Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. J., A. C. (buvusi S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

19. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai).

21. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teisę atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tokios teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 37 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

23. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2002 m. gruodžio 5 d. Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatą dėl išlaikymo mokant po 1/4 dalį visų rūšių pajamų, bet ne mažiau negu 1 MGL kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos A. J. (buvusi S.) naudai (v. b. l. 199). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2020 m. gegužės 26 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2020 m. birželio 2 d. įteiktas pareiškėjui A. S. (v. b. l. 20, 21). 2020 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė prašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikti informaciją (nurodant dydį) apie pareiškėjo gautas pajamas kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini), informacija buvo gauta 2020 m. birželio 10 d. (v. b. l. 42, 45–55). Taip pat antstolė 2020 m. gegužės 28 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo prašė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti pareiškėjo visų metinių pajamų deklaracijų kopijas, jos buvo pateiktos (v. b. l. 43, 89–110). 2020 m. gegužės 29 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė prašė pareiškėjo pateikti duomenis apie visas gautas pajamas, faktinį darbo užmokestį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ir rašytinius įrodymus apie sumokėtas išlaikymo sumas (v. b. l. 44). 2020 m. birželio 11 d. patvarkymais dėl informacijos pateikimo antstolė visų pareiškėjo darboviečių, kuriose jis dirbo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), prašė pateikti duomenis apie pareiškėjui priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį atskaičiavus privalomuosius mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir tokie duomenys buvo gauti vykdomojoje byloje (v. b. l. 56–70, 71-81). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2020 m. liepos 22 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gautas pajamas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, kitais vykdomojoje byloje esančiais duomenimis apie pareiškėjo gautas pajamas bei sumokėtas išlaikymo sumas apskaičiuota, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės išlaikymo turėjo būti sumokėta 19 445,53 Eur, yra sumokėta 4677,19 Eur (t. y. 689,81 Eur pervesta Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), išlaikymo įsiskolinimas sudaro 14 768,35 Eur. Minėtas patvarkymas pareiškėjui asmeniškai įteiktas 2020 m. liepos 27 d. (v. b. l. 117, 118–119). Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 22 d. surašė turto arešto aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir siūlymą dėl turto dalies nustatymo. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 7 d. surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir siūlymą dėl turto dalies nustatymo, antstolės kontoroje buvo gautas 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjo atstovės prašymas skubiai nutraukti vykdomąją bylą, 2020 m. spalio 9 d. patvarkymu antstolė prašymo netenkino (v. b. l. 144, 161–162). 2020 m. spalio 9 d. surašytas patikslintas turto arešto aktas (v. b. l. 156–157). 2020 m. spalio 15 d. surašytas patvarkymas dėl arešto turtui panaikinimo ir patikslintas turto arešto aktas (v. b. l. 169, 170–171). 2020 m. spalio 16 d. antstolė surašė siūlymą išieškotojai dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 172–173).

24. Pareiškėjas 2020 m. spalio 16 d. antstolei pateikė skundą, juo prašė panaikinti 2020 m. spalio 9 d. antstolės L. P. patvarkymą dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymo ir išspręsti klausimą iš esmės – vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti bei panaikinti visus skolininko A. S. ir jo sutuoktinės L. S. turtui taikytus apribojimus (v. b. l. 174–176). Antstolė 2020 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo dalį dėl neteisėto priėmimo vykdyti atsisakė priimti suėjus 90 dienų naikinamajam terminui skundui dėl antstolio veiksmų paduoti; pareiškėjo skundo dalį dėl neteisingai apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos, neatnaujinusi termino skundui paduoti, atsisakė priimti, nes yra suėjęs 20 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti; pareiškėjo skundo dalį dėl antstolės neveikimo gavus povedybinę sutartį ir pareiškėjo skundo dalį dėl 2020 m. spalio 9 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, vykdomosios bylos nutraukimo ir apribojimų skolininko A. S. ir sutuoktinės ir L. S. turtui panaikinimo atsisakė tenkinti ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Antstolė L. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. spalio 29 d. A. C. prašymą dėl dokumentų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Antstolė neprašo pridėti naujo įrodymo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jį pateikti apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis).

27. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Kadangi šis rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu klausimu, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima antstolės pateiktą naują įrodymą, kad jį, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl išieškotojo vykdomojoje byloje

28. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas, spręsdamas išieškotojo tinkamumo klausimą vykdomojoje byloje, formaliai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo priimtas 2020 m. gegužės 26 d., t. y. vaikui, kurio naudai vykdomas išieškojimas, jau esant pilnamečiam, ir tai nėra tęstinė vykdomoji byla. Apeliantas teigia, kad antstolė, neturėdama pilnamečio vaiko, t. y. tikrojo išieškotojo, prašymo ir (ar) vaiko motinai išduoto įgaliojimo, užvedė vykdomąją bylą pagal pilnamečio vaiko motinos prašymą, neįsitikino, ar prašymą pateikti vykdomąjį dokumentą pateikė tinkamas išieškotojas, todėl vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti.

29. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktas; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktas).

30. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktas).

32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakę pilnametystę šią teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiam, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystę, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti. Įmokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018).

33. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, jog 2020 m. vasario 24 d. vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas išieškotojai A. J., grąžinimo pagrindas CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Antstolė L. P. 2020 m. gegužės 26 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pateikdamas iki galo neįvykdytą vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui vykdyti, išieškotojas nepradeda vykdymo proceso iš naujo, vykdymas pagal tą patį vykdomąjį dokumentą yra tęsiamas toliau, kadangi atliekamas likusios neišieškotos skolos išieškojimas, o ne visa skola pagal vykdomąjį dokumentą išieškoma iš naujo. Pažymėtina ir tai, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, jų taip pat nėra ir vykdomojoje byloje, kad antstolės L. P. pradėta vykdomoji byla buvo užbaigta įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo išieškotojo yra nepagrįsti.

35. Apeliantas teigia, jog A. C. (buvusi S.) nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

36. Nagrinėjamoje atveju civilinėje byloje Nr. e2YT-11431-838/2020 kaip suinteresuotas asmuo yra nurodyta A. C.. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog A. C. antstolei L. P. 2020 m. spalio 29 d. pateiktu prašymu dėl dokumentų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis prašė visus procesinius dokumentus ir kitus dokumentus siųsti elektroninio ryšio priemonėmis prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui A. C. įteikti 2020 m. spalio 29 d. prašyme nurodytu elektroniniu paštu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad vykdomojoje byloje yra pateiktas 2020 m. spalio 20 d. asmens (A. C.) įgaliojimas, kuriuo ?. J. įgaliota atstovauti savo dukrai A. C. (v. b. l. 195). Remiantis išdėstytais argumentais, anksčiau aptartas apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti

37. Apeliantas nurodo, kad antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir toliau jį vykdė nepaisant nustatytų aplinkybių, jog skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste ir su antstolės aptarnaujama teritorija jo nesieja nei gyvenamoji vieta, nei darbas, nei turtas. Antstolei vykdymo proceso metu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas tapo žinomas. Tačiau, nepaisant žinojimo, kad negali vykdyti vykdomojo dokumento, antstolė jį toliau vykdė. Dėl nurodytų priežasčių vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti ir vykdomas iki šiol.

38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 straipsnyje nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. CPK 590 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje vykdymo vietą, numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi įstatymas numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento vykdymo vietos kriterijus: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta ir darbo vieta.

39. Nagrinėjamu atveju antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, priėmė 2020 m. gegužės 26 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2020 m. birželio 2 d. įteiktas pareiškėjui A. S. (v. b. l. 20, 21). Minėtame patvarkyme išaiškinta, kad vykdomasis dokumentas priimamas pagal skolininko gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), išaiškintos skolininko teisės ir pareigos, taip pat išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas CPK nustatytu terminu ir tvarka minėto patvarkymo neskundė.

41. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

42. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).

43. Nagrinėjamu atveju antstolė 2020 m. spalio 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo dalį dėl neteisėto priėmimo vykdyti atsisakė priimti suėjus 90 dienų naikinamajam terminui skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. CPK 510 straipsnio 5 dalis numato, kad jei skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. Būtent tai ir padarė antstolė. Pasibaigus naikinamajam terminui išnyksta procesinė teisė pateikti skundą dėl antstolio veiksmų.

44. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo skundo dalį dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kadangi skundas dėl antstolio veiksmų paduotas praleidus naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujinamas, todėl toks skundas yra nenagrinėtinas teisme.

45. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti panaikintina ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl apskaičiuotinos išlaikymo įsiskolinimo sumos

46. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad antstolė savavališkai pakeitė vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą ir išieškojimo apskaičiavimo tvarką, todėl tokie antstolės veiksmai laikytini neteisėtais ir įgaliojimų viršijimu. Teismo išvados, kuriomis tokie antstolės veiksmai pripažinti teisėtais, yra nepagrįstos, todėl naikintinos.

47. Pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surinkti tiek pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo duomenys, tiek duomenys iš pareiškėjo darboviečių. Šių duomenų pagrindu antstolė 2020 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) perskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą. Antstolė, nustačiusi, kad priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese yra klaidingai apskaičiuotas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydis, 2020 m. liepos 22 d. patvarkymu perskaičiavo pareiškėjui tenkantį išlaikymo įsiskolinimo dydį, jį perskaičiuodama taip, kad visa apimtimi būtų įvykdytas 2002 m. gruodžio 5 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neskundė 2020 m. liepos 22 d. patvarkymo dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo, kuris pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai 2020 m. liepos 27 d. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir įvertinus antstolės atliktą išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą, pareiškėjo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo laikytini nepagrįstais, todėl nėra pagrindo antstolės veiksmų pripažinti neteisėtais.

48. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė nurodo, jog byloje patvarkymas dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo priimtas 2020 m liepos 22 d., įteiktas apeliantui 2020 m. liepos 27 d. Terminas skundui paduoti dėl šio antstolės atlikto veiksmo suėjo po dvidešimties dienų, t. y. 2020 m. rugpjūčio 16 d. Apeliantas, teikdamas 2020 m. spalio 16 d. skundą dėl antstolio veiksmų, neprašė praleisto termino atnaujinti ir nenurodė priežasčių, kodėl terminas turėtų būti atnaujinamas. Apeliantas skundo dalį dėl apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos pateikė praleidęs įstatyme numatytus terminus, todėl antstolė L. P. 2020 m. spalio 26 d. patvarkyme dėl 2020 m. spalio 16 d. skundo atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjo skundo daliai dėl apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos paduoti ir skundą atsisakė priimti, nes yra suėjęs 20 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

49. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų.

50. Nagrinėjamos bylos atveju antstolė skundo dalį, kuriai paduoti buvo neatnaujintas terminas ir kurią buvo atsisakyta priimti, su kitais netenkintais skundo reikalavimais persiuntė pirmosios instancijos teismui nagrinėti CPK 510 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas antstolės skundžiamą patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmęs nagrinėti nepagrįstai nagrinėjo skundo dalį dėl apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog apeliantas neskundė antstolės patvarkymo dalies dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl skundas dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo neturi būti nagrinėjamas teisme. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos panaikintina ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina.

Dėl povedybinės sutarties

51. Apeliantas nurodo, kad nuo 2020 m. spalio 2 d., t. y. povedybinės sutarties įregistravimo momento, skolininko sutuoktinės lėšos, esančios jos banko sąskaitose, tapo jos asmeninėmis lėšomis ir bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė. Tokiu atveju, gavusi povedybinę sutartį, antstolė privalėjo panaikinti apribojimus, taikytus visoms sutuoktinės banko sąskaitose esančioms lėšoms, tačiau to iki šiol nepadarė.

52. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

53. CPK 675 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis).

54. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog 2020 m. rugsėjo 7 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas A. S. ir L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – lėšos, esančios ir (ar) pateksiančios į sutuoktinės L. S. sąskaitas (v. b. l. 133–134). 2020 m. rugsėjo 7 d. dėl turto dalies nusistatymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siųstas siūlymas skolininkui ir A. S. ir jo sutuoktinei nusistatyti priklausančią turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje užpildant sutikimą ir pateikiant antstolei ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. turto arešto akto surašymo dienos (v. b. l. 137). 2020 m. spalio 5 d. apelianto atstovė pateikė 2020 m. spalio 2 d. sudarytą A. S. ir L. S. Vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nuo sudarytos sutarties sudarymo dienos nustatytas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas (visiško atskirumo teisinis režimas) turtui, įgytam po sutarties sudarymo momento (v. b. l. 147–148). Byloje nustatyta, jog 2020 m. spalio 9 d. antstolė surašė patikslintą turto arešto aktą, kuriuo areštuotas skolininkui A. S. ir sutuoktinei L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – 805,77 Eur, esantys sutuoktinės L. S. sąskaitoje (v. b. l. 156–157). 2020 m. spalio 15 d. surašytas patvarkymas dėl arešto turtui panaikinimo. 2020 m. spalio 15 d. surašytas patikslintas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas skolininkui A. S. ir sutuoktinei L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – 2 311,75 Eur, esantys sutuoktinės L. S. sąskaitoje (v. b. l. 169, 170–171).

55. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

56. CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši norma taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), be kita ko, laikoma: pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

57. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju įvertinus antstolės veiksmus gavus povedybinę sutartį nustatyta, kad antstolė tikslino turto arešto aktus areštuodama tik iki povedybinės sutarties sudarymo pareiškėjo sutuoktinės sąskaitose esančias pinigines lėšas, kurios laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuos antstolės veiksmus laikyti neteisėtais nėra pagrindo.

58. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti panaikinti ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl apskaičiuotos išlaikymo įsiskolinimo sumos panaikinti ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.