- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-346-485/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20469-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- B. J. H.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo B. J. H. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam B. J. H. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 27 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose (toliau – Alytaus apylinkės teisme) nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje B. J. H. (toliau – ir B. J. H.) kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, nuo 2021 m. birželio 22 d., 20.10 val. iki 2021 m. birželio 22 d., 21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, siekdamas pagrobti svetimą, nukentėjusiajai A. J. priklausantį turtą, neteisėtai disponuodamas A. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų raktu, neturėdamas leidimo, slaptai atrakino minėto buto duris, užėjo į vidų, – tokiu būdu įsibrovė į patalpą, kur, pasinaudodamas bute buvusiu seifo raktu, atrakino A. J. priklausantį 200 eurų vertės metalinį seifą, stovėjusį drabužinėje, kurį atsineštu įrankiu/įrankiais atsuko nuo įtvirtinimo vietos, bei kurį, su jame buvusiu nukentėjusiajai priklausančiu turtu: vienu 100 gr. svorio aukso luitu „Valcambi“, 5260 eurų vertės, vienu 100 gr. svorio aukso luitu „Valcambi“, 5300 eurų vertės, vienu 100 gr. svorio aukso luitu „Valcambi“, 5490,44 eurų vertės, dviem po 100 gr. svorio aukso luitus „Valcambi“, po 5035, 23 eurų, bendrai 10070,46 eurų vertės, vienu 50 gr. svorio aukso luitu „Valcambi“, 2545,95 eurų vertės, vienu 50 gr. svorio aukso luitu „Valcambi“, 2532,10 eurų vertės, vienu 50 gr. svorio aukso luitu „Valcambi“, 2560, 61 eurų vertės, vienu 250 gr. svorio aukso luitu „Valcambi“, 12078, 16 eurų vertės, viena 100 gr. svorio laužoma aukso plokštele „Valcambi Combi BAR“ 5136,40 eurų vertės – iš viso 50 974, 12 eurų vertės; dešimt sidabrinių monetų su išspausta Australijos kengūra po 28,05 eurų, bendrai 280,50 eurų vertės; penkiomis sidabrinėmis monetomis su išspausta Australijos kengūra po 27, 34 eurų, bendrai 136,70 eurų vertės – iš viso 417,20 eurų vertės; dviem po 1 kg svorio sidabro luitais, 968,91 eurų vieneto vertės, bendrai 1937, 815 eurų vertės, dviem po 1 kg svorio sidabro luitais 1 066,94 eurų vieneto vertės, bendrai 2 133,88 eurų vertės – iš viso 4 071,69 eurų vertės, 2 000,00 eurų grynųjų pinigų, viso turto, kurio vertė 57 663, 02 eurų. Taip pat iš buto drabužinės stalčiaus paėmė A. J. priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 eurų vertės atsarginį mobilaizerį – raktą su signalizacija ir stogo bagažinės raktus, t. y., iš viso turto, kurio vertė 57 763,02 eurų, bei apie 21.00 val., iš buto išorės pastebėtas kaimynų R. S. ir L. R., ir atvykusiems Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės policijos pareigūnams bandant patekti į butą, seifą paslėpė buto virtuvės spintelėje, o pats pasišalino per langą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2021 m,. birželio 22 d., laikotarpiu nuo 4.00 val. iki 8.00 val. vėl atvyko į minėtą butą, neteisėtai turimu raktu jį atrakino bei vėl slaptai įsibrovė, ir paėmęs aukščiau nurodytą seifą su jame buvusiu turtu pasišalino, tokiu būdu jis įsibrovęs į patalpą pagrobė didelės vertės, svetimą, A. J. priklausantį turtą, ir padarė nukentėjusiajai 57 763.02 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.
