo tinkamumo, t. y. jog apeliacinį skundą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – įpareigoti apeliantę pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad įmonės vadovė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
19. CPK 306 str. 3 d. nustatyta, kad juridinio asmens apeliacinį skundą gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tuo tarpu CPK 55 str. reglamentuojama, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
20. Byloje nustatyta, kad apeliacinį skundą pateikė ir pasirašė įmonės vadovė, t. y. juridinio asmens vienasmenis valdymo organas. CPK nuostatos nenustato reikalavimo juridinio asmens vadovui teikti teismui aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinančius įrodymus kuomet yra teikiamas apeliacinis skundas, kadangi, kaip minėta, jis atstovauja juridinį asmenį CPK 55 str. prasme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliacinį skundą teismui pateikė įgaliotas bylą vesti bylą asmuo.
21. Byloje ginčas kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė skunde analogiškais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme palaiko savo poziciją, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, o atsakovei pažeidus sutartį – apeliantė įgijo teisę į žalos atlyginimą. Tuo tarpu skundžiamame sprendime konstatuota, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai, kurių metu susitarimo nepasiekta. Taigi, apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė sudarė pervežimo sutartį Nr. 000116, kurios pagrindu įsipareigojo priimti ir pristatyti krovinį, tuo tarpu atsakovės pareiga buvo įrodyti, jog ji nesudarė minėtos sutarties su ieškove.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys 2018 m. rugpjūčio 14–20 d. vedė derybas dėl krovinio pervežimo. To, kad tarp šalių vyko ikisutartiniai teisiniai santykiai, neneigia nei viena iš šalių, tačiau ikisutartinių derybų metu šalys sutarties nesudarė. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš šalių susirašinėjimo dėl krovinio pervežimo matyti, kad šalys nesutarė dėl krovinio apimties (dėl ieškovo nurodytų sutartyje papildomai pervežtinų grindjuosčių), dėl krovinio atsiėmimo–pristatymo terminų. Tai reiškia, jog šalys derėjosi dėl sutarties sąlygų, o atsakovės veiksmai nerodė jos sutikimo sudaryti sutartį ieškovės nurodytomis sąlygomis, t. y. atsakovė sutarties sąlygų neakceptavo. Nors apeliantė teigia, jog pervežimo sutartis Nr. 000116 buvo sudaryta, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ji nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ji sutarties nepasirašė, nes šalys nebuvo susitarusios dėl visų sutarties sąlygų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai, kurių metu susitarimo nepasiekta.
24. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-25 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad apeliantė neįrodė, kad šalys sudarė pervežimo sutartį Nr. 000116. Atitinkamai, apeliantė nepagrįstai savo reikalavimus kildino iš sutartinių teisinių santykių, teigdama, jog atsakovė sutartu laiku nepateikė transporto priemonės krovinio pervežimui, ir dėl ko ieškovė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė derėjosi nesąžiningai, kas suponuotų pagrindą taikyti deliktinę atsakomybę atsakovei.
25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
26. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
27. CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 ir 3 d.). Atsakovė taip pat prašė priteisti patirtas 185,9 Eur bylinėjimosi išlaidas už jos darbuotojos – teisininkės, dirbančios atsakovės bendrovėje, sugaištas darbo valandas analizuojant apeliacinį skundą bei ruošiant atsiliepimą. Kadangi teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos ne asmenų, nurodytų CPK 98 str., o pačios atsakovės darbuotojos, konstatuotina, jog atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl toks jos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.