Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Donato Jatužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo ir nuteistojo A. A. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (245,911 km, (duomenys neskelbtini) k. epizodas) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ( (duomenys neskelbtini) k. epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį (247,107 km, (duomenys neskelbtini) k. epizodas) - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą, ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. liepos 2 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

G. K. iš kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas), BK 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas), vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ((duomenys neskelbtini) k. epizodas) ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš G. K., A. M., A. R. ir A. K. dėl sugadinto produktotiekio vamzdžio (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime priteistas 2252,80 Eurų žalos atlyginimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas)).

(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestas (CPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Iš G. K., A. M., A. R., A. K., A. B. ir A. A. lygiomis dalimis nuspręsta išieškoti teismo turėtas proceso išlaidas (pašto, liudytojų atvykimo) į valstybės pajamas (BPK 105 straipsnis) – po 38,47 Eur iš kiekvieno.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis); paketą Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem (duomenys neskelbtini) girios planais, RST atsiskaitymo knygeles, dvi užrašų knygeles, popieriaus lapelį su užrašu (duomenys neskelbtini), du vokus su raktais, mobilaus ryšio telefoną Nokia su SIM kortele, esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Objektus - 3036,3 m aukšto spaudimo žarnų, 4 vamzdžius su žarnomis, metalinę jungtį su keturiomis sklendėmis, 4 plastmasines talpyklas po 1 m³ talpos, pumpavimo siurblį, plastikinę dėžę su mediniu dangčiu, plastikinę talpą, 3 deguonies balionus, kuprinę, 3 kastuvus, 4 savadarbius įrankius, 3 manometrus, plastikinę žarną, plastikinius vamzdelius, bateriją, 5 gumines žarnas su antgaliais, 4 antgalius su sriegiais, metalinę jungtį, metalinį vamzdį, 2 vamzdelius su metalinėmis jungtimis, politeleninės plėvelės ritinėlį, pirštinę, metalinį prietaisą, vamzdžio jungtis, piltuvėlį, vamzdžių jungtis, manometrą, 2 vnt. plastmasinių alkūnių, 13 vnt. vamzdelių, dvi metalines vamzdžių jungtis su rankenėlėmis, 5 vnt. metalinių alkūnių, du spaudėjus, 11 vnt. veržlių, 4 vnt. radijo ryšio stotelių (duomenys neskelbtini), 3 vnt. radijo ryšio stotelių (duomenys neskelbtini) su vienu krovikliu, deguonies balioną, 4 vnt. medžiaginių veido kaukių, 3 vnt. radijo ryšio stotelių kroviklių, kvapų pavyzdžius, cigarečių nuorūkas, mikrodaleles; stiklinį butelį 0,5 litro talpos su skysčiu turinčiu naftos produktų kvapą, esančius Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o 25 vnt. kompaktinių diskų su garso vaizdo įrašais bei išklotinėmis - palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiuo teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti A. M., A. R., A. K. ir A. B.. Šų asmenų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, A. M., A. R., A. K. ir L. N. (vadovaujantis BPK 212 straipsnio 7 punktu ir 214 straipsniu ikiteisminis tyrimas L. N. atžvilgiu nutrauktas) laikotarpyje nuo 2010 metų pradžios, tiksliai nenustatytos datos iki 2011 metų rugsėjo mėnesio tiksliai nenustatytos datos, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdami organizuotoje grupėje, susitarę daryti sunkų nusikaltimą - prisijungti prie AB (duomenys neskelbtini) priklausančio magistralinio produktotiekio (duomenys neskelbtini) vamzdyno ir pagrobti didelės vertės svetimą turtą - (duomenys neskelbtini) dyzeliną, kurio pagrobto kiekio vertė viršija 250 (minimalių gyvenimo lygių) MGL dydžio sumą, iš anksto pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad G. K. vadovauja organizuotai grupei, organizuoja prisijungimą prie produktotiekio, superka reikalingus įrankius ir priemones, A. M., A. R., A. K. atlieka prisijungimo prie produktotiekio pagalbinius darbus, ruošia, tikrina tam skirtą įrangą ir priemones, dalyvauja prisijungiant prie produktotiekio, tiesia aukšto spaudimo žarnas, L. N. atlieka vairuotojo nuvežančio ir parvežančio organizuotos grupės narius prie produktotiekio prisijungimo vietos, stebi (duomenys neskelbtini) girios kelius, aplinką užtikrindamas organizuotos grupės narių saugumą, o būtent:

Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, G. K., A. M., A. R., A. K., L. N. parengė prisijungimo prie produktotiekio planą, apžiūrėjo vietovę (duomenys neskelbtini) girios masyve, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kurioje bus kasama ir tiesiamos aukšto spaudimo žarnos, ruošė, montavo, tikrino nusikalstamos veikos priemones ir įrangą - žarnas, manometrus, antgalius, grąžtus, savadarbius įrankius, deguonies balionus, vamzdžius, radijo ryšio priemones skirtas laikantis konspiracijos bendrauti atliekant darbus prisijungimo vietoje ir ją saugant, atliko bandymus kaip gręžiant prisijungti prie produktotiekio;

tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2010 m. liepos mėnesio, tiksliai nenustatytos datos iki 2011 m. balandžio mėnesio, tiksliai nenustatytos datos, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, G. K., A. M. stebėjo būsimos prisijungimo prie produktotiekio vietos aplinką, rengė ir ruošė planą prisijungimo darbams, po to nuo 2011 m. balandžio mėnesio, tiksliai nenustatytos datos, G. K. iš savo lėšų įgijo aukšto spaudimo žarnų, manometrų, hidraulinių kranų, jungimo movų, srauto reguliatorių, sujungimų plastikiniams vamzdžiams jungti, sklendžių, deguonies balionų, tai yra įrangos skirtos dyzelinui iš produktotiekio grobti, kurią G. K., A. M., A. R., A. K. ruošė ir tikrino sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, po to 2011 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, L. N. automobiliu Ford Tranzit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežus G. K. kartu su A. M., A. R., A. K. į numatytą prisijungimo prie produktotiekio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, L. N. kartu su A. K. saugojant (duomenys neskelbtini) girioje esančius kelius, aplinką ir užtikrinant organizuotos grupės narių saugumą, G. K. kartu su A. M., A. R. panaudoję savisriegį, produktotiekio 245,911 km pragręždami vamzdį, prisijungė prie produktotiekio, taip visuotinai pavojingu būdu, gręsiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - magistralinio produktotiekio vamzdį, padarydami 7554,01 litų turtinę žalą;

tęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, G. K., A. M., A. R. nuo prijungimo prie produktotiekio vietos 245,911 km nutiesė 1,3 metrų aukšto spaudimo žarnos, skirtos pumpuoti dyzelinui iš vamzdyno, tokiu būdu pasikėsino pagrobti didelės vertės (duomenys neskelbtini) priklausančio 305-82 markės dyzelino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl netinkamai pragręžto vamzdžio.

Be to, G. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, o A. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, nuteisti už tai, kad G. K., A. M., L. N. (vadovaujantis BPK 212 straipsnio 7 punktu ir 214 straipsniu ikiteisminis tyrimas L. N. atžvilgiu nutrauktas) laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, tiksliai nenustatytos datos iki 2011 m. spalio mėnesio, tiksliai nenustatytos datos, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdami organizuotoje grupėje, susitarę daryti sunkų nusikaltimą - prisijungti prie AB (duomenys neskelbtini) priklausančio magistralinio produktotiekio (duomenys neskelbtini) vamzdyno ir pagrobti didelės vertės svetimą turtą - (duomenys neskelbtini) dyzeliną, kurio pagrobto kiekio vertė viršija 250 (minimalių gyvenimo lygių) MGL dydžio sumą, L. N. pasiūlius, G. K. parinko vietą prisijungimui prie produktotiekio, esančią (duomenys neskelbtini) girios masyve, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, po to sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, iš anksto pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad G. K. rūpinsis neteisėtu prisijungimu prie produktotiekio, reikalingų įrankių ir priemonių supirkimu, A. M. atliks neteisėto prisijungimo pagalbinius darbus, ruoš, tikrins tam skirtą įrangą ir priemones, dalyvaus prisijungiant prie produktotiekio, ties aukšto spaudimo žarnas, L. N. atliks vairuotojo, nuvežančio ir parvežančio organizuotos grupės narius prie prisijungimo vietos, bei stebės ir saugos (duomenys neskelbtini) girios kelius, aplinką, užtikrindamas organizuotos grupės narių saugumą, po to parengė prisijungimo prie produktotiekio planą, apžiūrėjo vietovę (duomenys neskelbtini) girios masyve, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kurioje bus kasama ir tiesiamos aukšto spaudimo žarnos, ruošė, montavo, tikrino nusikalstamos veikos priemones ir įrangą - žarnas, manometrus, antgalius, grąžtus, savadarbius įrankius, deguonies balionus, hidraulinius kranus, jungimo movas, srauto reguliatorius, sujungimus plastikiniams vamzdžiams jungti, sklendes, radijo ryšio priemones skirtas laikantis konspiracijos bendrauti atliekant darbus prisijungimo vietoje ir ją saugant;

tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, tiksliai nenustatytos datos iki 2011 m. gruodžio mėnesio, tiksliai nenustatytos datos, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdami pagal iš anksto parengtą planą, iš savo lėšų įgijo aukšto spaudimo žarnų, manometrų, antgalių, hidraulinių kranų, jungimo movų, sujungimų, srauto reguliatorių, skirtų dyzelinui iš produktotiekio grobti, po to iki 2011 m. spalio mėnesio, tiksliai nenustatytos datos, G. K., A. M., šią įrangą ir priemones ruošė ir tikrino sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, tęsiant nusikalstamą veiką, G. K. nurodymu L. N. automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė G. K., A. M., A. R., A. K. į prisijungimo prie produktotiekio vietą, esančią 247,107 km. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, L. N. kartu su A. M. saugojant (duomenys neskelbtini) girioje esančius kelius, aplinką ir užtikrinant organizuotos grupės narių saugumą, G. K., A. R., A. K., panaudoję savisriegį, produktotiekio (duomenys neskelbtini) km, pragręždami vamzdį, prisijungė prie produktotiekio, taip visuotinai pavojingu būdu, gręsiančiu dideliu gamtos užteršimu, sugadino AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - magistralinio produktotiekio vamzdį, padarydami 8649,28 litų turtinę žalą;

tęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą datą, (duomenys neskelbtini) rajone, G. K., A. M., siekdami užtikrinti kuo palankesnes sąlygas nusikalstamai veikai daryti, į organizuotos grupės veiklą įtraukė A. A., žadėdami dalį pajamų, gautų realizavus pagrobtą dyzeliną, paskirsčius vaidmenis ir užduotis, kad A. A. padės užkasti aukšto spaudimo žarnas, vairuos automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įrengta talpa pagrobtam dyzelinui vežti, kurį lydės A. M. į G. K. nurodytą vietą, po to laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, tiksliai nenustatytą datos iki 2011 m. gruodžio mėnesio, tiksliai nenustatytos datos, G. K., A. M., L. N. ir A. A. nuo prisijungimo prie produktotiekio vietos, esančios 247,107 km. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, nutiesė apie 2000 metrų aukšto spaudimo žarnos skirtos pumpuoti dyzelinui iš produktotiekio, iškasė duobę į kurią paslėpė manometrą;

tęsdami nusikalstamą veiką, iki 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksliai nenustatytos datos, prisijungus prie produktotiekio, L. N. automobiliu Jeep Cheroke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežus prie prisijungimo vietos, esančios 247,107 km. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, siekdami grobti dyzeliną, G. K., A. M., A. A. tikrino spaudimą vamzdyje ir žarnose, tačiau pagrobti dyzelino nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nesant produktotiekyje reikiamo slėgio;

tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. sausio 8 d., (duomenys neskelbtini) rajone, G. K., A. M., A. A. G. K. ir A. M. pateikus transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), A. A. priklausančiame automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), planavo įrengti talpą skirtą pagrobtam dyzelinui iš produktotiekio gabenti, po to 2012 m. sausio 3 d., G. K. kartu su A. M., (duomenys neskelbtini) mieste, pasitelkdami L. M., kuris dėl šios nusikalstamos veikos nėra kaltas, G. K. prašymu automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengė 1 tonos talpos metalinę talpyklą skirtą pagrobtam dyzelinui iš produktotiekio gabenti ir 2012 m. sausio 8 d., G. K. kartu su A. M. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame esančia talpa parsigabeno ir laikė sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone;

tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 13-14 dienomis, (duomenys neskelbtini) rajone, G. K. nurodymu L. N. automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvirino metalinės talpos galą bei nupirko 5 m ilgio žarną, skirtą prijungti prie automobilyje esančios talpos;

tęsdami nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą datą, (duomenys neskelbtini) rajone, siekdamas užtikrinti palankesnes sąlygas nusikalstamai veikai daryti į organizuotos grupės veiklą G. K. įtraukė A. B., žadėdamas dalį pajamų, gautų realizavus pagrobtą dyzeliną, paskirsčius vaidmenis ir užduotis, kad A. B. atliks neteisėto prisijungimo pagalbinius darbus, ruoš, tikrins tam skirtą įrangą ir priemones, dalyvaus prisijungiant prie produktotiekio, po to laikotarpyje nuo 2012 m. vasario mėnesio, tiksliai nenustatytos datos iki 2012 m. gegužės 14 d., G. K. nurodymu L. N. automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė G. K., A. M., A. B. prie produktotiekio prisijungimo vietos, esančios 247,107 km. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), L. N. saugojant (duomenys neskelbtini) girioje esančius kelius, aplinką ir užtikrinant organizuotos grupės narių saugumą, G. K., A. M., A. B., naudodami manometrą, tikrino slėgį vamzdyje bei žarnose, taisė praleidžiančias aukšto spaudimo žarnas šalindamas kliūtis trukdančias grobti dyzeliną, tokiu būdu pasikėsino pagrobti didelės vertės (duomenys neskelbtini) priklausančio „305-82“ markės dyzelino, tačiau nusikalstamo sveikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2012 m. gegužės 14 d., buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

2) paskirti G. K. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą;

3) sumažinti (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atsižvelgiant į realias padarytos žalos likvidavimo sąnaudas;

Nors G. K. kaltinamas, kad veikė organizuotoje grupėje, tačiau, gynėjo nuomone, G. K. ir kitų bendrininkų veikimas neatitinka organizuotai grupei būdingų požymių, nes viskuo rūpinosi vienas G. K.. Jis į jokią organizuotą grupę neįtraukė nei A. A., nei A. B. ir negalėjo to padaryti, nes tokios organizuotos grupės, atitinkančios BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius, tiesiog nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad pagal G. K. pateiktą kaltinimą A. A. ir A. B. nėra įvardijami kaip organizuotos grupės nariai. Toks bendrininkavimas galėtų būti pripažintas tik paprasčiausioje jo formoje - bendrininkų grupėje. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai pripažino G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikė organizuotoje grupėje padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Neatmeta tikimybės, kad prokuroras suformulavo tokį kaltinimą tam, kad būtų galima tesėti pažadą L. N. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

G. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl A. A. apeliacinio skundo

Duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tinkamai, įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai nuteisė A. A.. Jo nusikalstama veika įrodyta nuosprendyje aptartais duomenimis, ji tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausmė nėra per griežta.

