- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- 1-2004-1201/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Virginija Pakalnytė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. A. R. 2024 m. liepos 8 d., apie 8.50 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsisėdo į svetimą, nukentėjusiajam R. A. priklausantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o priėjus R. A. ir pareikalavus pasišalinti iš automobilio, kilusio konflikto metu, matant kitiems asmenims, A. R. kumščiu ne mažiau kaip tris kartus trenkė nukentėjusiajam į veido sritį ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kojas, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. A. fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir viršutinės lūpos gleivinės pažeidimą, taip tyčia nežymiai sutrikdė R. A. sveikatą bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną draugo draugas turėjo juos parvežti namo, nuėjo į parduotuvę „Maxima“, tuomet ėjo link tos vietos, iš kurios juos turėjo paimti. Automobilio, su kuriuo juos turėjo paimti, markės ir modelio nežinojo. Priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, nes galvojo, kad jis yra draugo. Automobilis buvo atrakintas, jis sėdo į vairuotojo pusę, o draugas – į keleivio. Norėjo pajuokauti, jog draugo laukia automobilyje, jokių blogų intencijų neturėjo, su automobiliu nieko nedarė. Konfliktas įvyko, kai atbėgęs nukentėjusysis suprato, kad jie yra automobilyje. Draugas išlipo ir atsiprašė, nukentėjusysis dalinai įlindo į automobilį pro keleivio pusės dureles ir pasilenkęs jam (kaltinamajam) sudavė į veido sritį, praskėlė lūpą, draugas tai matė. Supranta nukentėjusįjį, jei jam taip būtų atsitikę, gal taip pat pasielgtų. Tuomet jis išlipo iš automobilio, norėjo žodžiais aiškintis, bet pernelyg impulsyviai sureagavo, suveikė vyriškas instinktas, apsistumdė. Pripažįsta, kad kumščiu ne mažiau trijų kartų sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tris kartus spyrė į kairę pusę kažkur tarp šlaunies ir kojos, pripažįsta, kad galėjo padaryti poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, viršutinės lūpos gleivinės pažeidimą, kad jo veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą. Pripažįsta, kad sutrikdė viešąją tvarką, padarė sužalojimus. Fizinį smurtą galimai matė nukentėjusiojo kolegės, tiksliai neprisimena. Iš įvykio vietos pabėgo, nes buvo apimtas streso. Pagal jo vertybes ir charakterį, tai nėra teisingas elgesys. Nesutinka, kad įvykio metu buvo apsvaigęs. Buvo su draugais, žiūrėjo krepšinį, vakare (iki 1.00 val. nakties) išgėrė „tris alaus“, tyrėjai pasakė, kad vakare buvo pavartojęs alkoholio, bet įvykio metu buvo visiškai blaivus, viską puikiai prisimena. Po įvykio padarė išvadas, kitą dieną gailėjosi, papasakojo šeimos nariams, krikšto mamai. Iki dabar jaučiasi blogai, kad žmogui sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė viešąją tvarką, nėra agresyvus. „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkelta nuotrauka asmenų, kurie galėjo sukelti konfliktą. Suprato, apie kokį konfliktą rašo, norėjo susisiekti su nukentėjusiuoju, bet jis nenorėjo bendrauti, todėl viskas vyko per tarpininką liudytoją S. V. (S. V.). Jis (kaltinamasis) prisipažino, kad dalyvavo konflikte, norėjo susitaikyti, atlyginti žalą. Tarpininkas paprašė 1 000 Eur, nes nukentėjusysis šlubuoja, atsirado mėlynė ant kojos, pažeidė žmogaus moralę, pasakė, kad nukentėjusysis mėgsta atostogauti, keliauti. Sutiko, kad kažkiek turi sumokėti, siūlė 300 Eur, paskui 500 Eur, paskui susitarė ir dėl 1 000 Eur, bet netiko atsiskaitymas pavedimu. Prašė ir susitikti, ir nukentėjusiojo banko sąskaitos, bet ji nebuvo pateikiama. Norėjo ir į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti pinigus, bet nesuprato, kaip tai padaryti. Po dviejų mėnesių nukentėjusiojo tarpininkas jau prašė 5 000 Eur, tai jam atrodo neadekvati suma. Norėjo išvengti teismo, buvo pasiruošęs sumokėti daugiau, bet 2 000 Eur nukentėjusiojo tarpininkui netiko. Galutinai dėl sumos taip ir nesutarė. Dirba „B.“, jo pajamos siekia 1 400–1 500 Eur atskaičius mokesčius, moka nuomą, daugiau finansinių įsipareigojimų neturi. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka dėl turtinės žalos, yra įsitikinęs, kad nepadarė sužalojimo, dėl kurio reikėtų protezavimo. Įsipareigoja atlyginti tokią neturtinę žalą, kokią nustatys teismas. Gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Laiduotoja yra tėčio sesuo, jo krikšto mama. Nuo pat mažens ji jį augino, yra kaip antra mama, klauso jos patarimų, kartu švenčia įvairias šventes.
