Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenęs iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuomojame name, išėjęs į laisvę ketinantis gyventi (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis individualioje įmonė „T.“, laisvės atėmimo bausmę iki lapkričio 7 d. atliekantis Alytaus kalėjime, teistas:

1) 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;

2) 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 10 mėnesių laisvės apribojimu. Paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;

3) 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 30 parų areštu, uždraudžiant 4 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuojant automobilio vertę;

4) 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant 5 metus vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuojant automobilio vertę;

5) 2022 m. lapkričio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Po to, pritaikius BK 64 straipsnį, bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs).

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2022 m. lapkričio 27 d. apie 20.16 val. Vilniuje, Manufaktūrų ir Drujos gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais S. M. pažeisdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat S. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra jis, 2022 m. gegužės 27 d. apie 20.16 val. Vilniuje, Manufaktūrų-Drujos gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais S. M. vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis S. M. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilį „Opel Zafira“ įsigijo lapkričio 8 d. Įsigijo, nes kai nuomojosi būstą, neturėjo, kur susidėti daiktus ir automobilis buvo kaip sandėliukas. Automobilį vairuodavo draugė ir jį paveždavo. O įvykio dieną susipyko, todėl iš to pykčio išgėrė ir važiavo susitaikyti. Susipyko lapkričio 26 d. ir tą dieną pradėjo vartoti alkoholį. Lapkričio 27 d. pagiriojosi, išgėrė alaus porą stiklinių ir degtinės gal pusę butelio. Per dieną dar miegojo. Vairavo minėtą automobilį. Automobilyje buvo ir draugas, kuris taip pat vartojo alkoholį. Draugas sėdėjo keleivio vietoje. Jis (kaltinamasis) važiavo automobiliu ir sustabdė policija. Sustabdė važiuojančius. Pareigūnas davė papūsti į alkotesterį. Neprisimena, kiek pripūtė, bet jam rodė rezultatus ir su rezultatais sutiko. Pas jo draugą rankose dar buvo butelis degtinės. Draugas pasakė, kad taip ar taip sustabdė, todėl pasiūlė dar po šimtą išgerti, todėl antrą kartą įpūtė daug promilių. Antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo ir ketvirtą kartą dėl vairavimo neblaiviam. Jo (kaltinamojo) „festivaliai“ prasidėjo, kai įvyko skyrybos su moterimi, su kuria pragyveno 15 metų. Teistas dėl smurto, bet smurto nebuvo. Paprasčiausiai ji jį stvėrė, o jis ją pastūmė ir ji nukrito ant lovos. Mėlynių, sumušimų nebuvo. Jis (kaltinamasis) turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Dabar mano, kad jo neveikia. Alkoholio atsižadėjo visam laikui. Kalėjime nelanko jokių kursų. Dirba ir paprasčiausiai neužtenka laiko. Važinėja į komandiruotes. Užpildė prašymą pas psichologą, bet ta darbuotoja išėjo. Nelankė anoniminių alkoholikų susirinkimų.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytojas N. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 27 d. apie 20.19 val., dirbant su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistu K., gavo pranešimą apie tai, kad nuo Pavilnio link Vilniaus važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė Vilniuje, Manufaktūrų-Drujos g. sankryžoje. Sustabdžius paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. M., kuriam teisė vairuoti automobilį buvo atimta. Patikrinus policijos duomenų registruose nustatyta, kad asmuo buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam. Patikrinus alkotesteriu, pirmojo pūtimo metu 20.31 val. jam nustatytas 2,28 promilių girtumas. Antrojo pūtimo metu 20.51 val. jam nustatytas – 5.20 promilių girtumas. S. M. paaiškino, kad jau dvi dienas geria degtinę, paskutinį kartą gėrė prieš dvi valandas (b. l. 26-29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto N. B. 2022 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime, dėl KET pažeidimo, nurodytos analogiškos įvykio aplinkybes, kurias nurodė N. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas pranešė, kad nuo Pavilnio link Vilniaus važiuoja galimai neblaivus automobilio „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) asmuo. Įvykis įregistruotas 2022 m. lapkričio 27 d. 20.18 val. (b. l. 23).

