Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2854-567/2019 pagal ieškovų L. K. ir L. K. ieškinį atsakovams I. V. ir antstoliui Ramūnui Kamarauskui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. K. ir akcinė bendrovė ,,Mano bankas“ (buvusi kredito unija ,,Mano unija“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo įvertinimo ir prejudicinių faktų

15. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų kreditoriui, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir jo skola išieškoma priverstinai, be kita ko, ir nukreipiant išieškojimą į kreditoriui hipoteka įkeistą skolininko ar trečiųjų asmenų turtą. Taigi turto pardavimas iš varžytynių yra viena iš skolos išieškojimo priemonių. Varžytynėse skolininko ar įkaito davėjų turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis.

16. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą vykdomojo dokumento, prie kurių yra priskiriamas ir hipotekos kreditoriaus prašymu notaro atliktas vykdomasis įrašas, įvykdymą.

17. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, 20 punktas).

18. Antstolio taikomų priverstinio vykdymo priemonių sąrašas pateiktas CPK 624 straipsnio 2 dalyje, jame yra ir išieškojimas iš skolininko turto. CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Jei apribojimai nesudaro kliūties ar pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolis, nustatęs turto priklausymo skolininkui faktą ir turto vertę, atlieka tolimesnius vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

19. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0055/17/01071/2010, pridėtos prie civilinės bylos, medžiagos nustatyta, kad ši vykdomoji byla pradėta antstolio R. Kamarausko 2017 m. liepos 17 d. patvarkymu, kuriuo buvo priimtas vykdyti hipotekos kreditorės KU ,,Mano unija“ (dabar AB ,,Mano bankas“) prašymas ir vykdomasis dokumentas – notarės S. Bazilienės 2017 m. birželio 28 d. atliktas vykdomasis įrašas Nr. 2268 dėl 164 208,66 Eur skolos, 11 902,37 Eur palūkanų, 6 249,20 Eur delspinigių, 348,43 Eur notaro atlyginimo ir 1 933,87 Eur kitų mokesčių išieškojimo iš skolininko A. K. kreditorei KU ,,Mano unija“.

20. Iš vykdomoje byloje esančio 2011 m. liepos 29 d. sutartinės hipotekos lakšto (su visais jo pakeitimais) ir 2013 m. balandžio 25 d. susitarimo dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo matyti, kad apeliantai L. K. ir L. K., užtikrindami 2010 m. gruodžio 23 d. paskolos sutarties Nr. P00086 (su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais) vykdymą, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuose paskolos teisiniuose santykiuose pradinę skolininkę UAB ,,Bonus group“ pakeitė naujasis skolininkas, trečiasis asmuo A. K. (apeliantų sūnus).

21. Išieškotoja KU ,,Mano unija“ savo 2017 m. liepos 13 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti nurodė, kad tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą skolininkas A. K. įsiskolinimo nepadengs, ji prašo išieškojimo veiksmus nukreipti į hipoteka įkeistą turtą, t. y. į apeliantams priklausantį ginčo butą. Taigi antstolis 2017 m. rugpjūčio 30 d. areštavo įkaito davėjams, apeliantams L. K. ir L. K., priklausantį butą, tą pačią dieną paskyrė jo vertės nustatymo ekspertizę, o 2017 m. lapkričio 10 d. patvarkymu skolininką ir įkaito davėjus informavo apie elektroniniu būdu vyksiančias varžytynes bei įkeisto turto pardavimo sąlygas. Elektroninės varžytynės baigėsi 2017 m. gruodžio 11 d., jų laimėtoju buvo pripažintas atsakovas I. V., pasiūlęs 263 200 Eur kainą, kurią jis sumokėjo 2018 m. sausio 8 d. Todėl 2018 m. sausio 9 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-55-344, vykdomoji byla Nr. 0055/17/01071 užbaigta, o vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai notarei.

22. Apeliantai, apeliaciniu skundu skųsdami pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jų ieškinio reikalavimai dėl šio turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu buvo atmesti, visų pirma akcentuoja, jų manymu, netinkamą įrodinėjimo instituto taikymą ir nepagrįstą prejudicijos instituto taikymą. Teisėjų kolegija su apeliantų pozicija, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei jų vertinimo taisykles, nesutinka.

23. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, apeliantai L. K., L. K. ir trečiasis asmuo A. K. 2018 m. sausio 2 d., t. y. jau po įvykusių varžytynių ir jų nugalėtojo paskelbimo, pateikė antstoliui bendrą prašymą dėl sąlygų įsiskolinimui padengti jiems sudarymo. Šiame prašyme nurodė, kad gali padengti įsiskolinimą kreditorei ir skolos išieškojimo išlaidas L. K. įmonės UAB ,,Laima ir partneriai“ lėšomis, gautinomis iš UAB ,,SME Finance“ paskolos, kuri yra pasiruošusi būtent šiuo tikslu tokią paskolą suteikti. Todėl prašė antstolio atidėti varžytynių akto surašymą, nurodyti vykdymo išlaidų dydį bei sąskaitą, į kurią jos turėtų būti sumokėtos, taip pat leisti vykdymo išlaidas ir įsiskolinimą kreditorei padengti iki 2018 m. sausio 12 d., pirmąsias varžytynes paskelbti neįvykusiomis ir užbaigti vykdomąsias bylas.

24. Trečiasis asmuo A. K. 2018 m. sausio 4 d. pakartotinai pateikė antstoliui iš esmės analogiško turinio prašymą, papildęs jį argumentais, kad jis įsipareigojo kreditą suteiksiančiai UAB ,,SME Finance“ įkeisti ginčo nekilnojamąjį turtą antros eilės hipoteka, per vieną darbo dieną nuo antstolio patvarkymo, leidžiančio įvykdyti tokią hipoteką, gavimo dienos tą ir ketina padaryti bei sumokėti antstolio nurodytą sumą į jo depozitinę sąskaitą, todėl prašo antstolio: 1) šį prašymą svarstyti skubos tvarka; 2) išduoti sutikimą atlikti antrinę hipoteką; 2) įsipareigoti išregistruoti pirmosios eilės hipoteką bei kitus taikomus apribojimus.

25. Antstolis R. Kamarauskas 2018 m. sausio 8 d. raštu „Dėl informacijos suteikimo“ pranešė trečiajam asmeniui A. K. negalintis išduoti sutikimo atlikti antrinę hipoteką, kadangi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta tik vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija, o dėl sutikimo atlikti antrinę hipoteką privalu kreiptis į hipotekos turėtoją (išieškotoją) KU ,,Mano unija“.

26. Šiam kontekste pažymėtina, kad tokia antstolio pozicija visiškai atitinka ir hipotekos teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.170 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Paskesnė įkeisto turto hipoteka leidžiama, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Kaip matyti iš 2010 m. gruodžio 23 d. sutartinės hipotekos lakšto, jo 8.1 punkte yra nustatyta, kad įkeičiamo turto savininkai (apeliantai) neturi teisės įkeisto nekilnojamojo daikto įkeisti, nuomoti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti be raštiško kreditoriaus sutikimo. 2013 m. balandžio 25 d. susitarime dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo 4.1 punkte nurodoma, kad jei hipotekos sutartyje nenurodyta kitaip, įkeičiamą daiktą draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teises tretiesiems asmenims ar bet kuriuo kitu būdu apriboti įkaito davėjo teisę į jį be išankstinio kreditoriaus sutikimo, išskyrus šios sutarties sudarymo momentu esančius įkeičiamo daikto suvaržymus, taip pat bet kokius įkeičiamo daikto suvaržymus kreditoriaus naudai.

27. Taigi, hipotekos sandoryje yra nustatytas draudimas taikyti bet kokius paskesnius suvaržymus kreditorei KU ,,Mano unija“ įkeistam turtui be jos rašytinio sutikimo, atitinkamai, be jos sutikimo negalima ir antrinė hipoteka. Šiuo konkrečiu atveju išieškotoja KU ,,Mano unija“ 2018 m. sausio 8 d. pranešimu informavo antstolį, kad ji gavo tokį skolininko A. K. prašymą, tačiau leidimo dėl įkeisto jai turto (buto) įkeitimo antrine hipoteka nesuteikė.

