- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-177-485/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20469-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- B. J. H.
- Advokatai
- Darius Jurgutis, Dainius Jurgutis
- Kategorijos
- 2.1.16.1.3Suėmimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo B. J. H. gynėjo advokato Dainiaus Jurgučio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. J. H. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje B. J. H. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas tyčia, 2021 m. birželio 22 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs rakto dublikatu, pateko į A. J. butą ir iš buto drabužinės vidaus pagrobė pastarajai priklausantį seifą, kuriame buvo 50 000 Eur vertės 1 kg aukso luitų „Vacambi“, 5 400 Eur vertės 6 kg sidabro, 15 vnt. sidabrinių monetų ir 2 000 Eur grynųjų pinigų, ir tokiu būdu pagrobė 57 400 Eur vertės A. J. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais B. J. H. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.
2. Taip pat B. J. H. kaltinamas tuo, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavimo nedideliu kiekiu psichotropinės bei narkotinės medžiagos, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo nenustatytą kiekį, tačiau nemažiau nei 3,607 g narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurią nugabeno į savo gyvenamąją vietą, namą (duomenys neskelbtini), ir iki 2021-07-12 laikė kambario spintoje, kol jam nebūnant namuose, į namą atvyko ir šias narkotines medžiagas rado ir pasiėmė K. T., tokiu būdu jis, t. y. B. J. H. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos.
3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, B. J. H., 2020 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo 12 vnt. kapsulių, kuriose buvo 0,004 gr. psichotropinės medžiagos- tetrahidrokanabinolio, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini) , kambario stalčiuje, iki 2021-11-08 kol kratos metu medžiagą rado ir paėmė Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos policijos pareigūnai, tokiu būdu jis, t. y. B. J. H. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka B. J. H. buvo sulaikytas 2021 m. liepos 27 d., 13.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamajam B. J. H. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. To paties teismo B. J. H. kardomosios priemonės - suėmimo, terminas jam buvo tęsiamas, paskutinį kartą 2022 m. sausio 26 d. nutartimi, buvo pratęstas 1 mėnesiui, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Bylą perdavus teismui, suėmimo terminas kaltinamajam B. J. H. pratęstas skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartimi dviem mėnesiams, tais pačiais pagrindais.
Šalies argumentai
5. Kaltinamojo gynėjas advokatas D. Jurgutis skunde apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį ir paskirti jo ginamajam kitą kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą.
5.1. Skunde advokatas nurodo, kad nėra pagrindo tokį ilgą laiką, t. y. nuo 2021 m. liepos 29 d. jo ginamajam B. J. H. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, nes tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Be to, pažymi, kad net ir pagrįstas manymas, kad B. J. H. gali pasislėpti nuo teismo ar būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, nėra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis nuteistajam turėtų būtų tokį ilgą laiko tarpą tęsiama griežčiausia kardomoji priemonė.
5.2. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai apie ypatingą B. J. H. pavojingumą visuomenei ir būtinybę dar ilgesnį laiką jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Jis anksčiau teistas tik už vieną nesunkų turtinį nusikaltimą. Šiuo metu kaltinamas sunkiu turtiniu nusikaltimu, tačiau kaltinimai iš esmės grįsti nukentėjusiosios - buvusios jo sugyventinės parodymais, o tarp jų priešiški santykiai, todėl vertintini atsargiai. Taigi, pagrįstų duomenų, kad kaltinamasis būtų linkęs nusikalsti, nėra. B. J. H. asmenybė, jo gyvenimo būdas, turtinė, šeiminė padėtis ir kita negali būti vertinama savaime neigiamai, kadangi jis turi (psichikos) sveikatos sutrikimų. Be to, neleistina diskriminuoti vien dėl jo turtinės padėties, socialinės ar tautinės kilmės (Konvencijos 14 str.).
5.3. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad B. J. H. būtų sąmoningai slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų dėl jam pareikštų kaltinimų esmės. Priešingai, byloje yra duomenys, kad sužinojęs, jog yra paieškomas, jis ketino pats atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Nėra duomenų, kad jis sąmoningai priešinosi policijos pareigūnams sulaikomas - priešinosi tik kol suprato, kad tai neuniformuoti pareigūnai. Skunde advokatas pažymi, kad teismas nesvarstė švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybės kaltinamajam. Teismas padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis neturi realios nuolatinės gyvenamosios vietos.
