Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 ir 3 dalis, 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštu 40 parų;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. lapkričio 3 d. 22.54 val. iki 2023 m. lapkričio 4 d. 14.25 val. (viena para) ir nuo 2023 m. gruodžio 31 d. 20.25 val. iki 2024 m. sausio 2 d. 13.45 val. (dvi paros).

Civilinės ieškovės UAB „Lidl Lietuva“ civilinis ieškinys visiškai patenkintas ir iš nuteistojo A. P. civilinei ieškovei priteista 1 000,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. civilinis ieškinys visiškai patenkintas ir iš nuteistojo A. P. jam priteista 400 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistojo A. P. jam priteista 500 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. R. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys visiškai patenkintas ir iš nuteistojo A. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 53,06 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2023-11-03, apie 18.23 val., Tauragės m., Dariaus ir Girėno g. 48, esančiame prekybos centre „Lidl“, prekybos salėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvirai pasikėsino pagrobti 2 butelius brendžio „Torres 5“, kurių vieno vertė 14,99 Eur, bendra vertė 29,98 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas parduotuvės darbuotojos, po to, jam praėjus pro kasas nesumokėjus už prekes, jis alkoholio butelius sudaužė. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023-11-03, apie 18.24 val., bandydamas pasišalinti iš prekybos centro „Lidl“, tyčia sugadino pagrindinių prekybos centro įėjimo duris, kurių vertė 740,52 Eur, taip UAB „Lidl Lietuva“ padarydamas 740,52 Eur turtinę žalą.

1.2. 2023-11-03, apie 18.25 val., Tauragės m., Dariaus ir Girėno g. 38, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y., matant J. P. ir V. K., tyčia stikliniu buteliu sudavė į J. P. priklausančio automobilio ,,Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir jį sugadino, taip padarydamas nukentėjusiajam J. P. 250 Eur turtinę žalą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

1.3. 2023-12-31, apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kirviu išdaužė G. R. priklausančio automobilio „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, kurio vertė 60 Eur, kairės pusės durelių galinį stiklą, kurio vertė 40 Eur, kairės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 40 Eur, kairės pusės priekinį žibintą, kurio vertė 70 Eur, nulaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 50 Eur, taip sugadino svetimą turtą, nukentėjusiajam G. R. padarydamas bendrą 260 Eur turtinę žalą.

1.4. 2023-12-31, apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kirviu vieną kartą sudavė G. R. į smakrą, taip nukentėjusiajam padarydamas kirstinę žaizdą smakre, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti (t. 9, b. l. 19), laikydamas, kad apeliaciniame skunde iškeltus klausimus galima išspręsti vertinant byloje esamus įrodymus.

8. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.). Apeliaciniame skunde yra keliamas įrodymų vertinimo ir A. P. kaltės dėl G. R. sužalojimo ir jam priklausančio turto sugadinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį įvykdymo, paskirtos bausmės individualizavimo ir galimybės ją sušvelninti, taip pat nukentėjusiajam G. R. priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo klausimai. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas būtent ir aptars visus anksčiau paminėtus klausimus.

Dėl A. P. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį

12. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. 2023-12-31, apie 17.10 val., gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kirviu išdaužė G. R. priklausančio automobilio „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 60 Eur vertės galinį stiklą, 40 Eur vertės kairės pusės durelių galinį stiklą, 40 Eur vertės kairės pusės priekinių durelių stiklą, 70 Eur vertės kairės pusės priekinį žibintą, nulaužė 50 Eur vertės kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, taip sugadindamas nukentėjusiajam priklausantį turtą ir padarydamas jam bendrą 260 Eur turtinę žalą. Be to, nustatyta ir tai, kad A. P. 2023-12-31, apie 17.15 val., gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kirviu vieną kartą sudavė G. R. į smakrą, taip padarydamas jam kirstinę žaizdą smakre, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ginčo dėl to, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytu laiku ir vietoje tarp nuteistojo A. P. ir nukentėjusiojo G. R. įvyko konfliktas, byloje nėra. Šį faktą patvirtino tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis, tačiau jų parodymai dėl tolesnės įvykio eigos akivaizdžiai nesutapo. A. P. teigimu, kad G. R. kirviu nesudavė ir jam priklausančio turto nesugadino, priešingai, pats nukentėjusysis įsitempė jį į savo kiemą, jam sudavė vieną kartą iš kirvio ir vieną kartą iš kumščio bei pats kirviu apgadino savo automobilį. Šias aplinkybes G. R. aiškino priešingai. Nukentėjusiojo teigimu, A. P. įbėgo į jų kiemą ir, pribėgęs prie automobilio „Peugeot“, ėmė daužyti automobilio langų stiklus. Išgirdęs dūžtančių stiklų garsą, laikydamas rankoje šakę, atbėgo prie A. P. ir pamatė, kad yra išdaužti automobilio galinis, abu šoniniai vairuotojo pusės langų stiklai, vairuotojo pusės galinis vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės žibintas. Pamatęs, kad A. P. rankoje laiko kirvį, norėdamas jį iš jo atimti, vieną kartą su šake sudavė A. P. per nugarą, ir jie susigrūmė. Grumtynių metu A. P. vieną kartą kirviu sudavė jam į smakrą.

16. Apibendrinama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. P. veiksmuose yra visi būtini BK 187 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, ir neįžvelgia pagrindo A. P. išteisinti.

