Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DLG“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 220 Eur žalos atlyginimo, taip pat penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos į Lietuvą. Atsakovas nurodė galintis atlikti pervežimą, taip pat nurodė 280 Eur pervežimo kainą. Ieškovas patvirtino užsakymą ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakovui pervežimo sutartį Nr. 000116, o atsakovas patvirtino pervežimo sutarties gavimą. Atsakovas nurodė, kad į pakrovimo vietą jis planuoja atvykti rugpjūčio 16 d. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti, ar krovinys jau yra paimtas ir teiravosi, ar pavyks krovinį pristatyti anksčiau. Atsakovas atsakė, kad krovinys nepaimtas, nes siuntėjas paprašė, kad ne vėliau kaip 24 valandos iki atvykimo būtų pateikti transporto priemonės valstybiniai numeriai. Atsakovas taip pat nurodė, kad krovinio pristatyti nepavyks anksčiau kaip 2018 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovui kilo įtarimų, jog atsakovas neturi transporto priemonės šio krovinio pervežimui, o dar tik ieško, kas galėtų tai padaryti, todėl ieškovas patikrino www.cargo.lt puslapio skelbimus ir pamatė, kad ieškovas yra įdėjęs skelbimą krovinio pervežimui su pakrovimu rugpjūčio 17 arba 20 dieną. Krovinio apibūdinimas ir pervežimo maršrutas skelbime atitiko ieškovo užsakymą. Anot ieškovo, ši aplinkybė patvirtina, kad susirašinėjimo su ieškovu metu atsakovas nebuvo įsitikinęs, ar galės įvykdyti ieškovo užsakymą, nes nebuvo radęs vežėjo užsakymui vykdyti. 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas suteikti informaciją apie užsakymo vykdymą, tačiau atsakovas paaiškino, kad jis vis dar nežinantis, kurią dieną atvyks į pasikrovimą, nurodė, kad krovinį pristatys iki rugpjūčio 27 d. Ieškovas atsakovui paaiškino, kad krovinys privalo būti paimtas 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir pristatytas ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 24 d., o jeigu šių sąlygų atsakovas įvykdyti negali, tuomet ieškovas nurodė ieškosiantis kito vežėjo ir išlaidų pareikalausiantis iš atsakovo. Anot ieškovo, atsakovas pareiškė, kad už kito vežėjo paslaugas neapmokės ir pasiūlė teikti pretenziją už transporto priemonės nepateikimą pagal pervežimo sutartį. Vėliau atsakovas nurodė, kad gali padaryti nuolaidą už vėlavimą, tačiau ieškovas susirado kitą vežėją krovinio pervežimui, todėl sutartį su atsakovu nutraukė. Ieškovo surastas vežėjas krovinį sutiko nuvežti už 500 Eur užmokestį ir pristatė krovinį 2018 m. rugpjūčio 23 d. Anot ieškovo, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs įsipareigojimus, šio krovinio pervežimas ieškovui būtų kainavęs 280 Eur, todėl visas išlaidas, viršijančias 280 Eur, ieškovas laiko nuostoliais, kurie priteistini iš atsakovo.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovo atstovas pateikė pavyzdinį pervežimo sutarties Nr. 000116 tekstą ir apie tai informavo atsakovo atstovą. Sutarties data ir transporto priemonės pateikimo data pagal sutartį yra 2018 m. rugpjūčio 14 d., sutartyje nurodyti vykdymo terminai bei krovinio aprašymas neatitiko realiai aptartų sąlygų, todėl šalys tęsė susirašinėjimą. Atsakovo teigimu, derybų pradžioje buvo kalbama apie keturias nepilnas paletes krovinio (laminatas), tačiau sutartyje įrašytas papildomas krovinys – grindjuostės, kurios yra ilgesnės negu paletė. Atsakovas nurodė, kad nebūdamas tikras dėl galimybių įvykdyti pervežimą nurodytomis sąlygomis, sutarties nepatvirtino nei parašu, nei įmonės antspaudu, tačiau geranoriškai bendradarbiavo, siekdamas pasiūlyti ieškovui priimtiną vykdymo būdą. 2018 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas atsiuntė siuntėjo atstovo kontaktus, kuriais turėtų susisiekti terminalo darbuotojas dėl krovinio paruošimo. Terminalo darbuotojams susisiekus su ieškovo nurodytu siuntėju, terminalo darbuotojui nurodyta, kad krovinys negali būti paruoštas iš anksto nenurodžius transporto priemonės numerio. Atsakovo teigimu, ieškovas jo neinformavo apie pakrovimo sąlygas, todėl atsakovas negalėjo vykdyti užsakymo, nes automobilio numeris galėjo būti žinomas tik pakrovimo dieną. Paaiškėjus, kad krovinio negalima bus paimti su terminalo transporto priemone, šalys iš naujo pradėjo derybas dėl kitų krovinio pervežimo sąlygų, t. y. krovinio paėmimo nepasitelkiant terminalo transporto priemonės, tačiau krovinį pristatant dieną vėliau. Nesutikdamas su vėlesniu krovinio pristatymu, ieškovas pats ėmėsi ieškotis transporto priemonės. Atsakovo nuomone, tarp šalių susiklostę santykiai laikytini ikisutartiniais, o ieškovo pateikta sutartis nelaikytina sudaryta, nes nepasiekta susitarimo, nuo derybų pradžios šalys nesutarė dėl krovinio pristatymo terminų, krovinio sudėties, sutartis atsakovo nepasirašyta.

Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (Civilinio kodekso 6.162 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, o tik nurodo važtaraštį, kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą. Tai reiškia, kad dėl vežimo gali būti susitarta ne tik pasirašant šalių bendrai pasirašomą dokumentą, bet ir apsikeičiant raštais, užsakymais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu. Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugpjūčio 13 d. pervežimo sutartis Nr. 000116 sutartis dėl krovinio pervežimo atsakovo nepasirašyta (e. b. l. 19-30). Sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško jos sąlygų įvykdymo, pasirašyta faksu turi tokią pačią juridinę galią kaip originalas. Sutarties vykdytojas (atsakovas) sutarties nepasirašė, todėl tarp šalių kilus ginčui dėl jos sudarymo, būtina įvertinti šalių veiksmus bei jų ketinimus, taip pat nustatyti, ar šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 14-20 dienomis tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl krovinio pervežimo (e. b. l. 6-11, 24-28, 31-46). Iš jo turinio matyti, kad šalys nesutarė dėl krovinio apimties (dėl ieškovo nurodytų sutartyje papildomai pervežtinų grindjuosčių), dėl krovinio atsiėmimo-pristatymo terminų. Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad tolesni atsakovo veiksmai nerodė jo sutikimo sudaryti sutartį ieškovo nurodytomis sąlygomis, t. y. atsakovas sutarties sąlygų neakceptavo. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomi atsakovo veiksmai (pervežimo sąlygų derinimas, stengiantis nepraleisti ieškovo nurodomų užsakymo įvykdymo terminų) gali būti laikomi tik derybomis dėl sutarties sąlygų, o ne pradėjimu vykdyti sutartį. Apibendrinant galima teigti, kad šalys viso susirašinėjimo laikotarpiu tik derėjosi dėl sutarties sąlygų. Bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais (ar kitokia forma) pradėjo sutartį faktiškai vykdyti.

Vadovaujantis CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.808 straipsnio 2 dalimi, vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas yra važtaraštis arba įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tokių įrodymų (kurie patvirtintų ginčo šalių sutarties sudarymą) byloje nėra. Ieškovas krovinio pervežimo sutartį sudarė su kitu vykdytoju (e .b. l. 15-18), ši sutartis pasirašyta abiejų sutarties šalių, patvirtinta vykdytojo antspaudu, kaip to reikalauja sutarties 3.4 punktas. Ieškovas iš esmės nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis sutarties nepasirašė dėl to, kad šalys nebuvo susitarusios dėl visų sutarties sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad tarp šalių buvo susiklostę (tik) ikisutartiniai santykiai, kurių metu susitarimo nepasiekta. Ieškovas savo reikalavimus kildina ne iš ikisutartinių santykių, todėl, neperžengdamas ieškinio reikalavimų, teismas nesprendžia dėl atsakovo atsakomybės iš ikisutartinių santykių (CPK 265 straipsnis). Remiantis nurodytais motyvais, ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas.

Netenkinus ieškinio, ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui iš ieškovo priteisiama 29,35 Eur vertimo išlaidų (e. b. l. 88, 89). Be to, valstybei iš ieškovo priteisiama 6,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DLG“, j. a. k. 126004149, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“, j. a. k. 304686432, 29,35 Eur (dvidešimt devynis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RDK Solutions“, j. a. k. 304686432, 6,99 Eur (šešis eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.