Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2201-254/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-16
Bylos Nr.: 2A-2201-254/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18527-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
Atsakovas: R. N.
Ieškovas: A. N.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. 2A-2201-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18527-2013-9;

Procesinio dokumento kategorijos:(S)75.4.3.; 75.7; 77.4.2.;78.2.1;121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-618-375/2014 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui R. N. ir pagal atsakovo R. N. priešieškinį ieškovei A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama: nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą: automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 16 331 Lt.) priteisti A. N.; automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 4860 Lt.) priteisti R. N.; buities daiktus: dulkių siurblį (160 Lt), šaldytuvą „Sharp" (1800 Lt), televizorių „Samsung" (600 Lt), virtuvės stalą (240 Lt), dvigulę lovą (320 Lt), svetainės minkštą kampą (240 Lt.), dujinę viryklę „Indesit" (800 Lt), sekciją (320 Lt.) priteisti A. N.; buities daiktus: televizorių „Samsung" (1520 Lt), skalbimo mašiną „Samsung" (800 Lt), stacionarų kompiuterį, (1600 Lt), kietojo kuro katilą (3000 Lt) priteisti R. N.; priteisti 9 031 Lt kompensaciją iš A. N. R. N. už A. N. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; priteisti 52576,91 Lt kompensaciją iš A. N. R. N. už A. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank" pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti vykdyti R. N. ir A. N. solidariai lygiomis dalimis; nepilnametės dukters A. N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. N.; sūnaus D. N. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. N.; priteisti sūnaus D. N. išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti dukros A. N. išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės po 500 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1996-09-14. Santuokoje gimė vaikai: D. N. ir A. N.. Santuoką lydėjo kivirčai, barniai, pastovus ir besaikis sutuoktinio alkoholio vartojimas ir psichologinis terorizavimas. Ieškovės teigimu, artimi šeimyniniai ryšiai yra faktiškai nutrūkę, bendro ūkio šalys neveda, išsaugoti santuoką vilčių nėra. 2007-11-07 šalys paėmė 20 273,40 EUR paskolą būsto remontui ir buities daiktų įsigijimui iš AB Swedbank banko, ši kredito sutartis buvo užtikrinta ieškovės motinos, A. P., ir patėvio V. P. laidavimu, bei laiduotojos A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Vėliau motinai padovanojus ieškovei minėtą nekilnojamąjį turtą 2012-10-04 su banku buvo sudarytas Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2007-11-07 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“. Bankui prievolių pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimui liko įkeistas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Likusi neišmokėta paskolos dalis - 10 429,88 EUR. Prievolė kreditoriui AB „Swedbank" pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2007-11-07 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo laikytina bendra sutuoktinių prievole ir priteistina tenkinti abiem sutuoktiniams solidariai lygiomis dalimis. Minėtas gyvenamasis namas ir žemės sklypas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos išskirtinai jos asmeninės lėšos, o ne bendros su sutuoktinių lėšos, kadangi ji turėjo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį trijų kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jai 2001-08-30 Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu padovanojo mama A. P.. Ieškovė butą pardavė ir gautas lėšas panaudojo gyvenamojo namo statybai. 2007-11-07 paimta 20 273,40 EUR paskola buvo panaudota gyvenamojo namo apstatymui. Teigiama, kad atsakovas jokio asmeninio turto, kurį pardavęs, gautus pinigus būtų panaudojęs ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo statybai, neturėjo, taip pat neturėjo ir jokių asmeninių santaupų. Atsižvelgiant į tai, jog santuokos metu buvo paimtas kreditas (20 273,40 EUR (70 000 Lt.)), kuris buvo panaudotas namo remontui ir buities daiktų įsigijimui, atėmus santuokoje įgyto turto vertę, namo įrengimui (remontui) buvo panaudota 37409 Lt. Namo statybai taip pat buvo panaudota 12,26 % bendrų sutuoktinių lėšų, t.y. po 6,13 % tenkant kiekvienam sutuoktiniui. Taigi, atsakovas atitinkamai savo lėšomis prisidėjo 18,89 % (100 % - 68,85 % -12,26% =18,89%). Atsižvelgiant į tai, kad minėto gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos, gyvenamojo namo vertė mažintina šių lėšų suma: 305 000 Lt - 210 000 Lt = 95 000 Lt. Kadangi, remiantis atsakovo pateiktais kvitais bei sąskaitomis-faktūromis, atsakovas prie namo statybos prisidėjo 25958 Lt, šia suma taip pat mažintina gyvenamojo namo vertė, priskiriant šias lėšas atsakovui priklausančiai už kito sutuoktinio turto pagerinimą kompensacijai.