Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. vasario 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. K. J. nubaustas už tai, kad 2023 m. vasario 10 d. 20.115 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,77 promilės girtumas, tokias veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas tik ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimas nurodant, kad apylinkės teismas netinkamai įvertinio šios normos taikymui reikšmės turinčias aplinkybes, dėl to nepagrįstai atmetė K. J. skundą dėl Institucijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimo. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį pakeisti, nenustatė.

5. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021 ir kt.).

6. Taigi, įstatymų leidėjas ANK įtvirtino teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisę, bet ne pareigą, taikyti aptartą teisės normą. Be to, ši norma yra išimtis iš bendrųjų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymo taisyklių. Kaip nurodyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė gali būti švelninamos (ar iš viso netaikomos) tik tokiu atveju, kai net ir minimalios baudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimas asmeniui, įvertinus konkrečioje byloje nustatytas, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusias, aplinkybes, būtų aiškiai neteisingas. Tokios aplinkybės, suponuojančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas K. J., nėra nustatytos, todėl netenkindamas apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė.

7. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui aplinkybių, nutartį pagrindė selektyviai atrinktais duomenimis, nukrypo nuo teismų praktikos, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad dėl visų esminių aptariamos ANK normos taikymui reikšmės turinčių aplinkybių buvo išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, taip pat nurodyti aiškūs administracinėn atsakomybė patraukto asmens skundo atmetimo argumentai, kuriems nepritarti apygardos teismas neturi pagrindo. Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo principus. Tačiau nepagrįstai skunde tvirtinama, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.

8. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties motyvų, teismas, įvertinęs tai, kad už pavojingą KET pažeidimą, K. J. pripažinus savo kaltę, nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Institucijos nutarimu buvo paskirta minimalaus dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės taip pat minimaliam terminui, padarė išvadą, kad dar labiau švelninti K. J. paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Šios išvados pagrįstumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, K. J. padarė pavojingą KET pažeidimą, keliantį grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Skunde teisingai nurodyta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra nurodyti nusižengimai, kuriuos padarius ši norma negali būti taikoma. Tačiau tai nereiškia, kad svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę padaryto nusižengimo pavojingumas negali būti vertinamas. Padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, kaip viena iš vertintinų aplinkybių, yra nurodyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Be to, pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas nusižengimas gali skirtis savo pavojingumu pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes.

11. Skunde tvirtinama, kad teismas nevertino K. J. nustatyto neblaivumo, tačiau šis teiginys taip pat nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės, be kitų aplinkybių atsižvelgė ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo. Pritartina teismo išvadai, kad nustatytas 0,77 promilės neblaivumas nustatytą leistiną ribą (0,4 promilės) viršija reikšmingai. Be to, kaip jau nurodyta pirmiau, K. J. neneigė, kad automobilį jis vairavo iš karto po alkoholio vartojimo, iš pradžių jautėsi apsvaigęs. Esant tokioms aplinkybės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytą neblaivumą pripažinti aplinkybe, teikiančia pagrindą padarytą nusižengimą vertinti, kaip mažiau pavojingą, nėra pagrindo.

12. Kitos skunde akcentuojamos ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis kad jis yra įgijęs išsilavinimą, dirba, yra sukūręs šeimą, anksčiau nebuvo padaręs nei panašaus, nei analogiško pobūdžio teisės pažeidimo, nėra išskirtinės ar asmenį ypatingai teigiamai charakterizuojančios. Šios aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos, į jas atsižvelgiama skiriant nuobaudą ANK straipsnio ribose. Tai šiuo atveju ir buvo padaryta, už pavojingą pažeidimą K. J. paskiriant minimalaus dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui.

13. Skundo argumentų kontekste būtina pažymėti, kad kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodamas KET reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės K. J. asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas K. J. ar jo šeimos nariams sukeltu itin neigiamas pasekmes. Skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad administracinio poveikio priemonės taikymu sukeliamos pasekmės kiekvienu atveju turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau konkrečių, objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kurie paskirtą administracinio poveikio priemonę leistų vertinti kaip akivaizdžiai neproporcingą, nėra nurodyta.

14. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad aplinkybės, teikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra nustatytos, todėl nepaskyrus K. J. administracinio poveikio priemonės (ar nustačius trumpesnį jos taikymo terminą), kurios skyrimas, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra privalomas, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei būtų pažeistos administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančios bendrosios nuostatos. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria buvo atmestas K. J. skundas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovo advokato Gintaro Žičkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.