Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-23652-984/2024 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. S., D. L. individuali įmonė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrum Lietuva“ pateikė skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti: 2024 m. liepos 19 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-32-20080, 2024 m. liepos 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-32-20180, 2024 m. liepos 22 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

2. Reikalavimo pagrindu pareiškėjos skunde nurodoma, kad antstolio kontoroje 2024 m. liepos 18 d. buvo gautas prašymas vykdyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą, kurio pagrindu iš pareiškėjos nutarta išieškoti 1 856,38 Eur sumą D. L. individualiai įmonei. 2024 m. liepos 22 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir piniginių lėšų nurašymo. 2024 m. liepos 23 d. iš pareiškėjos buvo nurašyta 2 209,14 Eur suma. 2024 m. rugpjūčio 5 d. išieškotojai buvo pervesta 1 930,35 Eur (skola ir būtinosios išlaidos). Pažymėjo, kad pareiškėja teismui buvo pateikusi ieškinį dėl Valstybinės energetikos reguliavimo komisijos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo, todėl vykdomasis dokumentas yra neįsiteisėjęs ir negalėjo būti vykdomas.

3. Antstolis D. S. 2024 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą teismui. Antstolis nurodė, kad pateiktas vykdyti nutarimas, priimtas 2024 m. gegužės 3 d., galėjo būti apskųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo. Pagal pareiškėjos pateiktą informaciją, pareiškėja ieškinį pateikė Utenos apylinkės teismui 2024 m. gegužės 31 d. Nei teismai (Utenos apylinkės ir Panevėžio apygardos teismai), nei pareiškėja apie pateiktą ieškinį D. L. individualios įmonės neinformavo. Išieškotoja kreipėsi į antstolį 2024 m. liepos 18 d., t. y. praėjus 2,5 mėn. po nutarimo priėmimo. Tai objektyviai protingas ir pakankamas laiko tarpas šalims sužinoti ir vienai kitą informuoti apie nutarimo apskundimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad visus skundžiamus antstolio dokumentus gavo, žinojo apie antstolio nurašytas ir išieškotojai pervestas pinigų sumas, tačiau nematė reikalo apie tai informuoti antstolio ir kitos proceso šalies. Antstolis teigia, kad pareiškėja elgėsi neapdairiai, aplaidžiai ir nerūpestingai, tai sukėlė atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėja nenurodo ir nepateikia jokių antstolio veiksmais pažeistų teisės normų. Priešingai, pareiškėja patvirtina, kad gavo antstolio patvarkymą, kuriame yra nurodyta, kad antstolis nerado akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors tokių kliūčių sąrašas nėra baigtinis, tačiau antstolis objektyviai neturėjo galimybės patikrinti duomenų, ar nutarimas yra apskųstas, juolab kad ir pati išieškotoja apie tai nebuvo informuota.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 spalio 1 d. nutartimi tenkino pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ skundą dėl antstolio D. S. veiksmų. Teismas pripažino neteisėtais ir panaikino antstolio D. S. priimtus dokumentus: 2024 m. liepos 19 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-32-20080, 2024 m. liepos 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-32-20180, 2024 m. liepos 22 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-32-20179. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad D. L. 2024 m. liepos 5 d. 10 val. 25 min. elektroniniu paštu (d.l.@gmail.com) buvo informuotas apie tai, kad UAB „Elektrum Lietuva“ nutarė kreiptis į teismą dėl tarp šalių kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, o tai reiškia, jog aiškiai suprato, jog Tarybos nutarimas neįsiteisėjo, ir pateikdamas vykdyti neįsiteisėjusį nutarimą aiškiai elgėsi nesąžiningai.

4.2. Pažymėjo, kad antstolis D. S., pradėdamas vykdomąją bylą Nr. 0032/24/01520 pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą dėl 1 856,38 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Elektrum Lietuva“, nepasidomėjo dėl šio nutarimo (ne)įsiteisėjimo, todėl buvo priimtas vykdyti neįsiteisėjęs Tarybos nutarimas. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutarė, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti skundžiamus patvarkymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Šalies informavimas apie norą ar ketinimą sprendimą apskųsti nėra tapatus informavimui apie apskundimo faktą (skundo, ieškinio pateikimą). Noras, siekis sprendimą apskųsti lingvistine prasme reiškia veiksmą, įvyksiantį ateityje, bet ne įvykusį faktą. Antstolio vertinimu, teismas pareiškėjos ketinimą veikti (pateikti ieškinį) nepagrįstai prilygino įvykusio veiksmo faktui.

5.2. Pažymi, kad teismas konstatavo, jog išieškotoja nevykdė savo, kaip išieškotojos, pareigų, tačiau kartu teismas nepagrįstai, pripažindamas antstolio veiksmus neteisėtais, vykdymo šalies pareigas tiesiogiai susiejo su antstolio pareigomis, nenurodydamas, kokiomis priemonėmis jos turėtų būti įgyvendinamos.