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Pateiktu priešieškiniu atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), jo ir ieškovės bendrąją jungtine nuosavybe; atsakovui ir ieškovei paskirti po 1/2 dalį nekilnojamojo turto - žemes sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2500,00 Lt dydžio kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. N. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš atsakovės A. N. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. N. po 500,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išieškant jį iš visų rūšių ieškovės pajamų, pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti R. N.; R. N. paskirti buities daiktus: televizorių „Samsung“ (400 Lt); skalbimo mašiną „Samsung" (400 Lt.); stacionarų kompiuterį (2000 Lt), kietojo kuro katilą (3000 Lt), automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 15 000 Lt); A. N. priteisti: automobilį OPEL ASTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 5 000 Lt.), buities daiktus: dulkių siurblį (400 Lt), šaldytuvą „Sharp" (4500 Lt), televizorių „Samsung" (1500 Lt), virtuvės stalą (600 Lt), dvigulę lovą (800 Lt), svetainės minkštas kampą (600 L.), dujinę viryklę „Indesit" (2000 Lt.), sekciją (800 Lt.); priteisti iš A. N. R. N. 12 400 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank" pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti vykdyti R. N. ir A. N. solidariai lygiomis dalimis; A. N. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. N.; priteisti dukros A. N. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes (duomenys neskelbtini )ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnametis sūnus D. N. yra išreiškęs savo nuomonę gyventi su atsakovu, todėl prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. N. gyvenamąją vietą su juo ir iš ieškovės priteisti išlaikymą sūnui. Televizorius ir skalbimo mašina naudojami jau daugiau kaip 5 metai, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo aukščiau paminėtų daiktų vertę, buvusią daiktų pirkimo-pardavimo metu. Šiuo metu televizoriaus vertė - 400 Lt. skalbimo mašinos vertė - 400 Lt, todėl prašo teismo priteisti iš ieškovės 2500,00 Lt. dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį. Gyvenamasis namas ir žemės sklypas, dovanojimo sutarties pagrindu yra padovanotas ieškovei, tačiau aukščiau paminėtas turtas buvo sukurtas iš bendrų šeimos pajamų, nes realiai gyvenamąjį namą statė šalys. Iš bendrų lėšų buvo perkamos statybinės medžiagos, namas buvo statomas ūkio būdu. Namo statybos reikalais užsiiminėjo atsakovas, statybos procesą fiksuodavo vaizdo fiksavimo priemonėmis. 2007-11-07 šalys paėmė 20 273,40 EUR paskolą būsto remontui ir buities daiktų įsigijimui iš AB Swedbank banko. Šios lėšos buvo išimtinai skirtos gyvenamojo namo statymui ir žemės sklypo sutvarkymui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašė teismo pripažinti aukščiau paminėtą turtą bendrąja jungtine nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį iš dalies, teismas sprendimu: nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. N. ir atsakovo R. N. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes – (duomenys neskelbtini). Nustatė dukters A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. N., o sūnaus D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu R. N.. Priteisė iš ieškovės sūnaus D. N., išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė R. N.. Priteisė iš atsakovo R. N. dukters A. N. išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. N.. Teismas kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė vykdyti A. N. ir R. N. solidariai lygiomis dalimis. Padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dulkių siurblį, šaldytuvą „Sharp“, televizorių „Samsung“, virtuvės stalą, dvigulę lovą, svetainės minkštą kampą, dujinę viryklę „Indesit“, sekciją. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį OPEL ASTRA valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) televizorių „Samsung“, skalbimo mašiną „Samsung“, stacionarų kompiuterį, kietojo kuro katilą. Priteisė iš ieškovės atsakovui 9031 Lt piniginės kompensacijos už jai tekusią didesnę turto dalį. Priteisė iš ieškovės atsakovui 100 000 Lt piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimą prisidedant lėšomis bei darbu. Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei atmetė priešieškinio reikalavimą paskirti atsakovui ir ieškovei po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Teismas savo sprendime rėmėsi šiais motyvais:

1. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas su tuo sutiko. Teismas pažymėjo, kad šalys jau seniai nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių šeimyninių santykių ir šiuo metu šalių santuoka yra formali, jos išsaugoti nėra jokių galimybių;

2. Teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, atsižvelgė į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų. 2014-02-25 posėdžio metu apklaustas sūnus (duomenys neskelbtini) pateikė vienareikšmišką nuomonę, kad nori gyventi su atsakovu. Jo nuomonė nepasikeitė ir 2014-04-07 VTAS darbuotojai lankantis atsakovo nuomojamame bute, kur šiuo metu atsakovas gyvena su sūnumi ( 2 t. b.l.163). Iš Buities patikrinimo akto nustatyta, jog vaikui yra sudarytos tinkamos gyventi sąlygos. Tarp šalių nesant ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant ir į sūnaus norą, neprieštaraujantį jo interesams, teismas tenkino priešieškinio reikalavimą ir sūnaus D. N. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, o dukters A. N. – su ieškove;

3. Teismas sprendė, kad šalių vaikai yra nepilnamečiai ir jiems neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, drabužiai ir avalynė. Vaikams taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Šalių vaikai lanko įvairius būrelius. Šalys posėdžio metu sutiko, kad išlaikymas turėtų būti 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio ir priešieškinio reikalavimas tenkintas kaip pagrįstas ir įrodytas;

4. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad šalių prievolė AB Swedbank yra solidarioji. Kreditorius nedavė sutikimo, kad solidarioji būtų padalinta ar pakeista, todėl pripažintina, kad šalių prievolė prieš banką išlieka solidari. Bankas prieštaravo šalių reikalavimo formuluotei, kad kreditorinius įsipareigojimus šalys vykdys solidariai lygiomis dalimis. Darytina išvada, jog taip suformuluoto reikalavimų patenkinimas nepažeis kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, nes juo šalys siekė sureguliuoti ne tik santykius su kreditoriumi, prieš kurį jų prievolė išlieka solidari, bet ir tarpusavio santykius apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį visą skolą ar jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui;

