Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. B. gynėjo advokato Romo Gervaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo B. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė B. B. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė B. B. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas, iš B. B. priteista 2 328,79 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš B. B. priteistas 8 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Prokurorės 2025 m. vasario 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į B. B. pinigines lėšas – 215 Eur – pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl M. M. civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. B. nuteistas už tai, jog smurtaudamas sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrukdė šeimos nario sveikatą:

1.1. B. B. 2024 m. gruodžio 14 d., apie 22.59 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia buteliu vieną kartą sudavė M. M. į galvos sritį, o šiam nuo smūgio parkritus, buteliu ir oro ventiliatoriumi sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, spyrė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, taip M. M. padarydamas daugybines muštines ir pjautines galvos žaizdas veidinėje ir plaukuotoje galvos dalyse, išsidėsčiusias skruosto, nosies, abipus pakaušio srityse su kraujosruvomis, primenančiomis bato pado įspaudus, nosies kaulo lūžį, kraujosruvą kairės akies srityje, daugines žaizdas ir nubrozdinimus galvos srityje, atvirą skeveldrinį įspaustinį kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į kaukolės pamatą iki didžiojo pleištakaulio sparno su trauminiu subarachnoidiniu kraujo išsiliejimu kairėje smilkininėje skiltyje, abiejų rankų krumplių nubrozdinimą ir kraujosruvas, kraujosruvą dešinės čiurnos srityje, ir taip M. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

1.2. To paties įvykio metu B. B. jį raminti ėmusią sugyventinę L. E. rankomis sugriebė už kaklo, sukeldamas fizinį skausmą, tyčia kumščiu sudavė jai į veido sritį, o šiai nuo smūgio parkritus, gulinčiai L. E. spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį bei 10 kartų į įvairias kūno vietas, rankomis sugriebęs už plaukų, tampė po kambarį, du kartus ją trenkė į sieną, laikydamas už plaukų, išmetė iš buto į namo laiptinę, nutempė į lauką ir, numetęs nuo laiptų, tiksliai nenustatytą kiekį kartų spyrė L. E. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai galvos plaukuotosios dalies muštinę žaizdą, poodines kraujosruvas dešinės akies voko, nosies ir dešinio dilbio srityse, ir taip L. E. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nuteistojo B. B. gynėjas advokatas R. Gervaitis apeliaciniu skundu prašo: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti dėl B. B. pripažinimo kaltu dėl M. M. padaryto sunkaus kūno sužalojimo ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies (sunkus sveikatos sutrikdymas) į BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus), o teismui paskyrus arešto ar laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalis ir bausmės vykdymą atidėti; 2) nenustačius pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalis bei skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu; 3) sumažinti M. M. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

2.1. Nors nuteistojo gynėjas baigiamojoje kalboje teismo prašė nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį, tačiau teismas nevertino kaltinamojo parodymų, kitos bylos medžiagos ir nepagrindė, kodėl B. B. 2024 m. gruodžio 14 d. konflikto su M. M. nelaikė staigiu įvykusiu dėl dideliu susijaudinimo. M. M. B. B. į namus pasikvietė ne sugalvojęs pats, bet paprašytas savo sugyventinės L. E., nes prieš tai nukentėjusiojo draugai skambino B. B. ir prašė pagelbėti M. M., t. y. nupirkti jam alkoholio. Kaip matyti iš teisme ištirtų duomenų, M. M. piknaudžiaudavo alkoholiu, dėl to jam teko gydytis (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Būtent ten jis ir susipažino su L. E., o grįžęs po gydymo 2024 m. gruodžio 10 d. įsiprašė pas L. E. į svečius. Nuteistasis dėl įvykio, kai 2024 m. gruodžio 10 d., jam grįžus iš Sakartvelo, jo sugyventinė neįsileido į butą, o patekęs į butą rado sugyventinę su M. M., pergyveno, nemiegojo 4 paras. Po šio įvykio nukentėjusysis M. M. ir toliau SMS žinutėmis nedavė ramybės L. E., o tuo pačiu provokavo B. B., nors tuo metu jau žinojo, kad L. E. gyvena kartu su nuteistuoju. 2024 gruodžio 14 d. konfliktas įsiplieskė tada, kai M. M., būdamas bute, kuriame B. B. gyveno su savo sugyventine L. E., pavartojęs alkoholį, ėmė tyčiotis iš B. B., įžeidinėti ji įvairiais necenzūriniais žodžiais, prašomas išeiti iš buto, tai daryti atsisakė.

2.2. Reaguodamas į neteisėtą nukentėjusiojo elgesį ir po to, kai nukentėjęs, atsistojęs prieš ji, vieną savo ranką laikė už nugaros, dėl ko B. B. išsigando, manydamas, kad šis laiko už nugaros kažkokį daiktą, kuriuo jį gali sužaloti, nuteistasis nedelsdamas spontaniškai ir impulsyviai sudavė M. M. į veidą, o kai šis nukrito ant grindų, M. M. sumušė. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, kad apie neteisėtą nukentėjusiojo M. M. elgesį, kuris ir išprovokavo B. B. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas net nesprendė. Kaltininko didelio susijaudinimo būsena apibrėžiama kaip situacija, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Būtent tokioje būsenoje buvo B. B., kai pradėjo mušti M. M.. Taigi šioje byloje B. B. padaryta nusikalstama veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio l dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas), o turėjo būti kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį (sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus). Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jokių prieštaravimų neišreiškiama. Kadangi B. B. veikos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis, vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 2 dalimis, 5 dalies l punktu, paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu.

Dėl bausmės skyrimo

2.3. Perkvalifikavus B. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį, t. y. iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį nusikaltimą, skiriant bausmę, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad B. B. teisiamas pirmą kartą, ir neskirti jam terminuoto laisvės atėmimo, o teismui tokią bausmę paskyrus, taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalies taisykles ir bausmės vykdymą atidėti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Teismas turi tinkamai ištirti su padarytu nusikaltimu ir nuteistojo asmenybe susijusias aplinkybes bei paskirti proporcingą, teisingą bausmę, esant pagrindui, taikyti BK 54 strapsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. B. B. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šis prisipažinimas yra nenuoširdus ir nesavanoriškas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis, paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pats patvirtino, kad jis namuose sumušė žmogų, t. y. iškart pripažino, kad padarė nusikaltimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Kadangi B. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu visiškai prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodyrnų tyrimas.

2.4. Nuteistasis B. B. pripažino Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, sutinka atlyginti gydymo išlaidas. Nukentėjusiojo M. M. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dalį nuteistasis atlygino pagal dabartines galimybes, nes yra suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime, negali laisvai pasirinkti darbo, kuriame galėtų pakankamai užsidirbti. Nuteistasis nukentėjusiųjų teismo posėdžio metu atsiprašė, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusioji L. E. jam atleido, su ja yra susitaikęs. Artimiausiu metu nukentėjusioji su B. B. planuoja susituokti, jokio civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusioji L. E. gyveno kartu su B. B., vedė su juo bendrą ūkį ir iš turimų santaupų nuteistasis ją išlaikė, o dabar ji liko gyventi viena, yra neįgali, turi tik 40 procentų darbingumą, jai dažnai užeina epilepsijos priepuoliai, todėl yra reikalinga priežiūra ir materialinis išlaikymas. Prieš sulaikant B. B., nuteistasis jau buvo susitaręs dirbti (duomenys neskelbtini).

2.5. Nuteistasis B. B. teistas nebuvo, nebuvo baustas už administracinius nusižengimus. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje B. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra aiškiai neproporcinga bausmė jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, jo asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Šioje byloje yra nustatytos BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos sąlygos skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Parenkant švelnesnės bausmės rūšį pagal nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui.

Dėl civilinio ieškinio

2.6. Priteisdamas iš nuteistojo atlyginti 8 700 Eur neturtinę žalą, teismas įvertino ne visus žalos apskaičiavimui reikšmingus kriterijus, nesilaikė teismų praktikos, todėl priteisė per didelio dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismas neatsižvelgė į sunkią B. B. turtinę padėti, t. y., kad jis nespėjo įsidarbinti, nes dėl sunkios mamos ligos jam teko važiuoti i Sakartvelą, kol jai buvo atliekamos net dvi operacijos, jo sugyventinė L. E., taip pat serganti, turi tik 40 procentų darbingumą, jai taip pat reikalinga materialinė parama. Be to, teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, neįvertino, kad įtakos nusikaltimo padarymui turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Šie kriterijai turėtų leisti sumažinti priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį.

3. Nukentėjusioji L. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo B. B. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, jog nuteistasis jos atsiprašė, o ši jam atleido, mano, jog įvykis susiklostė dėl jos kaltės. Šiuo metu nukentėjusioji yra pratęsusi B. B. gyvenamosios vietos deklaravimą savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nukentėjusioji ir nuteistasis artimiausiu metu planuoja susituokti, B. B. anksčiau yra neteistas, administracinių nuobaudų negavęs, todėl jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl B. B. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, aplinkybių, taip pat dėl jų teisinio vertinimo, yra pagrįstos ir teisingos, o nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra vienintelė galima ir adekvati valstybės reakcija, siekiant apsaugoti visuomenę nuo jo smurtinio elgesio. Taip pat skundžiamame nuosprendyje buvo tinkamai išspręstas ir nukentėjusiojo M. M. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimas.

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį M. M. kvalifikavimo

8. Pastebėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos B. B. padarytos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, jų teisinis vertinimas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme nuteistasis buvo visiškai pripažinęs savo kaltę dėl visų jam pateiktų kaltinimų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, juose nurodytų aplinkybių, tai leido šią baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nulėmė, kad nuteistajam buvo taikyta švelnesnė baudžiamoji atsakomybė sumažinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu, taip pat nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau apeliaciniame skunde, nors ir iš esmės neginčijant byloje nustatytų faktinių nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį M. M. padarymo aplinkybių, jau yra ginčijamas jų teisinis vertinimas – nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl B. B. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 punktą ir teigiama, kad ši jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį.

9. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

10. BK 136 straipsnyje „Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus“ numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Lygiai taip pat BK 130 straipsnyje numatyta atsakomybė ir dėl nužudymo labai susijaudinus. Taigi, teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose, t. y. sprendžiant klausimą ar asmuo sužalojo ar nužudė asmenį „labai susijaudinus“, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti pagrindinė priežastis, išprovokavusi smurtinius veiksmus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą ar nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo ar jo nužudymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184/2010, Nr. 2K-226/2011 ir kt.).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-155/2009 ir kt.), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2006, Nr. 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-297/2010 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/1999, Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-271/2008 ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-511/2022).

12. Tokio pobūdžio bylose, net ir įžvelgiant atskirus BK 130 ar 136 straipsniuose numatytų veikų požymius, pavyzdžiui nustačius nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus ir fizinį smurtą kaltininko atžvilgiu, ar greitą kaltininko atsaką į nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus, būtina nustatyto asmens didelį susijaudinimą, t. y. kaltininko fiziologinio afekto būseną – situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Kvalifikuojant sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 136 straipsnį, nepakanka įrodyti, kad kaltininkas buvo afekto būsenos, kurią jam sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiamas nukentėjusiojo poelgis, nes, be šių aplinkybių, visada būtina nustatyti, jog susijaudinimas kilo staiga, kaip atsakomoji kaltininko reakcija į neteisėtą ar itin įžeidžiamą nukentėjusiojo poelgį ir per minimalų laiką pasireiškė sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentėjusiajam.

13. Įvertinus šio procesinio sprendimo 9–12 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų B. B. prieš nukentėjusįjį M. M. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, nenustatyta.

14. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis B. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d. grįžo į Lietuvą iš Sakartvelo, tačiau jo sugyventinė L. E. neįsileido nuteistojo į butą, kuriame ji buvo kartu su tuo metu jam dar nepažįstamu nukentėjusiuoju M. M.. Patekęs į butą nuteistasis rado sugyventinę su nukentėjusiuoju, jie buvo pusnuogiai, neblaivūs, dėl to nuteistasis pergyveno, nemiegojo 4 paras. Po šio įvykio nukentėjusysis M. M. ir toliau siuntė SMS žinutes L. E., nors tuo metu jau žinojo, kad ji gyvena kartu su nuteistuoju. 2024 gruodžio 14 d. nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus, ir telefonu pakvietė M. M. atvykti į tą patį butą, kuriame gyveno su L. E.. Jam atvykus, jie visi kartu vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Konfliktas kilo, kai neblaivus M. M. bute ėmė jaustis kaip savo namuose, tyčiotis iš B. B., teigti, kad atvyko ne pas jį, o pas jo sugyventinę, neatsakinėti į nuteistojo klausimus apie savo santykių su L. E. pobūdį, įžeidinėti nuteistąjį įvairiais necenzūriniais žodžiais, prašomas išeiti iš buto, tai daryti atsisakė. Po to nukentėjusysis atsistojo, laikė ranką už nugaros, atsisėdo, vėl atsistojo. Kai jis antrą kartą atsistojo, nuteistasis spėjo jam suduoti smūgį į veidą. Po pirmo smūgio nukentėjusysis parkrito ant grindų, paskui nuteistasis dar trenkė kelis smūgius rankomis, jis „atsijungė kuriam laikui“, buvo labai susijaudinęs, tuo metu labai skaudėjo galvą, buvo užmerktomis akimis, jautė labai didelį triukšmą ausyse, užtemus akims įsivaizdavo, kad mušasi su maždaug 5-6 asmenimis, kalbančiais su ukrainietišku akcentu, tai vyko kelias minutes (t. 4, b. l. 4–9).

15. Aptarti paties nuteistojo teisiamajame posėdyje duoti parodymai neatitinka nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių, jog nukentėjusiojo elgesys įvykio metu buvo neteisėtas, išprovokavęs nuteistąjį padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes B. B. išsigando, manydamas, kad atsistojęs M. M. laiko už nugaros kažkokį daiktą, kuriuo jį gali sužaloti, todėl nedelsdamas spontaniškai ir impulsyviai M. M. sumušė. Atkreiptinas dėmesys, jog pats nuteistasis ne tik nenurodė, kad buvo išsigandęs M. M., tačiau ir patvirtino tai, kad 2024 m. gruodžio 14 d. įvykio metu buvo praėjusios net 4 dienos po to, kai jis 2024 m. gruodžio 10 d. bute užtiko neblaivius pusnuogius L. E. ir M. M., taip pat tai, kad visą tą laiką M. M. siekė mobiliuoju telefonu bendrauti su L. E., nors ir žinojo, kad ji ir nuteistasis yra sugyventiniai. Tuo tarpu nuteistasis, užuot stengęsis išvengti savo ir sugyventinės tolesnio bendravimo su nukentėjusiuoju, 2024 m. gruodžio 14 d. pavartojęs alkoholio, asmeniškai pakvietė M. M. atvykti į tą patį butą, kuriame jie visi kartu ilgą laiką girtavo, kol tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo išsivystė žodinis konfliktas dėl L. E.. Tai reiškia, kad 2024 m. gruodžio 14 d. įvykio aplinkybės, susijusios su M. M. bendravimu su L. E., nuteistajam staigmena būti jau negalėjo. Pažymėtina, kad fiziologinio afekto būsena pasireiškia kaip staigus atsakas į asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį, t. y. iš esmės vienkartinį traumuojantį poveikį.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis iki nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį padarymo ir po jos nebuvo praradęs galimybės suvokti aplinką ir kontroliuoti savo veiksmų. Byloje nenustatyta, jog konflikto metu nuteistajam būtų buvęs padarytas sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusysis jokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistojo nepuolė, tarp šių asmenų iš esmės buvo kilęs tik žodinis konfliktas. Visos šios aplinkybės, kurios neprieštarauja ir paties nuteistojo duotiems parodymams, leidžia daryti išvadą, kad 2024 m. gruodžio 14 d. konfliktinė situacija su M. M. nuteistajam nebuvo visiškai netikėta ir itin paveikusi jo psichologinę ar emocinę būseną, be to, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad šios situacijos kilimui, smurto protrūkiui, didelę įtaką turėjo nuteistojo suvartotas alkoholis. Pastebėtina, jog 2024 m. gruodžio 16 d. – 2024 m. gruodžio 23 d. apžiūros protokole yra aprašyti į 2024 m. gruodžio 14 d. įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvimųjų kamerų vaizdo įrašai, juose yra užfiksuota, kad iš karto po įvykio B. B. pareigūnams teigė, jog supranta lietuviškai, pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes, taip pat tai, kad skriaus tuos, kas skriaudžia jo moterį, „tokius žmones aš valgau, užmušiu aš visus“ ir pan. (t. 2, b. l. 76–78). Tokie netrukus po įvykio užfiksuoti nuteistojo išsakyti teiginiai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių apie B. B. sąmonės aptemimą darant nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis B. B. savo smurtinius veiksmus tiek prieš M. M., tiek L. E. aiškino padaręs dėl to, kad santykių su M. M. aiškinimosi metu buvo neblaivus, susinervinęs, apimtas didelio pykčio dėl galimos sugyventinės neištikimybės, todėl trenkė nukentėjusiajam buteliu, daug kartų spardė į galvą ir kitas kūno vietas (t. 2, b. l. 194–197), tuo tarpu aplinkybes apie sąmonės aptemimą, įsivaizduojamus priešininkus (su ukrainietišku akcentu kalbančius asmenis), didelės dalies įvykio aplinkybių pamiršimą (parodė, kad išvis neprisimena, kad nukentėjusįjį būtų spardęs) nuteistasis pirmą kartą nurodė tik teisiamajame posėdyje.

17. Nors akcentuojama, kad įvykio metu nuteistasis buvo 4 dienas nemiegojęs, kadangi pergyveno dėl to, jog 2024 m. gruodžio 10 d. patekęs į butą jame užtiko M. M. ir L. E. pusnuogius, tačiau toks ilgas laiko tarpas kaip tik patvirtina, kad B. B. susijaudinimas 2024 m. gruodžio 14 d. įvykio metu nekilo staiga. Jo neigiama psichologinė (emocinė) būsena buvo susijusi su minėtu laikotarpiu dėl pavydo susiformavusiu pykčiu dėl nukentėjusiojo veiksmų 2024 m. gruodžio 10 d., taip pat nuteistojo siekiu išsiaiškinti minėto įvykio ir M. M. santykių su L. E. pobūdžio aplinkybes, t. y. dėl įtariamos sugyventinės neištikimybės, nukentėjusiajam atsisakant jas atskleisti, ėmus žodiškai konfliktuoti su nuteistuoju. Taigi nagrinėjamu atveju nuteistojo staigų didelį susijaudinimą paneigia ne tik praėjęs laiko tarpas, bet ir yra akivaizdu, kad jo reakcija negali būti vertinama kaip momentinė, nes byloje nustatytos aplinkybės neleidžia nuteistojo nusikalstamų veiksmų traktuoti kaip atsakomosios reakcijos į netinkamą M. M. ir L. E. elgesį 2024 m. gruodžio 10 d. Darytina išvada, jog nuteistojo B. B. reakcija į 2024 m. gruodžio 14 d. kilusį žodinį konfliktą, t. y. buteliu suduodant M. M. į galvą, šiam nuo smūgio parkritus, buteliu ir oro ventiliatoriumi suduodant ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, spiriant ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeliant nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo visiškai neadekvati tuo metu susiklosčiusiai situacijai ir nukentėjusiojo veiksmų pobūdžiui. Pagrindo teigti, jog nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį buitinio konflikto metu sąlygojo staiga kilusi afektinė tyčia, kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiosiojo veiksmus, nėra. Taigi, nenustačius, kad nukentėjusiojo elgesys nusikaltimo padarymo metu buvo neteisėtas ar itin įžeidžiantis ir, kad nuteistasis buvo didelio susijaudinimo būsenos, nėra pagrindo nuteistojo B. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį.

18. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo B. B. prieš nukentėjusįjį M. M. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė tinkamai ir visiškai pagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl B. B. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

19. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam B. B. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme, teigiama, kad ji buvo netinkamai individualizuota. Prašoma perkvalifikavus B. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį, t. y. iš sunkaus nusikaltimo į apysunkį nusikaltimą, neskirti jam terminuoto laisvės atėmimo, o teismui paskyrus arešto arba laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalies taisykles ir bausmės vykdymą atidėti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nenustačius pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalis bei skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu. Šie prašymai yra nepagrįsti, todėl negali būti tenkinami.

20. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

21. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių.

23. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą ir vieną sunkų BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimus, padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio, nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš vieną esminių ir pamatinių, įstatymo saugomų objektų ir gėrių – asmens sveikatą, abu nusikaltimai buvo padaryti idealiąja sutaptimi. Teismas B. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs abu nusikaltimus ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abu nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindamas B. B. asmenybę teismas atsižvelgė į tai, kad jis yra neteistas, nedirba, atlygino nedidelę dalį nukentėjusiajam M. M. padarytos žalos, nukentėjusysis M. M. jam neatleidžia, o nukentėjusioji L. E. – atleidžia. Įvertinęs aptartas B. B. asmenybę charakterizuojančias ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. B. už jo padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę su atitinkamais įpareigojimais, o už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustatė didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus šios bausmės dydis – 3 metus. Kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (nesunkus nusikaltimas ir sunkus nusikaltimas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir subendrintą bausmę B. B. paskyrė laisvės atėmimą 3 metams. Atsižvelgęs į tai, kad ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu (iki 2 metų), po to, vadovaudamasis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaitė nuteistojo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo.

24. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam B. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo.

25. BK 62 straipsnio, nustatančio švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindus, 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 62 straipsnyje numatytos normos taikymas neatsiejamas nuo BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties. Pagal teismų praktiką, net ir esant visoms BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2013, 2K-145-895/2020, 2K-216-648/2023, 2K-2-1073/2025 ir kt.).

27. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad B. B. turėtų būti taikomos BK 62 straipsnio nuostatos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pats patvirtino, kad jis namuose sumušė žmogų, t. y. iškart pripažino, kad padarė nusikaltimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu taip pat pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Kadangi B. B. dėl pareikšto kaltinimo kaltu visiškai prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. gruodžio 14 d. pirmoji į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino nukentėjusioji L. E., o ne nuteistasis (t. 2, b. l. 73–75). Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis iš karto prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, iki pat bylos nagrinėjimo teisme, jis nepripažino dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį M. M.. Tik teisiamajame posėdyje nuteistasis visiškai pripažino jam pateiktuose kaltinimuose nurodytas aplinkybes ir tai leido bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau šiuo metu iš apeliacinio skundo yra akivaizdu, kad B. B. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jau yra ginčijama prašant šią veiką perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį.

28. BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu: 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

29. Nors nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje buvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau, kaip jau minėta, iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos šiuo metu jau nebegalėtų būti nustatyta, kadangi yra ginčijamas šios nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat nėra nustatyta nė viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų sąlygų. Be to, kaip jau minėta, net ir esant visoms BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu šiuo atveju būtų visos BK 62 straipsnio nustatytos sąlygos, atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 23 punkte aptartas B. B. asmenybę charakterizuojančias ir ypač jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes (abu idealiąja sutaptimi padaryti nusikaltimai yra smurtiniai, BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atveju nuteistojo smurtinis elgesys buvo ypač pavojingas, tik laimingo atsitiktinumo bei laiku suteiktos medicininės pagalbos dėka buvo išvengta dar sunkesnių nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo padarinių), paskyrus B. B. švelnesnę bausmę jos paskirtis akivaizdžiai nebūtų pasiekta. Jo padaryti itin pavojingi veiksmai rodo būtinybę šiuo metu nuteistąjį laikinai izoliuoti nuo visuomenės.

30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokia aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.).

31. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 30 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju būtų išimtinių aplinkybių, o įstatymo nustatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo B. B. ir jo padarytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pavojingumą jau buvo aptartos šio procesinio sprendimo 23–24, 27, 29 punktuose. Dėl visų jau minėtų aplinkybių, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo, susijusio su švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės paskyrimu, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu. Tokio prašymo kontekste teisėjų kolegija, be kita ko, įvertina ne tik tai, kad nuteistojo asmenybė, nors jis ir nėra teistas, baustas administracine tvarka, vis dėlto negali būti vertinama išskirtinai teigiamai, tačiau ir dar kartą pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytas jo smurtinis elgesys buvo itin pavojingas. Aptariamu atveju jis 2024 m. gruodžio 14 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, smurtavo prieš nukentėjusiąją L. E. jai sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o smurtaudamas prieš M. M. atliko itin pavojingus veiksmus – buteliu sudavė jam į galvą, jam nuo smūgio parkritus, buteliu ir oro ventiliatoriumi sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, spyrė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip jau minėta, tik laimingo atsitiktinumo bei laiku suteiktos medicininės pagalbos dėka buvo išvengta dar sunkesnių nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo padarinių. Tokie nuteistojo atlikti itin pavojingi veiksmai, kurie buvo padaryti jam esant apsvaigus nuo alkoholio, kaip jau minėta, teisėjų kolegijai rodo būtinybę nuteistąjį izoliuoti nuo visuomenės, nes paskyrus jam pakankamai švelnią apeliaciniame skunde pageidaujamą laisvės apribojimo bausmę, arba kitokią su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nebūtų pašalinta jo veiksmų visuomenei rizika (būdamas laisvėje gali vėl veikti neteisėtu būdu ir savo elgesiu kelti pavojų visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad nuteistasis sutinka atlyginti gydymo išlaidas, atlygino dalį M. M. patirtos neturtinės žalos, atsiprašė nukentėjusiųjų, planuoja susituokti su nukentėjusiąja L. E., ketina ją prižiūrėti ir išlaikyti, nori išėjęs į laisvę įsidarbinti, yra gyvenimiškai įprastos ir niekaip negali pagrįsti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nuteistajam taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokioje situacijoje švelnesnės bausmės paskyrimas reikštų aiškiai neteisingą teismo sprendimą.

32. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas teisinis pagrindas B. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį, todėl neatsirado pagrindas už šios veikos padarymą automatiškai svarstyti naujos bausmės paskyrimo jam klausimą. Nuteistojo gynėjas prašo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik paskyrus arešto bausmę. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikomos, nes B. B. padaryta BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkiems nusikaltimams. Kadangi BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sunkus nusikaltimas yra numatytas BK XVIII skyriuje, nėra galimybės ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Be to, dėl visų šiame procesiniame sprendime anksčiau išdėstytų nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba nuteistajam atlikus tik jos dalį.

Dėl civilinio ieškinio

33. Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajam M. M. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad teismas įvertino ne visus žalos apskaičiavimui reikšmingus kriterijus, nesilaikė teismų praktikos, todėl priteisė per didelio dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismas neatsižvelgė į sunkią B. B. turtinę padėtį, neįvertino, kad įtakos nusikaltimo padarymui turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Su šiais argumentais negalima sutikti.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas neįtvirtino baigtinio neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašo, nenustatė ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-511/2024).

35. Šioje byloje nukentėjusysis M. M. 2025 m. sausio 24 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš B. B. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 139). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis savo civilinį ieškinį sumažino, prašė priteisti iš nuteistojo 9 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jis jam atlygino 300 Eur, liko neatlyginta 9 700 Eur. Pirmosios insancijos teismas iš dalies tenkino civilinio ieškinio reikalavimą ir M. M. iš B. B. priteisė 8 700 Eur.

36. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, nustatydamas M. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo M. M. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą. Teismas įvertino nukentėjusiajam M. M. nustatytų sužalojimų visumą, kuri atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat tai, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. M. teigė, kad įvykio metu buvo sužalotas pirštas, kuris nesugijo, jį reikės operuoti, nutrūko sausgyslė. Ligoninėje po traumos gulėjo 5 dienas. Skauda galvą, kiekvieną dieną eina į reabilitaciją, laukia operacijos. Galva susiūta, nosis susiūta, liko randai galvoje, plaukai neauga. Jis patyrė skausmą, atsirado baimės jausmas. Buvo sulaužyta ir nosis. Nedarbingumas nėra nustatytas dėl traumos padarinių, tačiau dėl padarytų sužalojimų jam ateityje bus reikalinga ir piršto operacija, yra išlikę liekamieji reiškiniai: galvos skausmai, likę randai. Teismas atsižvelgė į tai, kad iš byloje esančio VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ medicinos dokumentų išrašo matyti, jog M. M. nuo 2024 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d. gydytas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (t. 2, b. l. 17–18), nuo 2024 m. gruodžio 16 d. neurochirurgijos skyriuje dėl kairio skliauto impresinio skeveldrinio lūžio, nosikaulių lūžių, jam rekomenduojama ambulatorinė reabilitacija. Taip pat teismas įvertino, kad nors nukentėjusysis prašė iš nuteistojo priteisti tik jam padarytą neturtinę žalą, tačiau dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų jis patyrė ir turtinę žalą – pirko medikamentus, vyko ir vyksta į gydymo įstaigas ir pan. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį – nedirba, tačiau nurodė, kad turi santaupų, gauna pinigus iš artimųjų. Teismo vertinimu, kadangi nuteistasis yra darbingas, jis turi visas galimybes ateityje atlyginti padarytą neturtinę žalą. Įvertinęs visų nurodytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais bei teismų suformuota praktika bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, teismas nusprendė, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą šiuo atveju yra 8 700 Eur.

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nusikalstama veika nukentėjusiajam M. M. padarytai neturtinei žalai atlyginti, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

38. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į sunkią B. B. turtinę padėti, t. y., kad jis nespėjo įsidarbinti, nes dėl sunkios mamos ligos jam teko važiuoti i Sakartvelą, kol jai buvo atliekamos net dvi operacijos, o jo sugyventinė L. E. taip pat yra serganti, turi tik 40 procentų darbingumą, jai reikalinga materialinė parama, nesudaro pagrindo svarstyti dėl M. M. priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimo. Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad turi pinigų padarytai žalai atlyginti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

39. Nagrinėjamu atveju be pirmiau išdėstytų aplinkybių, įvertinus ir nuteistojo asmenybę bei turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, išlaikė teisingą nukentėjusiojo ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrą (nuteistasis yra darbingo amžiaus, be to, nėra reikšmingų duomenų apie itin prastą jo turtinę padėtį ir sveikatą, kuri ribotų galimybes dirbti, todėl po bausmės atlikimo jis turės realias galimybes atlyginti visą iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimą) bei teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka dėl sunkaus sveikatos sužalojimo bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, nes bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, yra priteisiamos sumos nuo 7 000 Eur iki 40 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-604-788/2015, Nr. 2K-407-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-199-976/2021, Nr. 2K-157-976/2022 ir kt.).

40. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista 8 700 Eur dydžio suma, kuri yra tik šiek tiek didesnė už įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamas minimalias sumas, turint omenyje itin pavojingą nuteistojo veikimą, suduodant nukentėjusiajam buteliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, šiam nuo smūgio parkritus, buteliu ir oro ventiliatoriumi suduodant ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, spiriant ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengiant sunkiausių padarinių – nukentėjusiojo gyvybės atėmimo, neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams.

41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo B. B. gynėjo advokato Romo Gervaičio apeliacinį skundą atmesti.