Apylinkės teismas, skirdamas A. A. bausmę bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis) nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad A. A. ne tik baustas administracine tvarka, bet ir teistas, teistumas neišnykęs, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, A. A. vaidmenį ir trukmę organizuotos grupės veikloje, pagrįstai A. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas jos vidurkis. Skundą nagrinėjanti kolegija pripažįsta, kad A. A. paskirta tinkamos rūšies bei dydžio bausmė. Paskirta bausmė nėra griežta, ją keisti ar švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo apelianto nusikalstamo elgesio vertinimą, jį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sutinka, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Nusikalstamos veikos trukmė, pavojingumas, apelianto nekritiškas savo nusikalstamo elgesio vertinimas bei neigiamos socialinės nuostatos, atsižvelgiant į jo sistemingai ir toliau daromas nusikalstamas veikas, nesuponuoja išvados, kad taikant BK 75 straipsnio nuostatas bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Iš bylos medžiagos ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad A. A. teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendžiu, (įsiteisėjo 2012-06-04) pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 80 parų areštu, vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011-09-01 iki 2011-09-02 (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Arešto bausmę A. A. atliko nuo 2012-08-16 iki 2012-10-25. To paties teismo 2013-04-08 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2013-04-30 nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, galutine bausme jam skirtas laisvės atėmimas 2 metams, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones teise 3 metus, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2014-04-10 pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam skirta arešto bausmė 30 parų, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, paskirta arešto bausmė pakeista laisvės atėmimo 30 dienų bausme, 1 arešto parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės - laisvės atėmimo 20 dienų, visiškai pridėta Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai ir 4 mėnesiai ir 26 dienos ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir 16 dienų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-12-18.

Dėl G. K. apeliacinio skundo

Veikų kvalifikavimo klausimai: Dėl tęstinės veikos

Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko(-ų) sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus.

BK 63 straipsnio 10 dalis numato, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nusikalstamos veiklos epizodai dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės turtą dalyvaujant organizuotoje grupėje atitinka tęstinumo požymius.

Nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų perkvalifikavimo į tęstinę veiką klausimas yra reikšmingas ne tik nuteistajam dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas - G. K., bet ir kitiems nuteistiesiems, t. y. A. M., A. R. ir A. K., kurie nėra pateikę apeliacinių skundų.

Taigi BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – vagystės kvalifikuojantis požymis yra didelės vertės svetimo turto pagrobimas (nagrinėjamu atveju pasikėsinimas BK 22 straipsnio 1 dalis) arba svetimo turto pagrobimas dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Nagrinėjamu atveju, vagystės dalykas - AB (duomenys neskelbtini) priklausančiame magistralinio produktotiekio (duomenys neskelbtini) vamzdyne esantis (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – dyzelinis kuras. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išdėstyti ir aptarti įrodymai, pagrindžiantys išvadą apie nuteistojo G. K. kaltę pasikėsinus pagrobti didelės vertės svetimą turtą dalyvaujant organizuotoje grupėje su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas.

Organizuotos grupės kaip bendrininkavimo formos teoriniai aspektai ir teismų praktika šiuo klausimu, aptarta dalyje dėl A. A. apeliacinio skundo. Tačiau būtina pažymėti, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama ne tik į tikslus, bet ir į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-27/2014 ir kt.). Organizuotai grupei, kaip bendrininkavimo formai, būdingas išankstinis susitarimas, be to, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o pastovaus pobūdžio, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotos grupės požymiu pripažįstama ir tai, jog šiai grupei būdinga savita struktūra, visi tokio nusikalstamo sambūrio nariai siekia bendro tikslo, o pastangų bendrumą rodo apsirūpinimas nusikaltimo padarymo įrankiais, taip pat bendrininkų veikų suderinamumo pobūdis, pasireiškiantis veiklos planavimu, vaidmenų ir užduočių pasidalijimu ir kt. Organizuotos grupės narių vykdomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas yra iš anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų planas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam paskirtus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato. Nustatant organizuotos grupės buvimą, atsižvelgtina ir į rengto ar padaryto nusikaltimo pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvienos užduoties ir vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės ir panašiai. Nors apeliantas tvirtina, kad jo ir kitų bendrininkų veiksmai galėtų būti vertinami tik bendrininkų grupės kontekste, tačiau aukštesnysis teismas įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą bei atsižvelgęs į tai, kad organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje, daro išvadą, kad G. K. su kitais nuteistaisiais veikė būtent organizuota grupe.

Sodybos pasirinkimo vieta, telefoninių pokalbių užmaskuotas turinys, sodyboje naudojamas tik vienas mobilaus ryšio telefonas, racijos tarpusavio bendravimui, kiekvieną kartą išėjus prie produktotiekio, paskyrimas vieno iš grupės narių saugoti atitinkamą teritoriją, G. K. automobilio, kuriame buvo įrengta talpa skirta naftos produktams vežti įregistravimas A. A. vardu, patvirtina konspiracinį grupės veiklos pobūdį, kuris buvo skirtas išimtinai nusikalstamų veiksmų įgyvendinimui. Todėl aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kaltinamieji laikėsi konspiracijos, ir šioje dalyje atmeta apeliacinio skundo argumentus. Nėra pagrindo išvadai, kad tokios apimties pasiruošimo ir planų įgyvendinimo darbus būtų galėjęs atlikti tik vienas asmuo, kaip bando teigti G. K.. Aplinkybė, kad jis nusikalstamo plano sumanytojas ar užėmė grupėje daugiau vadovaujantį ir kontroliuojantį kitus grupės narius vaidmenį ar, kad jis nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui investavo pakankamai dideles lėšas, nepaneigia pačios organizuotos grupės egzistavimo darant šią nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis, jų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime. Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis tokia grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Tai, kad ne visi organizuotos grupės nariai dalyvavo padarant kiekvieną nusikalstamos veikos epizodų, ar, kad kai kurių bendravimas buvo ribotas, neturi reikšmės konstatuojant šią kvalifikuojančią aplinkybę.