Dėl nuteistajam A. P. paskirtos bausmės pagrįstumo

17. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, skiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

18. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

19. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-33-458/2020). BK 61 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, bei įvertinęs šių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, paskirtos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju A. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tris tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys ir 12 straipsnis). Jo padarytos nusikalstamos veikos nukreiptos į kitų asmenų nuosavybę, sveikatą. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala neatlyginta, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu nukentėjusiajam G. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

21. A. P. teistas iš viso 6 kartus, daugiausia už analogiško ir panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui (t. 2, b. l. 143–159). A. P. yra ne kartą baustas ir administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir už nusižengimus viešajai tvarkai, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 167–172), nuo 2024-03-12 registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau, bylos duomenimis, nusikalstamų veikų padarymo metu oficialiai niekur nedirbo (t. 2, b. l. 174, 176), legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

22. Vertindama nustatytus A. P. asmenybės pavojingumą charakterizuojančius duomenis kartu su minėtomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jų visuma neleidžia daryti išvados, jog, jam paskyrus sankcijose numatytas bausmes, būtų pažeistas teisingumo principas. A. P. turi kriminalinę praeitį. Anksčiau skirtos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekė, nes A. P., neišnykus teistumui, vėl nusikalto. Jis kritiškai savo veiksmų nevertina, nededa aktyvių pastangų tam, kad gautų pajamų pragyvenimui vien tik iš legalios veiklos. Visos aptartos aplinkybės, kurios svarbios bausmės skyrimui, galėtų būti vertinamos tik kaip eilinės, įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, bet ne išimtinės, dėl kurių laisvės atėmimo bausmė turėtų būti keičiama švelnesne bausmės rūšimi. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. P., stengėsi užtikrinti tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų įgyvendinimą, t. y. A. P. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, bausmių dydžius nustatydamas mažesnius, nei apskaičiuoti šių bausmių vidurkiai, o už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis), bausmės dydį nustatydamas didesnį, nei apskaičiuotas šios bausmės vidurkis.

23. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog A. P. yra teistas ir nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, yra ne kartą baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastarosios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o greičiau A. P. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tiek nuteistojo asmenybę, tiek veikų pavojingumą įvertino tinkamai.

24. Kita vertus, kaip matyti iš Tauragės apylinkės teismo 2024-07-02 nutarties, šis teismas ištaisydamas skundžiamame nuosprendyje padarytas klaidas, A. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino (ištaisė rašymo apsirikimą) ir nustatė, kad už šį nusikaltimą jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi ištaisė rašymo klaidą ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, vietoje 2 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. dvigubai švelnesnę bausmę, tačiau iš naujo bausmių už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nesubendrino, yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti (BPK 328 straipsnio 2 punktas), nes tai lėmė neteisingos galutinės subendrintos bausmės nuteistajam paskyrimą. Iš naujo subendrinant bausmes paliekamas tas pats apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdas, t. y. apėmus paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, prie subendrintos (griežčiausios) bausmės pridedant po minimalią dalį – po 3 mėnesius, taip pat 10 parų (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) – bausmių, paskirtų už kitas nusikalstamas veikas.

Dėl nukentėjusiajam G. R. priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo

25. Nuteistasis A. P. nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas, ir apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiojo G. R. civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių ieškinio išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jo prašoma priteisti suma pagrįsta tik nukentėjusiojo subjektyviu vertinimu. Taigi, kaip matyti, ši nuosprendžio dalis skundžiama iš esmės tuo aspektu, kad nepateikti turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai.

26. Teismas, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, turi vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Apelianto abejonės dėl priteisto turtinės žalos dydžio yra nepagrįstos. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad buvo sugadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis, t. y. buvo išdaužtas automobilio galinis stiklas, kairės pusės durelių galinis stiklas, kairės pusės priekinių durelių stiklas, kairės pusės priekinis žibintas, nulaužtas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, taip pat buvo patirtos išlaidos, susijusios su automobilio remonto ir valymo darbų atlikimu. Nors G. R. nepateikė įsigytų automobilio dalių, jo remonto ir valymo darbų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau iš karto po įvykio savo pareiškime policijai nurodė, kad A. P. apgadino jam priklausantį automobilį, šią aplinkybę jis patvirtino ir vėlesnėse apklausose, taip pat apklaustas teisme, kartu pažymėdamas, kad dėl automobilio sugadinimo jis patyrė 260 Eur turtinę žalą, t. y. galinį stiklą vertina 60 Eur, kairės pusės durelių galinį stiklą – 40 Eur, kairės pusės priekinių durelių stiklą – 40 Eur, kairės pusės priekinį žibintą – 70 Eur, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį – 50 Eur, taip pat jis už automobilio remonto ir valymo darbų atlikimą sumokėjo 240 Eur, bendrai jis patyrė 500 Eur turtinę žalą ir šią sumą prašė priteisti iš A. P.. Apie automobilio sugadinimą nurodė ir po konflikto į įvykio vietą atėję teisme apklausti liudytojai Ž. B. ir V. P. R., taip pat automobilio sugadinimai į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų buvo aprašyti proceso veiksmų atlikimo protokole ir užfiksuoti nuotraukose (fotolentelėse). Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su A. P. padaryta nusikalstama veika, ji yra reali ir protinga, atitinka rinkos kainas, todėl pagrįstai priteista iš nuteistojo.

27. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo G. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jam 500 Eur. Priimdamas tokį sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo (kirstinės žaizdos smakre) nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį sutrikimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytu neturtinės žalos dydžio teisingumu, priteista suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

28. Apygardos teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-08-20 pažyma, kurioje apskaičiuota, kad už advokato V. Skladaičio suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. P. valstybės naudai priteistina 182,68 Eur.

29. Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

30. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši byla žodinio proceso tvarka nagrinėta pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą. Siekiant įgyvendinti apelianto teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo A. P. valios. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir sumažinta jam paskirta galutinė bausmė. Taigi, esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad už gynėjo darbą šioje byloje sumokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu A. P. paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu ir iš dalies pridėti pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams ir dešimčiai dienų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš nuteistojo A. P..