Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir jam paskirta:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį — 9 mėnesių laisvės atėmimas;

pagal BK 243 straipsnį — 45 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir S. M. paskirtas subendrintas 9 mėnesių laisvės atėmimas.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą t. y. prie griežtesnės 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir S. M. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau prašo skirti švelnesnę bausmę.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė tinkamą bausmę (tiek už šioje byloje padarytas nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą), apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti.

8. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. M. atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris kelia realų pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei, turtui. Taip pat jis tyčia, veikdamas piktybiškai, idealia sutaptimi padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis: yra darbingo amžiaus, dirba. Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą, nėra. 2022 m. lapkričio 27 d. duomenimis, kaltinamasis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 9 kartus, iš kurių ir už automobilio vairavimą neturint teisės to daryti, greičio viršijimą, važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, taip pat už tai, kad išsinešė alkoholinį gėrimą iš viešo maitinimo įstaigos draudžiamu laiku, dalį baudų apmokėjo, o dėl dalies paskirtų baudų apmokėjimą, duomenų nėra. S. M. praeityje teistas 5 kartus. Vieną kartą už smurtinio nusikaltimo padarymą, kuriuo metu taip pat buvo neblaivus. O 4 kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs pirmesniu – 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, būdamas teistas.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu S. M. atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendis dar nebuvo priimtas, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi po nusikalstamų veikų padarymo atsiradusiu teistumu. Tokiu būdu, nusikalstamų veikų padarymo metu S. M. buvo teistas 4 kartus iš kurių 3 kartus už analogiško nusikaltimo padarymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi po nusikalstamų veikų padarymo atsiradusiu teistumu, visumoje su kitais duomenimis, BK 54 straipsnyje įtvirtintos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo įvertintos tinkamai. Priešingai, nei tvirtina apeliantas, į aplinkybę, kad jis yra dirbantis, pirmosios instancijos teismo skirdamas bausmę atsižvelgė ir šis skundo argumentas nesudaro pagrindo skirti švelnesnės bausmės.

12. Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė didesnį už vidurkį, apėmimo būdu subendrino šią bausmę su pagal BK 243 straipsnį skirta bausme, o bylą išnagrinėjęs BPK 273 straipsnio tvarka, paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu sumažino vienu trečdaliu.

13. Nors apelianto prie skundo pridėta charakteristika iš darbovietės (2 t. b. l. 7) teigiamai apibūdina S. M., tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu, minėtoje darbovietėje jis jau nebedirbo, legalaus darbo neturėjo. Toliau išvardytos aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį tik neigiamai.

14. S. M. du kartus baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. kovo 7 d. ir 2020 m. kovo 8 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Už šių administracinių nusižengimų padarymą skirtos baudos iki šiol nesumokėtos. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad abiem atvejais nuteistasis teisės vairuoti neturėjo, nes ankstesnėse baudžiamosiose bylose, kuriose jis nuteistas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, jam buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. S. M., nusikaltimą šioje byloje vairuojant transporto priemonę neblaiviam padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, praėjus vos 6 mėnesiams nuo paskutinio – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, priėmimo. Iki nusikalstamų veikų šioje byloje padarymo, buvo teistas už vairavimą apsvaigus 3 kartus. Pirmą kartą jam buvo skirta baudos bausmė, antrąjį – 30 parų areštas, trečiąjį – 4 mėnesių laisvės atėmimas, šios bausmės vykdymą atidedant. Taigi nuteistasis ne tik sistemingai vairuoja neturėdamas tam teisės, tačiau tai daro būdamas neblaivus bei piktybiškai nesilaiko jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones. Kaip minėta, nusikalstamas veikas šioje byloje, nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi teismo suteikto pasitikėjimo nepateisino. Taigi švelnesnių bausmių bei laisvės atėmimo bausmės skyrimas (jos vykdymą atidedant), BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų nepasiekė ir teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. M. skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (kuri remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta trečdaliu) nėra per griežta, jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmės bendrinimo su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bendrindamas juo paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. M. dirba ir stengiasi keisti savo gyvenimą teigiama linkme, taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis).

16. BK 63 straipsnio 4 dalis be kita ko numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepateikė pridedamų bausmių dalių dydžių parinkimo motyvų ir nenurodė kodėl prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėjo didesnę dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, tai laikytina neesminiu nuosprendžio surašymo trūkumu (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-628/2023)

17. Baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. Todėl BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini <...> taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, 2A-2-489/2020).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į šios nutarties 10 ir 14 punktuose nurodytas aplinkybes, ypač į tai, kad S. M. nuteisus jį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jo metu, praėjus vos 6 mėnesiams, padarė analogiškas nusikalstamas veikas šioje byloje, tai yra vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pridedamos bausmės dalis – 5 mėnesiai nėra aiškiai per didelė, o skundo argumentai nesudaro pagrindo pridėti mažesnę bausmės dalį. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo atveju neįvertinta ta aplinkybė, jog jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgiant į tai, kad jis ir ankstesnėse bylose dėl vairavimo neblaiviam, prisipažindavo ir gailėdavosi, tačiau toliau sistemingai vairuoja ir tai daro būdamas neblaivus, nusipirko automobilį vykstant baudžiamajam procesui dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistojo prisipažinimas ir gailestis, yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl bausmės pradžios

19. Skundžiamu nuosprendžiu nutarta bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo paskelbimo dienos. Remiantis 2023 m. gruodžio 13 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, S. M., atlikęs ¾ bausmės, 2023 m. rugpjūčio 25 d., buvo paleistas iš Alytaus kalėjimo lygtinai, neatlikęs 2 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2023 m. lapkričio 11 d. jis išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, taigi yra pilnai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir šiuo metu yra laisvėje. Atsižvelgiant į tai, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo atvykimo ar jo pristatymo į pataisos įstaigą, dienos. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamu nuosprendžiu atlikto bausmės bendrinimo su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, nes bausmės šiuo atveju subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, kurios numato, į bausmės laiką įskaitoma ir bausmė visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. 2023 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 22 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2023-16039 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 100,00 Eur už S. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme.

22. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti būtina atsižvelgti į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (pvz. kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Atsižvelgdamas į tai, kad S. M. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius S. M. parinko gynėją V. Baumilą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ir buvo paskirta jo gynėju advokatu. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš S. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu skirtos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar jo pristatymo į pataisos įstaigą, bausmės atlikimui, dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 100,00 Eur, iš nuteistojo S. M. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.