Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-145-459/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-25
Bylos Nr.: e2A-145-459/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-15546-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“
Atsakovas: K. M.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.16.3Transporto priemonių nuoma

Civilinė byla Nr. e2A-145-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15546-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.10.1; 2.6.10.2; 2.6.10.5.1; 2.6.16.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“ ieškinį atsakovui K. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transadria“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. M. 1 580 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį pagrindžiančiomis aplinkybėmis nurodė tai, kad atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. penkioms dienoms išsinuomojo priekabą „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos negrąžino. 2017 m. lapkričio 5 d. elektroniniu paštu K. M. pranešė, jog, jam vykstant į Lenkiją, priekaba buvo pavogta. Ieškovei paprašius atvykti ir pasirašyti dokumentus dėl žalos atlyginimo dalimis, atsakovas su ieškove nebendravo. Teigia, kad priekaba kainavo 1 580 Eur, todėl tokią pačią sumą prašo priteisti iš atsakovo, kadangi K. M. netinkamai vykdė susitarimą su ieškove ir išsinuomotos priekabos nustatytu terminu negrąžino. Nurodo, jog atsakovas išsinuomodamas priekabą prisiėmė atsakomybę dėl jos saugojimo ir tinkamo naudojimo.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į ieškovę norėdamas išsinuomoti automobilinę priekabą. Ieškovė užpildžiusi dokumentus ir pasidariusi atsakovo dokumentų kopijas perdavė pastarajam automobilinės priekabos „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą bei draudimo polisus. 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovas visą dieną vairavęs automobilį su išsinuomota priekaba sustojo (duomenys neskelbtini) mieste pailsėti ir pavalgyti, o automobilį su priekaba paliko stovėti degalinėje. Po pusvalandžio išėjęs į lauką atsakovas neberado nei automobilio, nei prie jo prikabintos priekabos. Dėl nutikusio įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus. Grįžęs į Lietuvą atsakovas nedelsdamas informavo ieškovę apie įvykį. 2018 m. sausio 2 d. atsakovas elektroniniu paštu gavo laišką, kuriuo buvo pranešta, kad tyrimas nutraukiamas. Teigia, jog ieškovės interneto puslapyje buvo nurodyta, kad priekaba apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei KASKO draudimu, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad draudimas apima ir draudimą vagystės atveju. Pabrėžė, jog ieškovė su ieškiniu nepateikė jokios informacijos apie tarp šalių esančių nuomos santykių buvimą. Teigė, kad ieškovės turtą prarado dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų, o atsakovo kaltės dėl susidariusios situacijos nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės UAB „Transadria“ ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteista 790 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 790 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės atsakovui priteista 151,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:

3.1. Nurodė, kad sudarius žodinę nuomos sutartį atsakovui buvo perduotas vokas su transporto priemonės dokumentais, tačiau K. M., paėmęs minėtus dokumentus, jų neperžiūrėjo, nepatikrino ir neįsitikino jų turiniu. Tuo tarpu ieškovė, būdama verslininkė, taip pat turėjo tinkamai vykdyti savo pareigą ir išsamiai informuoti atsakovą apie sudaromos žodinės nuomos sutarties sąlygas ir, siekdama ateityje išvengti galimų ginčų, nuostolių, sudaryti rašytinę priekabos nuomos sutartį, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybę, kad UAB „Transadria“ savo interneto puslapyje viešai skelbė nuomos sąlygas.

3.2. Pažymėjo, kad ieškovė negalėjo pasakyti, su kokiu įmonės darbuotoju atsakovas bendravo, sudarydamas žodinę priekabos nuomos sutartį, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovei iš tiesų yra žinoma, kokios nuomos sutarties sąlygos su K. M. buvo aptartos. Dėl to, kad atsakovui buvo suteikta nepakankamai išsami ir aiški informacija apie draudimo apimtį, sąlygas, susidarius tokiai situacijai kaip nagrinėjamu atveju, t. y. jog transporto priemonė – priekaba pavogta, neturi būti atsakingas tik automobilio nuomininkas, šiuo atveju atsakovas.