Iš 2022 m. lapkričio 27 d. neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų ir patikros sertifikato Nr. 1752670, iš kurių matyti, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. O įvertinus jo bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija bei negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Taip pat pirmo tikrinimo metu, 20.31 val. S. M. nustatytas 2,28 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 20.51 val. jam nustatytas – 5,20 promilių girtumas. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog dėl girtumo S. M. nesugebėjo pasirašyti. Tikrinimo metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 31-33).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2022 m. lapkričio 27 d. protokolo su fotolentele matyti, jog apžiūrėtas kaltinamojo vairuotas automobilis „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių bei jo vidus (b. l. 34-39).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis 2022 m. lapkričio mėnesį automobilio „Opel Zafira 2.0 DTI“ (pasirinkti 2002 metai) vidutinė kaina su PVM yra 1 160 Eur (b. l. 45).

Automobilio „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog S. M. iš S. L. nusipirko minėtą automobilį už 600 Eur (b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog įrodyta, kad S. M. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,28 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Pats kaltinamasis S. M. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su drauge susipyko lapkričio 26 d. ir tą dieną pradėjo vartoti alkoholį, įvykio dieną – lapkričio 27 d. pagiriojosi, išgėrė alaus porą stiklinių ir degtinės gal pusę butelio. Teisme kaltinamasis patvirtino, kad vairavo minėtą automobilį ir, kad prieš antrą pūtimą išgėrė su draugu dar degtinės, dėl ko antro pūtimo metu buvo nustatytas žymiai didesnis neblaivumas (5,20 promilių girtumas), nei pirmo tikrinimo metu. Be kaltinamojo, jo parodymus, jog būtent jis vairavo ir vairavo neblaivus patvirtina pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: liudytojo pareigūno N. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jo 2022 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuojantį asmenį ir kaltinamojo vairuotą automobilį pastebėjo ir sustabdė Vilniuje, Manufaktūrų-Drujos g. sankryžoje. Sustabdžius paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. M., kuriam teisė vairuoti automobilį buvo atimta. O jiems S. M. paaiškino, kad jau dvi dienas geria degtinę, paskutinį kartą gėrė prieš dvi valandas iki vairavimo. Šie duomenys (neblaivumo požymiai ir etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti be kita ko 2022 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvitų rodmenyse, su kuriais kaltinamasis sutiko. Nors dėl savo neblaivumo kaltinamasis nesugebėjo pasirašyti, tačiau teisme patvirtino, jog su alkotesterio rodmenimis jis sutiko. Taigi minėti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis bei, kad vairavimo metu S. M. buvo neblaivus ir jam, abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu, nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jai vadovaujasi.

Iš kaltinamojo parodymų ir nustatytų aplinkybių matyti, jog S. M. suvokė, kad sėdo prie automobilio vairo neblaivus ir vairavo bei to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat teismas laiko pasitvirtinusiu kaltinimą dėl baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, padarymo.

S. M. kaltinamas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad vengė atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, kai 2022 m. lapkričio 27 d. apie 20.16 val. Vilniuje, Manūfaktūrų-Drujos g. sankryžoje vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)

Pagal BK 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį. Pagal BK 243 straipsnį tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šis baudžiamasis nusižengimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi, todėl laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę kaltininkas stengiasi išvengti atlikti. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Teismų praktikoje, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 1A-180-843/2019, 1A-211-885/2020, 1A-255-468/2020, nuosprendis Nr. 1A-285-843/2020 ir kt.). Teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad pavieniai, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-671-873/2018, 1A-180-843/2019, 1A-255-468/2020).

Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis kaltinamasis S. M. už vairavimą, būnant neblaiviam, praeityje teistas keturis kartus: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Jam taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti transporto priemones 3 metams ir automobilio konfiskavimas. Po to S. M. už analogišką nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. už vairavimą neblaiviam, kai jo iškvėptame ore nustatyta didesnė nei 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Jam taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 metams ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vėliau kaltinamasis už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Taip pat jam buvo paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 metams bei transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Tačiau, kaltinamasis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ne tik pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tačiau ir pagal BK 243 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis buvo subendrinta su 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir jam buvo paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat S. M. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 metams bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Tačiau, kaip matyti, praėjus vos metams S. M. vėl sulaikytas dėl vairavimo išgėrus, jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršija 2 promiles neblaivumo. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis sau automobilį nusipirko baudžiamojo proceso dėl analogiškų nusikalstamų veikų metu (nusipirko 2022 m. lapkričio 8 d., nuosprendis priimtas 2022 m. lapkričio 30 d.). Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti kaltinamojo elgesį sistemingu ir piktybišku vengimu atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi S. M. veiksmai laikomi nusikalstamais baudžiamosios teisės prasme ir jis pripažįstamas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Teismas nenustatė kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors prokuroras nurodė, kad yra viena kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas mano, kad kaltinamojo prisipažinimas ir gailestis nagrinėjamu atveju nėra nuoširdūs, todėl negali būti vertintini, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-334-699/2018, 2K-48-628/2019 ir kt.). Tuo tarpu nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Iš bylos duomenų iš tiesų matyti, jog kaltinamasis dėl padarytų veikų prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei nurodė, kad gailisi. Tačiau kaltinamasis 4 kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat praeityje teistas ir pagal BK 243 straipsnį. Automobilį nusipirko baudžiamojo proceso dėl analogiškų nusikalstamų veikų metu (nusipirko 2022 m. lapkričio 8 d., nuosprendis priimtas 2022 m. lapkričio 30 d.) metu. Taip pat matyti, jog kiekvienu atveju kaltinamasis prisipažino ir nurodė gailestį. Tačiau, kaip matyti, kaltinamasis vis tiek toliau sistemingai vairuoja, dar daugiau - vairuoja būdamas neblaivus bei piktybiškai nesilaiko jam paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės. Todėl nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo prisipažinimas ir gailestis yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti laikomi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kuri kelia realų pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, turtui. Taip pat jis tyčia, veikdamas piktybiškai, idealia sutaptimi padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Atlieka laisvės atėmimo bausmę. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą, nėra. 2022 m. lapkričio 27 d. duomenimis, kaltinamasis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 9 kartus, iš kurių ir už automobilio vairavimą neturint teisės to daryti, greičio viršijimą, važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, taip pat už tai, kad išsinešė alkoholinį gėrimą iš viešo maitinimo įstaigos draudžiamu laiku, dalį baudų apmokėjo, o dėl dalies paskirtų baudų apmokėjimą, duomenų nėra (b. l. 129-139). Kaltinamasis praeityje teistas 5 kartus. Vieną kartą už smurtinio nusikaltimo padarymą, kuriuo metu taip pat buvo neblaivus. O 4 kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Teisme kaltinamasis pripažino, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau taip pat nurodė, kad jo atsižadėjo. Taip pat nurodė, jog nelanko jokių kursų, nelanko anoniminių alkoholikų susirinkimų, nes tam neturi laiko. Taigi iš išdėstyto matyti, jog kaltinamojo visi teistumai susiję su alkoholio vartojimu, o tai patvirtina, kad S. M. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau šios problemos iš esmės nepripažįsta ir problemos nesprendžia. Naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs pirmesniu – 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, būdamas teistas.