1.1. Be to, B. J. H. kaltinamas tuo, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavimo nedideliu kiekiu psichotropinės bei narkotinės medžiagos, o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo nenustatytą kiekį, tačiau nemažiau nei 3,607 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią nugabeno į savo gyvenamąją vietą, namą (duomenys neskelbtini), ir iki 2021 m. liepos 12 d. laikė kambario spintoje, kol jam nebūnant namuose, į namą atvyko ir šias narkotines medžiagas rado ir pasiėmė K. T., tokiu būdu jis, t. y. B. J. H. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos.
1.2. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, B. J. H., 2020 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo 12 vnt. kapsulių, kuriose buvo 0,004 gr. psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambario stalčiuje, iki 2021 m. lapkričio 8 d. kol kratos metu medžiagą rado ir paėmė Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos policijos pareigūnai, tokiu būdu jis, t. y. B. J. H. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2. B. J. H. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2021 m. liepos 27 d., 13.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartimi kaltinamajam B. J. H. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d., 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimis, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi, o paskutinį kartą – Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi suėmimo terminas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, buvo pratęstas 2 mėnesiams iki 2022 m. birželio 27 d.
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. skundžiama nutartimi pratęsė B. J. H. suėmimo terminą dviem mėnesiams, BK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindais. Teismas nurodė, kad byloje nustatytas faktinis kardomosios priemonės skyrimo pagrindas nepakito, naujų duomenų, kurie rodytų šiuo aspektu pasikeitusią kaltinamojo asmenybę, byloje nėra. Apylinkės teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje surinktų duomenų pagrindu šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nesant pateiktų duomenų apie kaltinamojo ar jo artimųjų turtinę padėtį, teismas konstatavo neturintis galimybės spręsti dėl užstato skyrimo, o kitos švelnesnės kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, namų areštas ar intensyvi priežiūra) ar jų kompleksas šiuo atveju nebūtų veiksmingos siekiant sulaikyti nuo galimybės pasislėpti ar naujų nusikalstamų veikų darymo.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo gynėjas advokatas R. Girdziušas skunde apygardos teismui prašo B. J. H. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
4.1. Skunde advokatas nurodo, kad skundžiamos nutarties turinys neatitinka BPK 121 straipsnio 2 dalies, 125 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi nutartyje pateikiamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, aprašymas skiriasi nuo byloje esančio kaltinimo. Gynėjas teigia, kad apie tai, jog kaltinimas ar jo aplinkybės gali pasikeisti proceso dalyviai nebuvo informuoti, BPK 256 straipsnyje numatyta tvarka kaltinime nurodytos esminės aplinkybės pakeistos nebuvo, todėl tokioje situacijoje absoliučiai aišku, jog teismas be teisinio pagrindo nusprendė B. J. H. kalinti dar du mėnesius už tai, kad jis kaltinamas 2021 m. birželio 22 d., apie 20 val. 30 min., pagrobęs didelės vertės turtą ir įvykdęs nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y., padaręs nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, nors iš tikrųjų B. J. H. nekaltinamas nutartyje nurodytą veiką padaręs nutartyje nurodytu laiku. Maža to, teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neleidžia padaryti išvados, jog B. J. H. 2021 m. birželio 22 d., apie 20 val. 30 min., galėjo padaryti sunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Tai reiškia, kad nutarties teiginiai, jog vien faktas, kad asmuo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, suteikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nesiderina su nuostata, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kada yra pagrindas manyti, jog žmogus padarė nusikalstamą veiką.
4.2. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog po vienuolikos kardomojo kalinimo mėnesių vis dar yra pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 bei 3 punktuose, ir daryti išvadą, kad tik griežčiausios procesinės prievartos priemonės pagalba bus galima pasiekti apskritai kardomosioms priemonėms keliamus uždavinius. Skundo autorius nurodo, kad paleistas į laisvę B. J. H. nebėgs ir nesislėps nuo teismo, nes turi Lietuvos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo ir suėmimo jis gyveno tėvui J. H. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), augino naminius gyvūnus, Lietuvoje gyvena jo dukra, su kuria jį sieja pakankamai artimas ryšys. Negana to, iš byloje esančios pokalbio telefonu stenogramos matosi, kad pašnekovas siūlo B. J. H. išvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau šis pareiškia, jog nieko blogo nėra padaręs ir neketina išvažiuoti. Beje, faktas, kad kaltinamasis, turėdamas visas galimybes, neišvyko į savo kilmės šalį, paneigia hipotetinį manymą, jog dabar, kai byla iš esmės baigta nagrinėti, kaltinamasis pasislėps nuo teismo.