28. Nepaisant aptarto teisinio reguliavimo ir kreditorės atsisakymo duoti sutikimą antrinei hipotekai, skolininkas A. K. 2018 m. sausio 9 d. pateikė dar vieną antstoliui adresuotą prašymą nedelsiant išduoti susitikimą atlikti antrinę hipoteką, įsipareigoti išregistruoti pirmos eilės hipoteką bei kitus turtui taikomus apribojimus, taip pat 2019 m. sausio 9 d. pateikė ir skundą dėl antstolio neveikimo, atsisakius išduoti leidimą dėl turto įkeitimo antrine hipoteka, kurį 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu antstolis atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-6660-809/2018, A. K. skundą dėl antstolio veiksmų taip pat atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1875-881/2018, šią 2018 m. vasario 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

29. CPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK 260 straipsnyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. CPK 594 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesinės veiklos kontrolės metu teismas patikrina ir patvirtina šio Kodekso VI dalyje nurodytus antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. CPK 513 straipsnyje nustatyta, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi.

30. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas savo procesiniuose dokumentuose jau yra pasisakę, kad antstolio veiklos ribos teisės aktuose yra griežtai apibrėžtos ir nė viename iš teisės aktų nėra numatyta antstolio teisė ar, juo labiau, pareiga išduoti sutikimą dėl parduodamo iš varžytynių turto antrinės hipotekos įregistravimo. Priešingai, būtent tokio leidimo išdavimas galėtų būti vertinamas kaip veikimas pažeidžiant antstoliui suteiktus įgaliojimus, t. y. kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vadinasi, teismų įsiteisėjusiuose galutiniuose procesiniuose sprendimuose jau yra įvertintas tokių antstolio veiksmų teisėtumas – pripažinta, kad antstolis jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

31. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, civilinėse bylose Nr. 2YT-6660-809/2018 ir Nr. 2S-1875-881/2018 nustatytas faktines aplinkybes laikė prejudiciniais faktais, be kita ko, paneigiančiais ir tokius apeliantų argumentus, kad antstolis, neišduodamas leidimo antrinei hipotekai ir surašydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą, pažeidė esmines jų (skolininkų) teises.

32. Vertindama apeliantų išsakytas abejones dėl byloje, kurioje jie teigia nedalyvavę, nustatytų faktų prejudicialumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CPK 278 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną reglamentavimą, draudžiantį naujoje byloje ginčyti teismo įsiteisėjusiu sprendimu, nutartimi ar įsakymu jau nustatytus faktus bei teisinius santykius. Įstatymų leidėjo valia, įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę reikšmę ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

33. Kitoje byloje teismų nustatytų faktų prejudicinė reikšmė aptariama ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nurodoma, kad nereikia naujoje byloje įrodinėti aplinkybių, jau nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

34. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismo nutartimi, kuria išsprendžiamas tam tikras klausimas iš esmės, pavyzdžiui, patvirtinami antstolio veiksmai dėl turto vertės nustatymo, gali būti nustatyti prejudiciniai faktai net ir tuo atveju, jei byloje nedalyvavo tie patys asmenys, pažymėjęs tai, kad faktai gali būti pripažinti prejudiciniais tik tuo atveju, jei sutampa išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 37-45 punktai).

35. Nagrinėjamu atveju apeliantus ir trečiąjį asmenį sieja artimas giminystės ryšys, apeliantai buvo vykdomosios bylos dalyviai (skolininkai), jų procesinė pozicija vykdomojoje byloje visiškai sutapo (procesinis bendrininkavimas), tiek kartu, tiek ir atskirai antstoliui jie teikė analogiško turinio prašymus. Taigi apeliantams turėjo ir galėjo būti žinoma apie antstolio priimtus patvarkymus, susijusius su jų prašymais, apie A. K. 2018 m. sausio 8 d. paduotą į vykdomąją bylą skundą dėl antstolio R. Kamarausko neveikimo, kuriame jis pats neįvardijo apeliantų suinteresuotais tokio skundo išnagrinėjimu asmenimis, ir apie šio skundo išnagrinėjimo rezultatą.

