Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2S-157-430/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2S-157-430/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
akcinei bendrovei „SEB bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-157-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39648-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.6.; 3.1.10.7.; 3.3.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SEB bankas“ (toliau – AB „SEB bankas“) dėl sutarties sąlygų dėl delspinigių dydžio pripažinimo nesąžiningomis ar delspinigių dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei AB „SEB bankas“ dėl sutarties sąlygų dėl delspinigių dydžio pripažinimo nesąžiningomis ar delspinigių dydžio sumažinimo. Ieškovė A. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2663-430/2018 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą ir nustatė apeliantei papildomą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Ieškovei nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2967-614/2018 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą. 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino pratęsimo ir atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovės prašymų netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018 atmetė ieškovės A. S. prašymus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti pratęsimo ir termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

2. Teismas, atmesdamas prašymą dėl termino pratęsimo, nustatė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 77 straipsniu, pratęsti gali būti tik teismo paskirti, o ne įstatymo leidėjo nustatyti ir nepasibaigę terminai. Apeliaciniam skundui paduoti įstatymo leidėjas yra nustatęs 30 dienų terminą (CPK 307 straipsnio 1 dalis) ir įstatymas nenumato galimybės tokį terminą pratęsti.

3. Teismas, atmesdamas prašymą dėl termino atnaujinimo, nustatė, kad vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atnaujinti terminą, kuris praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas, kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, tačiau kartu su pareiškimu nepateikė paties apeliacinio skundo, dėl to nėra pagrindo ieškovės prašymą tenkinti.

4. Teismas pažymėjo, kad, jei ieškovė pageidauja pateikti naujus rašytinius įrodymus į bylą, nagrinėjamą apeliacine tvarka, su atitinkamu prašymu ji turi kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kuris sprendžia dėl naujų įrodymų prijungimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018, prašydama panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą iki naujų ieškovės prašymų (skundo) išnagrinėjimo pabaigos; atnaujinti ieškovės apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.

6. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė esmines teisines bylos aplinkybes dėl prašymo pratęsti įstatymo nustatytą 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliantė prašė pratęsti teismų jau ne kartą paskirtą ir dar nepasibaigusį papildomą naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Ieškovė per apeliacinio teismo nutartyje nustatytą terminą pašalino apeliacinio skundo trūkumus, kita ne apeliacinio teismo nutartyje nurodyta tvarka, tačiau teismas nepagrįstai 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė ieškovės apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi, atmetęs ieškovės atskirąjį skundą, nenustatė ieškovei naujo termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, dėl to ieškovė pateikė teismui 2018 m. gruodžio 5 d. naują prašymą ir apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti jai naują terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo atmetimo šioje dalyje nemotyvavo.

7. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė esmines teisines bylos aplinkybes, jog ieškovė kartu su pareiškimu nepateikė paties apeliacinio skundo, nes nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo (pratęsimo), kuriam atlikti dar nebuvo praleistas terminas, todėl ieškovės prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo (pratęsimo) turėjo būti tenkinamas. Jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas (nors apeliantės teigimu jokio praleidimo nebuvo), toks terminas turėjo būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo atmetimo šioje dalyje taip pat nemotyvavo.

8. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė esmines teisines bylos aplinkybes, jog ieškovė pageidauja pateikti naujus rašytinius įrodymus į bylą, nagrinėjamą apeliacine tvarka. Ieškovės apeliacinis skundas dar nebuvo priimtas ir ji pageidavo pateikti naujus rašytinius įrodymus į bylą, dar nenagrinėjamą apeliacine tvarka, todėl tokį prašymą kartu su dokumentais pateikė pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo atmetimo šioje dalyje nemotyvavo.

9. Apeliantė akcentavo, kad teismas taip pat turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad ginčas byloje tarp šalių kilo dėl vartojamosios paskolos sutarties. Ieškovė buvo vartotoja, atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, dėl to teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir analogijos principais, šioje byloje turėjo atleisti ieškovę ir nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti arba iš jos neturėjo būti reikalaujama kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją dėl apeliacinio skundo pateikimo, nes tokiu būdu ji tik patirtų papildomas išlaidas, nuo kurių ji iš esmės atleista.

10. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju buvo apribota jos konstitucinė teisė kreiptis į apeliacinį teismą, nes ji neturi galimybės kreiptis į advokatą, ir toks ribojimas, kai pats asmuo negalėjo surašyti apeliacinio skundo, pažeidžia pamatines asmens teises kreiptis į teismą.