Nors apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl organizuotos grupės kvalifikuoto požymio ar kaip sunkinančios aplinkybės (dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos) neigia, tvirtina, kad buvo netinkamai atliktas bylos įrodymų vertinimas, nes minėtas išvadas apylinkės teismas grindė nepatikimais įrodymais, tačiau tokie argumentai skundą nagrinėjančio teismo vertinimu yra nepagrįsti. Iš esmės šį argumentą apeliantas grindžia ikiteisminio tyrimo nutraukimu L. N. atžvilgiu. Tačiau aukštesnysis teismo vertinimu, L. N., kuriam prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 7 punktu, 214 straipsniu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymų patikimumas skundžiamu nuosprendžiu yra įvertintas tinkamai. Vien tai, kad šis asmuo, kaip padėjęs atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas (BK 39¹ straipsnis), nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, dar nereiškia, kad jo parodymai melagingi. Svarbu, kad tokio asmens parodymų teisingumas būtų patikrintas, o tai ir buvo padaryta. Apylinkės teismas, savo daromas išvadas dėl nuteistųjų kaltės negrindė vien šio liudytojo parodymais. L. N. nurodytas aplinkybes apylinkės teismas palygino su iš kitų šaltinių gauta informacija ir dėl bylai reikšmingų faktų tikrumo priimtuose sprendimuose motyvuotai pasisakė. Be to, motyvuotai įvertinti visų nuteistųjų, liudytojų parodymai – tiek kaltinantys, tiek teisinantys, kiti rašytiniai bylos įrodymai, kurių turinys išsamiai išdėstytas pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Taigi, visų įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių, leidžiančių spręsti apie objektyviųjų ir subjektyviųjų konkrečių nusikalstamų veikų sudėčių buvimą, nustatymas motyvuotas įrodymų (kiekvieno atskirai bei jų visumos) vertinimu, kuris grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad produktotiekio sugadinimas padarytas visuotinai pavojingu būdu, tvirtindamas, kad tokia išvada pagrįsta ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis, nes jokia reali grėsmė prisijungimų metu nebuvo kilusi. Nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neįvertino aplinkybės, kad produktotiekis yra nuošalioje vietoje, nutolęs nuo žmonių gyvenamųjų vietų, prisijungimai atlikti techniškai kokybiškai, nebuvo nė lašo nuotėkio iš produktotiekio. Pabrėžiama, kad ir AB (duomenys neskelbtini) magistralinio vamzdyno apsaugos vadovas R. R. patvirtino, kad prisijungimai buvo padaryti kokybiškai, profesionaliai, gamtos aplinkai žala nebuvo padaryta. Taigi, nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu neneigia kaltės dėl svetimo turto sugadinimo, tačiau nesutinka su šios veikos kvalifikavimu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2013-07-13) atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Aukščiau minėtas teisinis reglamentavimas numato baudžiamąją atsakomybę už kvalifikuotą turto sunaikinimą ar sugadinimą. Teismas dėl organizuotos grupės ir tęstinės veikos pasisakė aptardamas apeliacinio skundo reikalavimą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, todėl plačiau šis klausimas neaptariamas.

Vienas turto sunaikinimą ar sugadinimą kvalifikuojančių požymių yra turto sunaikinimas arba sugadinimas visuotinai pavojingu būdu. Kaip minėta, nors apeliantas neneigia prisijungimų prie produktotiekio fakto, tačiau akcentuoja, kad jokios grėsmės kilti neigiamoms pasekmėms, kurios atitiktų visuotinai pavojingą turto sugadinimo būdą nebuvo, dėl jo vertinimu tokia veika atitiktų BK 187 straipsnio 1 dalį.

Tai, kad šiuo atveju rimtų pasekmių nekilo, ar prisijungimas buvo atliekamas atokiau nuo gyvenamosios zonos, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokios pasekmės negalėjo kilti. Pažymėtina, kad atsakomybei pagal šią normą nėra būtinos pavojingos pasekmės ar žala gamtai, todėl apeliaciniame skunde teikiami subjektyvūs aptartos normos interpretavimai ir vertinimai apie profesionalų prisijungimą negali būti vertinami kaip aplinkybė šalinanti atsakomybę dėl tokios veikos. BK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti objektyvieji, vienos iš alternatyvių veikų, požymiai – turto sugadinimas, kai tokio sugadinimo būdas yra visuotinai pavojingas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Šiuo atveju tyčinį turto sugadinimą kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymo būdas (pavojingų padarinių – žmonių nukentėjimas ar pan. – atsiradimas nėra būtinas, svarbu, kad kilo reali jų grėsmė, todėl aplinkybė, kad prisijungimas atokioje vietoje, o ne prie gyvenamųjų namų kaltės nešalina).

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors prisijungimo prie produktotiekio veiksmai realiai nesukėlė sunkių pasekmių, tačiau tai nešalina G. K. kaltės dėl jam inkriminuoto turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Kaip matyti iš baudžiamosios medžiagos, atliekant tyrimą buvo nustatytos dvi prisijungimo prie produktotiekio vietos – (duomenys neskelbtini) k. 245,911 km. ir (duomenys neskelbtini) k. - 247,107 km. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir šio veiksmo atlikimą užfiksavusi vaizdinė medžiaga patvirtina, kad buvo prisijungiama prie AB (duomenys neskelbtini) priklausančio magistralinio produktotiekio (duomenys neskelbtini) vamzdyno, t. y. atliekami vamzdžio, kuriame teka dyzelinis kuras, gręžimo darbai, į produktotiekio vamzdžius buvo įsriegiami savisriegiai, prie jų pritvirtintos žarnos, jų gale aukšto slėgio spaudimo sklendės.

Atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme apklausiamas liudytoju AB (duomenys neskelbtini) magistralinio vamzdyno apsaugos vadovas R. R. pabrėžė, kad pats magistralinis vamzdynas yra potencialiai pavojingas aukšto slėgio objektas, todėl bet koks fizinis įsikyšimas, bandymas sugadinti, yra pavojingas. Liudytojas pabrėžė, prie produktotiekio negalimi jokie gilesni nei 30 cm žemės kasinėjimo darbai, šienavimas ir kita ūkinė veikla. Nusikalstamos veikos padarytos žalos likvidavimo darbų metu nustatė, kad nors prisijungimas buvo sandarus, tačiau žarnos, kurios buvo įkastos į žemę jau buvo iškorėjusi, pro jas sunkėsi dyzelinas. Tai patvirtina ir pavedimas atlikti apskaičiavimą dėl skysčio tūrio šiose žarnose (2 t., b.l. 95-96), kur nurodoma, kad žarnose yra skysčio, turinčio dyzelinio kuro kvapą. Byloje surinktais duomenimis įvykio vietos apžiūrų metu buvo paimti siurbliai, manomerai, kranų sklendės, balionai ir kiti prisijungimams būtini objektai, bei kaip patikslino skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, paimta apie 2000 metrų ilgio hidraulinių žarnų, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ne tik buvo sugadintas svetimas turtas, bet tokie prisijungimo darbai, neteisėtos veiklos plotas, kai žarnos buvo įkasamos į žemę, pažeidžiamas produktotiekis, kuriuo, naudojant aukštą spaudimą, transportuojamas degus naftos produktas galėjo užsidegti, sprogti ar išsilieti į aplinką, ją užteršti. O tokius neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, kurie dalyvavo gręžiant vamzdyną, naudojo pripildytus dujų balionus, kasinėjo produktotiekio teritorijoje, savo neteisėtais veiksmais kėlė grėsmę aplinkiniams.