36. Skolininko A. K. paduotu vykdomojoje byloje skundu buvo siekiama tų pačių teisinių faktų konstatavimo, kurių apeliantai siekia ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. prašoma neteisėtais pripažinti antstolio veiksmus (neveikimą), su kurių neatlikimu nagrinėjamoje byloje siejamas apeliantų teisių esminis pažeidimas kaip sąlyga varžytynių aktui pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą panaikinti.

37. Kaip nurodyta, šį klausimą pirmiau išnagrinėję teismai antstolio veiksmų / neveikimo neteisėtumo nenustatė ir, priešingai nei yra įsitikinę apeliantai, pripažino atsisakymą spręsti hipoteka įkeisto turto įkeitimo antrine hipoteka klausimą nepažeidžiančiu antstolių veiklos principų. Todėl akivaizdu, kad tie patys antstolio veiksmai objektyviai negalėtų būti vertinti kitaip vien priklausomai nuo to, koks asmuo (ar asmenys) kvestionuoja (ar pirmiau kvestionavo) jų teisėtumą, o kitoks šios situacijos interpretavimas neatitiktų protingo ir sąžiningo teisės aiškinimo principo (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad civilinių bylų Nr. 2YT-6660-809/2018 ir Nr. 2S-1875-881/2018 bei nagrinėjamos bylos dalyku yra tos pačios faktinės aplinkybės, susijusios su antstolio veiksmų teisėtumu, šiam atsisakant išduoti sutikimą dėl turto, į kurį yra nukreiptas išieškojimas, antrinės hipotekos, sprendžia, kad toks faktas, jog apeliantai nebuvo įtraukti į kitos bylos nagrinėjimą, savaime neeliminuoja prejudicijos taikymo galimybės, juolab kad kitų faktinių aplinkybių, susijusių su leidimo antrinei hipotekai neišdavimu, kurių teismai dar nebūtų įvertinę, apeliantai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė.

39. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantai nedalyvavo civilinės bylos nagrinėjime, kurioje teisėtu buvo pripažintas antstolio atsisakymas duoti sutikimą antrinei hipotekai, nesuponuoja teisėjų kolegijos išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai, ir antstolio veiksmai, kurie jau yra teismų pripažinti teisėtais, negali iš esmės pažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ar sukelti tokius padarinius, kaip varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu.

40. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 717 straipsnio 4 punktą antstolis paskelbia varžytynes neįvykusiomis tik tuo atveju, jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos, o ne nurodoma, kad skolininkai yra pasirengę tą padaryti ateityje. Toks skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimo faktas nenustatytas. Kartu su apeliantų ir trečiojo asmens prašymais jau po įvykusių varžytynių antstoliui pateiktas UAB ,,SME Finance“ 2017 m. gruodžio 18 d. patvirtinimas dėl pasirengimo suteikti UAB ,,Laima ir partneriai“ paskolą negali būti tapatinamas su išieškotojo reikalavimų patenkinimu, numatytu CPK 717 straipsnio 4 punkte, kitaip tariant, šis dokumentas nepatvirtina skolinių įsipareigojimų įvykdymo.

41. Taip pat pagrįstų abejonių dėl paskolos, pažymėtina, net ne pačiam skolininkui A. K., o juridiniam asmeniui UAB ,,Laima ir partneriai“, suteikimo ir ketinimų atsiskaityti su kreditore KU „Mano unija“ realumo kelia ir šio dokumento forma bei turinys. Jame nenurodytos pasirašiusio asmens pareigos ir / ar įgaliojimai veikti UAB ,,SME Finance“, nėra bendrovės antspaudo, taigi nėra galimybės įsitikinti, ar šį raštą pasirašęs asmuo galėjo prisiimti atitinkamus įsipareigojimus dėl paskolos suteikimo ir garantuoti jos išdavimą. Be to, šiame 2017 m. gruodžio 18 d. patvirtinime kalbama apie UAB ,,Laima ir partneriai“ finansavimą iki 250 tūkst. Eur siekiant įgyti L. K. ir L. K. nekilnojamąjį turtą, o tai jau reikštų skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (UAB ,,Laima ir partneriai“) įgyvendinimą. Tačiau tokia skolininko teisė gali būti įgyvendinama iki varžytynių paskelbimo (CPK 704 straipsnis), o ne po to, kai jos įvyksta.