5. Teismas netenkino priešieškinio reikalavimo paskirti atsakovui ir ieškovei po ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) ir nepripažino šio turto bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas konstatavo, kad ginčo turtas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2012-11-05 dovanojimo sutarties pagrindu - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą ieškovei padovanojo jos mama A. P.. Minėtoje dovanojimo sutartyje šalys išreiškė valią, kad turtas dovanojamas tik A. N. – 4.2.p. vienareikšmiškai įtvirtina, jog apdovanotoji daiktus įsigyja asmeninės nuosavybės teise ( 1 t. b.l. 45). Teismo vertinimu, ieškovė elgiasi labai sąžiningai pripažindama atsakovo dalyvavimą namo statybos procese ir jo atitinkamą indėlį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad asmeninių santaupų, kurias būtų panaudojęs namo statybai, jis neturėjo. Teismas atsižvelgė, kad pagal atsakovo pajamų deklaracijas už 2006 -2008 jo darbo užmokestis nebuvo didelis, todėl teismo vertinimu, tiek atsakovo, tiek ieškovės gaunamos darbinės pajamos didžia dalimi buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui ir vaikų išlaikymui. Atsakovas, skirtingai nei ieškovė, neturėjo ir jokio asmeninio turto, kurį pardavęs gautus pinigus būtų panaudojęs namo statybai. Tuo tarpu ieškovei nuosavybės teise priklausė 3 kambarių butas su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovė pardavė 2007-03-27 už 210 000 Lt. Pinigai buvo pervesti į ieškovės sąskaitą. Atsakovo pateikti kvitai bei sąskaitos faktūros, kuriais jis grindžia aplinkybę dėl savo indėlio į namo statybą, rodo, jog didelė dalis pateiktų kvitų bei sąskaitų – faktūrų yra apmokėti būtent ieškovės sąskaitoje buvusiais pinigais (2t. b.l.39-140, 154-162). Tokią išvadą leidžia daryti pinigų išėmimo iš banko sąskaitos ir statybinių prekių įsigijo laikas. Tačiau namo užbaigimui buvo panaudotas ir šalių paimtas kreditas, už kurio vykdymą abiems šalims išlieka solidari atsakomybė. Patikslintame ieškinyje ieškovė pateikė paskaičiavimą (1 t. b.l. 182), kuriuo už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą atsakovui priklausytų 52 576,91 Lt dydžio piniginė kompensacija. Ieškovės manymu, tokia suma atsakovas prisidėjo statant namą. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė, skaičiuodama piniginę kompensaciją, neįvertino atsakovo atliktų darbų, nors pati pripažino, kad atsakovas prie namo statybos prisidėjo ir savo asmeniniu darbu. Teismas darė išvadą, kad atsakovo indėlis nesukuria atsakovui pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas pagrįstai tikėtis sąžiningos ir teisingos kompensacijos, todėl 100 000 Lt dydžio piniginė kompensacija apimtų ne tik atsakovo materialinį indėlį statant namą, bet ir teisingai atlygintų jo atliktų darbų vertę, užtikrintų protingą abiejų šalių turtinių interesų pusiausvyrą. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti jam ½ dalį žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovės namas, kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą, dalyje dėl priešieškinio atmetimo, panaikinti ir priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tenkinti pilnai – pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šį nekilnojamąjį turtą tarp šalių lygiomis dalimis. Taip pat prašo papildomai prijungti rašytinį įrodymą, patvirtinantį statybos pradžią - 2011-02-22 statybos leidimą. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovo teigimu, nors gyvenamąjį namą su sklypu ieškovei padovanojo A. P., tačiau realiai gyvenamąjį namą statė jis su ieškove. Iš bendrų lėšų buvo perkamos statybinės medžiagos. Namas buvo statomas ūkio būdu. Namo statybos reikalais rūpinosi atsakovas, pats įrenginėjo vandentiekį, kanalizaciją, organizavo dujų sujungimo darbus, atliko namo apdailos darbus, santechninius bei kitus darbus. Šalys 2007-11-07 sudarė 20 273,40 EUR paskolos sutartį su AB Swedbank banku ir lėšas išimtinai skyrė gyvenamojo namo statymui ir žemės sklypo sutvarkymui, šią aplinkybę pripažino ir ieškovė. Apelianto vertinimu, susitarimą sukurti bendrą nuosavybę bei bendro ūkio vedimą, patvirtina šalių tarpusavio santykių pobūdis ir jų bendri veiksmai: gyvenimas kartu, bendros lėšos, santuokos metu bendrai įgyjamas kilnojamasis turtas, bendros paskolos, atsakovo lėšų ir darbo naudojimas namo statybai. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pati ieškovė bei liudytojai A. P. ir V. P.. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas, kai nuosavybė atitenka vienam sutuoktiniui, o paskola išlieka bendra, prieštarauja logikos dėsniams. Pažymima, kad nei A. P., nei jos sutuoktinis V. P. teisiminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad statyba buvo baigta 2007 m., o dovanojimo sutartyje netinkamai nurodomas statybos laikas, todėl teismas nepagrįstai jais vadovavosi. Įrašai viešame registre taip pat patvirtina tą faktą, kad statyba buvo baigta 2012-04-16 (NTRCDB išrašo 10.2p.). Teismo sprendimo teiginys, kad liudytojai nepagrindė jokiais argumentais, kad turtą dovanojo šeimai, o ne vienai ieškovei, pasak apelianto, visiškai nesuprantamas, nes jie - turto dovanotojai labai aiškiai išdėstė savo poziciją (davę priesaiką) teismo posėdyje žodžiu. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, tačiau pirmos instancijos teismas šių liudytojų parodymų nevertino. Taip pat teismas visiškai nevertino ieškovės A. N. 2014-05-10 rašytinio įsipareigojimo sumokėti A. P. ir V. P. kompensaciją už jų paramą (duomenys neskelbtini) šeimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, šiais argumentais:

1. Pažymima, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę pagrindžia VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas ir 2012-11-05 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos išskirtinai ieškovės asmeninės lėšos, o ne bendros su sutuoktinių lėšos, kadangi ieškovė turėjo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavus visos gautos lėšos panaudotos gyvenamojo namo statybai, o 2007-11-07 paimta 20 273,40 EUR paskola buvo panaudota gyvenamojo namo įrengimui, bet ne jo statymui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog gyvenamojo namo statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2007 metai. Tai pagrindžia tiek šio turto dovanojimo sutarties duomenys, tiek ir VĮ „Registrų centras“ duomenys. Tuo tarpu minėta paskola buvo išmokėta per tris kartus: 2007-11-29 (8 688,60 EUR), 2008-01-14 (5 792,40 EUR) ir 2008-04-28 (5 792,24 EUR). Tai pagrindžia byloje pateikta AB Swedbank Kredito panaudojimo ataskaita. Taigi, gyvenamasis namas tuo metu jau buvo pastatytas. Taip pat, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei pateikiamais rašytiniais įrodymais, ieškovė daro išvadą, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypas ir gyvenamasis namas nebuvo iš esmės pagerinti nei sutuoktinių bendromis lėšomis, nei kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tenkinimas reikštų tik nepagrįstą atsakovo praturtėjimą kito sutuoktinio sąskaita;

