Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo E. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. C., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. C. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo ir prašymų nepateikė.

palikimo perėjimą valstybei. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą A. U. palikimui priimti, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Gintaras Gricius prašė pareiškimą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjas nežymiai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: iš karto po motinos mirties pareiškėjas negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes dėl paskelbto šalyje karantino nebuvo teikiamos notarų paslaugos, be to, neilgai trukus po motinos mirties jis išvyko į komandiruotę Suomijoje ir grižo tik liepos 30 d. vakare, kai nebebuvo galimybės kreiptis į notarų biurą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1. straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3. straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimą priimti, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldėto turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; kt.).

Pareiškėjo E. U. pareiškimo ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje bei byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad iki mirties pareiškėjo motinai A. U.

nuosavybės teisė priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Įrodymų, kad kiti asmenys būtų kreipęsi į notarų biurą dėl mirusios A. U. palikimo, byloje nėra.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių – mirus motinai šalyje buvo paskelbtas karantinas, kuris buvo atšauktas 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val., tačiau palikta paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, paliktas paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis, dėl ko buvo apsunkinta pareiškėjo galimybė kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, be to, pareiškėjas 2020 m. gegužės 7 d., t. y. praėjus septynioms dienoms po motinos mirties, išvyko į komandiruotę Suomijoje, iš kurios grįžo liepos 30 d. vakare, kai notarų biuro darbo laikas buvo pasibaigęs.

Teismas vertina, kad pareiškėjas dėl šalyje paskelbto karantino, kuris buvo atšauktas 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val., tačiau palikta paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, paliktas paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis, dėl ko buvo apsunkintas kreipimasis į notarų biurą, pareiškėjo išvykimas netrukus po motinos mirties į komandiruotę užsienyje, šioje byloje vertintini kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, įtakojusius termino priimti mirusios motinos palikimą, praleidimą. Be to, prieštaravimų dėl pareiškėjo reikalavimo tenkinimo suinteresuoti asmenys nepareiškė.

Vertindamas nustatytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą priimti po motinos mirties likusį palikimą praleido ne dėl to, kad nenorėjo jo priimti ar aplaidžiai elgėsi ir laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą motinos A. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą A. U., mirusios 2020 m. balandžio 30 d., palikimui pagal įstatymą priimti (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 ir 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.