Tokiu būdu, aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad svetimas – AB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – magistralinio produktotiekio (duomenys neskelbtini) vamzdis sugadintas visuotinai pavojingu būdu. Tokiu būdu, G. K. veikoje yra visi inkriminuotos nusikaltimo sudėties, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje 187 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl prašymas perkvalifikuoti veiką į BK 187 straipsnio 1 dalį atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su Biržų rajono apylinkės teismo 2016-06-26 nuosprendyje konstatuota aplinkybe, kad G. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Tvirtinama, kad nuteistasis atskleidė aplinkybes, susijusias su prisijungimu prie produktotiekio ir pripažino pragręžęs naftotiekio vamzdį.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du aspektus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal galiojančią teisminę praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju, byloje tokių duomenų nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai G. K. poziciją dėl jam inkriminuotų veikų pripažino kaip savo kaltės pripažinimą iš dalies.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-14 pateikus pirminį pranešimą apie įtarimą G. K. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino (6 t., b.l. 64-65), 2013-05-02 įteikus pranešimą apie įtarimą kaltu prisipažino iš dalies, tačiau pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus ir paaiškinti bet kokias šio nusikaltimo aplinkybes, nurodė, kad parodymus duos teisme (6 t., b.l. 70). Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl reikšmę turi ir kaltininko parodymai duoti teisme. Pirmosios instancijos teisme G. K. savo kaltę pripažino iš dalies (11 t., b.l. 4, 13 t., b.l. 94-97, 112-114). Nors nuteistojo G. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas G. K. nusikalstamos veikos nurodomas aplinkybes nepagrįstai pripažino tik kaip dalinį savo kaltės pripažinimą, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad G. K., vertindamas savo nusikalstamus veiksmus, esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, kurias patvirtina byloje surinktų duomenų visuma, nepripažino. Pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kuriais lakoniškai nurodomas tik pats prisijungimo prie naftotiekio faktas, tvirtinant, kad nusikalstamas veikas organizavo kitas asmuo, t. y. asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas – L. N., negali būti vertinami kaip visiškas esminių veikos padarymo aplinkybių pripažinimas. Bylos duomenimis G. K. pozicija dėl kaltės prisipažinimo viso proceso metu nebuvo nuosekli, parodymų turinys viso teisminio nagrinėjimo metu, nepatvirtina, kad parodymai buvo nuoširdūs, duoti siekiant padėti atskleisti nusikalstamas veikas, todėl daroma išvada, kad G. K. savo elgesio neigiamai nevertina ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai nesigaili. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam G. K. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Apeliantas prašo sumažinti civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) pateikto civilinio ieškinio dydį atsižvelgiant į realias, o ne perteklines ir nepagrįstas sąnaudas. Nagrinėjamoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu apylinkės teismas civilinį ieškinį išsprendė, jį tenkindamas ir priteisdamas solidariai iš nuteistųjų G. K., A. M., A. R. ir A. K., bei įvertinęs, kad dalį žalos - 2440 Eur kaltinamieji atlygino, priteistiną civilinio ieškinio sumą atitinkamai sumažino ir iš minėtų kaltinamųjų dėl sugadinto produktotiekio vamzdžio (duomenys neskelbtini) kaime solidariai priteisė 2252,80 Eur.

Apeliacinės instancijos teismui G. K. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis civiliniam ieškovui yra atlyginęs dar 1115 Eur padarytos žalos (14 t., b.l. 130).

Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais civilinio ieškinio išsprendimo klausimu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl nuteistojo su bendrininkais įvykdyto pasikėsinimo pagrobti didelės vertės turtą ir dėl svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu AB (duomenys neskelbtini) patyrė nuostolių, kuriuos įvertino 16203,29 Lt kas atitinka 4692,79 Eur. Ieškinio suma detaliai pagrįsta civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, t. y. tarnybiniu pranešimu, kelionės lapais, transporto priemonių 1 km įkainiais, transporto priemonių grupės įkainiais, PVM sąskaita - faktūra, leidimais važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėms ir (ar sunkiasvorėms) transporto priemonėms, medžiagų, sunaudotų likviduojant rastus prisijungimus prie produktotiekio išlaidų suvestine, kvitais ir kitais duomenimis bei detalizuota išlaidų suvestine, kurioje nurodytos kiekvieno iš prisijungimų likvidavimo išlaidos – tiek transporto priemonių kaštai, darbininkų darbo kaštai, sunaudotų medžiagų, apsaugos priemonių kaštai bei paieškos, leidimų ir kiti kaštai (t. 5, b.l.2-33). Duomenų patikslinimui, siekiant pašalinti visas abejones dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo, atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme buvo apklausiami ir AB (duomenys neskelbtini) vadovas V. V., Įrengimų eksploatavimo inžinierius A. B. bei civilinio ieškovo atstovė S. R.. Tiek V. V., tiek S. R. ir A. B. patvirtino, kad dokumentuose, kuriais grindžiamas civilinis ieškinys, negautos pajamos nebuvo įskaičiuojamos, o detaliai pagal bendrovės pasitvirtintus įkainius apskaičiuotos faktinės tiesioginės išlaidos, dėl produktotiekiui padarytos žalos likvidavimo. Būtent šiems veiksmams buvo pasitelkti minėtos bendrovės darbuotojai, technika, į civilinį ieškinį įtraukti transporto priemonių kaštai, darbuotojams vykdžiusiems likvidavimo darbus išmokamas atlygis, sunaudotų medžiagų ir apsaugos priemonių kaštai, leidimų važiuoti didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėms transporto priemonėmis kaina bei siekiant detaliai apžiūrėti abi vamzdyno puses pasinaudota ir (duomenys neskelbtini) aeroklubo paslaugomis.

Apygardos teismas abejoti civilinio ieškovo pateiktų duomenų pagrįstumu neturi jokio pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad neteisėtų prisijungimų metu padarytos žalos likvidavimo darbus, atsižvelgiant į aptariamos situacijos specifiškumą, siekiant išvengti galimos žalos aplinkai bei žmonėms bei užtikrinti tinkamą produktotiekio funkcionavimą buvo būtina atlikti per kiek įmanomą trumpesnį laiką. Todėl pasitelktų darbuotojų skaičius, jų naudojamos transporto priemonės, nuvažiuoti kilometrai, pasinaudojimas aeroklubo paslaugomis, įvertinus atliktų prisijungimo darbų likvidavimo mastą, miškingos ir sunkiai pravažiuojamos vietovės atstumus bei fizines galimybes nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismo priteista civilinio ieškinio suma yra neadekvati ar nepagrįsta. Atliekant žalos likvidavimo darbus buvo pasitelkti 8 darbininkai, 10 transporto priemonių (įskaitant ir sunkiasvores ar didžiagabarites, kurioms gauti leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais), atliktas skrydis naftotiekio galimiems pažeidimams apžiūrėti, panaudoti trys vienkartiniai apsauginiai kostiumai ir kitos priemonės. Civilinio ieškovo atstovai nurodė, kad pagal jų įmonėje patvirtintą metodiką buvo apskaičiuotos darbuotojams mokėtinos sumos bei transporto priemonių eksploatavimui ir nuvykimui į vietą būtinos išlaidos. Byloje esanti duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad civilinis ieškovas būtent dėl nuteistojo ir jo suburtos organizuotos grupės narių neteisėto veikimo pasekmėje patyrė turtinę žalą, t. y. turėjo atstatyti iki prisijungimų prie naftotiekio buvusią padėtį. Taigi, įvertinus visas aplinkybes, nėra abejonių, kad tarp nuteistojo ir jo vadovaujamos organizuotos grupės narių veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Teismui pateikta darbų, atliktų likviduojant rastus prisijungimus prie magistralinio produktotiekio išlaidų suvestinėje nurodoma suma yra detalizuota ir pagrįsta. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais pagrindžiančiais pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą ir jame nurodytais įkainiais.

Apygardos teismo nuomone nuteistojo ir jo bendrininkų nusikalstamų veiksmų pasėkoje, atlikti darbai, panaudotos priemonės atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, todėl pareikštas AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, kuris apeliantą išteisinus dėl vienos nusikalstamos veikos - prisijungimo prie produktotiekio (duomenys neskelbtini) kaime, sumažintas iki 4692,79 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniame skunde abejojama, ar operatyvinio tyrimo, atlikto (duomenys neskelbtini) pareigūnų, kurio metu buvo gauti reikšmingi nusikalstamų veikų atskleidimui duomenys, galėjo būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Tokias abejones apeliantas grindžia tuo, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas dėl galimai kitos nusikalstamos veikos. Apelianto vertinimu faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas – G. K. galimas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti dideliais ir labai dideliais kiekiais, jo dalyvavimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandoje buvo išgalvotas ir neatitinkantis tikrovės, kitaip sakant, melagingas ar suklastotas, todėl tokio tyrimo metu gauti duomenys neturėjo būti pripažinti įrodymais.

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo, galiojusio (iki 2013-03-01) operatyvinių veiksmų atlikimo ir nusikalstamos veikos parymo metu 9 straipsnio 1 punktas be kitų tokio tyrimo pagrindų numatė, kad operatyvinio tyrimas gali būti atliekamas kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 151¹ straipsnio 3 dalyje, 153 ir 162 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 228¹ ir 240 straipsniuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (OVĮ straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (OVĮ 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas OVĮ 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, kaip nagrinėjamu atveju, faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010).