2. Ieškovė nurodo, kad remiantis jos banko sąskaitos išrašu laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2009-04-01, matyti, kad 2007 m. balandžio mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 11 000 Lt., taip pat 2007-04-25 atliktas pavedimas už prekes AB Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklai - 7061,96 Lt. 2007 m. gegužės mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 22 000 Lt. Atkreipiamas dėmesys, jog 2007-05-11 nuo A. N. banko sąskaitos buvo nuimta 3000 Lt., 2007-05-16 - taip pat 3000 Lt., tuo tarpu atsakovas pateikė 2007-05-16 UAB „Simpras“ PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-16 kvitą, pagal kuriuos buvo sumokėta 3782,40 Lt. už sienų blokus. Pažymėta, jog 2007-05-16 3000 Lt nuo A. N. sąskaitos buvo nuimti 08:46 val., o UAB „Simpras“ 2007-05-16 Kasos kvitas - 09:12 val. Taigi, akivaizdu, jog už sienų blokus buvo sumokėta A. N.. 2007-05-17 nuo A. N. banko sąskaitos buvo nuimta 5000 Lt. Tuo tarpu atsakovas pateikė 2007-05-17 UAB „Simpras“ PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-17 kvitą, pagal kuriuos buvo sumokėta 3782,59 Lt. už sienų blokus. Taigi, akivaizdu, jog už sienų blokus buvo sumokėta A. N.. 2007 m. birželio mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 33 000 Lt.: 2007-06-11 nuo A. N. banko sąskaitos buvo nuimta 3000 Lt., o atsakovas pateikė 2007-06-13 UAB „Simpras“ PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. 0091474 ir 2007-06-13 Kvitą, pagal kuriuos buvo sumokėta 306,80 Lt. už kanalų blokus, ir 2007-06-13 UAB „Simpras“ PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-06-13 kvitą, pagal kuriuos buvo sumokėta 2808,00 Lt. už plytas. Todėl daroma išvada, kad už minėtas statybines medžiagas buvo sumokėta A. N.. 2007-06-14 nuo A. N. banko sąskaitos buvo nuimta 3000 Lt. Tuo tarpu atsakovas pateikė 2007-06-14 UAB „Simpras“ PVM sąskaitą-faktūrą SIM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-06-14 kvitą, pagal kuriuos buvo sumokėta 2839,20 Lt. už plytas, vadinasi už plytas buvo sumokėta A. N.. Pažymėta, jog atsakovas pateikė 2007 m. birželio mėn. kvitų už 11 866,79 Lt., tuo tarpu nuo A. N. sąskaitos 2007 m. birželio mėn. buvo nuimta 33 000 Lt. 2007 m. liepos mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 27 000 Lt, o atsakovas pateikė 2007 m. liepos mėn. kvitų už 13 189,60 Lt. Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovas pateikė 2007-07-10 UAB „Senukai“ kvitą, kuris yra apmokėtas A. N. banko kortele. Minėtame 2007-07-10 UAB „Senukai“ kvite matoma, jog 570,00 Lt. suma yra apmokėta kortele, o A. N. banko sąskaitos išraše (81 pozicija) 2007-07-16 nuo sąskaitos yra nurašyta 570,00 Lt. 2007 m. rugpjūčio mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 27 000 Lt. Taip pat 2007-08-09 parduotuvėje „Santera“ buvo atsiskaityta už statybines medžiagas banko kortele, A. N. banko sąskaitos išraše (99 pozicija) 2007-08-14 nuo sąskaitos yra nurašyta 2490,00 Lt. 2007 m. rugsėjo mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 21 000 Lt. 2007 m. spalio mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 3300 Lt. 2007 m. lapkričio mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 10 800 Lt. 2007-11-16 nuo A. N. banko sąskaitos buvo nuimta 3000 Lt. Tuo tarpu atsakovas pateikė 2007-11-16 UAB „Gedimex“ PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią mokėtina 2669,46 Lt. už statybines medžiagas. Taigi, akivaizdu, jog už statybines medžiagas buvo sumokėta A. N.. 2007 m. gruodžio mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 15 000 Lt. 2008 m. sausio mėn. iš A. N. sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 8800 Lt. 2008-01-10 nuo A. N. banko sąskaitos buvo nuimta 3000 Lt. 2008-01- 11 nuo A. N. banko sąskaitos buvo nuimta dar 2800 Lt.. Tuo tarpu atsakovas pateikė 2008-01-11 UAB „Mūsų statyba“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią mokėtina 4995,35 Lt. už statybines medžiagas. Taigi, akivaizdu, jog už statybines medžiagas buvo sumokėta A. N.. Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovas pateikė 2008-01-09 UAB „Senukai“ kvitą, kuris yra apmokėtas A. N. banko kortele. Minėtame 2008-01-09 UAB „Senukai“ kvite matoma, jog 2651,18 Lt suma yra apmokėta kortele, o A. N. banko sąskaitos išraše (202 pozicija) 2008-01-14 nuo sąskaitos yra nurašyta 2651,18 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas byloje taip pat melagingai pateikė 2008-03-07, 2008-03-30, 2008-04-01, 2008-04-15, 2008-04-16, 2008-04-27, 2008-05-01 UAB „Senukai“ kvitus, kuriuos neva yra apmokėjęs už statybines medžiagas. Ieškovė daro išvadą, kad remiantis A. N. banko sąskaitos išrašu ir atsižvelgiant į tai, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai yra 2007 metai, yra pilnai įrodyta, jog minėtas gyvenamasis namas buvo pastatytas iš ieškovės asmeninių lėšų, o atsakovo pateikti kvitai tik papildomai įrodo, kad visos minėtos ieškovės gautos lėšos pardavus butą buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai;

