Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K., L. K. ieškinį atsakovams antstoliui R. K., I. V., tretieji asmenys AB „Mano bankas“, A. K., dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

29. Svetimo daikto hipoteka tai yra nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 str. 1 d.). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai šios davėjas kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 4.195 str. 1 d.). Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 4.195 str. 4 d., 6.112 str. 2 p.).

30. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas, viršijant įgaliojimus, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

32. Pagal CPK 602 str. 1 d. 7 p. teismas turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, parduodant turtą iš varžytynių, sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Ne kiekvienas antstolio padarytas pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Tokiu pagrindu gali būti tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 str. nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Tokia suformuota teismų praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 str. 1 d. 7 p., kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu 2018 m. sausio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, nurodė, kad, antstolis, neišdavęs leidimo įkeisti antrine hipoteka butą, nesuteikė jiems ir trečiajam asmeniui A. K. galimybės sumokėti skolą išieškotojui ir vykdymo išlaidas.

36. Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų nurodoma aplinkybė, susijusi su leidimo įkeisti ginčo butą antrine hipoteka neišdavimu, buvo įvertinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-6660-809/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1875-881/2018. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė atmesti A. K. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato teisės antstoliui išduoti sutikimą dėl antrinės hipotekos įregistravimo. Antstolio sutikimo dėl antrinės hipotekos įregistravimo išdavimas būtų vertinamas, kaip antstolio veikimas, pažeidžiant jam suteiktus įgaliojimus. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. K. atskirąjį skundą, nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vien skolininko A. K. ketinimai patenkinti išieškotojo reikalavimus ir apmokėti vykdymo išlaidas CPK 717 str. 4 p. taikymui (pagrindas antstoliui savo patvarkymu paskelbti varžytynes neįvykusiomis yra iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento faktiškai patenkinti išieškotojo reikalavimai ir apmokėtos visos vykdymo išlaidos) nėra teisiškai reikšmingi, todėl pirmosios instancijos teismo padarė pagrįstą išvadą, kad spręsti sutikimų dėl hipotekos įregistravimo išdavimo klausimus (t. y. išduoti tokį sutikimą) antstolis nėra kompetentingas.

39. Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-6660-809/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1875-881/2018 konstatuotos aplinkybės dėl antstolio teisės suteikti leidimą įkaito davėjams įkeisti ginčo butą antrine hipoteka turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir nėra įrodinėtinos iš naujo.

41. Teismas pažymi, kad antstolis R. K., gavęs 2018 m. sausio 4 d. A. K. prašymą dėl leidimo įregistruoti antros eilės hipoteką ir perleisti įkeistą turtą, 2018 m. sausio 8 d. raštu informavo A. K., kad dėl sutikimo įregistruoti antrinę hipoteką apeliantas turi kreiptis į hipotekos turėtoją KU „Mano unija“. Tos pačios dienos raštu išieškotoja KU „Mano unija“ informavo antstolį, kad leidimas dėl buto antrinės hipotekos skolininkui A. K. nėra suteiktas. Teismas pažymi, kad antstolis nagrinėjamu atveju veikė tinkamai, neišduodamas sutikimo dėl antrinės hipotekos įregistravimo, nes spręsti sutikimų dėl hipotekos įregistravimo išdavimo klausimus (t. y. išduoti tokį sutikimą) antstolis nėra kompetentingas.

42. Teismas pažymi, kad dar 2018 m. sausio 2 d. A. K., L. K. ir L. K. pateikė antstoliui R. K. prašymą pateikti duomenis apie antstolio patirtas vykdymo išlaidas ir antstolio atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitus, atidėti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą, leisti bei sudaryti sąlygas iki 2018 m. sausio 12 d. padengti įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose, padengus įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, paskelbti varžytynes Nr. 146248 neįvykusiomis bei vykdomąsias bylas užbaigti. 2018 m. sausio 2 d. prašymas antstoliui buvo pateiktas kartu su UAB „SME Finance“ patvirtinimo dėl 250 000 Eur paskolos sutarties suteikimo UAB „L. ir partneriai“, siekiant įsigyti ieškovų nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, trečiojo asmens A. K. 2018 m. sausio 4 d. prašymas dėl leidimo nustatyti antrinę hipoteką ginčo butui suteikimo yra neatsiejamai susijęs su ieškovų ir trečiojo asmens A. K. 2018 m. sausio 2 d. prašymu, todėl ieškovų argumentai dėl prejudicinių faktų nebuvimo yra nepagrįsti, kadangi yra akivaizdu, kad ieškovams buvo žinoma apie jų sūnaus antstoliui pateiktą prašymą, kurio netenkinimu iš esmės ir yra grindžiami šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai. Teismas pažymi, kad abiejose bylose antstolio veiksmų neteisėtumas grindžiamas ta pačia aplinkybe – antstolio leidimo įkeisti ieškovų butą antrine hipoteka neišdavimu pagal A. K. 2018 m. sausio 4 d. prašymą.

43. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad antstoliui nebuvo teisinio pagrindo paskelbti ginčo buto varžytynes neįvykusiomis CPK 717 str. 4 p. pagrindu, kadangi nei trečiasis asmuo A. K. (skolininkas), nei įkaito davėjai (ieškovai) iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento nepatenkino išieškotojo AB „Mano bankas“ reikalavimų ir neapmokėjo vykdymo išlaidų. Teismas pažymi, kad pagal CPK 583 str. 1 d. vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija ar kiti norminiai teisės aktai nenustato antstoliui teisės išduoti sutikimą atlikti hipoteka įkeisto turto, iš kurio vykdomas priverstinis išieškojimą, antrinę hipoteką. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. K. dėl leidimo įkeisti ginčo butą antrine hipoteka kreipėsi ir į išieškotoją AB „Mano bankas“, kuris 2018 m. sausio 8 d. informavo antstolį, kad nesutinka su antrinės hipotekos ginčo butui nustatymu. Vadinasi, antstoliui tenkinus A. K. prašymą dėl leidimo įkeisti ginčo butą antrine hipoteka, toks antstolio veiksmas būtų vertinamas, kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, viršijus savo kompetenciją.

44. Teismas nesutinka su ieškovų argumentais, kad ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo surašytas skubotai. CPK 724 str. nurodyta, kad antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nagrinėjamu atveju ginčo buto varžytynės baigėsi 2017 m. gruodžio 11 d., t. y. turto iš varžytynių pardavimo aktas galėjo būti surašytas ne anksčiau 2018 m. sausio 2 d. Pirkėjas kainą už ginčo turtą į antstolio depozitinę sumokėjo 2018 m. sausio 8 d. Vadinasi, ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas 2018 m. sausio 9 d. buvo surašytas, nepažeidžiant CPK 724 str. nustatytų reikalavimų. Ginčo akto surašymo metu ieškovai ir trečiasis asmuo A. K. nebuvo sumokėję skolos išieškotojui ir vykdymo išlaidų antstoliui, taip pat neturėjo išieškotojo leidimo įkeisti ginčo butą antrine hipoteka, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai surašė turto iš varžytynių pardavimo aktą. Vykdymo procesas vyko nuo 2017 m. liepos mėn., todėl beveik pusės metų laikotarpis ieškovams ir trečiajam asmeniui buvo pakankamas skolai sumokėti ir išvengti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Teismas pažymi, kad leidimo įkeisti turtą, iš kurio vykdomas priverstinis išieškojimas, antrine hipoteka išdavimas nepriskirtinas antstolio kompetencijai, todėl, nesant kitų duomenų, kad ieškovai ir trečiasis asmuo A. K. tikrai sumokės skolą išieškotojui ir vykdymo išlaidas, antstoliui nebuvo kliūčių surašyti ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą. Priešingai, delsimas surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, nesant objektyvių duomenų apie ieškovų ir trečiojo asmens ketinimą operatyviai sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, galėtų būti vertinamas, kaip įstatyme nustatytų imperatyvių antstolio pareigų nevykdymu ir išieškotojo teisėtų interesų pažeidimu.

45. Teismas pažymi, kad pagal CPK 602 str. 1 d. 7 p. turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises, tačiau turto pardavimas iš varžytynių ir perdavimas išieškotojui negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, kad ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas pažeidė jų ar pagrindinio skolininko A. K. teisėtus interesus, ir nenurodė, kitų antstolio veiklos trūkumų, galinčių turėti įtakos ginčijamo akto pripažinimui negaliojančiu.

46. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog antstolis pažeidė esmines ieškovų teises, susijusias su galimybe iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo atsiskaityti su išieškotoju ir sumokėti vykdymo išlaidas, todėl ieškinys dėl antstolio R. K. 2018 m. sausio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-55-344 pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), ieškovams L. K. ir L. K., o lėšas, sumokėtas už turtą – atsakovui I. V., atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CPK 2 str., 7 str., 8 str., 177–179 str., 185 str., 583 str., 602 str., 717 str., 724 str.).

47. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, kt.) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinas šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

48. Teismas pažymi, kad ieškovų pateikti procesiniai dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, jie buvo atstovaujami byloje advokato, o ta aplinkybė, kad ieškovai skirtingai vertino kitoje byloje dėl antstolio veiksmų konstatuotas aplinkybes, ar kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-406-600/2019 pagal turto įgijėjo I. V. dėl ieškovų iškeldinimo iš ginčo buto buvo sustabdyta, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jie piktnaudžiavo procesu. Darytina išvada, kad atsakovas I. V. neįrodė, jog ieškovai, paduodami ieškinį turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu piktnaudžiavo procesinėmis ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.

49. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ieškovams skirti baudą, todėl atsakovo I. V. prašymas dėl baudos skyrimo ieškovams pagal CPK 95 straipsnį atmestinas.

50. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

51. Ieškinį atmetus, ieškovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas antstolis R. K. nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovai neįgijo pareigos jas atlyginti. Atsakovas I. V. advokatui už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, susipažinimą su byla ir dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo 2 100 Eur sumą. Prašoma priteisti 2 100 Eur suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 p., 8.3 p., 8.19 p., 9 p. nurodytų dydžių, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir apimtį nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl, ieškovų ieškinį atmetus, atsakovo I. V. patirta bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 3 str. 7 d., 88 str., 98 str. 2 d.).

52. Byloje susidarė iš viso 10,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovų L. K. ir L. K. ieškinį.

Atmesti atsakovo I. V. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovams L. K. ir L. K. skyrimo.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų L. K. ir L. K. 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo atsakovo I. V. naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų L. K. ir L. K. 10,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.