Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 14 481,00 Eur skolą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 32–34).Ieškovė yra atsakovės motina. Ieškovė su sutuoktiniu V. P. (atsakovės patėviu) nupirko atsakovei vieno kambario butą Šilainių mikrorajone, o atsakovei sukūrus šeimą, ieškovė su V. P. padovanojo atsakovės šeimai trijų kambarių butą ir automobilį. Atsakovei išreiškus norą turėti nuosavą namą, V. P. pasiūlė savo namų valdoje pastatyti atsakovei namą. Namo projektavimu, statybomis ir darbais rūpinosi V. P.. Atsakovei paėmus paskolą statyboms, V. P. laidavo bankui įkeisdamas turtą. Baigus statybas, atsakovei namas buvo padovanotas. Ieškovė su sutuoktiniu stengėsi padėti atsakovei ir jos šeimai. Atsakovė 2014 m. gegužės 10 d. pasirašė įsipareigojimą (toliau – įsipareigojimas), kuriuo įsipareigojo, nutraukus santuoką su R. N., iširus šeimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grąžinti ieškovei ir jos sutuoktiniui po 14 481 Eur (50 000 Lt) už paramą jos šeimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu). Įsipareigojimu buvo susitarta, kad ne viskas, ką dėl atsakovės ieškovė su sutuoktiniu padarė, yra dovana. Įsipareigojime minimas vieno kambario butas, tai butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris buvo nupirktas atsakovei gyventi iki ji gavo iš ieškovės kaip dovaną trijų kambarių butą. Įsipareigojime minimas 6 arų žemės sklypas apima viską, kas buvo susiję su ieškovės ir V. P. asmeniniu darbu padalinant sklypą, taip pat įdėtas darbas statant atsakovei namą tame sklype, kuris vėliau kaip turtas buvo padovanotas. Atsakovė nevykdo 2014 m. gegužės 10 d. pasirašyto įsipareigojimo, todėl iš atsakovės turėtų būti priteista 14 481,00 Eur skola.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 128–138).Atsakovė 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto ir prievolių padalijimo. Įsipareigojimą atsakovė pasirašė ne laisva valia, o ieškovės ir jos sutuoktinio psichologinio spaudimo įtakoje, nes ieškovė prieštaravo atsakovės sprendimui nutraukti santuoką, todėl darydami psichologinį spaudimą siekė, kad atsakovė pasirašytų įsipareigojimą, taip neva nubaudžiant atsakovę už nepateisintus ieškovės ir jos sutuoktinio lūkesčius. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-618-375/2014 atsakovės ieškinį patenkino, o Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2201-254/2014 sprendimą paliko nepakeistą. Po apeliacinės instancijos teismo nutarties atsakovė pradėjo pardavinėti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, nes namas buvo per didelis gyventi, jį išlaikyti atsakovei su dukra buvo per sunku, be to, reikėjo išmokėti piniginę kompensaciją buvusiam sutuoktiniui bei grąžini bankui paskolą. Pardavę namą ieškovė su V. P. pradėjo reikalauti pinigų, tačiau atsakovė laikė, kad jų reikalavimas nepagrįstas.Žemės namas ir gyvenamasis namas atsakovės buvo įgytas 2012 m. lapkričio 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu, šį turtą atsakovei padovanojo ieškovė. Butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), 2001 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartimi atsakovei buvo padovanotas ieškovei. Ieškovė dovanojimų sandorių neginčijo. Ieškovė skolą kildina iš nekilnojamojo turto dovanojimo ir panaudos santykių susiklosčiusių tarp ieškovės ir atsakovės, o atlygis už šias sutartis yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Atsakovė 2014 m. gegužės 10 d. pasirašė įsipareigojimą (toliau – įsipareigojimas), kuriuo įsipareigojo nutraukusi santuoką su R. N., iširus šeimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grąžinti motinai ieškovei ir jos vyrui V. P. po 14 481,00 Eur (50 000 Lt), iš viso 28 962,00 Eur, už jų paramą atsakovės su R. N. šeimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu) (t. 1, b. l. 25).Įsipareigojimo pagrindu ieškovė Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2694-894/2016 pateikė patikslintą ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2694-894/2016 ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 14 481,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 481,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 434,00 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 3–7). Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-597-480/2017 Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 39–48). Kasacinis skundas buvo atsisakytas priimti.Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1385-1041/2018 atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-2694-894/2016 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (t. 2, b. l. 109–113). Atnaujinęs bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

