Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6660-809/2018 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – kredito unija „Mano unija“, I. V., kuria skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolį išduoti sutikimą nustatyti antrinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, hipoteką ir išregistruoti pirmos eilės hipoteką bei kitus taikomus apribojimus. Nurodė, kad antstolis vykdo 2017 m. birželio 28 d. notarės S. B. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 2688 dėl 194 867,07 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo bei L. K. ir L. K. išieškotojos kredito unijos (toliau – ir KU) „Mano unija“ naudai. Antstolis iš 2017 m. lapkričio 10 d. - 2017 m. gruodžio 11 d. vykusių pirmųjų varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė L. K. ir L. K. priklausantį ir išieškotojai įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas kartu su L. K. ir L. K. siekia padengti visą įsiskolinimą bei vykdymo išlaidas UAB „Laima ir partneriai“ lėšomis. Tai patvirtina UAB „SME Finance“ garantinis raštas dėl paskolos UAB „Laima ir partneriai“ suteikimo. Pagal UAB „SME Finance“ sąlygas, būtina įkeisti KU „Mano unija“ įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antros eilės hipoteka. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu išduoti sutikimą nustatyti antrinę hipoteką ir įsipareigoti išregistruoti pirmos eilės hipoteką, tačiau antstolis nepateikė jokio patvarkymo dėl šio pareiškėjo prašymo.Antstolis R. K. 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – Instrukcija) nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, duoti sutikimą nustatyti antrinę hipoteką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas konstatavo, kad nei CPK, nei Instrukcija nenumato teisės antstoliui išduoti sutikimą dėl antrinės hipotekos įregistravimo. Antstolio sutikimo dėl antrinės hipotekos įregistravimo išdavimas nagrinėjamu atveju būtų vertinamas kaip antstolio veikimas pažeidžiant jam suteiktus įgaliojimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodė, kad antstolis neturi teisės išduoti leidimo dėl antrinės hipotekos įregistravimo. Sutikti su tokia teismo pozicija negalima, nes teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.Įstatyme nenumatyta, kaip turi būti įgyvendinamas CPK 717 straipsnio 4 punktas, todėl antstolis privalo pats imtis konkrečių veiksmų, veikti aktyviai, spręsti, kaip įgyvendinti skolininko pareikštą norą apmokėti visas skolas išieškotojui ir vykdymo išlaidas antstoliui. Antstolis privalo siekti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Tokį pasiūlymą pareiškėjas antstoliui pateikė, tačiau antstolis, užuot ėmęsis realių veiksmų spręsti susiklosčiusią situaciją, tik formaliai nurodė, kad antstolis neturi teisės išduoti leidimo dėl antrinės hipotekos. Tokių antstolio veiksmų negali laikyti tinkamais, priešingai, šioje situacijoje buvo išimtinai pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.Nagrinėjamos kategorijos bylose teismai turi veikti aktyviai. Taigi teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir antstolio nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas netyrė dalies svarbių bylos aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis neprivalėjo išduoti sutikimo dėl turto antrinės hipotekos. Suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, teismas tinkamai įsigilino į apelianto skundą ir jį pagrįstai išsprendė. Apeliantas, nurodydamas eilę tikrovės neatitinkančių aplinkybių, jas sąmoningai supainiodamas tarpusavyje ir iškreipdamas, siekia suklaidinti jo skundus nagrinėjančius teismus.Apeliantas iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir/ ar nepagrįstumo, o tiesiog dėsto tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir skunde dėl antstolio veiksmų ir į kuriuos pirmosios instancijos teismas jau atsakė, kas yra pagrindas šių argumentų pakartotinai nenagrinėti, o atskirąjį skundą atmesti.Teismo išvados visiškai atitinka įstatymus ir teismų praktikos išaiškinimus. Apeliantas klaidingai remiasi CPK 717 straipsnio 4 punkto nuostata, nes iš pastarosios matyti, kad antstolis patvarkymu privalo paskelbti varžytynes neįvykusiomis, jei tuo metu išieškotojo reikalavimai yra patenkinti ir visos vykdymo išlaidos yra apmokėtos. Jokie menami įsipareigojimai ar sutikimai nesuteikia galimybės taikyti šios nuostatos, priešingu atveju, skolininkai turėtų galimybę lengvai tuo piktnaudžiauti, kaip, manytina, šiuo atveju elgiasi ir apeliantas.Apeliantas, nepagrįstai skųsdamas vykdymo procese priimamus sprendimus, šį procesą akivaizdžiai vilkina, kadangi skunduose sąmoningai dėsto klaidinančias, tikrovės ir bylos medžiagos neatitinkančias aplinkybes, klaidingus teisės aiškinimus bei išvedžiojimus. Būtent tokiems atvejams CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Apelianto pozicija yra ne tik nepagrįsta, bet ir nesąžininga, palaikoma galimai siekiant užvilkinti vykdymo procesą, dėl ko suinteresuotas asmuo patiria nuostolių (teisme pareikštas ieškinys dėl asmenų, giminystės ryšiais susijusių su apeliantu, priverstinio iškeldinimo iš neteisėtai užimto suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančio buto).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų (neveikimo).Byloje nustatyta, kad pateiktu skundu apeliantas prašė įpareigoti antstolį išduoti sutikimą įregistruoti antrinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, hipoteką bei išregistruoti pirmos eilės hipoteką bei kitus taikomus apribojimus.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutikimų dėl hipotekos įregistravimo išdavimas nepriklauso antstolio kompetencijai, todėl apelianto skundą atmetė. Nors apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo skundą, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia esminės pirmosios instancijos teismo išvados, kad spręsti sutikimų dėl hipotekos įregistravimo išdavimo klausimus (t. y. išduoti tokį sutikimą) antstolis nėra kompetentingas.Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo I. V., remiantis CPK 717 straipsnio 4 punktu, pagrindas antstoliui savo patvarkymu paskelbti varžytynes neįvykusiomis yra iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento faktiškai patenkinti išieškotojo reikalavimai ir apmokėtos visos vykdymo išlaidos. Vien skolininko ketinimai patenkinti išieškotojo reikalavimus ir apmokėti vykdymo išlaidas CPK 717 straipsnio 4 punkto taikymui nėra teisiškai reikšmingi.Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, gavęs 2018 m. sausio 4 d. apelianto prašymą dėl leidimo įregistruoti antros eilės hipoteką ir perleisti įkeistą turtą, antstolis 2018 m. sausio 8 d. raštu informavo apeliantą, kad dėl sutikimo įregistruoti antrinę hipoteką apeliantas turi kreiptis į hipotekos turėtoją KU „Mano unija“. Tos pačios dienos raštu išieškotoja KU „Mano unija“ informavo antstolį, kad leidimas dėl buto antrinės hipotekos skolininkui (t. y. apeliantui) nėra suteiktas.Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad antstolis nagrinėjamu atveju veikė netinkamai, gavęs minėtą apelianto prašymą, ar juo labiau neteisėtai, neišduodamas apeliantui sutikimo dėl hipotekos įregistravimo.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto skundo dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo, be kita ko, nurodė, kad dėl apelianto nesąžiningų veiksmų patiria nuostolių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas suinteresuoto asmens galimų nuostolių dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atlyginimo klausimas (CPK 95 straipsnio 1 dalis), todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.