Byloje esančiais duomenimis (duomenys neskelbtini) teikimu dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininką, prašydamas sankcionuoti slaptą, G. K., telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat techninių priemonių naudojimą specialia tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant jo pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, siekiant gauti informaciją apie šio asmens galimą neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti dideliais ir labai dideliais kiekiais, dalyvavimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandoje bei kituose nusikaltimuose. (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas (2 t., b.l. 175) išnagrinėjęs teikimą, remdamasis pateikta operatyvinės bylos medžiaga nustatė, kad yra pagrindas taikyti specialiąsias technines priemones, siekiant patikrinti G. K. dalyvavimą teikime nurodytoje nusikalstamoje veikloje ir nutarė sankcionuoti slaptą G. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą abonentiniais numeriais.

Pirmosios instancijos teismas 2014-10-29 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tarnybą prašydamas pateikti duomenis apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą (12 t., b.l. 112). 2014-11-10 (duomenys neskelbtini) tarnyba pateikusi atsakymą nurodė, kad minimo operatyvinio tyrimo veiksmų teisinis ir faktinis pagrindas buvo patikrintas, pateikus visą reikalingą medžiagą (duomenys neskelbtini) pirmininkui, prieš sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka. Be to, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) komisija 2014-11-07 posėdyje priėmė sprendimą neišslaptinti teismo prašomos informacijos (12 t., b.l. 144). Teismas pakartotinai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tarnybą, prašydamas pateikti teismui duomenis apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą (13 t., b.l. 12 ). (duomenys neskelbtini) tarnyba 2015-02-11 pateikė atsakymą, kad kadangi aukštesnės instancijos teismas nenustatė operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos pažeidimų, sankcionuojant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, (duomenys neskelbtini) komisija priėmė sprendimą teismo prašomos informacijos neišslaptinti (13 t., b.l. 53).

Atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę yra tikimybė, kad bus gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Todėl svarbu įvertinti ar slaptos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu gaunama informacija yra susijusi su nusikalstamomis veikomis, patenkančiomis į kategoriją veikų, nurodytų OVĮ (įstatymas, galiojęs operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) 9 straipsnio nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį veiksmą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). Įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl tokiu būdu gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Todėl nepaisant to, kad faktinis aptariamo operatyvinio tyrimo, kurio pagrindu yra gauta dalis duomenų, susijusių su analizuojama nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, yra gauta pradėjus operatyvinį tyrimą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o ne dėl didelės vertės svetimo turto vagystės, t. y. kitą faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, tačiau šis pagrindas buvo patikrintas įstatymo nustatyta tvarka, o aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo atveju, buvo pažeistos BPK ar OVĮ nuostatos pripažįstant OVĮ nustatyta tvarka gautus duomenis dalimi įrodomosios bylos medžiagos. Juolab, kad ikiteisminis tyrimas aptariamu atveju pradėtas 2011-11-18 (1 t., b.l. 1, 14) ne minėto operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų pagrindu, o civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui pasikreipus į teisėsaugos institucijas, kai (duomenys neskelbtini) girios masyve buvo surastos keturios į žemę įkastos talpos, kuriose rasta dyzelino. O į (duomenys neskelbtini) tarnybą dėl šiam tyrimui reikšmingų duomenų prijungimo prie baudžiamosios bylos kreiptasi tik 2012-05-31 (2 t., b.l. 174)

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė bylų nagrinėjimo laikantis rungimosi principą, o atsisakydamas tenkinti daugkartinius gynybos prašymus išmatuoti įvykio vietų apžiūrų metu paimtas hidraulines žarnas, vertinti objektų apžiūros protokolų duomenų pagrįstumą ir teisingumą, buvo šališkas, nes stojo į ikiteisminį tyrimą atlikusios įstaigos ir kaltinimą palaikančio prokuroro pusę, taip dangstant ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus.

BPK 242 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, <...>, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus, o vadovaudamasis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendį gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju, visiems proceso dalyviams buvo suteikta teisė reikšti prašymus, teikti įrodymus ir pan. Skirtingai nei nurodo apeliantas jo pateikti duomenys ir prašymai teikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo prijungti prie baudžiamosios bylos ir vertinti visų bylos duomenų kontekste.

Pirmosios instancijos teismas, prašymus pakartotinai matuoti žarnas 2014-10-09 nutartimi atmetė (12 t., b.l. 73-74), teisiamojo posėdžio metu buvo dar kartą prašoma išmatuoti jų ilgį (12 t., b.l. 99) tokį savo prašymą grindžiant tuo, kad kaltinamieji nesutinka su nustatytu žarnų ilgiu, teigdami, kad jų ilgis buvo trumpesnis, ir kad ši aplinkybė turi esminės reikšmės sprendžiant dėl vagystės masto. 2015-02-06 teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja tyrėja G. G. (12 t., b.l. 128), atlikusi šių objektų apžiūrą, kuri patvirtino, kad nurodant žarnų ilgį rėmėsi AB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pateiktais duomenimis, nes techninių galimybių išmatuoti tokio ilgio objektus ji neturėjo. AB (duomenys neskelbtini) vadovas nurodė, kad žarnos buvo ištraukiamos, pasitelkiant technines priemones, bet tokio ilgio objektai nebuvo matuojami rankiniu būdu, o pasitelkus atitinkamas informacines technologijas, t. y. Google Earth programą, nurodant, kad tokių matavimų tikėtina paklaida sudaro 200 metrų. Todėl apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje, nurodydamas, kad žarnų ilgis buvo matuojamas nuo nesankcionuoto prisijungimo vietų iki rasto žarnos galo, bei patikslinus kaltinime nurodytas aplinkybes, pripažino, kad jų ilgis yra apie 2000 metrų. Apylinkės teismas iš esmės pripažino, kad civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atliktas žarnų matavimo būdas su kompiuterine programa Google Earth yra galimas. Apklausiami apeliacinės instancijos teisme liudytojais AB (duomenys neskelbtini) darbuotojai R. R. ir V. V. patvirtino, kad hidraulinės žarnos buvo ištraukiamos, nes jos buvo užverstos žemėmis, likviduojant neteisėto prisijungimo pasekmes buvo einama pagal žarnų ištraukimo žymes, o vėliau tos vietos žymimos kompiuterine programa žemėlapyje, kuris pagal atstumus automatiškai paskaičiavo jų ilgį. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu rankiniu būdu išmatuoti net ir apytiksliai nurodomo ilgio žarnas, kurios net dvi dienas specialia technika buvo traukiamos iš po žemių, be to, permirkusios dyzelinu, nebūtų buvę saugu ir fiziškai įmanoma. Todėl pasirinktas būdas – su paklaida išmatuoti, pasitelkiant kompiuterinę programą, tokių žarnų ilgį pagal jų driekimosi perimetrą žemėlapyje yra galimas ir pripažįstamas teisingu. Vertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų kaip rodančių teismo šališkumą nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl įvykio vietos apžiūrų protokolų netikslumo, nurodant, kad teismas turi remtis kaltinamojo ir jo gynėjo atlikta įvykio vietos apžiūra ( t. 13, b.l. 18-19), kurios metu apžiūrėta įvykio vieta kelyje (duomenys neskelbtini) rajone, miško masyve prie (duomenys neskelbtini) kaimo ir įvykio vieta netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Koordinates, kurios nurodytos policijos pareigūnų apžiūrint įvykio vietas (1 t., b.l. 42-46, 54-57), suvedus į gynėjo ir G. K. naudojamą GPS aparatą (duomenys neskelbtini)), gynėjo vertinimu paaiškėjo, kad prisijungimo (duomenys neskelbtini) kaime yra klaidingos, nes vieta tokiomis koordinatėmis yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo eigoje buvo atliekamos kelios įvykio vietos apžiūros, t. y. 2011-12-04 (duomenys neskelbtini) kvartalo apžiūra (1 t., b.l. 25-27), 1012-05-14 (duomenys neskelbtini) rajono, miško masyvo kvartalo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurioje dalyvavo ir G. K. (1 t., b.l. 28-41), 2012-05-14 (duomenys neskelbtini) kelio, (duomenys neskelbtini) rajone apžiūra (1 t., b.l. 42-47), 2012-05-16 masyvo prie (duomenys neskelbtini) rajone (1 t., b.l. 48-53), 2012-05-16 miško masyvo prie (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) rajone apžiūra (1 t., b.l. 54-58), (duomenys neskelbtini) linijos, (duomenys neskelbtini) rajone apžiūra (1 t., b.l. 59-63). 2012-05-16 įvykio vietų apžiūros atliktos naudojant skenerio prietaisą (duomenys neskelbtini). Šiuose protokoluose nurodomos įvykio vietų koordinatės, pažymint, kad koordinatės žymi naftotiekio linijoje sukastą žemę, o apžiūrint (duomenys neskelbtini) liniją (1 t., b.l. 59-60) koordinatės žymi pareigūnų rastą guminės žarnos su metaliniu antgaliu buvimo vietą.