3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. A. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jam buvo trauma, būnant 75 metų amžiaus jį šitaip užpuolė, pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje. Pirminės apžiūros pas ekspertus metu nebuvo pažymėtas dantų paslankumas, jie sakė, kad tai ne jų sritis ir reikia eiti pas stomatologus, todėl tik užrašė, kad prakirsta lūpa. Iki šiol ant lūpos yra patinimas, dantis smuktelėjo žemyn, metus laiko leidžiasi sau antibiotikus į dantenas, nes pats yra gydytojas. Dabar dantis yra fiksuotas, bet, ko gero, jį reikės šalinti ir vėl sukti implantą. Jau metai laiko praėjo, bet su tuo dantimi sekasi sunkiai. Jis pats kaip gydytojas žmonėms visada stengiasi išsaugoti nuosavus dantis, nori sau tą patį padaryti. Byloje esančio dantų gydymo plano įgyvendinti nepradėjo, nes tikisi dar išsaugoti savo dantis. Metus prieš įvykį žaidžiant krepšinį patyrė smūgį po nosimi, ten su dantimis ir yra problemos, nuo smūgio dantis nusmuko, dabar karūnėlė yra nušlifuota. 11, 12, 13 dantys yra priekyje, 11 dantis jam buvo implantuotas prieš metus iki įvykio, implantą įsuko jo klinikoje, kartais dantis gydosi joje, kartais – pas draugus. 27 dantis yra šone, nežino, kuo jo gydymas yra susijęs su trauma, matyt, buvo smūgis. Bendradarbė parašė, kad jo dantų pažeidimas yra dėl šios traumos. Tai yra akivaizdu, viskas buvo sumušta, kruvina. Kitas dalykas, jam spardė į koją iš kairės pusės, ji buvo sutinusi, vaikščiojo su ramentais, vartojo medikamentus, įvairius papildus sąnariams. Kraujosruvos buvo ilgokai, savaitę gulėjo lovoje, iki šiol skauda klubo sąnarį. Jis žaidė krepšinį Veteranų lygoje, tris metus iš eilės gaudavo geriausio žaidėjo prizą, o dabar sunkiai eina, nežino, kaip toliau viskas vystysis, su draugais tariasi, ar nereikės keisti klubo sąnario. Iki įvykio problemų su sąnariu neturėjo, sąnario skausmai prasidėjo kitą dieną po įvykio, dabar sunku, lipant laiptais turi pasiremti rankomis. Ankstesnių apklausų metu dėl sąnario nieko nesakė, nes šis dalykas progresuoja, anksčiau dar galėjo paeiti, dabar kas dieną darosi vis sunkiau. Po įvykio dėl kojos ir klubo sąnario buvo konsultacijoje pas šeimos gydytoją, diagnozių nenustatinėjo, neturi tiek daug laiko, turi pakankamai medicininių žinių, gali paskambinti ir pasikonsultuoti su pažįstamais. Gydytojas visas diagnozes rašo į e. sveikatą, reikėtų ten pažiūrėti diagnozę. Dėl medicininių dokumentų – jis yra gydytojas, ne teisininkas, nežino, kas tvarkė medicininius dokumentus. Neseniai teko remontuoti automobilį už 1 500 Eur, nežino, ar tai yra įvykio pasekmė, kažkas jam buvo padaryta. Po įvykio gan ilgą laiką gėrė antidepresantus, juos išrašė šeimos gydytojas Antakalnio poliklinikoje, tai turėtų būti pažymėta e. sveikatoje. Oficialaus nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, nes dirba privačioje klinikoje, S. V. yra jos savininkas, jam paskambino. S. V. sakė, kad bendrauja su kaltinamuoju, kažką minėjo apie sumas, sakė, kad jis atsisakinėja, kad visos pastangos turi tam tikrus įkainius, S. V. tėvas buvo tardytojas, gal jis su advokatais tarėsi. Kaltinamojo atsiprašymai jam skausmų nenuims.
Motyvuojamoji dalis
4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:
5. Kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 8 d. ryte su draugu V. K. ir kitu asmeniu, kurio duomenų nežino, buvo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. Visi buvo pavartoję šiek tiek alkoholinių gėrimų. Prie parduotuvės automobiliu turėjo atvykti to nepažįstamo asmens draugas ir juos tris pasiimti. Nežinojo, kokiu automobiliu jis atvyks, todėl pamatę prie parduotuvės stovintį tuščią atrakintą automobilį, pamanė, kad atvyko tas draugas ir kartu su V. K. į jį įsėdo, nepažįstamas asmuo laukė netoliese. Automobilyje pabuvo labai trumpai, nes prie jo pribėgo vyresnio amžiaus vyras ir atidarė priekines keleivio pusės duris, kur sėdėjo V. K., jis išlipęs atsiprašė, pasakė, kad sumaišė automobilius. Tada vyras per keleivio pusę persisvėrė link vairuotojo pusės, kur jis sėdėjo, ir trenkė ranka jam į veido sritį, sužeidė lūpą. Išlipęs pradėjo su vyru aiškintis, susierzino, nes jam trenkė, išvadino tą vyrą necenzūriniais žodžiais, užsimojo jam ranka, norėjo pataikyti į pakaušį, bet, kiek prisimena, nepataikė. Vyras vėl jam bandė trenkti, bet nepataikė. Tada jis vyrui koja tris kartus spyrė į užpakalį. Visas konfliktas vyko staiga, buvo susierzinęs, supranta, kad nereikėjo trenkti. Iš netoliese esančios odontologijos klinikos išbėgo kelios moterys, pradėjo link jo bėgti ir jis pasišalino. Kitą dieną „Facebook“ grupėje pamatė, kad jo ieško asmuo, su kuriuo įvyko konfliktas. Paskambino nurodytu numeriu, sutarė susitikti su vyro tarpininku. Susitikus jis atsiprašė, pasakė, kad sumaišė automobilius, tuomet jam pasakė, kad sutiktų susitaikyti sumokėjus 1 000 Eur sumą. Šios sumos mokėti nesutiko, kadangi manė, kad ši suma yra neadekvati padarytam sužalojimui (t. 1, b. l. 171–173).
6. Nukentėjusiojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba gydytoju-odontologu. 2024 m. liepos 8 d. į darbą, esantį (duomenys neskelbtini), atvažiavo savo asmeniniu automobiliu, kurį nuolat parkuoja priešais darbo vietą – tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apie 9.00 val. klinikos darbuotoja N. jam pasakė, kad jo automobilio durys yra atidarytos, automobilyje sėdi kažkokie du vyrai. Priėjęs prie savo automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo du ten sėdinčius asmenis, vienas buvo atsidaręs automobilio dureles, iškišęs koją. Priėjęs stumtelėjo sėdintį asmenį, pasakė, kad liptų iš transporto priemonės. Asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Tuomet vienas iš vyrų, apie 30 metų amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais, juodos spalvos šortais, užsidėjęs juodos spalvos kepurę, spyrė jam dešine koja tris kartus į kairės kojos sritį ir dešine ranka trenkė nenustatytą kiekį kartų į nosį, lūpų sritį, dėl ko iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Pajuto fizinį skausmą. Tarp jų įvyko muštynės, bet jis pirmas tikrai netrenkė, jis gynėsi. Kol vyko konfliktas, viena iš jų darbuotojų iškvietė policiją, iki atvykstant pareigūnams, asmenys pasišalino iš įvykio vietos. Po įvykio jam susidarė dantų paslankumas, kurį reikės gydyti iš naujo protezuojant danties implantą, todėl reikš civilinį ieškinį. Automobilį galimai buvo palikęs neužrakintą, apgadinimų nepastebėjo, iš vidaus nieko pavogta nebuvo (t. 1, b. l. 18–20, 33–35).
7. Liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 7 d. vakare susitiko su A. R. ir šio pažįstamu, kurio duomenų nežino, jį matė pirmą kartą, linksminosi, asmeniškai jis alkoholio nevartojo. Paryčiais asmuo, kurio nepažįsta, paskambino savo draugui, jis turėjo atvykti ir išvežioti juos tris po namus. 2024 m. liepos 8 d., apie 9.00 val., laukė, kol juos pasiims iš vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Buvo linksmai nusiteikę, eidami link parduotuvės „Maxima“ aikštelės pamatė užvestą automobilį, kadangi A. R. įlipo į vairuotojo vietą, pagalvojo, kad tai jo pažįstamo automobilis ir įsėdo į keleivio vietą. Nežino, kur tuo metu buvo A. R. draugas. Po akimirkos pamatė vyresnio amžiaus vyrą baltu chalatu, iš jo elgsenos suprato, kad automobilis priklauso jam. Jis išlipo iš automobilio ir apkabinęs per petį vyro mandagiai atsiprašė, sakydamas, kad įvyko nesusipratimas ir kad nepyktų, tačiau vyras baltu chalatu, pasilenkęs per jo sėdynę, kumščiu sudavė smūgį draugui į veido sritį. A. R. išlipo iš automobilio ir įvyko susistumdymas, A. R. susistumdymo metu kelis kartus spyrė tam vyrui į koją, daugiau smūgių nebuvo. Tuomet atbėgo dvi merginos, kurios viską filmavo. A. R. pasišalino iš įvykio vietos, o jis ramiai nuėjo (t. 1, b. l. 150–152).