42. Kita vertus, kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, UAB ,,Laima ir partneriai“ kreditoriai 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria UAB ,,Laima ir partneriai“ buvo iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino ir klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-1318-794/2020, Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2-459-241/2020). Iš naujo šį klausimą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi bankroto byla vėl buvo iškelta, nors pirmosios instancijos teismo nutartis dar neįsiteisėjo. Visgi, kaip matyti iš šios pirmosios instancijos teismo nutarties, 2018 m. bendrovės atžvilgiu buvo pradėtos vykdomosios bylos dėl daugiau kaip 4 mln. Eur skolos išieškojimo, o turtas tesiekė 333 024 Eur sumą, taigi dar ir tokia aplinkybė kelia pagrįstų abejonių tiek dėl UAB ,,Laima ir partneriai“ kreditingumo, tiek ir dėl apeliantų įrodinėtų byloje aplinkybių, susijusių su neabejotinu kredito minėtai bendrovei suteikimu ir jo panaudojimu atsiskaitymui su KU „Mano unija“ (dabar AB „Mano bankas“).

43. Abejonių dėl tikrųjų vykdymo proceso dalyvių ketinimų taip pat kelia ir tokios nustatytos faktinės aplinkybės, kad priverstinio skolos išieškojimo veiksmai buvo pradėti 2017 m. liepos 17 d. pagal 2017 m. birželio 28 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą, tačiau apie ketinimą padengti skolą pirmą kartą pranešta tik 2018 m. sausio 2 d., nuo varžytynių, kuriose ginčo turtas buvo parduotas, pabaigos praėjus 20 dienų. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu su šiuo faktu sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad skolininkai tik siekia vilkinti turto perdavimo naujajam pirkėjui procesą, o ne geruoju įvykdyti skolinius įsipareigojimus savo kreditorei.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantų teiginiai dėl jų teisių esminio pažeidimo nepasitvirtino.

Dėl termino turto pardavimo iš varžytynių aktui surašyti ir antstolio (ne)šališkumo

45. Apeliantai taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino antstolio turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo skubotumo, antstoliui veikiant išimtinai pirkėjo interesais ar jiems esant susitarus. Ir tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

46. Pagal CPK 724 straipsnio 1 dalį antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nagrinėjamu atveju varžytynės baigtos 2017 m. gruodžio 11 d., jų laimėtoju pripažintas atsakovas I. V.. Turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2018 m. sausio 9 d., jame nurodyta, kad visą turto kainą, t. y. 263 200 Eur, atsakovas I. V. sumokėjo 2018 m. sausio 8 d. Taigi ginčo aktas surašytas praėjus 28 dienoms nuo varžytynių pabaigos, kitą darbo dieną po to, kai buvo sumokėta visa turto kaina, t. y. per CPK 724 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, antstolis tinkamai atliko ir šias jam įstatymo pavestas funkcijas, užtikrindamas operatyvų vykdymo procesą (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

47. Pasisakydama dėl skunde nurodomų antstolio šališkumo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 636 straipsnyje yra nustatyti antstolio nušalinimo pagrindai ir tvarka – antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams; antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas; nušalinimas pareiškiamas raštu; nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui, jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą.

48. Tokių duomenų, kad apeliantai teikė pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, nėra. Nėra pateikta ir tokius apeliantų teiginius, esą antstolis bendradarbiavo su turto pirkėju I. V. ir veikė tik jo naudai bei interesais, patvirtinančių įrodymų. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro jo panaikinimo pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

49. Apeliacinio skundo netenkinant, jį pateikusių apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi apeliantams buvo atidėtas 2 949 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, ši suma priteisiama iš apeliantų valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 1 474,50 Eur iš kiekvieno jų.

50. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju apeliantams tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju tokį prašymą pateikusio atsakovo I. V., patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.

51. Atsakovo I. V. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio (1 289 Eur x 1,3). Atsakovo prašomos atlyginti 1 300 Eur atstovavimo išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios ginčą šalies, t. y. apeliantų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno jų po 650 Eur (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 1 474,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 50 centų) žyminio mokesčio valstybei.