Aptarti duomenys rodo, jog S. M. nelinkęs taisytis, švelnesnės bausmės (bauda) nedaro jam įtakos, nes jis nedaro išvadų, dėl savo pavojingo visuomenei elgesio, daro analogiškus teisės pažeidimus, kurie kelia realią grėsmę ne tik kitų asmenų turtui, bet ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. M. paskyrus už jo padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskyrus 9 mėnesių laisvės atėmimą, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą – maksimalią arešto bausmę, numatytą BK 49 straipsnyje – 45 parų areštą. Esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu (griežtesne apimant švelnesnę). Po to, esant baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažinama vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju, teismas nesvarsto galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu. Taip pat nustatyta, jog nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė iki minėto nuosprendžio priėmimo, todėl, teismas bendrindamas bausmes vadovausis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, šiuo nuosprendžiu ir 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nors yra pakankamai kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau taip pat įvertinama ir tai, jog kaltinamasis dirba, neužfiksuota neblaivumo atvejų, kalėjimo rėžimo pažeidimų, t. y. kaltinamasis stengiasi keisti savo gyvenimą teigiama linkme, todėl nagrinėjamu atveju teismas pasirenka kaltinamajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie griežtesnės 2022 m. lapkričio 30 d. paskirtos bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (5 mėnesiai laisvės atėmimo), ir S. M. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis S. M. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. lapkričio 27 d. 20.31 val. iki 2022 m. lapkričio 28 d. 14.59 val. (viena diena). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Į bausmės laiką įskaitytina S. M. 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos atliktos bausmės dalis ir šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Bausmės tikslams įgyvendinti taip pat būtina kaltinamajam S. M. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar <...>.

S. M. neblaivus vairavo mieste, vakare, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (2,28 promilės girtumo), kartu vežė keleivis, vairuota esant 5 metams atimtai teisei tai daryti, vairuota tepraėjus 6 mėnesiams po 2022 m, gegužės 19 d. nuosprendžio priėmimo dėl analogiškos nusikalstamos veikos, neatlikus bausmės. Nustatant draudimo naudotis specialia teise laikotarpį svarbu ir tai, kad kaltininkas net 4 kartus teistas už vairavimą būnant neblaiviam bei ne kartą baustas už vairavimą neturint šios teisės. Kaip minėta pirmiau, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamojo elgesį vertinti kaip piktybišką, o įvertinus ir veikos pavojingumą, šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose) — minimalaus ar net vidutinio termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas būtų neteisinga ir per švelni poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise 7 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kuri bus proporcinga ir teisinga įvertinus visuomenės interesą, kad būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybę.

Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. lapkričio 28 d.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo S. M. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Nors VĮ „Regitra“ 2022 m. lapkričio 28 d. išrašo duomenimis automobilio „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra S. L. (b. l. 44), tačiau iš transporto priemonės 2022 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog minėtą automobilį už 600 Eur iš D. L. nusipirko kaltinamasis S. M.. Kaltinamasis teisme taip pat patvirtino, kad automobilis priklaus jam, jis jį įsigijo daiktų saugojimui. Taigi, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė šio automobilio vertė su PVM 1 160 Eur (b. l. 45). Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobūdį ir aplinkybes, tai, kad kaltinamasis jau penktą kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo yra būtinas ir šiuo atveju yra proporcinga teisinė priemonė.

2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu taip pat yra skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 ir 72 straipsniuose. Iš antstolių informacinės sistemos registro išrašo matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra vykdomos. Tačiau baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis), bet dėl jų pasisakoma šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Kaltinamajam S. M. 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina paskelbus nuosprendį, nes laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos (atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, žr. nutartį Nr. 2K-263-689/2018).

Kaltinamajam S. M. 2022 m. lapkričio 28 d. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas — paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

2023 m. gegužės 23 d. nutarimu S. M. buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 114-115), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti bei naudotis, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2022 m. lapkričio 8 d. sutarties originalas paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir jam paskirti:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį — 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą;

pagal BK 243 straipsnį — 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir S. M. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie griežtesnės 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir S. M. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 27 d. 20.31 val. iki 2022 m. lapkričio 28 d. 14.59 val. (vieną dieną), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Į bausmės laiką įskaityti S. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos atliktos bausmės dalį bei jame įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 7 (septyneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį ,,Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), paskirtą prokuroro 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.

S. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti paskelbus nuosprendį; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti baudžiamojo poveikio priemones, paskirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu – draudimą 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir automobilio ,,Renault Megane Scenic“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 460 (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimties) Eur išieškojimą.

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2022 m. lapkričio 8 d. sutarties originalą palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Neįsiteisėjusį teismo nuosprendį išsiųsti kalėjimui, kuriame S. M. atlieka bausmę, S. M. ir jo gynėjui, prokurorui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.