8. Liudytojos S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad maždaug 4,5 metų dirbo dantų technike odontologijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 8 d., laiko tiksliai nepasakys, išgirdo, kad vyksta kažkoks konfliktas, nubėgusi į kabinetą, kuriame yra langas, pastebėjo, jog jaunesnio amžiaus vaikinas muša klinikoje dirbantį gydytoją R. A.. Ji iškart išbėgo į lauką, kad sustabdytų konfliktą, pribėgusi griebė tam vaikinui už rankos, kad daugiau nesuduotų R. A., pasakė, kad iškvies policiją, tuomet vaikinas pabėgo. Bėgdama paskui vaikiną jį filmavo, kad būtų galima atpažinti. Kiek tiksliai smūgių ir kur sudavė R. A., pasakyti negali, viskas vyko greitai. Vaikinas pasirodė apsvaigęs, nebuvo adekvatus, keikėsi, rodė necenzūrinius gestus. Nematė, dėl ko kilo konfliktas, vėliau sužinojo, kad vaikinas įsibrovė į R. A. automobilį. Iškart po įvykio ant R. A. veido ir rankų matėsi kraujas, atrodė, kad veidas aplink lūpas yra patinęs, o kitą dieną jis atėjo šlubuodamas (t. 1, b. l. 139–141).
9. Liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 8 d., apie 9.30 val., atvyko į odontologijos kliniką, esančią (duomenys neskelbtini), laukė, kol gydytojas ją priims. Stovėjo prie lango, pamatė du vyrus, sėdinčius gydytojo R. A. automobilyje. Klinikoje pas gydytoją R. A. lankosi seniai, todėl žino, kaip atrodo jo automobilis. Tai pamačiusi nustebo, žinojo, kad gydytojas R. A. yra kabinete, todėl nuėjusi jo paklausė, kas sėdi jam priklausančiame automobilyje, jis atsakė, kad niekas neturėtų sėdėti. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad jo automobilyje sėdi du jaunuoliai, vienas sėdėjo priekinėje keleivio pusės vietoje, atsidaręs dureles, o kitas – vairuotojo vietoje. Tai pamatęs R. A. išbėgo į lauką, keleivio vietoje sėdėjęs jaunuolis pabėgo. R. A. įsėdo į automobilį, tuomet jaunuolis ir gydytojas išlipo, jaunuolis priėjo prie R. A. ir pradėjo jį mušti – trenkė jam ir rankomis, ir kojomis, tikslių smūgių pasakyti negali, nes įvykį stebėjo iš kiek tolesnio atstumo, konfliktas kilo dėl to, kad vaikinai įlipo į R. A. automobilį. Iš klinikos išbėgo ten dirbančios merginos, vaikinas, mušęs R. A., pabėgo. R. A. grįžus, ant jo veido ir rankų matėsi kraujas, veidas buvo ištinęs, prakirsta lūpa, taip pat matė, kad jo ranka nubrozdinta (t. 1, b. l. 135–137).
10. Liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba administratore odontologijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 8 d., apie 9.00–09.30 val., išgirdo kolegės N. šauksmą, kad vyksta konfliktas ir lauke muša gydytoją R. A.. Išbėgusi į lauką pamatė, kaip nepažįstamas jaunesnio amžiaus vyras, apsirengęs juodos spalvos bliuzonu, dėvintis kepurę, gydytojui spyrė į koją. S. padavė savo telefoną, kuriuo ji filmavo, kad būtų galima asmenį atpažinti (t. 1, b. l. 131–133).
11. Liudytojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba vadovu odontologijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 8 d., apie 9.15 val., atvykęs į kliniką iš administratorės D. sužinojo, kad klinikoje dirbantį gydytoją R. A. sumušė nepažįstamas asmuo. Jis praeidamas pamatė R. A. kruvinu veidu. Kiti klinikoje buvę asmenys – N. (pažįstama pacientė, buvusi darbuotoja), S. (tuo metu buvusi darbuotoja) – papasakojo, kad du nepažįstami asmenys įlindo į R. A. automobilį, tai pro langą pamatęs R. A. išbėgo į lauką prie savo automobilio išsiaiškinti aplinkybes, po ko buvo sumuštas vieno iš į jo automobilį įlipusių asmenų. Jis prašė įvairių žmonių turimą R. A. sumušusio asmens fotonuotrauką platinti įvairiose grupėse, kad būtų nustatyta to asmens tapatybė. Po kurio laiko A. R. pats susisiekė paskambinęs klinikos telefonu ir jie sutarė susitikti. Į susitikimą 2024 m. liepos 10 d. atvyko A. R. ir V. K., tikslas buvo susitaikyti, pasisiūlė tarpininkauti tarp nukentėjusiojo ir A. R. bei V. K., kad būtų pasiektas susitarimas, jis pasiūlė apmokėti R. A. gydymą, sanatoriją, apmokėti avansu 1 000 Eur, tačiau jie atsisakė, pasiūlyta suma jiems pasirodė per didelė. Jie pripažino, kad toks įvykis buvo, bet sakė, kad visą savaitgalį „gėrė“ ir neva nieko neprisimena (t. 1, b. l. 143–145).
12. 2024 m. liepos 8 d. pareiškimas, kuriame R. A. nurodė, jog 2024 m. liepos 8 d., (duomenys neskelbtini), prie savo automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo du asmenis. Vienas iš asmenų sėdėjo jo automobilyje, priėjęs pasakė, kad išliptų iš transporto priemonės, tuomet vienas iš vyrų sudavė kelis kartus jam į kairę koją ir nenustatytą kiekį smūgių į nosį, dėl ko pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 10–13).
13. 2024 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis pravažiavime tarp odontologijos klinikos, esančios (duomenys neskelbtini), ir prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini). Ant automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išorinių pažeidimų ar įsilaužimo pėdsakų nematyti (t. 1, b. l. 28–31).