6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
7. Kaltinamojo B. J. H. gynėjo advokato Dainiaus Jurgučio skundas atmestinas.
8. Sprendžiant nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šioje proceso stadijoje duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę suėmimą ir tęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.). Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriamas, tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalies ar 5 dalies nustatytų pagrindų.
9. Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam B. J. H. buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais, todėl patikrinamas jų buvimo pagrįstumas.
10. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, kur nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde nurodyta aplinkybė, kad B. J. H. turi pastovią gyvenamąją vietą, visų kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste negali būti vertinamos kaip pagrindžiančios kaltinamąjį turint stiprius socialinius ryšius, dėl kurių pati griežčiausia kardomoji priemonė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais pagrindais kaltinamajai negalėtų būti taikoma. Kaltinamasis B. J. H. gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra deklaravęs, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog nuolatinės gyvenamosios vietos jis neturi. Pagal byloje pateiktą medžiagą, B. J. H. niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, išlaikytinių neturi, nekilnojamojo turto Lietuvoje taip pat neturi. Viso šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis neturi jokių socialinių ryšių Lietuvoje. B. J. H. yra kitos šalies – Nyderlandų karalystės pilietis, kur gyvena jo artimas giminaitis – tėvas, pagal bylos duomenis, jis turi turto Vokietijos Federacijoje, kas apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinama kaip aplinkybė, pagrindžianti kaltinamąją turint ryšių užsienyje. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog B. J. H. būtų sąmoningai slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, jog apie kaltinamojo slapstymąsi duomenų pakanka. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo duomenys patvirtina, kad B. J. H. sąmoningai pasislėpė miške nuo teisėsaugos institucijų, žinodamas, jog yra ieškomas. Pagal bylos duomenis, kaltinamasis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ir jo advokatas skunde šią vietą nurodė kaip kaltinamojo pastovią gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau B. J. H. pareigūnų buvo surastas ir sulaikytas gyvenantis visai kitoje vietoje, pasislėpęs miške, ties (duomenys neskelbtini) rajone.
12. B. J. H. yra kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, viena kurių, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas, priskiriama sunkiems nusikaltimams, už kurį sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, Pagal susiklosčiusią ir šiuo metu aktualią teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė taip pat priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurių pagrindu gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir už jas įstatyme numatytų bausmių griežtumą vertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumos kontekste. Taigi, nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, vertinant aukščiau aptartas aplinkybes, ir ji duoda pakankamą pagrindą manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) teismo, todėl darytina išvada, kad kardomoji priemonė - suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu B. J. H. buvo pratęsta pagrįstai.
13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus <...>, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys.
14. Teismas, nustatydama esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, pagrįstai atsižvelgė į B. J. H. ankstesnius teistumus, jo asmenybę, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą. B. J. H. kaltinamas padaręs iš anksto suplanuotą savanaudiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri, kaip minėta, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Anksčiau jis buvo teistas už savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą - apgaule įgyjant svetimą turtą. Turtinis nusikaltimų pobūdis bei tai, kad kaltinamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, rodo, jog nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, o orientuotos į neteisėtą pasipelnymą iš svetimo turto. Nustatytos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo ankstesniu teistumu, taip pat ir pastarąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad B. J. H., būdamas laisvėje, gali daryti naujus, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus, todėl konstatuojama, kad suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu jam pratęstas pagrįstai.
15. Nepragrįstas skundo teiginys, jog sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, teismas nevertino galimybės skirti kaltinamajam kitą, švelnesnę kardomąją priemonę, kas padės pasiekti BPK 119 straipsnio tikslų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino kaltinamojo asmenybę bei tai, kad jis neturi jokių tvirtesnių socialinių ryšių, taip pat inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, ir padarė argumentuotą išvadą, jog intensyvi priežiūra, ar namų areštas, ar kardomųjų priemonių kompleksas nebus pakankamos ir šiuo atveju neužtikrins kardomąja priemone siekiamų tikslų.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo atžvilgiu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatos, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai buvo spręsta, kad B. J. H. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimų, kuriais B. J. H. kaltinamas pobūdį bei sunkumą, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui.
17. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, todėl kardomoji priemonė – suėmimas, dviejų mėnesių terminui B. J. H. pratęsta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, teismas
nutaria:
kaltinamojo B. J. H. gynėjo advokato Dainiaus Jurgučio skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.