- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-81-366/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29422-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Biržai) prokuroro T. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), perduota prokurorui trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose gauta baudžiamoji byla, kurioje D. Š. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į Biržų pilies rūmų, esančių (duomenys neskelbtini), teritoriją, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia penkis kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam R. M., taip jam padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje, durtines-pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje, abiejose šlaunyse, kas dėl kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, motyvuojant tuo, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų), jame išdėstytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, susijusių su inkriminuojamos veikos/veikų apimtimi, jų padarymo būdu, kilusiais padariniais, veikos kvalifikavimu. D. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašyme nenurodytos kitos nusikalstamos veikos požymių – viešosios tvarkos pažeidimo – turinčio aplinkybės, taip pat veiksmai, kurie buvo atlikti prieš kitą įvykyje dalyvavusį ir galimai nukentėjusį asmenį – J. T., jam konstatuotą sužalojimą ir kt.
Šalies argumentai
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Biržai) prokuroras T. B. skunde prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams nagrinėti iš esmės.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nenurodė jokių trūkumų, priekaištų ir pastabų dėl D. Š. pareikšto kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, dėl kurio byla ir perduota teismui su kaltinamuoju aktu.
3.2. Teigiama, kad kaltinamajame akte suformuotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
3.3. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas ir tik prokurorui yra suteikta teisė spręsti ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę ir niekas neturi teisės nurodyti prokurorui dėl kokių veikų ir kokių asmenų atžvilgiu jis privalo surašyti kaltinamąjį aktą ir atiduoti bylą teisiniam nagrinėjimui. Tačiau teismo nutartyje grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui teismas savo iniciatyva ima vertinti kaltinamojo veiksmus, net neatlikęs įrodymų tyrimo.
3.4. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje nurodoma, kad dėl šios veikos inkriminavimo prokuroro pozicija yra neigiama. Mano, kaltinamojo veiksmuose nenustatyta šios veikos būtinojo subjektyviojo požymio, t. y. kaltės. Perduota teismui bylos medžiaga nustatyta, kad D. Š. ir nukentėjusiųjų konfliktas kilo dėl tarpusavio ginčo – dėl santykių su mergina, kaltinamojo motyvas ir buvo šiuos santykius išsiaiškinti; pats nukentėjusiųjų sužalojimas atliktas per trumpą laiko tarpą, jį iš visos šventės dalyvių tematė viena šeima (konfliktas vyko ne pačios šventės vietoje, o šalia jos), iš esmės detaliai kaltininko veiksmus apibūdino tik vienintelė liudytoja. Šventė, kaip žmonėms skirtas renginys nebuvo sutrikdyta, kaip ir nebuvo sutrikdyta jokių kitų asmenų ir įmonių, susijusių su švente, veikla, jokios didelės sumaišties nekilo, jokia žymi materialinė žala nebuvo padaryta. Patys liudytojai, matę įvykį ar jo dalį, nebuvo šokiruoti ar smarkiai išsigandę. Todėl D. Š. padaryta nusikalstama veika ir buvo perkvalifikuota iš viešosios tvarkos pažeidimo į sunkų sveikatos sutrikdymą, kai buvo nustatytos visos reikalingos veikos kvalifikavimui aplinkybės, nors teismas klaidingai nurodo, kad tokios aplinkybės nebuvo tirtos ar nėra aiškios.
3.5. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė savo iniciatyva, tiek prokuroro pateikto prašymo tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Teismui tiek bylos parengimo nagrinėti teise stadijoje, tiek įrodymų tyrimo stadijoje nėra užkirstas kelias esant pagrindui manyti, kad D. Š. veika gali būti papildomai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kaltinimą pakeisti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkinamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prokuroro skundu bei baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti, gražinta nepagrįstai. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo, skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai labiau susiję su ikiteisminio tyrimo netikslumais, tačiau nelaikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, šie trūkumai netrukdo nagrinėti baudžiamąją bylą kaltinamojo akto ribose, todėl skundžiama nutartis naikintina kaip nepagrįsta.
7. Pastebėtina, jog BPK 218 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. BPK 232 straipsnio 1 punkte numatytas sprendimas perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje gali būti priimamas teismui nustačius, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, teismas gali bylą perduoti prokurorui.
8. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla prokurorui gali būti perduota tik dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto, kai to pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Visi esminiai kaltinamojo akto trūkumai ir jų įtaka bylos nagrinėjimui teisme yra vertinamojo pobūdžio. Byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai negali būti ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017, Nr. 2K-141-693/2018). Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto esminės neatitikties BPK reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2014, Nr. 2K-319/2014, Nr. 2K-8-699/2019, Nr. 2K-260-222/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba BPK 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.
9. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas kaltinimo trūkumus sieja su tuo, kad jame išdėstytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, susijusių su inkriminuojamos veikos/veikų apimtimi, jų padarymo būdu, kilusiais padariniais, veikos kvalifikavimu. D. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašyme nenurodyti kitos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo požymius turinčios aplinkybės, taip pat veiksmai, kurie buvo atlikti prieš kitą įvykyje dalyvavusį ir galimai nukentėjusį asmenį – J. T., jam konstatuotą sužalojimą ir kt. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai nėra toks kaltinamojo akto trūkumas, kuris trukdytų teismui nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, kaltinamojo akto apimtyje.
10. Pastebėtina, kad BPK 256 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė bylos nagrinėjimo teisme metu, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, pakeisti kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybės ar jos kvalifikavimą. Tokią teisę turi tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis, tiek bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos arba apeliacinis teismas.
11. Įvertinus visa tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvus, kurie iš esmės nesudaro pagrindo baudžiamąją bylą grąžinti prokurorui dėl BPK 219 straipsnio pažeidimų. Bylos nagrinėjimas teisme šiuo atveju nepažeidžia kaltinamojo teisių ir nesudaro kliūčių tinkamos gynybos užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Biržai) prokuroro T. B. skundas tenkinamas – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. birželio 13 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.
Ši nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.