14. 2024 m. liepos 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „Screenrecorder-2024-07-08-09-47-24-663“ (2024 m. rugpjūčio 7 d., 8.49–8.52 val.). Vaizdo įraše matyti parduotuvė „Maxima“, šalia stovintis galimai juodos spalvos automobilis, link kurio ateina trys asmenys: pirmasis vyras (toliau – vyras Nr. 1) apsirengęs šviesios spalvos to paties rašto šortus ir marškinėlius. Kitas vyras (toliau – vyras Nr. 2) apsirengęs juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kepurę, šortus. Trečias vyras (toliau – vyras Nr. 3) apsirengęs rožinės spalvos marškinėlius. Apie 8.49 val. vyras Nr. 2 prieina prie stovinčio automobilio vairuotojo pusės durelių, jas atidaręs atsisėda į automobilį. Į keleivio vietą atsisėda vyras Nr. 1. Apie 8.51 val. matyti iš kairės pusės bėgantis vyras (toliau – vyras Nr. 4), apsirengęs baltos spalvos chalatu, jam pribėgus, iš automobilio iš karto išlipa vyras Nr. 1 ir nueina. Vyras Nr. 4 pasilenkęs žiūri į automobilio saloną, iš vairuotojo pusės išlipa vyras Nr. 2, pradeda eiti link vyro Nr. 4 ir jį puola rankomis, vyras Nr. 4 ginasi. Vyras Nr. 2 dešine ranka trenkia vyrui Nr. 4 galimai į galvos sritį, tuomet vėl užsimoja dešine ranka ir galimai trenkia. Matyti, kaip vyras Nr. 4 užsimojęs ranka trenkia vyrui Nr. 2. Tuomet vyras Nr. 2 užsimoja dešine ranka ir vėl galimai trenkia vyrui Nr. 4 į galvos sritį. Vyrai susistumdo ir vyras Nr. 2 dešine koja tris kartus trenkia vyrui Nr. 4 į kojas, šis bando atsitraukti. Apie 8.52 val. iš kairės pusės matyti ateinančios dvi moterys (t. 1, b. l. 49–54).
15. 2024 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. liepos 8 d. vaizdo įrašas „refsDCKS“ ir nustatyta, kad filmuojama lauke, matomi automobiliai ir pastatai. Matoma, kad asmuo, kuris filmuoja, vejasi vyrą, kuris yra apsirengęs tamsiai rudos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos kepurę, tamsiai mėlynos spalvos trumpus šortus ir avi baltos spalvos kojines bei tamsios spalvos batus. Bėgdamas vyras rodo vidurinį pirštą (t. 1, b. l. 38–41).
16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. liepos 9 d. specialisto išvada Nr. G 2080/2024 (01), iš kurios matyti, kad R. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje ir viršutinės lūpos gleivinės pažeidimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. liepos 8 d. Panašus sužalojimų makromorfologinis vaizdas nurodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius nukentėjusiajam, visumoje jie nėra būdingi gynybai ar savęs žalojimui. R. A. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 106–107).
17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. G 2349/2024 (01), iš kurios matyti, kad 2024 m. liepos 9 d. apžiūros metu R. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje ir viršutinės lūpos gleivinės pažeidimas, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išorinių mechaninių sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 113–114).
18. UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikos 2024 m. liepos 10 d. išrašas, kuriame nurodyta, kad R. A. po 2024 m. liepos 8 d. patirtos traumos skundžiasi 13, 12, 11, 27 dantų skausmais. Nustatytos intraoraliai kraujosruvos vidinėje lūpos pusėje kairėje ir dešinėje pusėse, dantenų patinimas priekinių dantų srityje ir kairės pusės galinių dantų srityje; 11 danties srityje stebimas implantuoto danties su metalo vainikėliu 1–2 laipsnio paslankumas; dalinis 12, 13 dantų išnirimas, 1–2 laipsnio paslankumas, jautrumas šalčio testui ir perkusijai; 27 danties dalinis išnirimas, 2–3 laipsnio paslankumas, jautrumas perkusijai; zonduojant gilios kišenės, kraujuoja. Vertinat panoraminę rentgeno nuotrauką, stebimas uždegimas aplink 11 danties implantą, kaulo rezorbcija ties 11 danties implantu ir 27 dantimi. Išplatėjęs periodonto plyšys ties 12, 13, 27 dantimis. Rekomenduojamas gydymas: PBH kas 6 mėnesius; 12, 13 dantų įtvėrimas, atsiradus endodontinėms komplikacijoms, indikuotinas kanalų gydymas ir protezavimas metalo keramikos vainikėliais; 11 implanto šalinimas ir vienmomentė implantacija, protezavimas metalo keramikos vainikėliu; 27 danties šalinimas, implantacija su sinuso pakėlimu ir dirbtiniu kaulu, protezavimas metalo keramikos vainikėliu (t. 1, b. l. 90, 101, 112).
19. 2024 m. gruodžio 3 d. specialisto paaiškinimų protokolas, iš kurio matyti, kad specialistas S. L. paaiškino, jog iš papildomai pateiktų odontologijos klinikos medicininių dokumentų matyti, jog R. A. nustatyta intraoraliai kraujosruvos vidinėje viršutinės lūpos pusėje iš kairės ir dešinės, 11 danties su metalo keramikos vainikėliu paslankumas, 12 ir 13 dantų 1, 2 laipsnio paslankumas, išnirimas, 27 danties 2, 3 laipsnio dalinis išnirimas, zonduojant gilios kišenės, kraujuoja, iš atliktos RO: aplink 11 danties implantą uždegimas, kaulo rezorbcija ties 11 danties implantu ir 27 dantimi, išplatėjęs periodonto plyšys ties 12, 13, 27 dantimis. Kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dantų panirimas, jeigu trauminės kilmės, būtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Danties implanto panirimas kaip sužalojimas nevertinamas (t. 1, b. l. 116).
20. 2025 m. vasario 24 d. specialisto paaiškinimų protokolas, iš kurio matyti, kad specialistas S. L. paaiškino, jog negalima kategoriškai atsakyti į klausimą, ar nurodomi dantų sužalojimai galėjo atsirasti aptariamo įvykio metu, kadangi nustatyti dantų panirimai galėjo susiformuoti dėl išreikštos burnos patologijos, t. y. kaulo rezorbcijos (sunykimo), periodonto pakitimų – išplatėjęs periodonto plyšys, apie pakenktus dantis susiformavusios gilios kišenės, dantys buvo gydyti. Dantų išnirimai galėjo atsirasti tiek dėl mechaninės traumos, tiek dėl išreikštos burnos ertmės (dantų, kaulo, periodonto) patologijos (t. 1, b. l. 119).
21. 2024 m. rugsėjo 4 d. A. R. el. laiškas tema „Sužeidimas po įvykio“, iš kurio matyti kaltinamojo atsiųsta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas viršutinės lūpos sužeidimas (t. 1, b. l. 174–175).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
22. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, Nr. 2K-3-489/2018 ir kt.).
23. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi būti šalinama kaltinimo aplinkybė, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens būsena nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-693/2019, Nr. 2K-49-495/2022, Nr. 2K-251-1214/2024 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju A. R. apsvaigimo nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu faktas nėra įrodytas objektyviais duomenimis, t. y. alkoholio kiekis nei jo iškvėptame ore, nei kraujyje tikrintas nebuvo, nes kaltinamasis iš įvykio vietos nedelsiant pasišalino. Kitų byloje surinktų duomenų, teismo vertinimu, nepakanka neginčijamai išvadai dėl jo apsvaigimo padaryti. Apklausos teisme metu kaltinamasis paaiškino, kad įvykio išvakarėse (iki 1.00 val.) išgėrė „tris alaus“, tačiau ryte jau nebebuvo apsvaigęs, viską puikiai prisimena. Kaltinamojo draugas liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2024 m. liepos 7 d. vakare linksminosi su A. R. ir dar vienu asmeniu, vis tik nei išgerto alkoholio kiekio, nei besilinksminusių asmenų būsenos nedetalizavo, tik tvirtino pats alkoholio nevartojęs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis teigė, kad į jam priklausančią transporto priemonę įlipę asmenys (A. R. ir V. K.) buvo akivaizdžiai neblaivūs, liudytojos S. M. teigimu, A. R. jai pasirodė apsvaigęs, buvo neadekvatus, keikėsi, rodė necenzūrinius gestus, tačiau tokie duomenys, teismo vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu neabejotinam asmens apsvaigimo nuo alkoholio faktui nustatyti, nei nukentėjusysis, nei liudytoja nenurodė, kokie konkretūs neblaivumo požymiai jiems leido spręsti apie kaltinamojo neblaivumą (alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ar pan.). Tai, kad A. R. vartojo necenzūrinius žodžius ir rodė nepadorius gestus, apsvaigimo būsenos savaime patvirtinti negali, nes tokiu elgesiu gali pasižymėti ir blaivus asmuo. Negana to, šiuo atveju reikšminga nustatyti ir tai, ar kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Vertinant kaltinamojo paaiškinimus pastebėtina, kad savo neteisėto elgesio motyvu jis nenurodė apsvaigimo, jo teigimu, jis tiesiog pernelyg impulsyviai sureagavo į nukentėjusiojo veiksmus, veikė vedamas vyriško instinkto, iš įvykio vietos pabėgo, nes buvo apimtas streso. Taigi teismas, visas abejones vertindamas kaltinamojo naudai, neturi pagrindo spręsti, kad A. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (koks buvo jo apsvaigimo laipsnis), juo labiau, kad toks apsvaigimas turėjo įtakos jo apsisprendimui panaudoti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį R. A., todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, o taip pat ir nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tai jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi.
24. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. R., būdamas viešoje, visiems prieinamoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (netoli parduotuvės „Maxima“), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis konflikto, kilusio dėl jo paties neteisėto elgesio (įsėdimo į nukentėjusiojo transporto priemonę be šio žinios ir sutikimo), metu kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kojas. Tokių smūgių sudavimo faktą įrodo kaltinamojo parodymai ir vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taigi, panaudodamas fizinį smurtą viešoje vietoje, kaltinamasis pasirinko moralės požiūriu nepriimtiną elgesio modelį, šokiravo aplinkinius ir taip pademonstravo nepagarbą jiems.
25. Tai, kad nagrinėjamu atveju kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jo elgesys, t. y. smūgių sudavimas, sutrikdė aplinkinius, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad po jo smurtinių veiksmų iš netoliese esančios odontologijos klinikos išbėgo kelios moterys, kurios bėgo link jo, tai patvirtino ir kartu su kaltinamuoju įvykio dieną buvęs draugas liudytojas V. K.. Odontologijos klinikoje įvykio dieną dirbusios darbuotojos apklausų metu nurodė mačiusios ir įsikišusios į tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykstantį konfliktą. Liudytoja S. M. paaiškino, kad 2024 m. liepos 8 d. išgirdo vykstantį konfliktą, pro langą pastebėjo jaunesnio amžiaus vaikiną mušant gydytoją R. A., ji iškart išbėgo į lauką, griebė vaikinui už rankos, kad šis nesuduotų R. A., vaikinas nebuvo adekvatus, keikėsi, rodė necenzūrinius gestus (ką patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas). Įvykio dieną odontologijos klinikoje taip pat dirbusi liudytoja D. M. nurodė išgirdusi kolegės S. M. šauksmą apie lauke mušamą R. A., ji išbėgo į lauką, matė jaunuolį spiriant nukentėjusiajam į kojas, kolegei padavė telefoną, kad būtų galima užfiksuoti ir atpažinti smurtaujantį asmenį. Odontologijos klinikos klientė liudytoja N. P. taip pat patvirtino mačiusi smurto prieš R. A. panaudojimo faktą, išbėgusias į lauką klinikos darbuotojas. Liudytojų teigimu, po įvykio ant R. A. veido ir rankų matėsi kraujo pėdsakai, atrodė, kad veidas aplink lūpas buvo patinęs, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad fizinis smurtas buvo panaudotas pašalinių asmenų akivaizdoje, o odontologijos klinikos darbuotojų bei klientų dėmesio pritraukimas, sutrikdytas darbas, būtina policijos pareigūnų pagalba neabejotinai rodo, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta. Taip pat byloje nustatyta ir tai, kad dėl neteisėtų A. R. veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis jautė fizinį skausmą, dėl to byloje ginčas nekilo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. A. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje ir viršutinės lūpos gleivinės pažeidimas – galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. liepos 8 d., suduodant smūgius nukentėjusiajam.
26. Šioje situacijoje nekyla abejonių ir dėl būtinojo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Kaltinamasis A. R. neabejotinai suvokė, kad jo veiksmai peržengia privataus konflikto ribas ir viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą jis ne tik daro žalą kito asmens sveikatai, bet ir demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, kaltinamasis neabejotinai numatė ir tai, kad bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, bet vis tiek savo elgesio nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu A. R. apibūdino ir nukentėjusiojo elgesį iki smūgių sudavimo – jo draugui atsiprašius nukentėjusiojo dėl sėdėjimo jam priklausančiame automobilyje, nukentėjusysis pro automobilio keleivio dureles iš dalies įlindo į automobilį ir pasilenkęs sudavė kaltinamajam į veido sritį, šios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše, pavadinimu „Screenrecorder-2024-07-08-09-47-24-663“ (01:51 min.), apie tai liudijo ir V. K., kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikė fotonuotrauką su tam tikru lūpos sužalojimu. Vis tik A. R. pripažino, kad sureagavo neproporcingai susidariusiai situacijai, teigė, kad jeigu jam taip būtų atsitikę, galbūt ir jis būtų elgęsis taip kaip nukentėjusysis, smūgių sudavimas R. A. į veido sritį ir į kojas, kaltinamojo teigimu, nebuvo pagrįsti, jis neturėjo taip elgtis. Taigi kaltinamasis iš esmės sutiko, kad smurtavo nesant tam pateisinamos priežasties.