5.3. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundą, antstolio nesutikimo argumentus nurodė aprašomojoje nutarties dalyje, tačiau nė dėl vieno iš jų nepasisakė, ignoruodamas visus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina faktus, vykusius iki vykdymo ir pradėjus vykdomojo dokumento vykdymą.

5.4. Apelianto nuomone, pareiškėjos skundas neatitiko įstatyme numatytų reikalavimų, tačiau teismas šio klausimo iš viso nesprendė. Pažymima, kad tuo atveju, kai į skundo nagrinėjimą nėra įtrauktas išieškotojas, tai gali būti laikoma proceso trūkumu, dėl kurio skundas turėtų būti grąžintas pareiškėjai trūkumams šalinti.

5.5. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas skundą, nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalies ir 626 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo ir aiškinimo.

6. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

6.1. Pažymima, kad išieškotoja D. L. individuali įmonė 2024 m. liepos 2 d. kreipėsi į pareiškėją el. paštu dėl nutarimo vykdymo, ir UAB „Elektrum Lietuva“ 2024 m. liepos 4 d. (teismas pažymi, kad, pagal byloje pateiktus duomenis, turėtų būti 2024 m. liepos 5 d.) pateikė atsakymą, aiškiai nurodydama, kad UAB „Elektrum Lietuva“ priėmė sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme.

6.2. Akcentuoja, kad suinteresuotas asmuo D. L. individuali įmonė 2024 m. liepos 2 d. laiške pareiškėjai priminė, jog „pagal VTAĮ 28 straipsnio 2 dalį ir Ginčų taisyklių 71 punktą, įsigaliojęs Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas“.

6.3. Pareiškėjos nuomone, teismas tinkamai įvertino visas byloje teismui žinomas aplinkybes ir veiksmus, vykusius iki vykdymo ir pradėjus vykdomojo dokumento vykdymą.

6.4. Pažymima, kad Tarybos nutarimas nėra įsigaliojęs, todėl nėra laikomas vykdomuoju dokumentu. Pareiškėjos ieškinys yra priimtas ir nagrinėjamas teisme (civilinė byla Nr. e2-5549-839/2024).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos (skolininkės) UAB „Elektrum Lietuva“ skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pridėjimo prie bylos

10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

11. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Elektrum Lietuva“ į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo (civilinė byla Nr. e2-5549-839/2024). Pareiškėja prašymo pridėti šiuos įrodymus prie bylos nepateikė, nenurodė aplinkybių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuo įrodymus ir jų nevertina.

12. 2024 m. lapkričio 20 d. apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus. Pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323 ir 338 straipsniai). Pateikti rašytiniai paaiškinimai laikytini atskirojo skundo papildymu, todėl juos atsisakytina priimti ir jie nevertintini.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2024 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimą Nr. 03E-671 „Dėl ginčo tarp D. L. individualios įmonės ir UAB „Elektrum Lietuva“ nagrinėjimo“. Nutarimu pareiškėja įpareigota anuliuoti D. L. individualiai įmonei paskirtą sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį (1 711,18 Eur) ir grąžinti sumokėtą sumą (1 711,18 Eur), taip pat įpareigota atlyginti D. L. individualiai įmonei 145,20 Eur jos patirtas išlaidas teisinei pagalbai. 2024 m. liepos 2 d. 16 val. 41 min. D. L. elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją su paklausimu dėl nutarimo vykdymo. 2024 m. liepos 5 d. 10 val. 25 min. UAB „Elektrum Lietuva“ elektroniniu paštu ((d.l.@gmail.com) informavo D. L. apie tai, kad UAB „Eletrum Lietuva“ priėmė sprendimą pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. 2024 m. liepos 18 d. D. L. individuali įmonė Tarybos nutarimą pateikė vykdyti antstoliui. 2024 m. liepos 19 d. antstolis patvarkymu priėmė vykdyti minėtą nutarimą, 2024 m. liepos 22 d. patvarkymu apskaičiavo vykdymo išlaidas ir 2024 m. liepos 23 d. nurašė pareiškėjos lėšas, iš viso 2 209,14 Eur sumą, o 2024 m. rugpjūčio 5 d. išieškotojai pervedė 1 930,35 Eur sumą (skolą ir būtinąsias išlaidas). Byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. liepos 22 d. UAB „Elektrum Lietuva“ gavo 2024 m. liepos 19 d. antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-32-20080, 2024 m. liepos 22 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir nurodymą dėl piniginių lėšų nurašymo Nr. S-24-32-20179.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja UAB „Elektrum Lietuva“ 2024 m. gegužės 31 d. 16.53 val. pateikė Utenos apylinkės teismui ieškinį dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2024 m. birželio 10 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį panaikino ir perdavė UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 2024 m. rugsėjo 18 d. Utenos apylinkės teismas ieškinį priėmė, o 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą (civilinės bylos Nr.e2-5549-839/2024).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Antstolis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, iš esmės nurodo tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vykdymo proceso šalies pareigas tiesiogiai susiejo su antstolio pareigomis, nenurodydamas, kokie konkretūs antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais.

16. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti konkrečiame vykdymo procese laikytinas pirmuoju antstolio procesiniu veiksmu (CPK 651 straipsnis). CPK 651 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo ((duomenys neskelbtini) straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ar pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs nurodytų vykdomojo dokumento priėmimo kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

17. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

18. Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolis, spręsdamas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, turi teisę patikrinti tik tas aplinkybes, kurias jam nurodo CPK 651 straipsnio 2 dalis. Antstolis nenustatęs, kad egzistuoja CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. CPK 564 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą.

19. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad antstolis 2024 m. liepos 19 d. patvarkymu priėmė vykdyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą, kuriuo nutarta ieškoti iš UAB „Elektrum Lietuva“ 1 856,38 Eur D. L. individualios įmonės naudai, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, minėtas nutarimas dar nebuvo įsiteisėjęs, nes pareiškėja UAB „Elektrum Lietuva“ 2024 m. gegužės 31 d. pateikė Utenos apylinkės teismui ieškinį dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalimi ir Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 69 punktu, Tarybos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Pagal VTAĮ 28 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 71 punktą, įsigaliojęs Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Taigi, tuo metu, kai UAB „Elektrum Lietuva“ 2024 m. gegužės 31 d. pareiškė ieškinį teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas dar nebuvo įsigaliojęs ir nebuvo privalomas vykdyti.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad D. L. 2024 m. liepos 5 d. 10 val. 25 min. elektroniniu paštu (d.l.@gmail.com) būdamas informuotas apie tai, kad UAB „Elektrum Lietuva“ nutarė kreiptis į teismą dėl tarp šalių kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, galėjo suprasti, jog Tarybos nutarimas neįsiteisėjo, todėl, pateikdamas vykdyti neįsiteisėjusį nutarimą ir apie tai neinformuodamas antstolio, aiškiai elgėsi nesąžiningai. Tačiau, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad antstolis D. S., pradėdamas vykdomąją bylą Nr. 0032/24/01520 pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą, nesidomėjo dėl šio nutarimo (ne)įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, 2024 m. liepos 18 d. gavęs vykdyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą, nuo kurio priėmimo dienos buvo praėję daugiau nei du mėnesiai, neturėdamas jokių duomenų iš išieškotojos apie teisme pateiktą ieškinį, prašant ginčą nagrinėti iš esmės, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, turėjo pagrindą nuspręsti, kad jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nagrinėjamu atveju nėra. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pati pareiškėja, gavusi visus skundžiamus antstolio dokumentus, elgdamasi neapdariai ir atsakingai, iš karto nesikreipė į antstolį ir jo neinformavo, kad teisme yra pateikusi ieškinį, prašydama ginčą išnagrinėti iš esmės. Taigi, antstolis vykdomojo dokumento priėmimo metu neturėjo duomenų, kuriais vadovaudamasis būtų galėjęs nuspręsti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas negali būti vykdomas, todėl jis neturėjo pagrindo nepriimti vykdomojo dokumento vykdyti, juolab savarankiškai vertinti dokumento teisėtumą. Be to, sutiktina su antstolio nurodytais argumentais, kad jis objektyviai neturėjo galimybės patikrinti duomenų, ar kuri nors iš ginčo šalių per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo priėmimo nepareiškė ieškinio teisme, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

21. Atskirai pažymėtina, kad priimant šį procesinį sprendimą jau žinoma, kad 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi Utenos apylinkės teismas UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį dėl tiesioginių nuostolių priteisimo iš D. L. individualios įmonės paliko nenagrinėtą, minėta nutartis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo apskųsta atskiruoju skundu. Taigi, esant įsiteisėjusiai Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarčiai (LITEKO duomenimis, įsiteisėjimo data – 2024 m. lapkričio 20 d.), įsiteisėjo ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas, kuris tapo vykdomuoju dokumentu.

22. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nusprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstoliui nenustačius jokių akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, nebuvo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimą ir pradėti vykdymo veiksmus. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad šios nutarties priėmimo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, nėra pagrindo pripažinti, kad antstolis D. S., priimdamas 2024 m. liepos 19 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-32-20080, 2024 m. liepos 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-32-20180, 2024 m. liepos 22 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-32-20179, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

24. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti apelianto 2024 m. lapkričio 20 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Atsisakyti priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus ir jų nevertinti.

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ skundo antstolio D. S. veiksmų.