3. Ieškovė nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuosavybė atitenka vienam sutuoktiniui, o paskola išlieka bendra. Pažymima, kad santuokoje įgytas turtas (buitinė technika, baldai bei kiti buities daiktai, automobiliai) teismo sprendimu buvo padalintas sutuoktiniams laikantis sutuoktinių turto lygių dalių principo, o už ieškovei tekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį iš ieškovės atsakovui priteista piniginė kompensacija. Tuo tarpu gyvenamasis namas ir žemės sklypas, kaip jau minėta, yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl į dalintiną turtą neįeina. Be to, atsakovui teismo sprendimu priteista 100 000 Lt. piniginė kompensacija už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimą, prisidedant lėšomis bei darbu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog įsipareigojimus kreditoriui AB Swedbank visuomet vykdė tik ieškovė;

4. Pažymima, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė statybos laiką, kadangi statybos laikas yra nurodytas dovanojimo sutartyje, kuri yra patvirtinta notariškai ir šalių pasirašyta. Be to, atsakovas aiškiai bando klaidinti teismą, pateikdamas naują rašytinį įrodymą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus Leidimą 2011-02-22 Nr. (duomenys neskelbtini), teigdamas, jog tai yra statybos leidimas, nustatantis namo statybos pradžią. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog atsakovo pateiktas minėtas rašytinis įrodymas dar tik papildomai pagrindžia, jog namo statybos pradžios metai yra 2007 m., kadangi po dokumento data ir numeriu mažesniu šriftu yra nurodoma: „Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2007-05-10, versija 2, projekto pakeitimas (duomenys neskelbtini)“. Be to, šiame dokumente aiškiai yra nurodoma, kad šiuo dokumentu yra leidžiamas „ūkio pastato paskirties keitimas į vienbutį gyvenamąjį namą, projekto pakeitimas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini))“. Taigi, tai nėra jokia naujos statybos pradžia, o esamo pastato paskirties keitimas, projekto pakeitimas. Taip pat nurodo, kad atsakovo prašymas prijungti leidimą turėtų būti atmestas (CPK 314 str.);

5. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog, remiantis Civilinio kodekso 3.89 str. 2 d., faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovė byloje įrodinėjo asmeninės nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą remdamasi rašytiniais įrodymais pateiktais byloje, t.y. notariškai patvirtintomis dovanojimo sutartimis bei VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko duomenimis, taip pat banko sąskaitos išrašais. Tuo tarpu atsakovas rašytinius įrodymus byloje bandė paneigti remdamasis liudytojų parodymais. Dėl atsakovo pakviestų liudyti liudytojų pažymėta, jog liudytojams esant artimais giminaičiais, bei turint netiesioginį suinteresuotumą, bei dėl minėtų priežasčių reaguojant į vykstantį santuokos nutraukimo procesą emocionaliai bei neadekvačiai, nepritariant santuokos nutraukimui ir duodant iškreiptus, emocijomis pagrįstus parodymus, siekiant nubausti dukrą, t.y. ieškovę, bei priversti ją persigalvoti dėl santuokos nutraukimo, liudytojų parodymai vertintini itin kritiškai. Pažymėta, jog šiuos teiginius pagrindžia tai, kad ieškovės motina A. P., būdama veiksni, suprasdama savo veiksmus, sudarė du nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius, patvirtintus notariškai: vieną, 2001- 08-30 Dovanojimo sutartimi dovanodama trijų kambarių butą, ir antrą, 2012-11-05 Dovanojimo sutartimi dovanodama žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Abiejuose sandoriuose yra aiškiai išreikšta valia dovanoti turtą dukrai, A. N.. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja šių sandorių neginčijo nors nuo vieno sandorio praėjo beveik 13 metų, o nuo kito - beveik 2 metai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas jo priešieškinys dėl turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, todėl byloje yra kilęs ginčas dėl šio turto teisinio režimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, o atsakovas turi teisę į 100 000 Lt kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės pagerinimą.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, o faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Ieškovė nurodė, kad ginčo turtą įgijo iš savo motinos A. P. 2012-11-05 dovanojimo sutarties pagrindu. Apeliantas nurodo, kad nors gyvenamasis namas buvo padovanotas ieškovei, tačiau jis buvo pastatytas iš bendrų šeimos pajamų - bendrų lėšų, gautos bendros paskolos ir apelianto darbu. Tačiau šias aplinkybes paneigia paminėta notariškai patvirtinta 2012-11-05 dovanojimo sutartis. Notarų patvirtinti dokumentai yra priskiriami prie oficialių rašytinių įrodymų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl notariškai patvirtintą 2012-11-05 dovanojimo sutartį nuginčyti liudytojų parodymais neleidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Dovanojimo sutarties 4.2 punkte vienareikšmiškai įtvirtina dovanotojos valia, kad apdovanotoji – ieškovė daiktus įgyja asmeninės nuosavybės teise ( 1 t. b.l. 45). Ši dovanojimo sutartis yra dviejų šalių susitarimas, o ne vienašalis sandoris, todėl sutarties 4.2 punkte buvo įtvirtinta ne tik dovanotojos, bet ir dovaną gavusios šalies valia. Sutarties 6.3 punkte šalys pareiškė, kad notarui atskleidė tikrąją savo valią ir išreiškė šioje sutartyje. Todėl teismas neturėjo pagrindo sutartį aiškinti taip, kaip nori apeliantas, t.y. kad turtas buvo perduotas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

NTR centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo gyvenamojo namo statybos pradžia ir pabaiga yra 2007 m., o 2011 m. jis buvo rekonstruotas, todėl apelianto prie apeliacinio skundo pridėtas dovanotojos sutuoktiniui liudytojui V. P. išduotas 2011-02-22 leidimas dėl ūkio pastato paskirties keitimo į vienbutį gyvenamąjį namą kaip tik ir patvirtino išraše nurodytą faktą apie rekonstrukciją. Tiesėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis leidimas yra 2007-05-10 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) versija 2, projekto pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 39), todėl apeliantas nepagrįstai nurodė, kad gyvenamojo namo statybos pradžią reikia sieti su 2011-02-22 leidimu, o statytoju/statytojais pripažinti sutuoktinius. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (red. nuo 2006-10-21) teisę būti statytoju ir įgyvendinti šią teisę turėjo asmuo, kuris žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą (red. nuo 2007-09-19), kad statytojui būtų išduotas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, jis turėjo pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Todėl, jeigu būtų buvęs šalių susitarimas su liudytoju V. P. dėl jam nuosavybės teise nuo 1994-12-27 priklausiusio žemės sklypo užstatymo teisės (CK 4.162 , 4.163 straipsniai), tai statybos leidimą išdavusiai institucijai šis susitarimas turėjo būti pateiktas rašytine forma. NTR Centrinio duomenų banko išrašas (2014-12-10) patvirtina, kad tiek pirminis statybos leidimas, tiek deklaracija apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą 2012-04-16, Nr. 1 buvo išduoti statytojui V. P.. Gyvenamasis namas ir žemės sklypas tik po to, 2012-10-11 Turto pasidalinimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko jo sutuoktinei liudytojai A. P., o pastaroji, 2012-11-05 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), šį turtą padovanojo savo dukrai – ieškovei A. N.. Apibendrinant pirmiau paminėtus juridinius faktus negalima pritarti apeliantui, kad gyvenamasis namas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, įgyta jį pastatant.