27. Įvertinus A. R. veiksmų paskatas, jo veiksmų pobūdį, įvykio vietos specifiką, kitas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nes jis ne tik sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau tuo pačiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas
20. Teisiamojo posėdžio metu pateiktas galimos laiduotojos G. R.-S. prašymas atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jos atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamasis pateikė to paties pobūdžio prašymą.
21. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
22. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: A. R. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nukentėjusiojo atsiprašė, pademonstravo siekį atlyginti jam padarytą žalą, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, visgi kaltinamasis įsipareigojo atlyginti teismo priteistą žalos dydį, išreiškė ketinimą tam tikrą žalos dalį pervesti į teismo depozitinę banko sąskaitą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. R. yra jauno – 33 metų – amžiaus, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka per paskutinius vienerius metus baustas tris kartus, visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Kaltinamasis nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba. Iš byloje esančios A. R. buvusios darbovietės UAB „B.“ pateiktos charakteristikos matyti, kad jis dirbo vadybininku, charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas, iniciatyvus darbuotojas, gebantis savarankiškai priimti sprendimus, operatyviai reaguoti į iškilusias problemas, vadovybės vertinamas kaip patikimas, sąžiningas ir darbštus specialistas, nurodyta, kad jo darbo metu neužfiksuota jokių drausminių nuobaudų ar netinkamo elgesio atvejų. Šiuo atveju A. R. po įvykio prisiėmė savo neteisėto elgesio pasekmes, pats susisiekė su nukentėjusiuoju (pastarojo atstovu prisistačiusiu asmeniu) dėl įvykusio konflikto, dėl savo elgesio gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, siekė atlyginti padarytą žalą ir susitaikyti. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos, o teismo nustatyta žala nukentėjusiajam bus atlyginta. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas turėjo tinkamą auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas, gali padaryti jam reikiamą teigiamą įtaką. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. R. visiškai atlygins padarytą žalą, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
23. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).
24. Laiduotoja siekianti būti G. R.-S. teisme paaiškino, kad yra kaltinamojo teta (tėvo sesuo) ir krikšto mama, tarp jų nuo pat kaltinamojo gimimo yra susiformavęs artimas ryšys. Jos teigimu, nuo pat mažens A. R. yra linksmas, optimistas, niekada nepasižymėjęs agresija, sportuojantis, krepšinį jis žaidžia ir suaugęs. Jie dažnai susiskambina, susitinka ne vieną kartą per mėnesį, važiuoja pas močiutę, per šeimos susitikimus eina pasivaikščioti. Apie įvykį A. R. jai papasakojo vasaros pabaigoje, sakė, kad susistumdė, bandė atsiprašyti, sumokėti, jam buvo baisu, nes niekada neturėjo reikalų su teisėsauga. Prašyme perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą G. R.-S. nurodo, kad kartu su kaltinamuoju aptarė įvykusią situaciją, jos priežastis, neigiamai vertino jo veiksmus, sūnėnas gailėjosi, kad nesusivaldė. A. R. padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio, po įvykio nebevartoja alkoholio, kad nebūtų jokių galimybių tokiam įvykiui atsitikti. G. R.-S. mano, kad turi galimybę daryti teigiamą įtaką A. R., nes jie yra labai artimi, jis klauso jos patarimų, ji žino visas jo problemas. Sutinka laiduoti vienerių metų terminui, nes yra tikra, kad toks įvykis daugiau nepasikartos. Prašo laidavimą skirti be užstato, kadangi yra trijų vaikų mama, vienas vaikas yra nepilnametis, ji gauna vidutinį darbo užmokestį, dalį pajamų skiria labdarai. Galėtų sumokėti 500 Eur užstatą, jeigu to reikėtų.
25. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad G. R.-S. nuo 2001 m. gegužės 11 d. dirba projekto konsultante UAB „P.“. Darbovietės pateiktoje charakteristikoje ji yra apibūdinama kaip atsakinga ir patikima darbuotoja, turinti analitinį mąstymą, sugebanti dirbti komandoje, galinti sėkmingai ir savarankiškai spręsti kilusias problemas, yra kritiška, atvira, kantri, stabili ir patikima darbuotoja. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja nurodė taip pat savanoriaujanti „Lietuvos Caritas“. Ji ištekėjusi, augina tris vaikus, yra neteista, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka bausta septynis kartus, visos paskirtos baudos sumokėtos. Pažymėtina, kad G. R.-S. baustumas administracine tvarka vertintinas neigiamai, vis dėlto šį kartą teismas šių aplinkybių nepripažįsta reikšmingesnėmis nei visos kitos išdėstytosios ir nagrinėjamu atveju nelaiko jų užkertančiomis kelią taikyti laidavimo institutą.
26. Iš A. R. ir G. R.-S. teiktų paaiškinimų matyti, kad nors jie negyvena kartu, tačiau nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, švenčia šeimos šventes, rūpinasi vienas kito gerove, tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės, leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.
27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant G. R.-S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato. Pažymėtina ir tai, kad prokurorė prašė skirti kaltinamajam A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, vis tik, teismo vertinimu, tokia priemonė šiuo atveju nėra būtina, nes baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie anksčiau pasireiškusį kaltinamojo smurtinį elgesį, laiduotoja nurodė, kad jos sūnėnas tokiu elgesiu nepasižymi, jis pats tokį savo elgesį vertino kritiškai, yra teisiamas pirmą kartą, dėl panašaus pobūdžio veiksmų nėra baustas ir administracine tvarka.
V. Civilinis ieškinys
31. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodyta, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, baigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-128-489/2020).
32. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
33. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. A. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 95) dėl nusikalstama veika padarytos 10 000 Eur žalos (6 000 Eur turtinės ir 4 000 Eur neturtinės žalos) atlyginimo.