11. Apeliantė teigė, kad teismai nepagrįstai ignoravo aplinkybes, jog ieškovė prašė bylą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies (redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. liepos 1 d.) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018, kuria atmesti ieškovės prašymai dėl termino apeliacinio skundui pateikti pratęsimo ir atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje kilo teisinis ginčas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tinkamo įgyvendinimo.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei AB „SEB bankas“ dėl sutarties sąlygų dėl delspinigių dydžio pripažinimo nesąžiningomis ar delspinigių dydžio sumažinimo. 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Šią teismo nutartį ieškovė apskundė atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2663-430/2018 ieškovės atskirąjį skundą atmetė, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą ir nustatė apeliantei papildomą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. 2018 m. spalio 15 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kartu su prašymu dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. ieškovės prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmetė ir, ieškovei nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, nutarė apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, grąžinant jį ieškovei. Šią teismo nutartį ieškovė apskundė atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2967-614/2018 atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį. 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino pratęsimo ir atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovės prašymų netenkino.

17. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 3 dalis nustato, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas.

18. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teisminėje praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

19. Apeliantė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo terminas nepraleistas, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2967-617/2018 nepagrįstai nesuteikė ieškovei papildomo termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Pažymėjo, kad jeigu teismas vis dėl to spręstų, kad terminas praleistas, šis terminas turi būti atnaujintas, nes praleistas dėl svarbių priežasčių. Teigė, kad ieškovė skundė atskiraisiais skundais teismo nutartis ir neturėjo galimybių ir teisinio pagrindo iki galutinio apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, prašyti teismo pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą kitu teisiniu pagrindu ir dėl kitų naujų aplinkybių. Apeliantė prašė remtis ir taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato ieškovės 2018 m. gruodžio 5 d. prašymo esmę, nes ieškovė prašė pratęsti ne įstatymo leidėjo nustatytą 30 dienų terminą, o teismų nustatytą terminą paduoti apeliacinį skundą.

20. Vertinant ieškovės teiktus teismui procesinius dokumentus (2018 m. gruodžio 5 d. prašymo ir 2018 m. gruodžio 18 d. atskirojo skundo), pažymėtina, jog ieškovė klaidingai supranta apeliacinio skundo padavimo termino, kuris nustatytas įstatyme (CPK 307 straipsnio 1 dalis), ir teismo nustatomo termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti esmę. Iš 2018 m. gruodžio 5 d. prašymo dalyko matyti, jog ieškovė pareiškė prašymą pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą, o ne prašymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams šalinti, dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsprendė ieškovės prašymą dėl termino apeliacinio skundui paduoti pratęsimo bei kitą ieškovės pareikštą prašymą dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo.

21. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė nustatytu terminu, 2018 m. rugsėjo 10 d., pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo, tačiau per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, dėl to apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Šios aplinkybės konstatuotos prejudicinę reikšmę šiai nagrinėjamai bylai turinčiose Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2967-614/2018 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018 (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Šiose nutartyse išspręsti ieškovės šios bylos atskirojo skundo motyvai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies normos (redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. liepos 1 d.) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui.

22. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės A. S. apeliacinį skundą grąžinus apeliantei, laikoma, jog apeliacinis skundas nepaduotas (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui nekliudo vėl kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti apeliacinį skundą (CPK 137 straipsnio 4 dalis, CPK 302 straipsnis). Tai reiškia, kad byloje dalyvaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti apeliacijos teisę, turi teisę iš naujo paduoti apeliacinį skundą ir, jeigu terminas jam paduoti yra pasibaigęs, be paties apeliacinio skundo, turi būti paduodamas ir prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 3 dalis, 307 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

23. CPK 307 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi, nurodytas terminas – naikinamasis, todėl jam pasibaigus, išnyksta teisė paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-826-823/2018; 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-325/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-619-381/2017). Naikinamasis terminas teismo negali būti atnaujinamas. Pasibaigus šiam terminui išnyksta ir teisė į apeliaciją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį ieškovė siekė apskųsti apeliacine tvarka, priimtas 2018 m. rugpjūčio 10 d., ieškovės prašymas pateiktas 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

24. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į paminėtas CPK 307 straipsnio nuostatas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl CPK 307 straipsnio 3 dalies taikymo, ieškovės prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti negalėjo būti tenkinamas, o ieškovės pakartotinai pateiktas apeliacinis skundas (jeigu jis būtų pateiktas) turėjo būti grąžintas jį padavusiam asmeniui – ieškovei (CPK 307 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-826-823/2018).

25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina, kad jeigu ieškovė pageidauja pateikti naujus rašytinius įrodymus į bylą Nr. e2A-897-XX/2019, nagrinėjamą apeliacine tvarka (pagal atsakovės AB „SEB“ banko apeliacinį skundą dėl to paties 2018 m. rugpjūčio 10 d. teismo sprendimo teisėtumo, su atitinkamu prašymu ji turi kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kuris sprendžia dėl naujų įrodymų prijungimo (CPK 314 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė