- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-11
- Bylos Nr.
- 1-535-718/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48744-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- B. B.
- Nukentėjusysis
- M. M., L. E.
- Advokatai
- Romas Gervaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Sakartvele, kartvelas, Sakartvelo pilietis pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis B. B. smurtaudamas sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrukdė šeimos nario sveikatą: B. B. 2024-12-14, apie 22.59 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia buteliu vieną kartą sudavė M. M. į galvos sritį, o šiam nuo smūgio parkritus, buteliu ir oro ventiliatoriumi sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, spyrė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, taip M. M. padarydamas daugybines muštines ir pjautines galvos žaizdas veidinėje ir plaukuotoje galvos dalyse, išsidėsčiusias skruosto, nosies, abipus pakaušio srityse su kraujosruvomis, primenančiomis bato pado įspaudus, nosies kaulo lūžį, kraujosruvą kairės akies srityje, daugines žaizdas ir nubrozdinimus galvos srityje, atvirą skeveldrinį įspaustinį kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio lūžį, nusitęsiantį į kaukolės pamatą iki didžiojo pleištakaulio sparno su trauminiu subarachnoidiniu kraujo išsiliejimu kairėje smilkininėje skiltyje, abiejų rankų krumplių nubrozdinimą ir kraujosruvas, kraujosruvą dešinės čiurnos srityje ir taip, imant sužalojimų visumą, M. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
To paties įvykio metu, B. B.jį raminti ėmusią sugyventinę L. E. rankomis sugriebė už kaklo, sukeldamas fizinį skausmą, tyčia kumščiu sudavė jai į veido sritį, o šiai nuo smūgio parkritus, gulinčiai L. E. spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį bei 10 kartų į įvairias kūno vietas, rankomis sugriebęs už plaukų tampė po kambarį, du kartus ją trenkė į sieną, laikydamas už plaukų išmetė iš buto į namo laiptinę, nutempė į lauką ir, numetęs nuo laiptų, tiksliai nenustatytą kiekį kartų spyrė L. E. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai galvos plaukuotosios dalies muštinę žaizdą, poodines kraujosruvas dešinės akies voko, nosies ir dešinio dilbio srityse ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis B. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę prisipažino, nurodė, jog buvo Sakartvele, po to išvyko į Lietuvą. Su sugyventine L. E. bendravo kasdien, susiskambindavo. Jis jai pasakė, kad turi bilietą 10 dienai, o ją išleis iš ligoninės 11 dieną. Susitarė, kad jis tą 10 dieną pabus pas draugą, o paskui jie susitiks. Gruodžio 10 dieną atvyko į Lietuvą, apie 14 val. paskambino L. ir pranešė, kad dabar laukia gydytojo, kuris nuspręs išleis ją ar ne. Susitarė, kad jeigu ją išleis, tada važiuoja iš karto į namus ir susitiks namuose. Važiuodamas iš Vilniaus autobusu skambino L., bet ji neatsiliepė į skambučius. Atvykęs į Klaipėdą nuvažiavo pas draugą. Prisiskambinti L. taip ir nepavyko. Draugo paprašė, kad jis parvežtų į namus, nes jautė kažką negera. Atvykęs pamatė mašiną kieme, lange degė šviesa, todėl pagalvojo, kad ji grįžo pavargusi namo. Paskambino į buto duris, durų neatidarė, skambino telefonu, girdėjo, kad bute skamba jos telefonas. Jis pradėjo rankomis daužyti duris, pagalvojo, kad L. miega arba kažkas atsitiko. Buto raktą turėjo, bet negalėjo patekti, nes buvo iš vidaus užrakinta. Susijaudinęs dėl jos sveikatos, nes jai kartais būna epilepsijos priepuoliai, paskambino bendrajam pagalbos centrui ir paaiškino, kad namuose užsirakinusi moteris, jai galimai yra bloga, jis negali patekti į butą. Atvyko medikai, gaisrinės, policijos pareigūnai, jie irgi pradėjo daužyti duris, tada buto duris atrakino M., sakydamas, ko jūs čia norit. Jis, kaltinamasis, pirmas užėjo į butą. M. buvo be marškinėlių ir be kojinių, L. ant lovos sėdėjo, labai jaudinosi, buvo išgėrusi. Buvo apsirengusi, tiesiog sėdėjo ir jaudinosi. M. paklausė, kas jis toks, kodėl jis su jo moterimi. Iš veido M. atpažino, nes, kai skambino vaizdo skambučiu L., kai ji buvo ligoninėje, jis šalia buvo. Paklausė M., kodėl jis su jo moterimi ir sudavė jam smūgį. Policija paprašė, kad M. išeitų. Pareigūnai pasakė, kad L. nori, kad ir jis išeitų, jis pasakė, kad išeis iš buto. Po 20 min policijos pareigūnai pasakė, kad gali grįžti namo ir nuraminti savo moterį. Grįžo namo, nuramino L., visą naktį stebėjo, kad L. nebūtų epilepsijos priepuolis. Ryte L. klausė, kas atsitiko, ką ji prisimena. Ji neprisiminė, kad buvo medikai, kad M. buvo be kojinių ir marškinėlių. Jis parodė jai kojines, paklausė kieno jos ir kur jie buvo. L. atsakė, kad buvo virtuvėje. Atidarė vonios duris, paklausė, kodėl čia stovi butelis, taurės, užkanda. L. atsakė, kad pirmą kartą tai mato. Spintoje rado nuorūkų nuo elektroninių cigarečių, kokių L. nerūko. Gruodžio 11 d. važiavo į migracijos tarnybą. L. paskambino M., atsiprašė už tai, kad jos vyras jam sudavė smūgį. Jis L. sakė, kad M. buvo pusnuogis, be marškinėlių, o M. jai pasakė, kad nebuvo taip. Paskui po kelių minučių į L. telefoną paskambino M.. Ji nenorėjo atsiliepti, tada jis atsiliepė ir paklausė, kodėl jis trukdo jo moteriai. M. pakeltu tonu pasakė, kad ne jam skambina. Į L. telefoną atėjo SMS, M. jai atsiuntė bučinį, parodė L. tą žinutę ir paklausė, prašė papasakoti visą tiesą, kas buvo. L. pasakė, kad nieko nebuvo, jie nemiegojo. Gruodžio 12 dieną L. paskambino, jis atsiliepė. Skambino kažkoks vyras, girtas, ukrainietišku akcentu agresyviai atsakė. Jis pasakė, jei jie nori susitikti, tai gali susitikti ir išsiaiškinti. Tai buvo, matomai, M. draugai. Jis užblokavo M. numerį, tai pradėjo skambinti jo draugai. Kadangi 3 dienas nepavyko išsiaiškinti kas buvo, nes L. nieko neprisimena, iš savo telefono jis paskambino M., norėjo pasikalbėti kaip vyras su vyru, išsiaiškinti tos dienos aplinkybes. Tai buvo gruodžio 13 diena. Klausė M., kokie jo santykiai su L., nes ji nieko nepasakoja, neprisimena. M. paaiškino, kad jis nieko bendro neturi su L., tarp jų nieko nėra. Gruodžio 14 d. su L. išvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, L. nuėjo į soliariumą, jis pavaikščiojo, išgėrė tris bokalus alaus. Tas naktis nemiegojo, buvo susinervinęs, kadangi teisybės neišgirdo. L. jam sakė, kad tą dieną durų nedarė, nes bijojo, kad jam pamačius M. nežinia kuo viskas pasibaigtų. Į savo telefoną gavo žinutę nuo M., kurioje buvo parašyta: „paskambink“. Jis jam iš karto paskambino, paklausė kada susitinka pasikalbėti. Pasakė, kad jis ne M.. Paklausė, kas jis toks. Atsakė, kad jo draugas, kalbėjo su ukrainietišku akcentu. Paprašė, kad perduotų telefoną M., bet vyras pasakė, kad negali, nes M. yra labai blogai. Paklausė, kaip gali padėti M., pasakė, kad gali nupirkti butelį ir jam atnešti. Grįžę namo pasigamino valgyti, atsidarė butelį, truputį išgėrė. Jis pasakė L., kad skambino M., jam yra blogai, kad jam reikia išgerti. L. pasakė, jei gali, tai padėk. Tada jis paskambino M., paklausė kaip jis jaučiasi. Jis atsakė, kad blogai. Tada jam pasakė kad jis paimtų taksi ir atvažiuotų pas juos į namus. M. atvažiavo, jis sumokėjo už taksi. Jis buvo išgėręs kelis stikliukus alkoholio. L. buvo išgėrusi porą stikliukų. Išgėrė kartu maždaug po 4 stikliukus. Galėjo būti apie 18 val., baigė vieną butelį, atsidarė kitą butelį. M. jautėsi kaip savo namuose, žiūrėjo į L., klausė kodėl jis galvoja, kad su L. kažką darė. Jis, kaltinamasis, pradėjo dėl to nervuotis, paklausė, kodėl jis buvo pusnuogis, bet M. juokėsi ir neatsakė į jo klausimus. L. nepatiko šis pokalbis, ji prašė nusiraminti. Jis pasakė L. eiti į kitą kambarį. L. išėjo į kitą kambarį, o jie tęsė pokalbį su M.. Paprašė M., kad jis išeitų iš jo namų. M. pasakė, kad ne pas jį atėjo, o pas L.. Suprato, kad jis tyčiojasi iš jo, tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu keikėsi vienas kito atžvilgiu, jis uždavinėjo klausimus, o M. tyčiojosi iš jo ir iš jo moters. M. atsistojo, laikė ranką už nugaros, atsisėdo, vėl atsistojo. Kai antrą kartą atsistojo, tada spėjo jam suduoti smūgį į veidą. Po pirmo mano smūgio jis nukrito ant grindų. Paskui jam dar trenkė kelis smūgius rankomis. Jis atsijungė kuriam laikui. Jis buvo labai susijaudinęs ir tuo metu labai skaudėjo galvą, buvo užmerktomis akimis, jautė labai didelį triukšmą ausyse. Užtemo akyse ir jautė, kad mušasi su 5-6 žmonėmis ir tai buvo žmonės su ukrainietišku akcentu. Tai vyko kelias minutes. Po kelių minučių atsipeikėjęs pamatė, kad L. verkia, jos plaukuose pastebėjo kraują, pas jį rankose buvo butelis, jis butelį numetė. Muštynių metu ventiliatorius nukrito, kėdę jis pastūmė, buvo išvartyti daiktai kambaryje, M. buvo prie jo kojų, buvo daug kraujo aplink. Jis pats irgi buvo visas kruvinas. L. klausė ką jis padarė. Jis ją apkabino ir pasakė, kad iškviestų policiją. Ji kvietė policiją, jis paėmė jos telefoną, ir pasakė, kad padarė nusikaltimą, perdavė telefoną L. ir ji tęsė pokalbį. Kai atvyko policija, jis atidarė buto duris ir buvo pasiruošęs vykti į policiją. L. klūpojo ant kelių, prašė, kad daugiau jo nemuštų. Atsimena, kad pirmą kartą sudavė smūgį M. ranka, labai skaudėjo ranką, paskui tęsė mušimą rankomis. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad prie kojų guli M., jis turi rankoje butelį, suprato, kad jam sudavė buteliu. Batai buvo kruvini, bet neprisimena, kad būtų spardęs M.. Kad L. muštų, neprisimena, tik bandė ją raminti. 4 dienas buvo nemiegojęs, visas degė, kadangi visas tas 4 dienas iš jo tyčiojosi. Problemų su sveikata neturi, įvykio metu skaudėjo galvą, nes buvo pavargęs, nemiegojęs. Pripažįsta sužalojęs M. ir L.. Prisimena, kad koja paspyrė ventiliatorių. Kai mušė M., trukdė ventiliatorius, tada jį nuspyrė, ventiliatorius užkrito ant jo. Jis nepamena, kad mušė ventiliatoriumi, bet galėjo taip būti, jei L. sako. Gali būti, kad sudavė ventiliatoriumi, gal ir su kėde sudavė, į ją spyrė koja. Pripažįsta, kad galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinime, galėjo tai padaryti, kitas niekas negalėjo to padaryti. Galėjo atlikti šituos veiksmus. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka, su M. ieškiniu sutinka. Kol kas atlyginti negali, jei bus kalėjime, tai negalės sumokėti. L. yra jam kaip žmona, kartu gyvena apie 3 metus, 4 metus pažįstami, yra nevedę. L. mokėdavo už produktus, kartais mokėdavo jis. Butas (duomenys neskelbtini) g. yra L. ir jos buvusio vyro. Mokesčius už butą moka L. ir jos buvęs vyras. Jis dirbo Sakartvele, rado darbą Lietuvoje ir atvyko. Su L. ketina tuoktis. Baldų fabrike ruošėsi dirbti, jis yra baseinų specialistas. Sakartvele iš darbo išėjo 2024 m. vasarą. Lietuvoje dirbo gruzinų virtuvėje neoficialiai. Turi pinigų, juos siunčia draugai iš Sakartvelo, šeima, turi santaupų. Pripažįsta kaltę, atsiprašo M., atsiprašo L..
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. M. nurodė, kad įvykio metu buvo sužalotas pirštas, jis nesugijo, po 6 mėnesių reikės jį operuoti, nutrūkusi sausgyslė. Skauda galvą, kiekvieną dieną eina į reabilitaciją. Yra duobė palikusi, nežino kokia bus sveikata ateityje. Dabar dar gydosi, ligoninėje po traumos gulėjo 5 dienas. Galva susiūta, nosis susiūta. Randai galvoje, plaukai neauga. Patyrė skausmą, atsirado baimės jausmas. Buvo sulaužyta ir nosis. Ieškinį palaiko, neturtinę žalą įvertina 10000 Eur. Jo kaltinamasis neatsiprašė, su juo nekalbėjo, šiandien jį pirmą kartą mato po įvykio. Civilinį ieškinį mažina 300 Eur, kuriuos jam pervedė, prašo priteisti 9 700 Eur. Nedarbingumas nėra nustatytas dėl traumos padarinių. Įvykio metu nedirbo, ankščiau dirbo užsienyje, Danijoje, grįžo praeitų metų rugsėjo mėn.
Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:
nukentėjusioji L. E. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog B. B. yra jos sugyventinis apie 1,5 metų laiko, pažįstami jie yra apie 3 metus laiko. Su B. B. ji pastoviai negyvena, kadangi jis yra Sakartvelo pilietis ir dažnai išvyksta iš Lietuvos. Kai grįžta į Lietuvą, B. B. gyvena jos namuose, (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Kiek žino, B. B. Sakartvele turi šeimą: mamą ir tris vaikus, su žmona jis yra išsiskyręs. Su B. B. jie gyveno dviese, bendrų vaikų neturi. B. B. dalį uždirbtų pinigų išsiųsdavo arba nuveždavo į Sakartvelą, o dalį skirdavo jų šeimai. Jis ją išlaikydavo iš dalies, kadangi ji yra nedirbanti, turi 60% neįgalumą dėl stuburo išvaržos. Ji turi problemų su alkoholiu, dėl ko gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje tris savaites. Kol gydėsi, B. B. buvo išvykęs į Sakartvelą, ir, sužinojęs, kad ją išleidžia 2024-12-10, jis taip pat susiruošė grįžti į Klaipėdą. (duomenys neskelbtini) ligoninėje ji susipažino su M., kuris taip pat gydėsi nuo alkoholizmo ir 2024-12-10 juos abu, tą pačią dieną, iš ligoninės išleido, todėl ji M. savo automobiliu parvežė į Klaipėdą. Ji nuvežė M. namo ir pati grįžo namo. Kai grįžo, B. B. namuose nebuvo. Po kurio laiko, jai paskambino M. ir pasakė, kad yra netoli jos namų ir nori užeiti. Ji sutiko. Kai atėjo M., jie bendravo, alkoholio negėrė. Panašiai už valandos laiko, apie 17 val., grįžo B. B.. Jis jai rašė, kad grįš į Lietuvą, tačiau ji tiksliai nežinojo kurią dieną, nes šis nesakė. Pamačiusi, kad grįžo B. B., ji išsigando, nenorėjo, kad jis ją matytų bendraujančią su kitu vyru. Žinodama, kad B. B., pamatęs ją su kitu vyru, gali labai supykti, nusprendė jam durų neatidaryti. B. B. daužė buto duris, spardė, šaukė, kad atidarytų. Jis matė jos automobilį kieme, matė degant šviesą lange, todėl tiksliai žinojo, kad ji yra namuose. Bijodama jo didelio pykčio, ji vis tiek jam durų nedarė ir jis iškvietė policiją ir gaisrinę. Nenorėdama, kad jai išlaužtų duris, pareigūnams jas atidarė. Įėjęs į butą B. B. pamatė M.. Kilo konfliktas. B. B. šaukė ant jos. M. išėjo iš buto, o B. B. liko. Ji jam leido pasilikti, tačiau po šio įvykio tarp jos ir B. B. buvo didžiulė įtampa. B. B. labai užpavydėjo jos M., galvojo, kad M. yra jos naujas širdies draugas, nors taip nebuvo ir nėra. Ji jam tą bandė pasakyti, tačiau B. B. jos nesiklausė, jai prikaišiojo, sakė, kad viską jis pats išsiaiškins. Tačiau po to jie gyveno toliau, planavo darbus, buvo kartu nuėję į baldų fabriką, kur juos abu priėmė dirbti nuo 2024-12-18. 2024-12-14 kartu vaikščiojo po prekybos centrą „Akropolis“, ji buvo soliariume. Grįžus iš soliariumo B. B. jai pasakė, kad jam skambino M. ir pasakė, kad reikia išgerti, jis prašė nuvežti butelį, bet jis M. atsakė, kad tokiais vaistais jo negydys. Jai tą vakarą M. neskambino, tačiau skambino su M. kartu buvę draugai, kurių balsus ji išgirdusi nekalbėdavo. Tai, kad jai kažkas skambina, matė B. B.. Vėl tarp jų tvyrojo įtampa. Jie grįžo namo, ji puošė namus, kabino lemputes, B. B. darė vakarienę. Tuo pačiu metu su B. B. jie gurkšnojo brendį „Torres“. Apie 19 ar 20 val. kažkas paskambino į duris. B. B. jai neleido atidaryti durų, pasakė, kad jis pats atidarys ir nuėjo prie durų. Kai jis atidarė duris, pamatė, kad pas juos atvažiavo M., kurį įsileido B. B. ir pakvietė prie stalo. Suprato, kad M. pakvietė B. B., kadangi jis išbėgo į lauką sumokėti už taksi. Visi vakarieniavo svetainėje prie stalo, B. B. atidarė antrą butelį brendžio. Visi po truputį gėrė. Ar M. atvažiavo girtas, nežino, nesuprato. Iš pradžių bendravo kaip ir draugiškai, ramiai, tačiau girtėdamas B. B. pradėjo vis garsiau kalbėti ir tarpais net šaukti, todėl ji vienu momentu B. B. pasakė nesipykti ir B. B. agresyviai jai sugriebė už gerklės, už kaklo, ir liepė užsičiaupti, nesikišti į vyrų pokalbį. Jai skaudėjo. Žinodama B. B. agresyvų būdą, nieko jam nebesakė ir išėjo iš svetainės į miegamąjį, uždarė duris. Po 20 minučių ar pusvalandžio išgirdo, kaip svetainėje prasidėjo bildesiai. Jokio rėkimo, šaukimo nebuvo, tik bildėjimai ir ji supratusi, kad kažkas ten vyksta, greitai išėjo iš miegamojo ir svetainės kambaryje pamatė, kaip ant grindų ant šono guli M., o B. B. jį spardo ir daužo su rankoje laikytu ventiliatoriumi. Ji iš karto pradėjo šaukti B. B., kad jis baigtų, su ranka liesdama B. sakė jam nusiraminti. Tačiau įsiūčio apimtas B. B. į ją net nekreipė dėmesio, jis jos nematė ir M. jis spardė kojomis bei rankose laikytu ventiliatoriumi M. daužė galvą ir kitas kūno vietas. Kiek kartų jis įspyrė ir sudavė ventiliatoriumi, atsakyti negali, daug kartų. Po to B. B. atsisuko į ją ir jai vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, ji juto stiprų skausmą, po ko ji nukrito ant grindų. Ją gulinčią B. B. spardė kojomis. Jis jai į galvą ir į įvairias kūno vietas spyrė daug ir stipriai. Į galvą įspyrė ne mažiau 10 kartų, taip pat ir į įvairias kūno vietas spyrė ne mažiau 10 kartų. Ar jis ją daužė su ventiliatoriumi, atsakyti negali, nematė, buvo veidą užsidengusi rankomis. Po to ji pajuto, kaip B. B. ją sugriebė už plaukų ir tampė po svetainę. Jis ją nutempė prie sienos, į kurią ją stipriai trenkė, po to nutempė prie kitos sienos, į kurią ją trenkė. Po to B. B., ją tempdamas už plaukų, išmetė iš buto į koridorių ir toliau ją laiptais nutempė į lauką. Ji prisimena, kaip rėkė, šaukė ir rusiškai, ir lietuviškai pagalbos, tačiau niekas jai nepadėjo. Nutempęs ją B. B. į lauką numetė nuo laiptų ir ten dar spardė. Kiek kartų įspyrė, nežino, daug, gali būti kad ne mažiau 10 kartų. Spardė į galvą, į kūną, krūtinę, šonus, kojas, rankas. Buvo praradusi sąmonę. Kaip grįžo į savo butą, nežino, neprisimena, tačiau sąmonę ji atgavo gulėdama savo miegamojo kambaryje. Kambaryje daugiau be jos nieko nebuvo. Šalia jos ant lovos pamatė gulintį savo telefoną ir greitai paskambino 112. Ką sakė, neprisimena, tačiau netrukus atvažiavo policija ir greitoji. Ją greitoji išvežė į Respublikinę ligoninę, kur gydytojai, apžiūrėję, nustatė stiprų viso kūno sumušimą. Jai buvo peršviesta ir galva, ir krūtinė, sakė, kad lūžių nėra, tik stiprūs sumušimai. Jos galva, pakaušis buvo praskeltas, visi rūbai kruvini, suplėšyti. Ligoninėje pamatė, kad yra suplėšyti jos maikutė, kelnaitės. Bliuzonas buvo visas kruvinas, kelnės taip pat kruvinos, nesuplėšytos. Šiuos rūbus ji jau išsiskalbė, o suplėšytus rūbus dar turi ir esant reikalui galės pateikti. Po apžiūros ji buvo išleista gydytis į namus. Grįžusi namo visą parą gulėjo lovoje, kadangi dėl stipraus viso kūno sumušimo negalėjo pajudėti, labai skaudėjo krūtinę, nugarą, galvą. Visas jos kūnas ir veidas buvo mėlynas. Po to, bandė tvarkytis namus. Tvarkydama pamatė, kad televizoriaus priedeliai yra numesti ant žemės, svetainės siena keliose vietose įdaužta – skilusi, įlinkusi, bei subraižytos grindys. Ar dėl šio turto sugadinimo ji reikš ieškinį B. B., dar nežino. Taip pat nežino, ar reikš ieškinį dėl patirto skausmo, kūno sužalojimo, dėl moralinės žalos atlyginimo. Apie tai praneš atskiru pranešimu. Prašo atlikti ikiteisminį tyrimą, dėl jai sukelto skausmo ir padaryto kūno sužalojimo ir prašo B. B. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Tokio pobūdžio išpuolis, smurtas prieš ją yra ne pirmas. Pirmą kartą B. B. ją primušė panašiai prieš metus laiko. Jis tą kartą buvo jai sudavęs į veidą, praskėlęs lūpą. Po to tie atvejai vis dažnėjo ir jis ją mušdavo jau pastoviai, tačiau ji nė karto į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė. Vieną kartą buvo net iškvietusi policiją, tačiau pareiškimo nerašė. Jie abu po to susitaikydavo ir gyvendavo toliau, nors visada norėjo nutraukti santykius, tačiau nepajėgė. Duotus parodymus protokolo specialiame priede L. E. papildė rankraštiniu įrašu, kad sugriebdamas ją už kaklo B. B. sukėlė fizinį skausmą, tačiau jis buvo momentinis, o dėl kitų jai padarytų sužalojimų stipriai skaudėjo galvą ir visą kūną (1 t., b. l. 73-77).
2025-02-04 papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. E., tvirtindama duotus parodymus, papildomai parodė, kad sugyventiniui B. B. dėl 2024-12-14 įvykio, kurio metu ji buvo sumušta bei buvo sumuštas jos pažįstamas M. M., jokių pretenzijų nereiškia, kadangi B. B. jos atsiprašė, ji jam viską atleido, jie abu susitaikė. Todėl civilinio ieškinio dėl jos bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įvykio metu sugadintų daiktų, įdaužtos sienos, subraižytų grindų, suplėšytų jos rūbų bei jai sukelto fizinio skausmo ji nereiškia, tai yra, ji nereiškia civilinio ieškinio nei dėl jai padarytos turtinės, nei moralinės žalos. B. B. jai pažadėjo grįžęs viską suremontuoti, tai yra, jis jai pažadėjo pats visą jai padarytą žalą atlyginti (1 t., b.l.82-85).
Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kad su L. E. susipažino (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kur gydėsi nuo alkoholizmo. Psichiškai yra sveikas, tačiau turi priklausomybę alkoholiui. 2024-12-10 jį kartu su L. E. paleido iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, todėl jie kartu L. vairuojamu automobiliu grįžo į Klaipėdą. L. jį parvežė namo, o vėliau, tą pačią dieną, ar kitą, dabar jau neprisimena, jis nuvyko pas L. E. į butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Abu bendravo, vartojo alkoholį. Po to kažkas paskambino į duris. Matė, kad L. išsigando, sakė, kad grįžo jos draugas ar sugyventinis, tiksliai nežino kas, ir ji sakė, kad nenori jo įsileisti, nes su juo yra viskas baigta. L. E. jam ir prieš tai sakė, kad neturi jokio draugo, gyvena viena. L. to vyro neįsileido ir po to, atvyko policija ir gaisrinė. Pareigūnai įspėjo, kad išlauš duris. Tada L. atidarė duris. Į butą pirmas įėjo, kaip suprato, L. draugas gruzinas. Jo vardo dar tuomet nežinojo. Šis iš karto pradėjo šaukti ir jam (M. M.) pareigūnai liepė išeiti, kad nebūtų konflikto. Praėjus dviem dienoms jam paskambino, kaip prisistatė, L. draugas B. , gruzinas, kuris jį pakvietė vakarienės ir sakė, kad jiems reikia išsiaiškinti santykius. Gruzinas B. su juo kalbėjo normaliai, draugiškai. Jis jam bandė paaiškinti, kad tarp jo ir L. nieko nebuvo, jie yra tik pažįstami ir tiek, tačiau šis vis tiek jį kalbino atvykti. Jis sutiko ir 2024-12-14, apie 20 val., taksi automobiliu nuvažiavo pas L. E. į butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. B. jį pasitiko, sumokėjo už taksi, buvo paruošęs vakarienę, bendravo normaliai, jokio įtarimo, agresijos, pykčio nebuvo. Jis pas juos nuvyko jau išgėręs alkoholio, tačiau nieko nenusivežė. Bute, svetainėje prie stalo sėdėjo jis, B. ir L. E.. Vakarieniavo, bendraudami vartojo alkoholį, B. atidarė brendžio „Torres“ butelį 0,5 l talpos. Kai išgėrė vieną butelį, B. atidarė antrą tokį pat butelį ir jį įpusėjus B. pradėjo pykti, elgtis agresyviai, jo kalbos ir balsas buvo pakelto tono, pradėjo garsiai rėkauti, liepė L. užsičiaupti, nesikišti į vyrų pokalbį ir griebė jai už gerklės, t.y. B. sugriebė L. rankomis už kaklo. Tada L. atsistojo ir išėjo iš kambario į kitą kambarį. Pamatęs kaip B. elgiasi su moterimi, jam išsakė savo požiūrį, sakė, kad taip elgtis negalima. Po tokių jo žodžių B. , nieko nesakydamas, griebė nuo stalo butelį ir juo tvojo jam per galvą, po ko jis nugriuvo ant žemės ir tada pajuto, kaip B. jį spardo, daužo su kažkokiu daiktu. Jam suduota buvo daug smūgių, po ko jis prarado sąmonę. Kol ją (sąmonę) dar turėjo, B. jį gulintį ant grindų, spardė, įspyrė ir sudavė kažkokiu daiktu – buteliu ar hanteliu, ar ventiliatoriumi į galvos sritį ne mažiau 8 kartų. Tiksliai su kuo jis jį daužė, nematė, nes buvo rankomis užsidengęs veidą. Kliuvo visur – į veidą, į visas galvos dalis. Taip pat gruzinas B. jį spardė ir daužė su kažkokiu kietu daiktu į visas kūno vietas. Kiek kartų jis įspyrė ir sudavė daiktu, atsakyti negali, be skaičiaus, tai galėjo būti ne mažiau 20 kartų, gal ir daugiau, nes po to prarado sąmonę, kurią atgavo tik ligoninėje. Smūgių sudavimo metu jam labai skaudėjo. Atgavus sąmonę, tebeskaudėjo visą kūną, galvą. Buvo daryta galvos operacija, susiūti galvos kaulai. Taip pat yra stiprūs sumušimai veide, rankose, šonuose, visos rankos ir kūnas buvo mėlynas nuo suduotų smūgių. Šiuo metu jis vis dar yra gydomas ligoninėje ir neaišku kada jį išleis. O kai išleis, bus išsiųstas reabilitacijai. Šia nusikalstama veika jis patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius nepatogumus, yra suluošintas, neaiškios pasekmės dėl kaukolės lūžių, todėl prašo atlikti ikiteisminį tyrimą ir gruziną B. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Jam yra padaryta turtinė ir didelė moralinė žala, todėl gruzinui B. reikš civilinį ieškinį, kurį pateiks bylos eigoje, kadangi šiuo metu yra blogos sveikatos (1 t., b. l. 110-115).
2025-01-24 papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. M., tvirtindamas savo parodymus, papildomai parodė, kad dėl 2024-12-14 patirtų sužalojimų Klaipėdos universiteto ligoninėje buvo gydomas nuo 2024-12-14 iki 2024-12-20. Po to, jam yra paskirtos trys reabilitacijos sveikatos būklei atsistatyti. Jos truks iki 2025 m. kovo mėn. Nors ir yra išleistas iš ligoninės, iki šiol jaučiasi blogai, negali dirbti ir gyventi kaip anksčiau gyveno, kadangi pastoviai skauda galvą, negali nieko kelti, sunku vaikščioti, negali naudoti jokio krūvio, yra silpnas. Todėl jį sumušusiam asmeniui B. B. jis reiškia civilinį ieškinį 10 000 Eur jo sugadintos sveikatos atstatymui. Dėl patirto sumušimo - kaukolės lūžių ir viso kūno sumušimo jis ilgą laiką jautė ir dabar tebejaučia skausmus, nuolat svaigsta galva, dėl ko vartoja nuskausminamuosius, be to, jam yra išrašyti migdomieji ir antidepresantai. Prieš šį įvykį jis Lietuvoje nedirbo, tačiau važiuodavo į Daniją, kur Danų įmonėje dirbdavo prie laivų. Ten išvykęs dirbdavo apie pusmetį, o kitą pusmetį gyvendavo Lietuvoje ir uždirbto užmokesčio jam užtekdavo. Šiuo metu, kaip suprato, dėl patirtų didelių sužalojimų galvoje, dar ilgą laiko tarpą negalės išvykti uždarbiauti, o tai reiškia, kad jis praras savo pajamas. Šiuo metu jo visos pajamos yra gautos iš darbo biržos – 300 Eur. Gyvena pas mamą, kuri jį ir išlaiko (1 t., b. l. 120-123).
Liudytojas, policijos pareigūnas L. T., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriuje tyrėju. 2024-12-14 buvo jo darbo pamaina. Darbą pradėjo nuo 19 val. iki 07 val. Dirbo ekipaže su tyrėja I. M.. 2024-12-14, apie 22.59 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešėjas savo namuose sumušė vyrą, jis guli, kraujuoja. Daugiau informacijos nesuteikta. Fone girdėjosi verkianti moteris. Situacija neaiški. GMP reikia, 43 m. vyrui, kraujuoja, iš kur, neaišku. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo rastas daugiabutis gyvenamasis namas. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrame aukšte, pirmoje laiptinėje. Buto duris Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė rusiškai kalbantis vyras, kuris prisistatė B. B., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Kadangi kolegė I. M. moka rusų kalbą, ji liko bendrauti su duris atidariusiu ir rusiškai kalbančiu asmeniu B. B.. Jis iš karto iš buto koridoriaus pateko į kambarį, kuriame degė šviesa. Kambaryje ant grindų pamatė kraujo klane gulintį vyrą. Šis buvo su rūbais, gulėjo ant nugaros, nejudėjo. Aplink buvo daug kraujo. Tai pamatęs iš karto iškvietė greitąją pagalbą, o pats patikrino pulsą. Patikrinęs suprato, kad vyras gyvas, kvėpuoja, pajudino galvą, tačiau nieko nekalbėjo. Ar jis buvo užsimerkęs, nesuprato, jo veidas buvo sutinęs, kruvinas. Iš kur bėgo kraujas, nesuprato. Tame kambaryje ir sienos buvo aptaškytos krauju. Netoli gulinčio vyro ant žemės mėtėsi du tušti stikliniai buteliai nuo alkoholio bei ventiliatorius. Matėsi, kad šiame kambaryje vyko išgertuvės. Kitame kambaryje ant lovos sėdėjo moteris, L. E., kurios jis paklausė, kas tą vyrą sumušė. Ji nieko nesakydama tik ranka parodė į B. B.. L. E. pradėjo kalbėti tik tuo metu, kai B. B. išvedė iš buto. Ji pasakė, kad B. B. ją mušė rankomis, buvo išvilkęs į laiptinę, tačiau atsisakė būti apžiūrima ir fotografuojama. L. E. nurodė, kad B. B.nėra jos sugyventinis ir jis negyvena kartu su ja. Ji nurodė, kad jos draugą M. B. B. daužė buteliais ir oro ventiliatoriumi. Atvykusi greitoji pagalba į ligoninį išsivežė kambaryje gulėjusį vyrą, kuris jau buvo praradęs sąmonę, o atvykęs antrasis ekipažas išsivežė ir L. E.. B. B. buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę. Atsakydamas į tyrėjo klausimą, ar namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), laiptai, vedantys prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kraujo, atsakė, kad ne, laiptinėje kraujo nebuvo, jo jis nepastebėjo. Laiptinė buvo švari ir tvarkinga. Daug kraujo buvo tik pačiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 150-153).
Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kad ji dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriuje. 2024-12-14 buvo jos darbo pamaina. Darbą pradėjo nuo 19 val. iki 07 val. Dirbo ekipaže su tyrėju L. T.. 2024-12-14, apie 22.59 val., iš Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešėjas savo namuose sumušė vyrą, jis guli, kraujuoja. Daugiau informacijos nesuteikta. Fone girdėjosi verkianti moteris. Situacija neaiški. GMP reikia, (duomenys neskelbtini) m. vyrui, kraujuoja, iš kur, neaišku. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo rastas daugiabutis gyvenamasis namas. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrame aukšte, pirmoje laiptinėje. Įėjus į namą ir lipant laiptais buvo juntamas stiprus nemalonus kvapas. Laiptinė buvo švari, kraujo joje nebuvo. Buto duris Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė rusiškai kalbantis vyras, kuris prisistatė B. B., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Tas vyras akivaizdžiai buvo susijaudinęs. Kadangi ji rusų kalba laisvai, todėl suprato ką sako B. B.. Į klausimą, kas čia nutiko, kas įvyko, B. B. atsakė, kad jo moters niekas neskriaus. Ji stovėjo buto koridoriuje ir B. B. niekur neleido eiti, matė, kad jo batai yra kruvini, rankos buvo suteptos krauju. Jos kolega, nuėjęs į kambarį, pasakė, kad kambaryje ant grindų kraujo klane guli vyras. Jis iš karto iškvietė greitąją pagalbą, patikrino, ar vyras gyvas, ar kvėpuoja. L. T. jai pasakė, kad kvėpuoja. Jie iš karto uždėjo B. B. antrankius. Dedant antrankius pastebėjo, kad B. B. viena ranka yra sutinusi. Jo paklausė, ar rankos neskauda. Taip pat bute, tik kitame kambaryje, ant lovos sėdėjo moteris, L. E., kuri taip pat buvo sumušta. Ji tylėjo. Jai B. B. vis sakė, kad ji sakytų tiesą. Kol laukė greitosios pagalbos, jos kolega L. T. fiksavo įvykio vietą, o sulaikytas asmuo B. B., atsakydamas į jos klausimus, pasakė, kad ta moteris yra jo draugė, žmona, o tas, gulintis, yra jo priešas. Jis tokius, kaip tas vyras, užmuša ir valgo. Atvykus greitoji pagalba, išvežė į ligoninę kambaryje ant grindų gulėjusį kraujo klane vyrą, kuris, kaip vėliau nustatė, yra M. M.. Sulaikytąjį asmenį B. B. nuvedė į tarnybinį automobilį ir dirbo toliau įvykio vietoje. Įvykio vietoje, kambaryje, kur gulėjo sumuštas vyras kraujo klane, matėsi išgertuvių požymiai. Sienos ir visos grindys buvo kruvinos. Ant grindų, netoli to gulinčio vyro, buvo du tušti nesudužę stikliniai buteliai nuo alkoholinių gėrimų bei oro ventiliatorius. L. E., nuo kurios taip pat sklido alkoholio kvapas, atsakydama į klausimus, parodė, kad ją B. B. mušė rankomis, jėga buvo ištempta iš buto į lauką. Taip pat ji nurodė, kad B. B. yra tik jos pažįstamas, jie kartu negyvena ir jis buteliu bei oro ventiliatoriumi mušė jos draugą M.. Atvažiavęs antras medikų ekipažas apžiūrėjo L. E. ir taip pat išsivežė į ligoninę. Pati L. E. nesileido apžiūrima, neleido būti fotografuojama. Ant jos veido matėsi sumušimo žymės bei ant galvos matėsi kraujo. Taip pat L. E. sakė, kad jai skauda rankas. Ant jų matėsi kraujosruvos. Taip pat pastebėjo, kad jos vilkimi marškinėliai yra suplėšyti. Po įvykio vietos apžiūros, supakavus daiktinius įrodymus, buvo išrašytas šaukimas L. E., grįžo į policijos komisariatą, kur B. B. buvo sulaikytas pagal LR BPK 140 str. Atsakydama į tyrėjo klausimą, ar namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini) prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kraujo, atsakė, kad ne, laiptinėje kraujo nebuvo, jo nepastebėjo. Laiptinė buvo švari ir tvarkinga. Daug kraujo buvo tik pačiame (duomenys neskelbtini) bute (1 t., b. l. 158-161).
2024-12-15 vyresniojo tyrėjo L. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-12-15, dirbant su tyrėja I. M. ekipaže apie 22.59 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pranešėjas savo namuose sumušė vyrą, jis guli, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu buto duris atidarė B. B., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Bute buvo L. E., nuo kurios taip pat sklido alkoholio kvapas. Ši iškart nurodė, jog jos pažįstamas B. B. ją rankomis mušė bei buvo jėga ištempta iš buto į lauką, taip jai sukeltas fizinis skausmas, taip pat, tame pačiame bute, vyriškis rankomis, alkoholio buteliu bei oro ventiliatoriumi mušė, trankė jos kitą draugą M.. B. B. buvo sulaikytas ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Kambaryje ant žemės gulėjo M., kuris buvo sąmoningas, ant veido matėsi rusvos spalvos skystis, galimai kraujas. GMP darbuotojai asmeniui suteikinėjo pirmąją pagalbą bei išsivežė į gydymo įstaigą. Bendraujant su L. E. buvo pastebėta, jog moteriai yra sužeista galvos sritis, buvo iškviestas dar vienas greitosios darbuotojų ekipažas, kad įvertintų moters sužalojimus. Moteris nurodė, jog jos draugui trenkė su esančiu alkoholio buteliu kitame kambaryje bei su juodos spalvos oro ventiliatoriumi. Kambaryje ant grindų buvo rasti du alkoholio buteliai, kurie buvo su kraujo dėmėmis, t. y. „Torres 10“ Brand 0,7 l talpos 38% tūrio, supakuotas į dėžę su plombos Nr. L97581757; kitas butelis „Torres 10“ Brand 0,7 l talpos 38% tūrio, supakuotas į dėžę su plombos Nr. L97581756; juodos spalvos ventiliatorius, paimtas nuo grindų, supakuotas į dėžę su plombos Nr. K19 0282696. Sulaikytas asmuo parvežtas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę. Asmeniui įteikiant sulaikymo dokumentus, juos pasirašyti atsisakė. Įvykis filmuotas L. T. ir I. M. body kamera (1 t., b.l.62-63).
2024-12-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g. 15, Klaipėda, yra daugiabutis penkių aukštų, keturių įėjimų gyvenamasis namas. Ketvirta namo laiptinė rakinama, šarvuotos kodinės durys. Pakilus į namo antrą aukštą, po dešine puse šarvuotos rudos spalvos durys. Įėjus į butą patenkama į koridorių, po kaire puse kambarys, tvarkingas, grumtynių žymių nėra. Praėjus koridoriumi toliau, po kaire puse yra miegamojo kambarys, tvarkingas. Po dešine yra kambarys (svetainė), sujungtas su virtuve, kur išmėtyti įvairūs daiktai: telefono pakrovėjas, kalėdinė lempučių girlianda, naminės šlepetės, sportinis namų dviratis, oro ventiliatorius, du buteliai „Torres“ 10 brand 38 alk. tūrio 0,7 talpos, įvairios smulkios nuolaužų detalės nuo sudaužytų daiktų. Ant žemės matomi daugybiniai raudonos spalvos, dideliais plotais, skysčiai, galimai kraujas. Taip pat ant sienų, langų, durų yra raudonos spalvos dėmės, įvairiai pasiskirstę, dideliame plote, galimai kraujas. Ant stalo stovi stikliukai, lėkštės. Iš įvykio vietos išimti daiktai supakuoti, užplombuoti: dvi stiklinės taros „Torres“ buteliai 0,7 talpos, supakuoti į kartonines dėžes, plombos Nr. L97581757 ir Nr. L97581756, ventiliatorius, supakuotas į kartoninę dėžę, plombos Nr. K19 0282696. Padarytos fotolentelės (1 t., b. l. 16-28).
2025-01-17 daiktų apžiūros protokole aprašyti įvykio vietoje paimti daiktai: du stikliniai „Torres“ buteliai 0,7 l talpos, kurie supakuoti į kartonines dėžes, plombos Nr. L97581757 ir Nr. L97581756, ir oro ventiliatorius, kuris supakuotas į kartoninę dėžę, plombos Nr. K19 0282696. Kartoninėje dėžėje, plombos Nr. L97581756, supakuotas 0,7 l talpos tamsiai rudos spalvos stiklinis butelis, ant kurio yra geltonos spalvos etiketė „Torres brendy“. Butelis tuščias, be kamštelio, su nuskeltu plastikiniu antgaliu. Visas butelis yra su dėmėmis, panašiomis į kraują. Butelį apžiūrėjęs specialistas pateikė išvadą, jog pirštų pėdsakų ant jo nėra išlikę. Nuo butelio šoninių sienelių ir kaklelio paimti biologiniai pėdsakai – DNR nuoplova, supakuoti į paketą, plombos Nr. 21425. Kartoninėje dėžėje, plombos Nr. L97581757, supakuotas 0,7 l talpos tamsiai rudos spalvos stiklinis butelis, ant kurio yra geltonos spalvos etiketė „Torres brendy“. Butelis tuščias, be kamštelio, su nuskeltu plastikiniu antgaliu. Visas butelis yra su dėmėmis, panašiomis į kraują. Butelį apžiūrėjęs specialistas pateikė išvadą, kad pirštų pėdsakų ant jo nėra išlikę. Nuo butelio šoninių sienelių ir kaklelio paimti biologiniai pėdsakai - DNR nuoplova, supakuoti į paketą, plombos Nr. 21424. Kartoninėje dėžėje, plombos Nr. K19 0282696, supakuotas oro ventiliatorius „CECOTEC“ 46 cm skersmens. Oro ventiliatorius yra juodos spalvos, plastikinis, be stovo, jį laikę du laikikliai nulaužti. Ventiliatoriaus priekinė grotelių dalis ir apsauginė šoninė plastikinė juosta yra atskirai nuo paties ventiliatoriaus su sparnais. Oro ventiliatoriaus variklis be apsauginio korpuso. Ant metalo spalvos variklio yra Nr. YYHS 1600-55RO. Variklis yra su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Tokių dėmių yra ir ant ventiliatoriaus šoninių grotelių. Objektą apžiūrėjęs specialistas pateikė išvadą, kad pirštų pėdsakų ant jo nėra. Nuo ventiliatoriaus šonų, grotelių paimti biologiniai pėdsakai – DNR nuoplova, supakuota į paketą, plombos Nr. 21423. Padarytos fotolentelės (1 t., b. l. 37-51).
2025-01-21 apžiūros protokole aprašyti Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) registruoti du pranešimai skambinant iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, pagal bylos duomenis, yra naudojamas nukentėjusiosios L. E.. Pirmas pranešimas registruotas 2024-12-14 22:53:11 val. Skambina moteris. Fone girdisi vyro balsas, tačiau ką sako, nesigirdi. Į operatorės klausimą, kas nutiko, moteris, kuri pagal balsą yra susijaudinusi, skubiai sako: „(duomenys neskelbtini), greitai atvažiuokit“. Pradeda kalbėti vyras rusų kalba su akcentu, sako, kad viskas gerai. Operatorė rusų kalba prašo duoti pakalbėti su moterimi. Vyras atsako, kad nieko tokio, viskas gerai. Operatorė dar kartą prašo duoti pakalbėti su moterimi. Vyras atsako: „gerai, kalbėkit“. Įrašas baigiasi. Antras pranešimas, fiksuotas 2024-12-14, 22:55:13 val. Kalba vyras. Operatorė prašo duoti pakalbėti su moterimi. Fone girdisi, kad moteris verkia ir vyras sako: „L., nusiramink“. Vyras klausia, ar jį girdi. Operatorė atsako, kad girdi. Vyras nurodo, kad jis savo namuose, kur gyvena yra kraujo, jis mirtinai sumušė žmogų. Į operatorės klausimą, kas ką sumušė, vyras atsako, kad jis. Į operatorės klausimą, ką jis sumušė, vyras nurodo, kad į jo namus užėjo žmogus, kuris norėjo jo moters ir jis sumušė jį, šis jo namuose dabar. Į operatorės klausimą, ar greitoji reikalinga, vyras atsakė, kad taip. Operatorei vyras prisistato B. B. (2 t., b. l. 73-75).
2024-12-16 – 2024-12-23 apžiūros protokole aprašyti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kameromis daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20241214-230309UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 28.59 min., vaizdo įrašas daromas policijos pareigūno „kūno“ kamera 2024-12-14 nuo 23.03 val. Policijos pareigūnai laiptais pakilę į 2-ą aukštą beldžiasi į buto duris. Duris atidaro vyras, pagal bylos duomenis – B. B.. Policijos pareigūnui įėjus į butą, kita pareigūnė B. B. nurodo stovėti ir jį laiko už rankovės. Bute esantis policijos pareigūnas skubiai kviečia medikus. B. B. uždedami antrankiai. Jo teiraujamasi, ar jis mušė. B. B. kalba rusų kalba, nurodo, kad be advokato nekalbės. B. B. nurodo, kad jis yra Gruzijos pilietis, lietuviškai supranta, Lietuvoje gyvena 4 metus ir tai yra jo butas. B. B. replikuoja, kad jis skriaus tuos, kas skriaudžia jo moterį. B. B. replikuoja: „tokius žmones aš valgau, užmušiu aš visus“. B. B. vedamas prie policijos automobilio ir sodinamas į laikinojo sulaikymo kabiną. Policijos pareigūnai sugrįžta į įvykio vietą – į butą, kur kambaryje ant grindų guli sumuštas asmuo, pagal bylos duomenis – M. M.. Kambario sienos kruvinos, ant grindų gausu kraujo. Su nukentėjusiu asmeniu dirba medikai. Kitame kambaryje ant lovos sėdi moteris, pagal bylos duomenis – L. E.. Policijos pareigūnas klausia L. E., kur jai buvo suduota. Ji atsako, kad visur, pasakoja, kad viskas normaliai buvo ir tam žmogui, kuris ne kraujuotas, kažkas susirodė ir pradėjo jį mušti. Ji pasakė jam baigti. Gruzinas sakė, čia ne jos reikalas, nemaišyti ir pradėjo ją čia daužyti. Sako, kad daužė rankomis. Atvykus medikams L. E. skundėsi skausmu dešinėje rankoje. Medikai pradėjo L. E. apžiūrą. L. E. drabužiai, kuriais vilki, suplėšyti, skundžiasi skausmu kairiame šone ir kvėpuojant. L. E. nurodo, kad ją vilko laiptais. Teigia, kad B. B. nėra jos sugyventinis, jie tik draugai. Policijos pareigūnai fotografuoja įvykio vietą. M. M. neštuvais nešamas į med. pagalbos automobilį. L. E. atsisako vykti į gydymo įstaigą, tačiau jai nurodoma, kad ji besąlygiškai bus vežama į ligoninę. Į pareigūno klausimą, kokiais daiktais jis mušė tą žmogų, L. E. nurodo, kad mušė su buteliu ir kiek matė – su ventiliatoriumi. Vaizdo įraše „PSS-20241214-231202UTC+0200.mp4“ fiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip ir įraše „PSS-20241214-230309UTC+0200.mp4“, tik įrašas darytas kito policijos pareigūno kamera. Vaizdo įraše „PSS-20241214-233821UTC+0200.mp4“ fiksuota kaip L. E. išrašomas šaukimas (2 t., b. l. 76-78).
2024-12-18 asmens apžiūros protokole aprašyti nukentėjusiojo M. M. apžiūros metu aptikti sužalojimai: subintuota galva, uždėti pleistrai ant kairės pusės smilkinio ir po akimi. Ant veido matyti sumušimo žymės, kraujosruvos po akimis, ant nosies – nubrozdinimo žymės, šašai, pasmakrė su kraujosruvomis. M. M. kairioji ranka sutinusi su kraujosruvomis, taip pat su kraujosruvomis ir kairysis šonas, petys, kaklas. Kraujosruvos ir nubrozdinimai yra ant M. M. abiejų rankų plaštakų. Kraujosruva yra ir ant kairiojo delno (2 t., b. l. 5-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1161/2024 (03), nurodyta, kad M. M. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: daugybinės muštines ir pjautinės galvos žaizdos veidinėje ir plaukuotoje galvos dalyse, išsidėsčiusias skruosto, nosies, abipus pakaušio srityse su kraujosruvomis, primenančiomis bato pado įspaudus, nosies kaulo lūžis, kraujosruva kairės akies srityje, dauginės žaizdos ir nubrozdinimai galvos srityje, atviras skeveldrinis įspaustinis kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą iki didžiojo pleištakaulio sparno su trauminiu subarachnoidiniu kraujo išsiliejimu kairėje smilkininėje skiltyje, abiejų rankų krumplių nubrozdinimas ir kraujosruvos, kraujosruva dešinės čiurnos srityje. Daugybinės pjautinės galvos žaizdos gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais aštriais pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais, o visi kiti sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus veidinę ir plaukuotąją galvos dalis, abiejų plaštakų krumplių ir dešinės čiurnos sritis, kas neprieštarauja užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad pakaušyje abipus ir veide stebimos daugybinės pjautinės ir muštinės žaizdos, hematomos, primenančios bato pado įspaudus, todėl šie sužalojimai galėjo būti padaryti spardant. Galvos sumušimo pasekoje padarytas atviras įspaustinis skeveldrinis kaukolės skliauto kairės pusės (kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio) lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą iki didžiojo pleištakaulio sparno, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Abiejų rankų krumplių ir dešinės čiurnos sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumą, M. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 37-40).
2024-12-15 tyrėjos I. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraujant su nukentėjusiąją L. E., aiškinantis, kokie sužalojimai yra padaryti, ši vengė būti fotografuojama, neleido jos sužalojimus fotografuoti, todėl asmens apžiūros padaryti nepavyko. L. E. skundėsi skausmu šonkaulių srityje, sakė, skauda kvėpuoti bei skauda dešinės rankos alkūnę, matėsi kraujosruva ant dešinės rankos bei kraujosruvos galvos srityje, kraujavo. Ant moters veido matėsi paraudimai (1 t., b. l. 162-166).
2024-12-17 asmens apžiūros protokole aprašyti nukentėjusiosios L. E. apžiūros metu aptikti sužalojimai: po abiem akimis melsvos spalvos kraujosruvos, kraujosruvos ir ant abiejų akių vokų, kaktos dešinėje pusėje patinimas, įbrėžimas, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje pusėje sumušimas, sukrešėjęs kraujas, kairė ausis su kraujosruvomis, ant abiejų rankų plaštakų kraujosruvos, patinimai, dešinės rankos žastikaulis ir dilbis su kraujosruvomis, ant dešinės pusės šono melsvos spalvos pailgos formos kraujosruva (1 t., b. l. 167-177).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 20/2025 (03) nurodyta, kad L. E. nustatyti šie sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies muštinė žaizda (konkreti sritis nenurodyta), poodinės kraujosruvos dešinės akies voko, nosies ir dešinio dilbio srityse. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 187-188).
Veikų kvalifikavimas ir teisinis įvertinimas
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų M. M. ir L. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais parodymais, liudytojų policijos pareigūnų L. T. ir I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pareigūnų body kamerų apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvadomis, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojantys požymiai apibūdina nukentėjusį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis B. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia buteliu vieną kartą sudavė M. M. į galvos sritį, o šiam nuo smūgio parkritus, buteliu ir oro ventiliatoriumi sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, spyrė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, taip M. M. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. To paties įvykio metu, kaltinamasis, jį raminti ėmusią sugyventinę L. E. rankomis sugriebė už kaklo, taip sukeldamas fizinį skausmą, tyčia kumščiu sudavė jai į veido sritį, o šiai nuo smūgio parkritus, gulinčiai L. E. spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį bei 10 kartų į įvairias kūno vietas, rankomis sugriebęs už plaukų tampė po kambarį, du kartus ją trenkė į sieną, laikydamas už plaukų išmetė iš buto į namo laiptinę, nutempė į lauką, ir, numetęs nuo laiptų, daug kartų spyrė L. E. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad savo veiksmais sužalojo nukentėjusiuosius. Nurodė, kad tokius jo veiksmus išprovokavo ta aplinkybė, kad gruodžio 10 d. grįžus iš Sakartvelo jo sugyventinė L. neįsileido į butą, o patekus į butą rado sugyventinę L. su M. M.. Dėl to jis 4 paras nemiegojo, nervinosi, nežinodamas ką M. darė su jo moterimi. Neprisimena, kad būtų spardęs M. M., kad būtų daužęs jį ventiliatoriumi, bet galėjo taip būti. Nurodė, kad jam užtemo akyse ir jautė, kad mušasi su 5-6 žmonėmis ir tai buvo žmonės su ukrainietišku akcentu. Po kelių minučių atsipeikėjęs pamatė, kad L. verkia, jos plaukuose pastebėjo kraują, pas jį rankose buvo butelis, suprato, kad jam sudavė buteliu. Buvo išvartyti daiktai kambaryje, M. buvo prie jo kojų, buvo daug kraujo aplink. Jis pats irgi buvo visas kruvinas, jo batai kruvini. L. klūpojo ant kelių, prašė, kad daugiau jo nemuštų. Atsimena, kad pirmą kartą sudavė smūgį M. ranka, labai skaudėjo ranką, paskui tęsė mušimą rankomis. Kad L. muštų, neprisimena, tik bandė ją raminti. Pripažįsta sužalojęs M. ir L.. Prisimena, kad koja paspyrė ventiliatorių. Gali būti, kad sudavė ventiliatoriumi, gal ir su kėde sudavė, į ją spyrė koja. Pripažįsta, kad galėjo visa tai padaryti, kitas niekas negalėjo to padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. E. detaliai nurodė įvykio aplinkybes, nurodė, jog išėjusi iš miegamojo svetainės kambaryje pamatė, kaip ant grindų, ant šono guli M., o B. B. jį spardo ir daužo su rankoje laikytu ventiliatoriumi. Ji iš karto pradėjo šaukti B. B., kad jis baigtų, tačiau įsiūčio apimtas B. B. į ją net nekreipė dėmesio ir toliau M. spardė bei rankose laikytu ventiliatoriumi M. daužė galvą ir kitas kūno vietas. Po to B. B. atsisuko į ją ir jai vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, ji juto stiprų skausmą, po ko ji nukrito ant grindų. Ją gulinčią B. B. spardė kojomis. Jis jai į galvą ir į įvairias kūno vietas spyrė daug ir stipriai. Į galvą įspyrė ne mažiau 10 kartų, taip pat ir į įvairias kūno vietas spyrė ne mažiau 10 kartų. Po to ji pajuto, kaip B. B. ją sugriebė už plaukų ir tampė po svetainę. Jis ją nutempė prie sienos, į kurią ją stipriai trenkė, po to nutempė prie kitos sienos, į kurią ją trenkė. Po to B. B., ją tempdamas už plaukų, išmetė iš buto į koridorių ir toliau ją laiptais nutempė į lauką. Nutempęs ją į lauką numetė nuo laiptų ir ten dar spardė ne mažiau 10 kartų. Spardė į galvą, į kūną, krūtinę, šonus, kojas, rankas. Buvo praradusi sąmonę (1 t., b. l. 73-77). Specialisto išvadoje Nr. 20/2025 (03) nustatyta, kad įvykio aplinkybėse nustatytu laiku L. E. buvo padaryti sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies muštinė žaizda, poodinės kraujosruvos dešinės akies voko, nosies ir dešinio dilbio srityse. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 187-188). Specialisto išvada atitinka nukentėjusiosios L. E. nurodytas įvykio aplinkybes ir jas patvirtina. Kaip matyti, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ne viską atsimena, tačiau neneigia sudavęs smūgius L. E.. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei ir į įrodymų visetą, laiko įrodyta, kad kaltinamasis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais šeimos nariui buvo skeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis B. jį kalbino atvykti. Jis sutiko, ir 2024-12-14, apie 20 val., taksi automobiliu nuvažiavo pas L. E. į butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. B. jį pasitiko, sumokėjo už taksi, buvo paruošęs vakarienę, bendravo normaliai, jokio įtarimo, agresijos, pykčio nebuvo, gėrė brendį. Geriant antrą brendžio butelį B. pradėjo pykti, elgtis agresyviai, jo kalbos ir balsas buvo pakelto tono, pradėjo garsiai rėkauti, liepė L. užsičiaupti, nesikišti į vyrų pokalbį ir griebė jai už gerklės, t. y., B. sugriebė L. rankomis už kaklo. Tada L. išėjo iš kambario į kitą kambarį. Pamatęs kaip B. elgiasi su moterimi, jam išsakė savo požiūrį, sakė, kad taip elgtis negalima. Po tokių jo žodžių B. griebė nuo stalo butelį ir juo sudavė jam per galvą, po ko jis nugriuvo ant žemės ir tada pajuto, kaip B. jį spardo, daužo su kažkokiu daiktu. Jam suduota buvo daug smūgių, po ko jis prarado sąmonę. Sudavė kažkokiu daiktu – buteliu ar hanteliu, ar ventiliatoriumi, į galvos sritį ne mažiau 8 kartų. Tiksliai su kuo jis jį daužė, nematė, nes buvo rankomis užsidengęs veidą. Kliuvo į veidą, į visas galvos dalis. Taip pat B. jį spardė ir daužė su kažkokiu kietu daiktu į visas kūno vietas, galėjo būti ne mažiau 20 kartų, gal ir daugiau, nes po to prarado sąmonę, kurią atgavo tik ligoninėje (1 t., b. l. 110-115). Liudytojas policijos pareigūnas L. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą kambaryje ant grindų pamatė kraujo klane gulintį vyrą, kambaryje ir sienos buvo aptaškytos krauju. Netoli gulinčio vyro ant žemės mėtėsi du tušti stikliniai buteliai nuo alkoholio bei ventiliatorius. Kitame kambaryje ant lovos sėdėjusi L. E. pasakė, kad B. B. ją mušė rankomis, buvo išvilkęs į laiptinę. Ji nurodė, kad jos draugą M. B. B. daužė buteliais ir oro ventiliatoriumi (1 t., b. l. 150-153). Panašias aplinkybes apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kita pareigūnė, I. M., nurodydama, kad B. B. batai yra kruvini, rankos buvo suteptos krauju. Jos kolega, nuėjęs į kambarį, pasakė, kad kambaryje ant grindų kraujo klane guli vyras. Dedant antrankius pastebėjo, kad B. B. viena ranka yra sutinusi. Kitame kambaryje ant lovos sėdėjo L. E., kuri taip pat buvo sumušta. Įvykio vietoje, kambaryje, kur gulėjo sumuštas vyras kraujo klane, matėsi išgertuvių požymiai. Sienos ir visos grindys buvo kruvinos. Ant grindų, netoli to gulinčio vyro, buvo du tušti nesudužę stikliniai buteliai nuo alkoholinių gėrimų bei oro ventiliatorius. L. E. atsakydama į klausimus, parodė, kad ją B. B. mušė rankomis, jėga buvo ištempta iš buto į lauką. Taip pat ji nurodė, kad B. B. buteliu bei oro ventiliatoriumi mušė jos draugą M.. L. E. sakė, kad jai skauda rankas. Ant jų matėsi kraujosruvos, jos vilkimi marškinėliai yra suplėšyti (1 t., b. l. 158-161). Tokias pat aplinkybes policijos pareigūnai nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose.
Teismo medicinos ekspertas M. M. nustatė sunkų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pakaušyje abipus ir veide stebimos daugybinės pjautinės ir muštinės žaizdos, hematomos, primenančios bato pado įspaudus, šie sužalojimai galėjo būti padaryti spardant. Daugybinės pjautinės galvos žaizdos gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais aštriais pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais, o visi kiti sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus veidinę ir plaukuotąją galvos dalis, abiejų plaštakų krumplių ir dešinės čiurnos sritis. Tai patvirtina nukentėjusiųjų M. M. ir L. E. parodymus apie tai, kad nukentėjusiajam M. M. į galvos sritį buvo suduota buteliu ir oro ventiliatoriumi, jis buvo spardomas. Teismų praktikoje laikomasi nuomones, jog specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teismui jokių abejonių nekyla dėl specialisto išvadą surašiusio specialisto kompetencijos. Specialisto išvadą surašė kompetentingas bei kvalifikuotas specialistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios, nes per trumpą laiką, kol atvyksta policija, dažniausiai nespėjama sukurti dirbtinių įvykio modelių, gerai apgalvoti įvykio versijas, ir pagal jas suderinti savo parodymus. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Šiuo analizuojamu atveju nukentėjusioji L. E. policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nurodė, jog viskas normaliai buvo ir tam žmogui, kuris ne kraujuotas, kažkas susirodė ir pradėjo jį mušti. Ji pasakė jam baigti. Gruzinas sakė, čia ne jos reikalas, nemaišyti ir pradėjo ją daužyti rankomis. L. E. skundėsi skausmu dešinėje rankoje, jos drabužiai, kuriais vilki, suplėšyti, skundėsi skausmu kairiame šone ir kvėpuojant. L. E. nurodo, kad ją vilko laiptais. Į pareigūno klausimą, kokiais daiktais jis mušė tą žmogų, L. E. nurodo, kad mušė su buteliu ir su ventiliatoriumi (2 t., b. l. 76-78).
Kaltinamasis neatsimena, kad būtų mušęs M. M. ventiliatoriumi, pripažino, kad kitų asmenų nebuvo, taigi sužalojimus abiem nukentėjusiesiems padarė jis. Apžiūrint įvykio vietą buvo matyti ant žemės daugybiniai raudonos spalvos, dideliais plotais, skysčiai, panašūs į kraują. Taip pat ant sienų, langų, durų yra kraujo dėmės. Ant grindų mėtosi brendžio buteliai, butelio kaklelis nulaužtas, kruvinas, sulaužytas ventiliatorius, kurio variklis kruvinas (t. 1, b. l. 16-28, 37-51).
Iš visų šių aplinkybių, darytina išvada, kad kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šie padariniai (nukentėjusiajai L. E. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), ir siekė konkrečių padarinių. Ši kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Sunkų sveikatos sutrikdymą M. M. kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: suduodamas buteliu nukentėjusiajam į galvą, šiam nukritus toliau suduodamas buteliu ir ventiliatoriumi į galvos sritį, spardydamas į įvairias kūno vietas, jis veikė sąmoningai, suvokė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, ir norėjo tokių padarinių. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai, nenori konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tai asmuo veikia netiesiogine tyčia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamasis siekė nukentėjusiajam M. M. padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą savo tyčiniais veiksmais – buteliu ir oro ventiliatoriumi suduodamas nukentėjusiajam į galvos sritį, spirdamas į įvairias kūno vietas. Teismo nuomone, M. M. padaryto kūno sužalojimo pobūdis, sunkumo laipsnis – padarytas sunkus sužalojimas, padaryto sužalojimo lokalizacija – galva, vienareikšmiai suponuoja, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbų žmogui organą galvą, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą ir to siekė. Taigi B. B. veikė tiesiogine tyčia Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo M. M. sveikatos sutrikdymą, pagal baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį. Jokio neteisėto nukentėjusiojo elgesio, dėl ko kaltinamasis galėtų staiga labai susijaudinti, nenustatyta. Pats kaltinamasis pasikvietė nukentėjusįjį į sugyventinės namus. Nuo to įvykio, gruodžio 10 dienos, kuomet kaltinamojo sugyventinė L. E., būdama bute su nukentėjusiuoju M. M., neįsileido kaltinamojo į butą, praėjo kelios dienos. Kaltinamasis, kaip pats nurodė, negalėdamas nurimti, po kelių dienų pats pasikvietė nukentėjusįjį į namus, ir pavartojęs alkoholio, sumušė savo sugyventinę L. E. ir M. M.. Taigi, galima teigti, kad šie kaltinamojo veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, ir netraktuotini kaip reakcija į netinkamą nukentėjusiųjų M. M. ir L. E. elgesį. Svarbu pažymėti, kad kaltinamasis ir gruodžio 10 dieną sudavė nukentėjusiajam M. M. smūgį, tačiau nukentėjusysis dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Tai rodo, jog jis linkęs smurtauti. Kaltinamojo nusikalstamos veikos padariniai nagrinėjamu atveju yra ne tik M. M. sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir L. E. nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas. Kaltinamojo veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad abi veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis pripažino, kad tą vakarą vartojo alkoholį. Tą aplinkybę, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, patvirtino savo parodymuose nukentėjusieji ir liudytojai.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio, kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš vieną esminių ir pamatinių, įstatymo saugomų objektų ir gėrių – asmens sveikatą. Padaryti nusikaltimai sudaro dviejų nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį (BK 140 straipsnio 2 dalis ir 135 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neteistas, nedirba, atlygino nedidelę dalį nukentėjusiajam M. M. padarytos žalos, nukentėjusysis M. M. jam neatleidžia, nukentėjusioji L. E. jam atleidžia. Įvertinus aptartas nusikaltimų padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, B. B. už 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant didesnį nei minimalus sankcijoje nustatytas šios bausmės dydis. Skirtini įpareigojimai bausmės vykdymo metu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Už 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus šios bausmės dydis, tačiau ne didesnį kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmes bendrintinos apėmimo būdu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024-12-14 iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veikų patirtą 2328, 80 Eur žalą (2 t., b. l. 46-51). Patirtą žalą sudarė privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų nukentėjusiųjų L. E. ir M. M. gydymo išlaidos (pagal pridėtus gydymo paslaugų išrašus 226,11 Eur ir 2102,68 Eur). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui. Ieškinyje suklysta apskaičiuojant galutinę žalą, todėl iš viso priteistina žala yra 2328,79 Eur.
Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 139). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nukentėjusysis M. M. civilinį ieškinį sumažino, prašė priteisti iš kaltinamojo 9 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, parodė, kad kaltinamasis jam atlygino 300 Eur, liko neatlyginta 9 700 Eur. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti jis grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis buvo gydomas ligoninėje. Pasibaigus stacionariam gydymui, buvo nukreiptas reabilitaciniam gydymui. Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo M. M. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė psichologinį sukrėtimą, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajam M. M. nustatyti sužalojimai : daugybinės muštines ir pjautinės galvos žaizdos veidinėje ir plaukuotoje galvos dalyse, išsidėsčiusias skruosto, nosies, abipus pakaušio srityse su kraujosruvomis, primenančiomis bato pado įspaudus, nosies kaulo lūžis, kraujosruva kairės akies srityje, dauginės žaizdos ir nubrozdinimai galvos srityje, atviras skeveldrinis įspaustinis kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą iki didžiojo pleištakaulio sparno su trauminiu subarachnoidiniu kraujo išsiliejimu kairėje smilkininėje skiltyje, abiejų rankų krumplių nubrozdinimas ir kraujosruvos, kraujosruva dešinės čiurnos srityje. Daugybinės pjautinės galvos žaizdos gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais aštriais pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais, o visi kiti sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus veidinę ir plaukuotąją galvos dalis, abiejų plaštakų krumplių ir dešinės čiurnos sritis, kas neprieštarauja užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Galvos sumušimo pasekoje padarytas atviras įspaustinis skeveldrinis kaukolės skliauto kairės pusės (kairio momenkaulio ir kairio smilkinkaulio) lūžis, nusitęsiantis į kaukolės pamatą iki didžiojo pleištakaulio sparno, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Abiejų rankų krumplių ir dešinės čiurnos sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Imant sužalojimų visumą, M. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apklausiamas teisme nukentėjusysis M. M. teigė, kad įvykio metu buvo sužalotas pirštas, jis nesugijo, reikės jį operuoti, nutrūko sausgyslė. Ligoninėje po traumos gulėjo 5 dienas. Skauda galvą, kiekvieną dieną eina į reabilitaciją, laukia operacijos. Galva susiūta, nosis susiūta, liko randai galvoje, plaukai neauga. Jis patyrė skausmą, atsirado baimės jausmas. Buvo sulaužyta ir nosis. Nedarbingumas nėra nustatytas dėl traumos padarinių. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų jam ateityje bus reikalinga ir piršto operacija, po patirtų sužalojimų yra išlikę liekamieji reiškiniai: galvos skausmai, likę randai. Iš byloje esančio VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad M. M. nuo 2024-12-15 iki 2024-12-16 gydytas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (2 t., b. l. 17-18), nuo 2024-12-16 neurochirurgijos skyriuje dėl kairio skliauto impresinio skeveldrinio lūžio, nosikaulių lūžių, jam rekomenduojama ambulatorinė reabilitacija. Nors nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti tik jam padarytą neturtinę žalą, neabejotinai dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų jis taip patyrė ir turtinę žalą – nukentėjusysis pirko medikamentus, vyko ir vyksta į gydymo įstaigas ir pan. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis nedirba, nurodė, kad turi santaupų, gauna pinigus iš artimųjų. Teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos pasekmes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, medicininiais duomenimis, specialisto išvada apie padaryto sužalojimo sunkumą, jo pobūdį, vertindamas šio sužalojimo pasekmes, nukentėjusiojo parodymus, nukentėjusiajam M. M. padarytą neturtinę žalą įvertina 9 000 Eur. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 300 Eur neturtinės žalos (2025-02-08 padarytas pavedimas (3 t., b. l. 193), iš kaltinamojo priteistinas 8 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas M. M.. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką. Kita nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Kadangi kaltinamasis yra darbingas, jis, teismo nuomone, turi visas galimybes ateityje dirbti ir atlyginti padarytą neturtinę žalą.
2025-02-05 prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į B. B. pinigines lėšas – 215 Eur, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio, priteisto M. M., visiško įvykdymo, po to panaikintinas, nukreipiant šiuos pinigus M. M. civilinio ieškinio atlyginimui.
Kiti klausimai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: ventiliatorius, du tušti stikliniai buteliai, supakuoti kartoninėse dėžėse, DNR pėdsakai, perduoti saugojimui Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliui skyriui (1 t., b. l. 52-59), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; CD laikmena su policijos pareigūnų BODY kameromis fiksuotais vaizdais ir BPC pranešimais, esanti voke prie bylos 3 tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi;
nusprendžia:
B. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę B. B. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę B. B. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024-12-14 iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti, priteisti 2328,79 Eur iš kaltinamojo B. B. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo B. B.8 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą M. M.. Kitą M. M. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
2025-02-05 prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į B. B. pinigines lėšas – 215 Eur, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio, priteisto M. M., visiško įvykdymo, po to panaikinti, nukreipti šiuos pinigus M. M. civilinio ieškinio atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui: ventiliatorių, du tuščius stiklinius butelius, supakuotus kartoninėse dėžėse, DNR pėdsakus, perduotus saugojimui Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliui skyriui (1 t., b. l. 52-59), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; CD laikmeną su policijos pareigūnų BODY kameromis fiksuotais vaizdais ir BPC pranešimais, esančią voke prie bylos 3 tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.