34. Turtinę žalą nukentėjusysis iš esmės grindžia dantų gydymo išlaidomis, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikos parengtu 2024 m. rugpjūčio 1 d. dantų protezavimo planu (t. 1, b. l. 89). Iš jo turinio matyti, kad sudarytas minimalus dantų protezavimo/gydymo planas kramtymo funkcijai iki patirtos traumos atstatyti, kurį sudaro: danties Nr. 11 implanto šalinimas/išsukimas (240 Eur); burnos higiena prieš gydymą (100 Eur); žaizdos siuvimas po implanto pašalinimo/siūlų išėmimas (230 Eur); medikamentinis dantenų gydymas po implanto šalinimo (230 Eur); dantų Nr. 13, 12 periodonto gydymas (270 Eur); dantų Nr. 13, 12 įtvėrimas/sušinavimas (200 Eur); dantų Nr. 13, 12 endodontinis gydymas su plombomis (600 Eur); danties Nr. 11 implantacija su keramikos vainikėliu (1 300 Eur); danties Nr. 27 šalinimas (100 Eur); po danties pašalinimo žaizdos siuvimas/siūlų išėmimas (230 Eur); danties Nr. 27 protezavimui reikalinga sinuso pakėlimo operacija (1 200 Eur); danties Nr. 27 implantacija su keramikos vainikėliu (1 300 Eur). Byloje esančios specialisto išvados Nr. G 2080/2024 (01) ir Nr. G 2349/2024 (01) patvirtina, kad R. A. kaltinamojo neteisėtais veiksmais, be kita ko, padarytas viršutinės lūpos gleivinės pažeidimas, apie kitus burnos ertmės sužalojimus nenurodoma. Nukentėjusysis dėl dantų skausmo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos kliniką, kur jam 2024 m. liepos 10 d. buvo nustatytos intraoraliai kraujosruvos vidinėje lūpos pusėje kairėje ir dešinėje pusėse, dantenų patinimas priekinių dantų srityje ir kairės pusės galinių dantų srityje; 11 danties srityje stebėtas implantuoto danties su metalo vainikėliu 1–2 laipsnio paslankumas; dalinis 12, 13 dantų išnirimas, 1–2 laipsnio paslankumas, jautrumas šalčio testui ir perkusijai; 27 danties dalinis išnirimas, 2–3 laipsnio paslankumas, jautrumas perkusijai; zonduojant gilios kišenės, kraujuoja. Vertinat panoraminę rentgeno nuotrauką, stebėtas uždegimas aplink 11 danties implantą, kaulo rezorbcija ties 11 danties implantu ir 27 dantimi. Išplatėjęs periodonto plyšys ties 12, 13, 27 dantimis. Specialistas S. L., susipažinęs su šiomis išvadomis, įvertino, kad dantų panirimas, jeigu jis būtų trauminės kilmės, būtų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o danties implanto panirimas, jo teigimu, kaip sužalojimas nevertinamas. Papildomai teikdamas paaiškinimus specialistas S. L. nurodė, kad šiuo atveju negalima kategoriškai teigti, jog nurodomi dantų sužalojimai galėjo atsirasti aptariamo įvykio metu, kadangi nustatyti dantų panirimai galėjo susiformuoti dėl išreikštos burnos patologijos, t. y. kaulo rezorbcijos (sunykimo), periodonto pakitimų – išplatėjęs periodonto plyšys, apie pakenktus dantis susiformavusios gilios kišenės bei dantys buvo gydyti. Taigi, specialisto teigimu, dantų išnirimai galėjo atsirasti tiek dėl mechaninės traumos, tiek dėl išreikštos burnos ertmės (dantų, kaulo, periodonto) patologijos.
35. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. A., kuris pats dirba gydytoju odontologu toje pačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikoje, paaiškino, kad 11, 12, 13 dantys yra priekyje, 11 dantis jam buvo implantuotas prieš metus iki įvykio ir po įvykio smuktelėjo žemyn, leidžiasi sau antibiotikus į dantenas, stengiasi išsaugoti turimus dantis, bet turbūt šį dantį reikės šalinti ir vėl sukti implantą, nes situacija negerėja, 27 dantis, nukentėjusiojo teigimu, yra šone, nukentėjusysis nežinojo, kuo šio danties gydymas yra susijęs su nusikalstama veika, nurodė, kad, matyt, buvo smūgis. Vertindamas su turtinės žalos faktu ir jos dydžiu susijusias aplinkybes, teismas pastebi, kad šioje byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologijos klinikos 2024 m. liepos 10 d. išraše nurodyti dantų sužalojimai atsirado būtent dėl kaltinamojo A. R. neteisėtų veiksmų, kadangi, kaip nurodė specialistas, minėti sužalojimai gali būti ir nukentėjusiojo R. A. turimos išreikštos burnos ertmės (dantų, kaulo, periodonto) patologijos padarinys. Matyti, kad specialistas, vertindamas nukentėjusiojo pateiktus su dantų sužalojimais susijusius medicininius dokumentus, šio sveikatos sutrikdymo tiesiogiai su kaltinamojo smurtiniais veiksmais nesusiejo, jokie su dantų pažeidimu susiję sužalojimai jam nėra inkriminuoti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis R. A. teisme nurodė, jog prieš metus iki įvykio, žaidžiant krepšinį, patyrė smūgį po nosimi, ten su dantimis ir yra problemos. Be to, nukentėjusysis pripažino ir tai, kad byloje esančio dantų gydymo plano įgyvendinti nepradėjo, nes dar tikisi išsaugoti savo dantis. Taigi akivaizdu, kad R. A. objektyviai dar nepatyrė jokios turtinės žalos. Pastebėtina, kad nėra duomenų ir apie tai, kad artimoje ateityje jis ketina realizuoti dantų gydymo plane nurodytus veiksmus, kas lemtų ir tam tikras su gydymu susijusias faktines išlaidas. Į teismo užduotą su tuo susijusį klausimą nukentėjusysis tiksliai neatsakė, pasikartodamas, kad nori išsaugoti savo dantis. Įvertinus šių aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje jis negali būti tenkinamas.
36. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis R. A., teisiamojo posėdžio metu kalbėdamas apie patirtą žalą, nurodė, kad iš karto po įvykio jam atsirado problemos su klubo sąnariu ir jį galimai reikės keisti, tačiau šiuo metu geria papildus ir vis dar tikisi, kad klubo sąnarys atsistatys. Vis tik nukentėjusysis negalėjo atsakyti, ar jam buvo nustatyta kokia nors su klubo sąnario problemomis susijusi diagnozė (teigė, kad diagnozių šiuo metu nenustatinėja, nes neturi tiek laiko ir norėtų, kad viskas būtų taip, kaip buvo), kada lankėsi pas gydytoją šiuo klausimu ir koks buvo tokių apsilankymų rezultatas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis buvo ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (tiek iš karto po įvykio, tiek ir praėjus keliems mėnesiams), tačiau jokių aplinkybių dėl klubo sąnario skausmų nenurodė, jų nenurodė ir savo civiliniame ieškinyje, dėl to priteisti jam kokią nors žalą neprašė. Teismas suteikė nukentėjusiajam R. A. galimybę pateikti turimus (jei tokius turi) medicininius dokumentus, patvirtinančius jo nurodomas sveikatos problemas, nes dvejose specialisto išvadose, gautose ikiteisminio tyrimo metu, jos užfiksuotos nebuvo, vis tik jokių dokumentų nukentėjusysis teismui nepateikė. Taigi teismas šiuo metu neturi jokio objektyvaus pagrindo vertinti nukentėjusiojo R. A. nurodomo sveikatos sutrikimo (klubo sąnario skausmų) kaip nusikalstamos veikos pasekmės.
37. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika.
38. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. A. pareikštame civiliniame ieškinyje prašoma atlyginti 4 000 Eur neturtinę žalą, grindžiamą tuo, kad po įvykio nukentėjusysis jaučia nuolatinę įtampą, atsirado psichologinė fobija įvykio pasikartojimui, sutriko miegas, dėl ko vartoja vaistus, dėl psichologinės būklės turėjo kreiptis į gydytojus, pablogėjo santykiai aplinkoje, komunikacija. Teisme jis paaiškino, kad dėl smūgių viskas buvo sumušta, kraujavo iš burnos, iki šiol ant lūpos yra patinimas, suspardyta koja buvo sutinusi, kraujosruvos matėsi ilgokai, savaitę gulėjo lovoje, vaikščiojo su ramentais, iki šiol sunku judėti, vartojo antidepresantus, oficialiai nedarbingas nebuvo, susitarė su odontologijos klinikos, kurioje dirba, savininku.
39. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamasis nustatytus sužalojimus padarė tyčiniais smurtiniais veiksmais (smūgiavo rankomis ir kojomis). Nukentėjusysis R. A. neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, buvo sutrikdyta jo įprasta darbinė veikla bei laisvalaikis. Teismas sutinka, kad dėl patirtų smūgių į veido sritį ir kojas, nukentėjusiajam buvo patinusi lūpa, pažeista jos gleivinė, ant kairės šlaunies buvo 8,5x7,5 cm dydžio kraujosruva, kuri galėjo matytis pakankamai ilgą laiką (t. 1, b. l. 75–76), kojos sužalojimas galėjo apsunkinti nukentėjusiojo judėjimą, asmuo turėjo dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, objektų tyrimus ir šios aplinkybės sukėlė jam nepatogumus. Dalis padarytų sužalojimų buvo matomose kūno vietose – veide, kraujavo, o tai neabejotinai galėjo jam sukelti ir nepasitikėjimo jausmą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, yra keliamas klausimas tik dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti šiam klausimui reikšmingas bylos aplinkybes.
40. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl R. A. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo baudžiamosiose bylose, kai nukentėjusiesiems yra nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebėtina, kad jie svyruoja nuo 500 Eur iki 1 500 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-232-898/2025, Nr. 1A-296-1058/2023, Nr. 1A-219-851/2022, Nr. 1A-138-1035/2022, Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-148-879/2021, Nr. 1A-198-768/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-191-417/2024, Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-719/2020, Nr. 2K-256-648/2022, Nr. 2K-21-697/2022, Nr. 2K-188-303/2023, Nr. 2K-29-648/2023, Nr. 2K-63-942/2023, Nr. 2K-207-628/2023 ir kt.).
41. Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz., nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-1058/2023). Nagrinėjamu atveju, nors nukentėjusysis ir nurodė, jog smurtinių veiksmų pasekmes jaučia pakankamai ilgai (iki šiol), tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė ir tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl 4 000 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis ir turi būti mažinamas. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Išskirtinės aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra nustatytos.
42. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl A. R. veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie būtų ilgam sutrikdę jo veiklos produktyvumą. Nors nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jam sutriko miegas, dėl savo psichologinės būklės turėjo kreiptis į gydytojus, šeimos gydytojo paskyrimu vartojo antidepresantus, tačiau teismui byloje paskelbus pertrauką šias aplinkybes patvirtinantiems medicininiams dokumentams pateikti, R. A. tokia galimybe nepasinaudojo, teisme jokie dokumentai nebuvo gauti, pats nukentėjusysis į po pertraukos vykusį teisiamąjį posėdį neatvyko. R. A. nepateikė duomenų, kad būtų gydęsis dėl patirto sukrėtimo, kad ilgą laiką būtų neatsigavęs psichologiškai ar kad jo emocinė pusiausvyra dėl panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, kad įvykio metu patirti išgyvenimai bei fiziniai sužeidimai turėjo ar turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui. Teisme nukentėjusysis nurodė ir tai, kad po įvykio jis savaitę gulėjo, nes negalėjo paeiti, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti, vis tik nedarbingumo pažymėjimas R. A., kaip pats nurodė, išduotas nebuvo, o iš liudytojos S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis kitą dieną atėjo į darbą (šlubuodamas). Nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas ir paties nukentėjusiojo elgesys įvykio metu. Kaip jau nurodyta nuosprendžio 26 punkte, šiuo atveju negalima spręsti, kad nukentėjusysis R. A. buvo netikėtai užpultas. Teismas jokiu būdu neneigia to, kad A. R., sėdėdamas svetimame (nukentėjusiajam priklausančiame) automobilyje be šio leidimo ir žinios elgėsi neteisėtai ir šiam pareikalavus privalėjo nedelsiant pasišalinti, vis tik nukentėjusysis nelaukė lauke, kol jam nepažįstami asmenys pasišalins iš transporto priemonės, nesikreipė pagalbos, neskambino policijai, o pasirinko kitą elgesio variantą – įlįsti į automobilį pro priekines keleivio pusės dureles ir pats atlikti tam tikrus veiksmus prieš kaltinamąjį. Tai nepateisina A. R. nusikalstamo elgesio, vis tik leidžia spręsti, kad nukentėjusysis galėjo tikėtis toliau seksiančio konflikto.
43. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad 4 000 Eur neturtinės žalos dydis šioje situacijoje neatitinka vyraujančios teismų praktikos, kelis kartus viršija priteisiamų sumų dydžius panašiose situacijose, todėl mano esant teisinga nukentėjusiajam iš A. R. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pažymėtina, kad su tokia suma, kaip matyti iš kaltinamojo gynėjos pateikto susirašinėjimų turinio, buvo sutikęs ir nukentėjusiojo atstovu prisistatantis asmuo). Šiuo atveju teismas priteisia daugiau nei vidutiniškai priteisiama už nežymų sveikatos sutrikdymą todėl, kad sužalojimai galvos srityje paprastai laikomi pavojingesniais, nes nuo smūgių į galvą yra didelė tikimybė patirti sudėtingų traumų. Šiuo atveju A. R. smūgiavo į veido sritį, nukentėjusysis yra garbaus amžiaus asmuo ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitinka teismų praktikos tendencijas, taip pat ir kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį (nurodė, kad mėnesio pajamos siekia 1 400–1 500 Eur, moka nuomą, daugiau finansinių įsipareigojimų neturi), kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.
VI. Kiti klausimai
44. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
45. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašais ir fotonuotrauka, esantys vokuose – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. R.-S. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį ir jam iš A. R. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – laikmeną su vaizdo įrašais ir fotonuotrauką, esančius vokuose – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Išaiškinti G. R.-S., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.