Faktinių aplinkybių patikslinimui, t. y. tiek dėl žarnų ilgio, tiek dėl prisijungimo vietų koordinačių bei pareikšto civilinio ieškinio detalesnio pagrindimo apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausti AB (duomenys neskelbtini) vadovas R. R., AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas kontrolei ir saugai S. P., (duomenys neskelbtini) eksploatavimo inžinierius - A. B., kurie detaliai atskleidė, kad nesankcionuotų prisijungimų vietų identifikavimui vamzdyne naudotas matavimo vienetas buvo ne koordinatės, bet produktotiekio kilometrai. Koordinatėmis vamzdyno įrengimų eksploatavimo skyriaus darbuotojai naudojasi tik pirminiams duomenims fiksuoti, o galiausiai produktotiekio pažeidimo vieta suinteresuotiems asmenims – šiuo atveju tyrimą atliekantiems pareigūnams buvo pateikiama kilometrinio matavimo išraiška, kuri atitinka ir kaltinimuose nurodomų prisijungimų vietas, t.y. nustatyta, kad buvo prisijungta prie produktotiekio (duomenys neskelbtini) rajone, kita prisijungimo vieta – (duomenys neskelbtini) rajone. Abejoti šių duomenų tikslumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, o apelianto nurodoma savo iniciatyva atlikta įvykio vietos apžiūra aukščiau aptartų duomenų taip pat nepaneigia.

Byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Tokių duomenų nenurodė ir apeliantas. Tai, kad teismas netenkino kai kurių prašymų ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad proceso metu nebuvo ribojama teisė į gynybą, byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo – nuteistasis ir jo gynėjas teikė įvairius dokumentus, kuriuos teismas pridėjo prie bylos medžiagos, taip pat reiškė prašymus, dalis kurių buvo patenkinta, o kita dalis – motyvuotai atmesta. Siekis, kad byloje esantys duomenys būtų vertinami taip kaip subjektyviai juos vertina apeliantas nesudaro pagrindo išvadai, kad priešingos apylinkės teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis, ar, kad toks vertinimas rodo teismo šališkumą.

G. K. atstovas apeliaciniame skunde prašo daiktus, kurie apylinkės teismo pripažinti menkaverčiais, t. y. dvi užrašų knygeles, du (duomenys neskelbtini) planus, (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo knygelę, mėlynos spalvos balioną, 4 radijo ryšio stoteles (duomenys neskelbtini), 3 vnt. radijo ryšio stotelių (duomenys neskelbtini) su vienu krovikliu, 3 vnt. radijo ryšio stotelių kroviklių grąžinti G. K..

Iš 2012-05-14 kratos protokolo matyti, kad be kitų daiktų kratos metu iš G. K. namo ir pagalbinių patalpų paimta: dvi užrašų knygelės, du topografiniai žemėlapiai, mėlynos spalvos balionas, (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo knygelė B. L. vardu (1 t., 103-104). Iš tos pačios dienos kratos protokolo (1 t., b.l. 90-94) matyti, kad be kitų objektų buvo paimtos 4 radijo ryšio stotelės (duomenys neskelbtini), 3 vnt. radijo ryšio stotelių (duomenys neskelbtini) su vienu krovikliu, 3 vnt. radijo ryšio stotelių kroviklių.

Šie daiktai, kartu su (1 t., b.l. 170-196) ir 7 vnt. radijo ryšio stotelių, 4 vnt. kroviklių priduoti saugojimui (1 t., b.l 197), likę nurodomi skunde objektai saugomi prie bylos.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nusprendė visus šiuos daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu sunaikinti, apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka.

BPK 91 straipsnis numato, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato priemones, kurių imamasi dėl daiktų priimant nuosprendį

Kaip matyti iš bylos medžiagos dvi užrašų knygelės, mėlynos spalvos balionas, (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo knygelė, buvo paimti kratos metu iš G. K. namo gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 103-104). Duomenų, kad šie objektai yra susiję su G. K. inkriminuota veika, t. y., kad jie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, nėra, todėl jie gražintini jų G. K..

Dėl dviejų (duomenys neskelbtini) girios planų, 4 radijo ryšio stotelių (duomenys neskelbtini), 3 vnt. radijo ryšio stotelių (duomenys neskelbtini) su vienu krovikliu, 3 vnt. radijo ryšio stotelių kroviklių, kurios paimtos kratos metu iš sodybos esančios (duomenys neskelbtini) rajone, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas šiuos objektus sunaikinti yra pagrįstas. Šie objektai BPK 91 straipsnio prasme ir bylos duomenų kontekste atitinka daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti sąvoką. Jie buvo naudojami nusikalstamų veiksmų planavimui ir realizavimui, kaip pagalbinės priemonės, t. y. prisijungimų vietoms nusistatyti, konspiracijai, susisiekimui ir bendrininkų bendravimui bei perspėjimui, todėl jų grąžinti G. K. nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu apeliantas pateikė prašymą spręsti klausimą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2012-07-02 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b.l. 109) laikinai apribotų G. K. nuosavybės teisių į pinigus – 1060 Lt kas atitinka 306,99 Eur, nurodant, kad šios lėšos turėtų būti grąžintos nuteistajam G. K.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtu prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į 1060 Lt, kurie buvo rasti 2012-05-14 kratos metu pas G. K.. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-12-27 ir 2013-03-28 (6 t., b.l. 115,121) nutartimis atitinkamai nuo 2013-01-02 iki 2013-04-02 ir nuo 2013-04-02 iki 2013-07-02 pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į G. K. priklausančius pinigus -1060 Lt, uždraudžiant naudoti, valdyti ir disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis.

BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. G. K. piniginėms lėšoms laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimas nei baudžiamąją bylą perduodant nagrinėti teisiamajame posėdyje 2013-08-01 nutartimi (9 t., b.l. 59-75), nei bylos nagrinėjimo metu, nei priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas, t. y. byloje nėra duomenų, jog prokuroro nutarimu paskirtas laikinas G. K. nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį turtą buvo pratęstas po 2013-07-02.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, kai ši priemonė tampa nereikalinga. Procesinių prievartos priemonių taikymo terminai yra apibrėžiami aiškiais kriterijais ir negali tęstis ilgiau nei numato baudžiamojo proceso įstatymas. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-06-29 įsakymu Nr. 1R-178 patvirtintų Turto arešto aktų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių 24 punktas nustato, kad pasibaigus BPK 151 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, turto arešto aktas išregistruojamas kitą darbo dieną. Kadangi laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimas nėra išspręstas, jo terminas yra pasibaigęs, o apylinkės teismas perduodant bylą į teismą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo nepriėmė procesinio sprendimo, todėl visiškai pagrįstas reikalavimas tokią procesinę prievartos priemonę panaikinti. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir asmens, kuriam taikoma ši procesinė prievartos priemonė, teisėtus lūkesčius ir proporcingumo principą G. K. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 1060 Lt, kas atitinka 306,99 Eur pinigines lėšas, naikinamas.

Apeliaciniame skunde keliamas ir apelianto vertinimu neteisingai išspręstas teismo turėtų proceso išlaidų (pašto, liudytojų atvykimo) priteisimo iš nuteistųjų G. K., A. M., A. R., A. K., A. A. ir A. B., lygiomis dalimis po 38,47 Eur iš kiekvieno, klausimas. Prašymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo, argumentuojamas tuo, kad sutinkamai su BPK 104 straipsnio nuostatomis, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų.

BPK VIII skyrius reglamentuoja proceso išlaidas ir jų atlyginimą. Proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (BPK 103 straipsnio 1 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas).

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad į pirmosios instancijos teismo posėdžius buvo kviečiami liudytojai: L. M. (10 t., b.l. 113, 12 t., b.l. 143), T. P. (11 t., b.l. 73), kurie patyrė kelionės išlaidas (L. M. 115,29 Lt + 133,61 Lt, tai atitinka 72,08 Eur) (T. P. 120,30 Lt, tai atitinka 34,84 Eur) ir apylinkės teismas išmokėjo rašytiniais įrodymais pagrįstas turėtas kelionės išlaidas dėl atvykimo į teisiamąjį posėdį. Į proceso išlaidų sumą apylinkės teismas įskaitė ir teismo turėtas 123,87 Eur pašto išlaidas.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, susijusį su procesinių išlaidų išsprendimo klausimu ir tai pagrindžiančius rašytinius bylos duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistųjų priteisė proceso išlaidas – liudytojų L. M. ir T. P. kelionės išlaidas ir teismo turėtas pašto išlaidas (BPK 103 straipsnio 1 ir 6 punktai).

Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad G. K. padarė tęstines veikas, iš naujo spręstinas klausimas ir dėl bausmės skyrimo G. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

G. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų, o kita – prie apysunkių. Sunkus nusikaltimas, kuris kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat atsižvelgė, kad veikos padarytos organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis) ir G. K. buvo nusikalstamų veikų organizatorius bei šią aplinkybę kaip sunkinančią nuteistojo atsakomybę ( BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įvertino dėl nusikalstamos veikos, kuri padaryta tais pačiais veiksmais, t. y. svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 dalyje).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. K. administracine tvarka nebaustas, nors laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau buvo pripažintas kaltu Biržų rajono apylinkės teismo 2006-03-23 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, psichikos sveikatos centre ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas, dirba, vedęs, turi neįgalumą, charakterizuojamas teigiamai. Apeliacinės instancijos posėdžio metu pateikė duomenis, jog atlygino dar dalį solidaraus civilinio ieškinio (14 t., b. l. 130).

Atsižvelgus į aukščiau aptartas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį ir į BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą bei į BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmių rūšis (areštą ir laisvės atėmimą), daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant G. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje - laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą veiką taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis.

Kaip minėta, nuteistasis G. K., pasikėsindamas pagrobti didelės vertės turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, tais pačiais veiksmais padarė dar kitą nusikalstamą veiką – sugadino AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – magistralinio produktotiekio vamzdį (BK 25 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 2 dalis). Taigi, nuteistasis tuo pačiu metu padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, todėl jo padarytose veikose yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. BK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, teismas taiko bausmių apėmimą. Taigi G. K. padarytos nusikalstamos veikos (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 3 dalis ir BK 25 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 2 dalis) sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu už jas paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

G. K. apeliaciniame skunde taip pat prašo jo atžvilgiu BK 75 straipsnio pagrindu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo G. K. prašymo taikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančias teisės normas tenkinti nėra teisinio pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, BK 75 straipsnio nuostatų G. K. atžvilgiu, nagrinėjamu atveju, taikymas neatitiktų bausmės tikslų, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingas padarytos veikos pavojingumui.

Net ir nuteistojo G. K. veiklą perkvalifikavus į tęstinę ir pripažinus, kad jo padarytose veikose yra ideali nusikaltimų sutaptis, o G. K. nusikalstamas veikas padarė turėdamas išnykusį teistumą, nėra jokio pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Biržų rajono apylinkės teismo 2006-03-23 baudžiamasis įsakymas, iš kurio matyti, jog G. K. buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką – vagystę iš produktotiekio, pagrindžia apelianto nenorą pasitaisyti bei laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Juolab, kad teistumas už ankstesnį nusikaltimą išnyko tik 2009-10-10, o skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog G. K. vėl nusikalto nuo 2010 metų pradžios. Paminėti duomenys rodo, kad ankstesnis baudžiamasis procesas G. K. teigiamos įtakos neturėjo, jo kryptingas ir gerai apgalvotas nusikalstamas elgesys iš esmės darant analogišką nusikalstamą veiką tik sunkesnio pobūdžio ir didesnio masto patvirtina, jog apeliantas linkęs pažeisti įstatymą ir jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Nei turimas darbas, šeiminė padėtis ar sveikatos problemos nesutrukdė apeliantui nusikalsti, ypač įvertinus aplinkybę, kad nusikalstamam, pakankamai ilgos trukmės, sumanymui įgyvendinti apeliantas naudojo pakankamai didelius finansinius išteklius, jo vaidmuo organizuotos grupės, kurią jis ir subūrė, hierarchijoje buvo vadovaujantis ir kontroliuojantis, kas nepaneigia išvadų dėl susiformavusios neigiamos asmenybės bei rodo, kad nėra pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant tokioms aplinkybėms, atidėti bausmės vykdymą apeliantui nėra jokio pagrindo. Todėl, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti G. K., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė nuteistiesiems galutines bausmes ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai), todėl nuteistojo A. A. apeliacinis skundas ir G. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkintini iš dalies, o Biržų rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. A. ir nuteistojo G. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį A. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę 2 metams subendrinti bausmių apėmimo būdu su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams ir 16 dienų - bei dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendžiu paskirta arešto 80 parų bausme ir A. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams dviem mėnesiams ir 20 dienų.

Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmes, visiškai atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendį ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendį.

G. K. veikas, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) epizodas) kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir už šių veikų padarymą jam paskirti bausmes:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams;

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

A. M. veikas, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas) kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir už šių veikų padarymą jam paskirti bausmes:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 3 metams;

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. M. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.

A. R. veikas, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas) kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir už šių veikų padarymą jam paskirti bausmes:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams;

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir A. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant A. R. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.

A. K. veikas, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 2 dalį ((duomenys neskelbtini) k. epizodas) kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir už šių veikų padarymą jam paskirti bausmes:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams;

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant A. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus - dvi užrašų knygeles, mėlynos spalvos balioną, (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo knygelę, paimtus kratos metu iš G. K. namo gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) gražintini nuteistajam G. K..

Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2012-07-02 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į G. K. pinigus - 1060 Lt kas atitinka 306,99 Eur - panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.