Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. G. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-5891-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23223815129, pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda - 1200 eurų piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėn. ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėn., už tai, kad jis 2023 m. spalio 15 d. 03:00 val. Vilkaviškio sav., krašto kelyje Vilkaviškis - Kudirkos Naumiestis - Šakiai 7,95 km. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai pritaikius paklaidą nustatytas 1,19 promilių neblaivumas, taip pat vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir kelio vingyje nuvažiavo nuo kelio, apgadindamas sau priklausantį automobilį bei laukų pasėlius, taip sukeldamas eismo įvykį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. (toliau - pareiškėjas) skundžia jo atžvilgiu priimtą aukščiau paminėtą nutarimą, prašo jį pakeisti bei, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti trumpesniam terminui, nei įstatyme numatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

E. G. skirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėn., ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėn., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarymą. ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skirtas transporto priemonės konfiskavimas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda - 1200 Eur. bauda, bei specialiosios teisės vairuoti atėmimas 24 mėn. (2 metams), ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėn. (1 metams 6 mėnesiams), t. y. jam paskirta minimali bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė, dėl ko akivaizdu, kad jų mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo sumažinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kiek įmanoma trumpiau, taikant jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Remiantis šiomis teisės normomis darytina išvada, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra atsižvelgiama į tas pačias, aplinkybes kaip ir skiriant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, tačiau jis taikomas tik tokiu atveju, kad paskirta pagal sankcijos ribas bauda ar administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo principų. ANK nepateikia teisingumo ir protingumo principų sąvokų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, yra glaudžiai susijęs su teisingumo principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, t. y. įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinis principas, dėl ko teismo vertinimu ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis turi būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai prioritetas taikytinas ne šiam principui, o kitiems iš Konstitucijos išplaukiantiems principams – proporcingumo ir teisingumo. Ši pozicija yra išplėtota ir teismų praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kaip aukštesniojo teismo, yra privaloma tiek apygardų, tiek apylinkių teismams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020 pasisakyta, kad ,,teisėjų kolegijos vertinimu, S. Ž. prašyme nurodomos socialinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje S. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-895/2019 pasisakyta, kad ,,Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016). Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias teismas pritarė apygardos teismo išvadai, kad ,,Šio teismo vertinimu, E. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad dirba taksi vairuotoju, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, turi rūpintis savo motina ir sunkiai sergančia seserimi, vežioti ją į ligoninę, netekus darbo sunku išlaikyti dukterį, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismas pažymėjo, kad paskirtos baudos sumokėjimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. K. sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Šis teismas nurodė, kad nepateikta duomenų, jog E. K. yra vienintelis, galintis pasirūpinti savo seserimi ar motina, taip pat kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog E. K., praradęs vairuotojo darbą, neturi galimybės susirasti darbą, kurio funkcijoms atlikti nereikalingas vairuotojo pažymėjimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apygardos teismo išvadomis“. Taip pat teismas pasisakė, kad ,,Pareiškėjo prašyme akcentuojamos, jo manymu, administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės (automobilį vairavo trumpą atstumą, esant geroms oro sąlygoms, vairavo gyvenamojo namo kieme, žmonių ir intensyvaus eismo nebuvo, lėtai važiuodamas tik nežymiai apgadino kitą automobilį, tuo metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po įvykio, apgadinto automobilio savininkei paliko raštelį su prisipažinimu ir savo kontaktiniais duomenimis, ji pretenzijų neturi ir prašo griežtai jo nebausti), taip pat nurodomi jį apibūdinantys duomenys (neteistas, neįtrauktas į psichiatrijos ar narkologijos įstaigų stebimų asmenų įskaitą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinis kraujo donoras, iki administracinio poveikio priemonės paskyrimo dirbo, teigiamai apibūdinamas darbdavio, nėra padaręs analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo ar kito šiurkštaus pažeidimo dėl alkoholio įtakos, už pažeidimus paskirtos baudos sumokėtos laiku), nėra pagrindas daryti išvadą, jog padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas“.

Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdžio metu nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko jam neskirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti atėmimas. Pagrindiniai skundo motyvai yra tame, kad jam vairuotojo teisės reikalingos darbo funkcijoms atlikti, atlikti tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, bei giminaičių vežiojimui į gydymo įstaigas, nusižengimą padarė dėl neatsargumo, nėra padaręs analogiško nusižengimo, veika mažiau pavojinga, charakterizuojamas teigiamai, ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas jam sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Teismo vertinimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos parenkant administracinio poveikio priemonės dydį ir trukmę, į jas buvo atsižvelgta skiriant jam administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kurios jam skirtos minimalios, tačiau jos nėra jokios išskirtinės, kad būtų galima administracinio poveikio priemonės trukmę sumažinti, padarant įstatyme numatytą išimtį.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti vertinamas mažiau pavojingu, mažareikšmiu, yra nepagrįstas, kadangi jam nustatytas 1,19 promilių neblaivumas, kas yra daug arčiau viršutinės ribos (1,51 promilių), nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, negu apatinės ribos (0,41 promilių), kai dar galima automobilį vairuoti. Be to jis ne tik vairavo neblaivus automobilį, bet juo važiavo ilgą atstumą nuo Marijampolės iki Šakių rajono be jokios pateisinamos objektyvios priežasties (nurodė, kad prašė atvažiuoti draugė dėl jos motinos ligos), tuo kėlė pagrįstą pavojų kitiems eismo dalyviams, sukėlė eismo įvykį, t. y. nuvažiavo nuo kelio, tam turėjo įtakos jo neblaivumas, ką pripažino ir pats teismo posėdžio metu, ir teismui nėra pagrindo tuo abejoti. Teismo vertinimu taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad jis vairavo neblaivus dėl atsargumo, kadangi jam buvo nustatyta 1,19 promilių neblaivumas 3 val. nakties, jis nurodė, kad gėrė dienos metu 1-2 val., buvo apgirtęs, nuėjęs miegoti, kas rodo, jog jis užmigo dienos metu dėl didelio neblaivumo. Įvertinus, kad neblaivumas mažėja 0,10-0,15 promilių per valandą darytina išvada, kad jam baigus gerti buvo sunkus girtumas. Neatsargi tyčia galėtų būti tik tokiu atveju, kai asmuo suklysta, kad jis turi objektyvų pagrindą tikėti, kad yra blaivus, tačiau šiuo atveju teismo vertinimu jam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis yra išblaivėjęs, ir jis vairavo suvokdamas, kad dar yra neblaivus. Tai patvirtina ir policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pirmu pūtimu įpūtė 1,85 promiles, nuo jo sklido alkoholio kvapas, liudytojas G. D. teigė, kad pareiškėjas išlipęs iš automobilio labai svyravo ( b. l. 68-70,78).

Pareiškėjas teigia, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, ir pateikė prie skundo seniūno charakteristiką. Teismo vertinimu bylos nagrinėjimo aspektu jo asmenybė vertintina ne kaip jis elgiasi visuomenėje, darbe, o kaip jis laikosi įstatymų, ar nedaro teisės pažeidimų, laikosi kelių eismo taisyklių. Administracinių nusižengimų registro duomenimis jis baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemonę (pažeidimas padarytas 2022-08-21); viršijo greitį 12 km/ha (pažeidimas padarytas 2023-02-24); užstatė kitą transporto priemonę (pažeidimas padarytas 2021-02-17); vairavo transporto priemonę, neapdraustą civiliniu draudimu (pažeidimas padarytas 2020-05-27); paliko automobilį stovėti draudžiamoje vietoje (pažeidimas padarytas 2020-06-26), t. y. jis periodiškai darė nors ir nešiurkščius administracinius nusižengimus, darydamas įvairius KET pažeidimus, galima daryti išvadą, kad jam skiriamos administracinės nuobaudos nepadarė pakankamo teigiamo poveikio, ko pasekoje jis padarė jau šiurkštų administracinį nusižengimą (b. l. 128-133).

Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo kitas, nenumatytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje, aplinkybes – teisės vairuoti reikalingumą. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020 pasisakyta, kad nurodomos socialinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti leidėjo sankcijoje nustatytą minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turi pasiekti savo tikslus, t. y. turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuoti iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Sekant tokia skundo logika, ir baudžiamosiose bylose negalėtų būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kadangi dėl jos akivaizdžiai nukenčia nuteistojo šeima, nepilnamečiai vaikai, jie atsiduria sunkioje padėtyje, netenka išlaikymo ir t. t.. Ta aplinkybė, kad dėl vairuotojo teisių atėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteks darbo, teismo nėra vertinama kaip neatitinkanti proporcingumo ir teisingumo principų, kadangi jis gali susirasti kitą darbą, kuriam nereikalingos vairuotojo teisės, be to jis jokių išlaikytinių neturi, kaip nurodė, dabar gyvena su tėvais, kurie dirba, turi dvi seseris, kurių viena gyvena užsienyje, kurie jam gali laikinai padėti finansiškai, kol susiras darbą, be to netekęs darbo, įgyja teisę į socialines nedarbo išmokas. Taip pat pareiškėjas teigė, kad jam automobilis reikalingas, nes reikia vežioti artimus giminaičius: močiutę ir tetą su sūnumi į gydymo įstaigas. Teismas šias aplinkybes nepripažįsta išimtinėmis, dėl ko pareiškėjui reikėtų sutrumpinti vairuotojo teisių atėmimo terminą, nes šiems asmenims yra artimesnių giminių, negu jis, kurie gali vežioti šiuos asmenis į gydymo įstaigas, ką patvirtino pats pareiškėjas teismo posėdyje, teigdamas, kad jo mama yra močiutės dukra, kuri turi vairuotojo teises ir automobilį, jo tėvas taip pat turi vairuotojo teises ir automobilį, tetos vyras taip pat; jo sesuo gyvena Marijampolėje irgi turi vairuotojo teises ir automobilį, teigė, kad jis nėra vienintelis, kuris vežioja šiuos asmenis. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad pats pareiškėjas nurodė, jog metus gyveno Marijampolėje, dirbo visoje Lietuvoje, jo tėvai gyvena tame pačiame kaime, kaip močiutė ir sesuo, kas rodo, jog jis vienas šių asmenų tikrai negalėjo vežioti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas yra labiau reikalingas, negu kitiems, t. y. jo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės. Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių ir šeimos poreikių, tiek dėl darbo, kaip tik turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Teismo vertinimu būtent vairavimo teisės, kuri atimama, būtinumas leidžia pasiekti jos prevencinius tikslus, kad asmuo nevairuotų neblaivus, nes kuo mažesnis jos būtinumas, tuo logiškai silpnesnis šios administracinio poveikio priemonės prevencinis poveikis. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiškėjas žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinių nusižengimų patirtos pasekmės yra adekvačios padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Teismo vertinimu, vien baudos paskyrimas už tokių administracinių nusižengimų padarymą, neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, nes baudų galima nemokėti, toliau teisėtai vairuoti automobilį, teisė vairuoti yra daug svarbesnė už baudą, kuri administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra paskirta minimali. Būtent įstatymų leidėjas, matydamas, kad skiriamos piniginės baudos nepadaro pakankamo poveikio pažeidėjams, įstatymu nustatė privalomai skirtinas administracinio poveikio priemones - vairuotojo teisų terminuotą atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą.

ANK 27 straipsnyje nurodyta, kad administracinio poveikio priemonės skiriamos administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta tik už šiurkščiausius administracinius nusižengimus, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarymą, jos skyrimas yra privalomas, kas rodo, jog įstatymų leidėjas logiškai ir pagrįstai numatė, kad vien tik baudos paskyrimas neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, o tai galima pasiekti tik skyrus administracinio poveikio priemonę, šiuo atveju teisės vairuoti atėmimą bei galimą automobilio konfiskavimą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjo padėtis nėra beviltiška, paskirta administracinio poveikio priemonė proporcinga ir teisinga, leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, jam nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatyta išimtį, ir sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, dėl ko skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. G. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-5891-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23223815129, nepakeistu.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui bei išsiųsti (įteikti) E. G..

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.