4.3. Gynėjas skunde pažymi, jog aplinkybė, kad asmuo nepabėgo ir nepasislėpė, nors tą padaryti buvo visos sąlygos, yra reikšminga svarstant klausimą, ar ateityje žmogus gali bėgti bei slėptis. Tokiame kontekste tam tikra prasme nublanksta tai, jog asmuo neturi itin tamprių socialinių ryšių, kadangi ir tokiomis aplinkybėmis žmogus vis dėlto nepabėgo ir nepasislėpė. Mano, kad šis faktas ir yra tas objektyvus pagrindas, leidžiantis pasitikėti kaltinamojo pažadu nebėgti bei nesislėpti nuo teismo.
4.4. Perdėm hipotetinio pobūdžio yra nutarties išvada, jog paskyrus kitą ar kitas kardomąsias priemones B. J. H. gali daryti naujus nusikaltimus. Šioje byloje be to, kad asmuo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, daugiau nėra baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų sąlygų, kurios leistų pagrįstai manyti, jog būdamas laisvas asmuo gali daryti įstatyme išvardytus nusikaltimus ar atlikti tame pačiame įstatyme paminėtus veiksmus. Be Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo B. J. H. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo įvykdymą, byloje nėra duomenų apie kitų nusikalstamų veikų padarymą, kas leistų spręsti, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Nutartyje minimi administraciniai nusižengimai gali būti informacija, apibūdinanti asmenybę, tačiau jie negali paremti išvados apie tai, jog asmuo ateityje darys būtent BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytus nusikaltimus.
4.5. Skunde gynėjas sutinka su nutarties išvada, kad B. J. H. oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirbo. Tačiau pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog jis darė nusikaltimus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Iš teisiamajame posėdyje paaiškėjusių aplinkybių yra pagrindas galvoti, jog kaltinamasis pinigų vis dėlto turėjo, akivaizdu, kad tai nebuvo lėšos, gautos iš BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, arba iš kažkokių kitų nusikalstamų veikų. Galima būtų manyti, jog kaltinamasis galimai neregistravo savo legalių veiklų Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad visos jo veiklos buvo susiję su nusikaltimų darymu. Gynėjas pažymi ir tai, jog asmuo kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, kurios itin nutolusios viena nuo kitos, tarp jų nėra jokio bendrumo, kuris leistų daryti išvadas apie asmens galimybę nusikalsti ateityje.
4.6. Apibendrindamas skundo argumentus gynėjas nurodė, jog kelių suderinamų procesinės prievartos priemonių komplektas būtų pakankama garantija, kad B. J. H. nepasislėps ir nedarys naujų nusikaltimų. Kaltinamajam gali būti skiriamos praktiškai visos procesinės prievartos priemonės.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo B. J. H. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmestinas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai ir teisėtai, tinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, laikantis BPK nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. B. J. H. gynėjas skunde pirmiausia teigia, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis neatitinka BPK įtvirtintų reikalavimų nutarties turiniui, kadangi nutartyje pateikiamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje ir inkriminuojamos B. J. H., aprašymas skiriasi nuo byloje esančio kaltinimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad iš tiesų, kaip matyti iš kaltinamojo akto, skundžiamoje nutartyje nurodytas nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį aprašymas nėra identiškas kaltinamajame akte pateiktai kaltinimo formuluotei, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, nėra iš esmės pakeistas, kas sudarytų pagrindą konstatuoti BPK 255, 256 straipsnių nuostatų pažeidimą. Pastebėtina, kad skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nėra sprendžiami klausimai dėl asmens kaltumo, veikos teisinio įvertinimo, tuo pačiu bausmės. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir atitinkamai įvertinami atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad buvo pažeistos BPK 121, 125 straipsnių nuostatos.
8. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
9. B. J. H. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų), taigi tenkinama suėmimo taikymo sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje. Esant nustatytai BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytai suėmimo taikymo sąlygai, apylinkės teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.
10. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo apylinkės teismas pagrįstai vertino kaltinamojo B. J. H. asmenybę – Lietuvoje turi dukrą, tačiau yra nevedęs, savo vardu registruoto turto neturi, yra (duomenys neskelbtini) pilietis, iki suėmimo oficialiai nedirbo, legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio taip pat neturėjo, teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, už nusižengimus paskirtų baudų sumokėjęs nėra. Ankstesnis kaltinamojo teistumas, priešingai nei teigiama skunde, yra viena iš jo asmenybę – elgesį, gyvenimo būdą, nuostatą laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių apibūdinančių aplinkybių, todėl gali ir turi būti vertinami sprendžiant dėl jo pasislėpimo galimybės. Kaip matyti iš bylos duomenų, B. J. H. yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, taigi, tikėtina, supranta gresiančios atsakomybės griežtumą. Nors skunde gynėjas akcentuoja tvirtus kaltinamojo šeiminius ryšius (augina dukrą, su kuria palaiko ryšius, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki šiol nebėgo ir nesislėpė), šie ryšiai, nesulaikė kaltinamojo nuo galimai nusikalstamo elgesio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo metu šios aplinkybės galimai padarytų kaltinamajam didesnę teigiamą įtaką. Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis B. J. H., būdamas pakankamai brandaus amžiaus, nėra sukūręs šeimos, oficialiai nedirbo ir legalių pajamų neturėjo, jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), kurios pilietis kaltinamasis yra, taigi, faktiškai B. J. H. nesaisto jokie darbiniai, socialiniai ar šeiminiai ryšiai, kurie galėtų sulaikyti jį nuo galimo pabėgimo (pasislėpimo), todėl šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir ankstesnio teistumo kontekste pasitikėti skundo teiginiais, kad kaltinamasis neketina bėgti (slėptis), kolegijos vertinimu, vis dar nėra objektyvaus pagrindo. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad nėra svarbu ar kaltinamasis anksčiau bandė slėptis ar bėgti. Šioje proceso stadijoje baudžiamosios bylos duomenis teismas analizuoja tik tiek, kiek tai susiję su suimtajam taikomos kardomosios priemonės teisėtumu ir pagrįstumu. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kurios nepaneigia skunde nurodyti argumentai, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Aukščiau aptarti duomenys pagrindžia ir tai, kad neišnyko ir nepasikeitė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Šiuo pagrindu suėmimo terminas gali būti pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.
12. Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika yra priskiriama BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų kategorijai, todėl apylinkės teismas turėjo pagrindo manyti, jog B. J. H., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, pagrįstai atsižvelgė į B. J. H. ankstesnį teistumą, jo asmenybę, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, B. J. H. teistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nuosprendžiu paskirtos 50 MGL baudos sumokėjęs nėra. Šias aplinkybes vertinant su faktu, jog legalaus pragyvenimo šaltinio B. J. H. iki suėmimo oficialiais duomenimis neturėjo, laikytina pagrįsta padaryta prielaida, jog kaltinamasis save išlaikė legaliai nepagrįstomis lėšomis, todėl yra pagrindo manyti, kad B. J. H., būdamas laisvėje gali daryti naujus, tame tarpe ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus, todėl konstatuojama, kad suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nenustačius šiuo atžvilgiu pasikeitusių aplinkybių, pratęstas pagrįstai.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir sunkumą, pagrįstai nematė galimybės taikyti B. J. H. kitą, švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Pastebėtina, kad kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje tęsti kaltinamajam paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priežasčių tenkinti kaltinamojo B. J. H. gynėjo skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo B. J. H. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.