Dėl prejudicinių faktų taikymo

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Teismas, inter alia (be kita ko), turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015). Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-312-313/2017; 3K-3-499-403/2017).V. P. įsipareigojimo pagrindu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 14 481 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2611-713/2016 ieškinį tenkino nurodydamas, kad atsakovė pasirašydama įsipareigojimą, laisva valia sudarė vienašalį sandorį, prisiėmė prievolę grąžinti pinigus. Kadangi atsakovės įsipareigojimas nenuginčytas, jis galioja, todėl atsakovė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-458-273/2017 Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Sprendime nurodoma, kad tarp šalių nebuvo sudarytos nei paskolos, nei atlygintinų paslaugų teikimo, nei rangos sutartys, todėl atsakovė neturi pareigos sumokėti V. P. jo reikalaujamos skolos. Pasirašant įsipareigojimą atsakovės prievolė sumokėti pinigus V. P. neegzistavo, todėl vienašalis sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis ir niekinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, kad įsipareigojimas, kaip vienašalis sandoris neturintis dalyko, yra niekinis ir negaliojantis (nutarties 21 punktas). Teismas nurodė, kad nors apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės. Kasacinis teismas įsipareigojimą vertino kaip pažadą dovanoti turtą ateityje, o pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato pasižadėjusiam padovanoti turtą ateityje asmeniui pareigos vykdyti pažadą, o asmeniui, kuriam buvo pažadėta padovanoti turtą ateityje – teisės reikalauti vykdyti pažadą. Pinigai paprastai nėra toks turtas, kurio priėmimui būtina iš anksto pasirengti patiriant nuostolius (nutarties 28–30 punktai).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje savo reikalavimą kildina iš to paties atsakovės pasirašyto įsipareigojimo, kaip ir V. P., todėl civilinėse bylose Nr. 2A-458-273/2017 ir Nr. 3K-3-499-403/2017 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

Dėl skolos priteisimo pagal įsipareigojimą

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo nutraukus santuoką su R. N., iširus šeimai ir pasikeitus turtinei situacijai, grąžinti ieškovei ir jos vyrui V. P. po 14 481,00 Eur, už jų paramą atsakovės su R. N. šeimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu). Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prisiimtos prievolės pagal įsipareigojimą, todėl iš atsakovės turi būti priteista skola.Byloje nustatyta, kad ieškovė, 2001 m. liepos 10 d. pardavusi jai priklausiusį butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 58–63; 106–111), ir įsigijusi butą, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini),, padovanojo šį butą atsakovei (t. 1, b. l. 71–75). Atsakovė neginčijo, kad ieškovė jai ir jos šeimai leido neatlygintinai gyventi ieškovei priklausančiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini),. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė atsakovei dovanojo ir žemės sklypą (atidalintą nuo ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausiusio žemės sklypo) su gyvenamuoju namu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 76–83). Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-618-375/2014 buvo nutraukta atsakovės ir R. N. santuoka (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenys). 2015 m. sausio 27 d. atsakovė pardavė jai dovanotą žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 166–176).Atsakovei nutraukus santuoką su R. N. ir pardavus žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini),, ieškovė pareikalavo, kad atsakovė pagal įsipareigojimą sumokėtų skolą.Sprendimo 6.3 punkte minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 nurodyta, kad įsipareigojime nurodytas turtas (vieno kambario butas ir 6 arų žemės sklypas) buvo šalių sudarytų neatlygintinų sandorių objektas. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudarytos nei paskolos, nei atlygintinų paslaugų teikimo, nei rangos sutarties (27 punktas). Atsakovės pasirašytas įsipareigojimas ieškovei sumokėti 14 481 Eur susijęs su anksčiau ieškovės sudarytais neatlygintinais sandoriais ir nėra siejamas su atsakovės egzistuojančios turtinės prievolės ieškovei vykdymu, todėl teismo vertinimu, įsipareigojimas vertintinas kaip pažadas padovanoti turtą (14 481 Eur sumą) ateityje. Pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi. Tačiau asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių (CK 6.465 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas 30 punkte pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių asmuo buvo pažadėjęs padovanoti turtą ateityje, gali būti reikšmingos tik sprendžiant, ar asmuo atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl pateisinamų ar dėl nepateisinamų priežasčių. Įstatymas nenustato pasižadėjusiam padovanoti turtą ateityje asmeniui pareigos vykdyti pažadą, o asmeniui, kuriam buvo pažadėta padovanoti turtą ateityje, – teisės reikalauti vykdyti pažadą. Pinigai paprastai nėra toks turtas, kurio priėmimui būtina iš anksto pasirengti patiriant nuostolių.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti 14 481,00 Eur skolą pagal įsipareigojimą, nes įsipareigojimas yra vertinamas kaip pažadas padovanoti turtą ir jis nėra laikomas dovanojimo sutartimi, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2694-894/2016 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CK 6.465 straipsnio 2 dalis, CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, teismas, atsakovės 2018 m. vasario 8 d. prašymo (t. 2, b. l. 145–147) pagrindu inicijuoja bylos dėl sprendimo atgręžimo iškėlimą (CPK 760–762 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteisiamas 435 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovės 2017 m. liepos 13 d. prašymo (t. 2, b. l. 81–85) pagrindu grąžinti jai per klaidą sumokėtą 869 Eur žyminį mokestį, kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteisiamos 15,02 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (b. l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2694-894/2016 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. P. ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovei A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,02 Eur (penkiolikos eurų 02 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Grąžinti atsakovei A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 869 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. birželio 15 d., mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini),, kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Atsakovės A. N. 2018 m. vasario 8 d. prašymo pagrindu inicijuoti bylos dėl sprendimo atgręžimo iškėlimą.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.