Ieškovė, o taip pat liudytojai A. P. ir V. P. parodė, kad namo statybai buvo panaudotos piniginės lėšos, kurios buvo gautas už parduotą ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėtą trijų kambarių butą (2007-03-27 pirkimo-pardavimo sutartis). 2004-04-06 pirkėja R. Ž. pervedė ieškovei į banko sąskaitą 200 000 Lt. Šį butą ieškovė buvo įgijusi 2001-08-30 dovanojimo sutarties pagrindu ir dovanotoja taip pat buvo jos motina liudytoja A. P., kuri sutarties 1 punkte nurodė, kad butą dovanoja dukrai, o ne bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. NTR Cnetrinio duomenų banko išrašas su istorija (2014-12-10) patvirtina, kad liudytoja šį butą nuosavybės teise įgijo 2001-07-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kad gyvenamojo namo statybai/įrengimui per laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2009-04-01 piniginės lėšos buvo naudojamos statybinių medžiagų įsigijimui iš ieškovės sąskaitos banke, patvirtina jos išrašas. Todėl aplinkybių seka, kad dovanojimo objektui – gyvenamojo namo statybai, kuomet jis priklausė ieškovės tėvams - V. P., o vėliau A. P., buvo naudojamos ieškovės lėšos, gautos už parduotą jos asmeninę nuosavybę, įgytą taip pat dovanojimo sutarties pagrindu iš motinos, gali logiškai paaiškinti dovanojimo sutarties 4.2 punkto nuostatą dėl dovanotojos valios, kad daiktus ji dovanojo ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės A. N. 2014-05-10 rašytinio įsipareigojimo sumokėti A. P. ir V. P. kompensaciją už jų paramą (duomenys neskelbtini) šeimai nekilnojamuoju turtu (vieno kambario butu ir 6 arų žemės sklypu) (3 t., b.l. 7), kuris, jo nuomone, gali paneigti dovanotojos valią, išreikštą dovanojimo sutartyje dėl turto padovanojimo ieškovei asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė šio įsipareigojimo atžvilgiu teismo posėdyje paaiškino, kad jos santykiai su motina, iškėlus santuokos nutraukimo bylą, labai pablogėjo, todėl šį įsipareigojimą ji pasirašė tik dovanotojai reikalaujant. Apie ieškovės santykių su tėvais pablogėjimą paliudijo ir jos tėvas V. P., kurį netenkintų aplinkybė, jeigu greta jo valdos įsikurtų svetimi žmonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, notariškai patvirtintos dovanojimo sutarties atskiros sąlygos gali būti nuginčytos įstatyme nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau jos negali būti paneigtos apdovanotojos skoliniais įsipareigojimais dovanotojai ar liudytojų parodymais.

Apeliantas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prašė pripažinti ir žemės sklypą, kuris buvo padovanotas ieškovei ta pačia, kaip ir gyvenamasis namas 2012-11-05 dovanojimo sutartimi, kurioje nebuvo nuostatų apie turto perdavimą bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, o nurodyta priešingai, kad turtą, t.t. ir žemės sklypą ieškovė įgyja asmeninėn nuosavybėn, todėl tenkinti atsakovo priešieškinį šioje dalyje taip pat nebuvo pagrindo.

Dėl apelianto argumentų, kad teismo sprendimas, kai nuosavybė atitenka vienam sutuoktiniui, o paskola išlieka bendra, prieštarauja logikos dėsniams pažymima, kad pagal 2007-11-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis – kitoms reikmėms finansuoti, kredito gavėjai yra abu sutuoktiniai, kurie solidariai įsipareigojo bankui grąžinti kreditą (sutarties 3 punktas). Todėl kreditoriui nesutikus, kad sutuoktinių prievolė bankui dėl likusios negrąžintos kredito dalies gali būti modifikuota, šalys ir toliau išlieka solidariai atsakingos prieš kreditorių už prievoles pagal paminėtą kredito sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Teismas sutiko su ieškove, kad kredito lėšomis buvo baigiamas įrengti gyvenamasis namas, įgyjami automobiliai, namų apstatymo daiktai, kuriuos teismas padalino bei atsakovui priteisė piniginę kompensaciją. Apeliantas sprendimo dalies dėl jam tekusio santuokoje įgyto turto ar kompensacijos neskundė, todėl ji nebuvo apeliacijos objektu.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuojama, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V.Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai, tačiau jos turi būti realiai patirtos. Ieškovė pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, kuriame nurodoma, kad suteikta paslauga – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, o jos kaina – 600 Lt, t.y. šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis advokato ar advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), bet galėtų būti pripažintos kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tačiau ieškovė nepateikė susitarimo dėl paslaugų teikimo, iš kvito negalima įskaityti kas šią paslaugą jai suteikė, nėra pateikta dokumentų, kokią individualią veiklą vykdo kvitą išrašęs asmuo, todėl negalima įvertinti ar įvykusiai operacijai apskaityti pateiktas tinkamas dokumentas. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos iš apelianto ieškovei nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė