Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-04-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-3597-980/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-06
Bylos Nr.
e2YT-3597-980/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01613-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Pareiškėjas
Vytauto Lastausko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3597-980/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01613-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vytauto Lastausko skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės veiksmų, suinteresuotas asmuo "Jungtinė Karalystė – Klaipėda, UAB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2023 m. kovo 3 d. skundu prašo panaikinti 2023 m. vasario 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-75-3515. Nurodė, kad pareiškėjui pateiktame vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolė nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus 6 vykdomosiose bylose antstolė apskaičiavo šias vykdymo išlaidas - vykdomųjų bylų administravimo išlaidų - 841,44 Eur; - papildomų vykdymo išlaidų pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 p. - 195,34 Eur; (šias išlaidas indeksuojant, joms taikant 1,511 dydžio ketvirčio vartojimo kainų indeksą); - atlygį antstoliui – 3 011,03 Eur; - išlaidas tretiesiems asmenims - 30,00 Eur; iš viso – 4 077,81 Eur. Tokiu būdu apskaičiavime antstolė nurodė, kad iš pareiškėjo V. Lastausko išieškojus 336,47 Eur vykdymo išlaidų, likusią išieškotiną vykdymo išlaidų sumą sudaro 3 741,34 Eur suma. Pareiškėjas mano, kad surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad iš jo negalima suprasti, kokiu pagrindu ir kokiose vykdomosiose bylose antstolė taiko papildomų vykdymo išlaidų indeksavimą. Antstolė nurodė, kad vadovaujantis SVI 124 p. nuostatomis priskaičiavo papildomą vykdymo išlaidų sumą – 134,90 Eur ir 60,44 Eur, tačiau kuriose vykdomosiose bylose toks indeksavimas buvo pritaikytas ir ar buvo pritaikytas pagrįstai ir teisėtai, suprasti nėra galimybės. Atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, kad apskaičiavimo 2.1. p. ir 2.2. p. nustatydama papildomą vykdymo išlaidų sumą ir ją indeksuodama, antstolė iš esmės taikė dvigubą vykdymo išlaidų priskaičiavimą. Apskaičiavusi papildomą vykdymo išlaidų sumą, antstolė nebeturėjo teisės tuo pat metu taikyti ir papildomai apskaičiuotinos vykdymo išlaidų sumos indeksacijos. Vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolė nurodo, kad apskaičiuota ir mokėtina vykdymo išlaidų suma yra sumažinta 336,47 Eur suma, kuri iš pareiškėjo V. Lastausko buvo išieškota 2023-02-13. Pareiškėjo vertinimu, lėšų išieškojimo ir jų pagrindu atliktas vykdymo išlaidų paskirstymas galėjo būti atliktas tik patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Tačiau pareiškėjui joks pranešimas apie surašytą patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo nebuvo įteiktas. Pareiškėjo vertinimu, atlygio suma antstolei ir bendrame vykdymo išlaidų apskaičiavime turi būti nurodoma pagal kiekvieną vykdomąją bylą atskirai.

Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog antstolės sudarytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą formą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktą visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Šiuo atveju atliktas 2023 m. vasario 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-75-3515. Paaiškino, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 136 punktas numato, kad vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: 1) išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui SVI nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas; 2) skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja SVI 9 ir 152 p. nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas. Nurodė, elektroninės vykdomosios bylos portalas - www.antstoliai.lt (AIS) yra skirtas asmenims elektroniniu būdu dalyvauti vykdymo procese. Be kita ko, skolininkui numatoma pareiga pačiam aktyviai domėtis vykdomosiomis bylomis. AI sistemos duomenimis, visi procesiniai dokumentai, įskaitant ir 2022 metais priimti patvarkymai dėl lėšų paskirstymo skolininkui yra įteikti. Skundai dėl šių procesinių dokumentų CPK nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikti.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės žinioje yra: vykdomoji byla Nr. 0075/22/01360, pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-5470-639/2022 dėl 435,60 Eur skolos; vykdomoji byla Nr. 0075/22/01363, pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-5969-1149/2022 dėl 193,60 Eur skolos; vykdomoji byla Nr. 0075/22/01571, pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-582-965/2022 dėl 34 498,23 Eur skolos ir skaičiuojamų palūkanų; vykdomoji byla Nr. 0075/22/01219, pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-266-904/2022 dėl 3 605 Eur skolos; vykdomoji byla Nr. 0075/22/00876, pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-5470-639/2022 dėl 3 350 Eur skolos ir 50 Eur/d. fiksuotų mokėjimų nuo 2022 m. gegužės 7 d.; vykdomoji byla Nr. 0075/22/00413, pradėta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4229-965/2021 dėl 17 350 Eur skolos ir skaičiuojamų palūkanų išieškojimo iš skolininko Vytauto Lastausko išieškotojos UAB „Jungtinė Karalystė – Klaipėda“ naudai. Antstolė 2023 m. vasario 13 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-75-3515, kuriuo apskaičiuotos vykdomųjų bylų administravimo išlaidos - 841,44 Eur; - papildomų vykdymo išlaidų pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 124 p. - 195,34 Eur; (šias išlaidas indeksuojant, joms taikant 1,511 dydžio ketvirčio vartojimo kainų indeksą); - atlygį antstoliui – 3 011,03 Eur; - išlaidas tretiesiems asmenims - 30,00 Eur; iš viso – 4 077,81 Eur.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo elektronines vykdomąsias bylas Nr. 0075/22/00413, Nr. 0075/22/00876, Nr. 0075/22/01219, Nr. 0075/22/01360, Nr. 0075/22/01363, Nr. 0075/22/01571. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktą visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Šiuo atveju atliktas 2023 m. vasario 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-75-3515.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir – SVI), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 4 punktą nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas įtvirtinti CPK 661 straipsnyje.

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstoliui buvo pateikti vykdyti 6 atskiri vykdomieji dokumentai, todėl antstolė pagrįstai šių dokumentų pagrindu pradėjo 6 atskiras vykdomąsias bylas (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 647 straipsnis).

Minėta, jog SVI 4 punktas įtvirtina antstoliui pareigą priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiųsti skolininkui. SVI 31 punktas numato, jog visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Kai piniginių sumų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras vykdymo išlaidų apskaičiavimas, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą. Nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog priimdamas patvarkymus dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo antstolis vykdymo veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo argumentai, jog antstolis turėjo parengti bendrą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, šioje vykdymo proceso stadijoje nepagrįsti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pareigą antstoliui kartu su raginimu įvykdyti teismo sprendimą sudaryti atskirą vykdymo išlaidų apskaičiavimą numato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

CPK 609 straipsnis numato, jog vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). SVI nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius. Minėto teisės akto 124 punktas numato, kad jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, prie administravimo išlaidų pridedama ½ šiam išieškojimui taikomų administravimo išlaidų dydį atitinkanti suma. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą antstolės nurodytos išlaidos ir buvo įtrauktos į 2023 m. vasario 13 d. apskaičiavimą, nes vykdomosios bylos neįvykdytos iki šiol.

Pareiškėjas nurodo, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra nepagrįstas dėl to, jog iš jo negalima suprasti, kokiu pagrindu ir kokiose bylose taikomas papildomų vykdymo išlaidų indeksavimas.

Vadovaujantis CPK nuostatomis, pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Pažymėtina ir tai, kad vykdomosios bylos yra elektroninės ir visa tiek procesinė, tiek finansinė bylų informacija yra aiškiai išdėstyta Antstolių informacinėje sistemoje (AIS). Pareiškėjas gali prisijungti prie AI sistemos ir bylų finansinėje dalyje susipažinti, kaip AI sistema indeksuoja, kokio dydžio indeksą taiko ir prie kokios bylos priskiria papildomas vykdymo išlaidas. SVI nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 136 punktas numato, kad vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: 1) išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui SVI nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas; 2) skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja SVI 9 ir 152 p. nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad priteistinos vykdymo išlaidos indeksuojamos, taikant indeksą, galiojusį tuo metu, kai šios išlaidos buvo apskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-03 nutartis civilinėje byloje antstolis A.Z. vs. UAB „G4S Lietuva“, byla Nr. 3K-3-448/2008). 2023-02-13 apskaičiuotoms vykdymo išlaidoms AI sistema taikė tą indeksą, kuris tą dieną galiojo. Antstolis nei teoriškai, nei techniškai negali koreguoti AI sistemos taikyto indekso. Antstolis neturi galimybių keisti ir kitų vykdymo išlaidų dydžių, nes jas automatiškai paskaičiuoja pati VĮ Registrų centras administruojama AI sistema.

Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog antstolė nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Pagal CPK 609 straipsnio 2 dalį, vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).

Antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008). Taigi, nepaneigiant to, kad priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis gauti nustatytą atlyginimą už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdydamas vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą (vykdymo funkcijų atlikimą) privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012, 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui.

Byloje nėra ginčo, kad per raginimuose nurodytus laikotarpius skolininkas vykdomųjų dokumentų neįvykdė, skolų nesumokėjo. Vadinasi, remiantis nurodytame Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį.

Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 p., reglamentuojantis atlygį antstoliui nustato, kad išieškotinai sumai esant 29 000 Eur ir daugiau, antstoliui mokėtinas 4 proc. atlyginimas nuo išieškotinos sumos, bet ne mažiau, nei 1 740 Eur.

Taigi antstolė atlyginimą apskaičiavo teisingai, jis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 ir 68 p. nuostatas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skundo argumentų, kad antstolė iš esmės taikė dvigubą vykdymo išlaidų priskaičiavimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta 3 011,03 Eur atlygio antstolei suma yra nurodyta nepagrįsta ir neteisėta, civilinio proceso įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

Kadangi antstolis išieškojimą iš pareiškėjo Vytauto Lastausko vykdo pagal šešis atskirus vykdomuosius dokumentus, šių vykdomųjų dokumentų pagrindu užvestos šešios atskiros vykdomosios bylos, o remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti skolininkui turi būti siunčiamas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui vykdymo išlaidos apskaičiuotos nepagrįstai ar apskaičiuotos dvigubai (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog SVI 54 punkte, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra įtvirtintos atlygio antstoliui dydžio apskaičiavimo taisyklės, kurios skaičiuojant būtinas vykdymo išlaidas netaikytinos (CPK 185 straipsnis, 609 straipsnis, SVI 43 punktas).

Vykdomosiose byloje patirtos pašto išlaidos už raginimo įvykdyti teismo sprendimą ir kitų procesinių dokumentų išsiuntimą skolininkui tikslu informuoti pareiškėją apie antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės kontoroje pradėtą vykdymo procesą – užvestas vykdomąsias bylas, įvertinus siunčiamų dokumentų pobūdį ir tikslą, buvo neatsiejamai susijusios su vykdomųjų bylų administravimo veiksmais, todėl nevertintinos kaip nepagrįstos (CPK 185 straipsnis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė nepagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas ir (ar) nesilaikė šių išlaidų apskaičiavimo taisyklių, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, panaikinti antstolės patvarkymą – vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nėra pagrindo, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo Vytauto Lastausko skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, elektronines vykdomąsias bylas Nr. 0075/22/00413, Nr. 0075/22/00876, Nr. 0075/22/01219, Nr. 0075/22/01360, Nr. 0075/22/01363, Nr. 0075/22/01571 grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Viktorija Čiapaitė