3.3. Pažymėjo, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, kaip vykdomas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – priekabos vagystės, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Transadria“, sužinojusi apie įvykį, būtų elgusis aktyviai ir domėjusis pradėto ikiteisminio tyrimo eiga, šią pareigą iš esmės perkėlė atsakovui.

3.4. Nurodė, kad nenustatytos visos atsakovo sutartinės atsakomybės kilimo sąlygos ir turi būti taikyta mišri atsakomybė, kadangi abi šalys buvo nepakankamai apdairios, rūpestingos ir atsakingos sudarydamos žodinę priekabos nuomos sutartį – tiksliai neaptarė visų sutarties sąlygų, atsakovas neišsiaiškino, ar priekaba iš tiesų apdrausta KASKO draudimu, nors tokia informacija buvo pateikta ieškovės interneto puslapyje, tai galbūt suklaidino atsakovą, K. M. neįsitikino, kokie transporto priemonės dokumentai jam buvo perduoti. Ieškovė savo ruožtu neužtikrino, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė priekabos nuomos sutartis, kurioje detaliai būtų aptartos nuomos sutarties ir atsakomybės kilimo sąlygos, nors savo interneto svetainėje nuomos sutarties sąlygas yra paskelbusi, taip pat UAB „Transadria“ buvo nepakankamai aktyvi ir savo iniciatyva nesidomėjo išnuomota priekaba nei pasibaigus šalių sudarytam žodiniam priekabos nuomos terminui, nei gavusi informaciją iš atsakovo, kad priekaba pavogta. Todėl laikytina, jog abi šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti dėl atsiradusių nuostolių, ieškovei praradus nuosavybės teise priklausančią priekabą, todėl ieškovės ieškinys dėl 1 580,00 Eur priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina 790 Eur nuostolių atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė UAB „Transadria“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 1 580 Eur nuostolių atlyginimo; 54 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad priekaba buvo pavogta, nepagrįsta objektyviais įrodymais ir padaryta remiantis vien tik atsakovo paaiškinimais.

4.2. Nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistas rungimosi principas bei LR CPK 178 str. nuostata.

4.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad priekaba buvo išsinuomota ne per interneto tinklalapį.

4.4. Nurodo, kad atsakovas su išsinuomota priekaba vyko į D. B. parvežti krovinio ir už šią paslaugą būtų gavęs atlyginimą, todėl atsakovas veikė kaip verslininkas. Taigi atsakovas galėjo ir tūrėjo žinoti, kad priekabą išsinuomojo be KASKO draudimo. Tai, kad atsakovas tariamai nepasižiūrėjo į jam perduodamus priekabos dokumentus, neatleidžia jo nuo atsakomybės ieškovei.

4.5. Nurodo, kad ieškovė teismui nurodė šias pagrindines nuomos sutarties sąlygas: 1) nuomos sutarties šalis; 2) nuomos objektą; 3) nuomos kainą; 4) nuomos terminą. Visas minėtas ieškovės nurodytas sąlygas patvirtino atsakovas. Todėl pirmosios instancijos teismo keliamos abejonės dėl to, kad ieškovė negalėjo pasakyti, su kokiu įmonės darbuotoju atsakovas bendravo, sudarydamas žodinę priekabos nuomos sutartį, ar ieškovei iš tiesų yra žinoma, kokios nuomos sutarties sąlygos su K. M. buvo aptartos, yra nepagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

4.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017-10-03 (tą dieną priekaba turėjo būti grąžinta ieškovei) iki 2017-11-05 (tada atsakovas el. paštu parašė ieškovei, kad priekaba pavogta) nesidomėjo išnuomota priekaba ir tuo, kada ji bus grąžinta, nes iš byloje esančio 2017-11-05 paties atsakovo el. laiško matyti, kad atsakovas jau 2017-10-02 buvo atvykęs pas ieškovę ir išdėstė savo poziciją, kad priekaba yra pavogta. 2017-11-07 el. paštu ieškovė informavo atsakovą, jog, kaip sutarta, yra paruošusi dokumentus dėl padarytos žalos atlyginimo ir atsakovas gali atvykti jų pasirašyti. Minėtas byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, kad jau nuo 2017-10-02 ieškovei buvo žinoma atsakovo pozicija, kad priekaba yra pavogta, tačiau su atsakovu buvo tariamasi dėl padarytos žalos atlyginimo.

4.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CK 6.502 str. nuostatą, kurioje įtvirtinama, jog nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės.

4.8. Nurodo, kad atsakovas ieškovei ne tik negrąžino pačios priekabos, bet negrąžino ir jos dokumentų. Turint dokumentus priekabą galima įsiregistruoti kitoje valstybėje. Šios aplinkybės ieškovę verčia abejoti, ar priekaba tikrai buvo pavogta.

Atsiliepimas

5. Atsakovas K. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad atsakovas bandė visomis jam prieinamomis priemonėmis gauti informaciją iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų, tačiau negautas joks konkretus atsakymas apie įvykusią vagystę, priimtą procesinį sprendimą, subjektą, kuris kreipėsi ir pan. Atsakovas šiais dokumentais ir gautu atsakymu ketino įrodinėti, kad jis kaip priekabos nuomininkas ją prarado dėl nusikalstamos veikos. Ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų kreiptis į teisėsaugos institucijas, nors jai apie įvykusį įvykį buvo pateikta informacija iš paties atsakovo. Juk akivaizdu, kad jei juridinis asmuo būtų kreipęsis į tą pačią Lietuvos Respublikos prokuratūrą, pastaroji ne tik būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą, bet ir būtų padėjusi gauti informaciją iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų.

5.2. Pažymi, kodėl skambinant įmonės direktoriui turi būti taikomos blogesnės priekabos nuomos sąlygos nei rezervuojant priekabą per interneto svetainę.

5.3. Nurodo, kad atsakovui nebuvo pranešta, jog negalioja KASKO draudimas, o prieš tai visas apeliantės teikiamas paslaugas bei esamas sąlygas buvo pasiskaitęs interneto svetainėje.

5.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai bei objektyviai įvertino tiek atsakovo, tiek apeliantės, kaip sutarties šalių, elgesį rūpestingumo, sąžiningumo ir apdairumo požiūriu ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, kuria UAB „Transadria“ penkioms dienoms išnuomojo K. M. priekabą „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad priekabos nuomos paros kaina – 15 Eur. Už išsinuomotą priekabą atsakovas turėjo atsiskaityti grąžinęs priekabą ieškovei. 2017 m. lapkričio 5 d. atsakovas elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad vykdamas per Lenkiją patyrė nesėkmę – mikroautobusas su kroviniais, dokumentais ir išsinuomota priekaba buvo pavogtas. 2017 m. spalio 2 d. buvo atvykęs į UAB „Transadria“ ir pristatė dokumentus, patvirtinančius vagystę. Ieškovė 2017 m. lapkričio 7 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad yra paruošti dokumentai dėl padarytos žalos atlyginimo dalimis, todėl paprašė atsakovą atvykti iki 2017 m. lapkričio 21 d., nurodė, kad to nepadarius bus pradėtas padarytos žalos atlyginimo išieškojimas teismine tvarka. Atsakovui iki nustatyto termino neatvykus pas ieškovę, UAB „Transadria“ kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškovė atsakovui išnuomotą priekabą įsigijo už 1 580 Eur, todėl šią sumą prašė priteisti iš atsakovo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo ieškovei priteista 790 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 790 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės atsakovui priteista 151,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog priekaba buvo pavogta, nepagrįsta objektyviais įrodymais ir padaryta remiantis vien tik atsakovo paaiškinimais.

11. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi išvadą, jog priekaba buvo pavogta, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis ne tik atsakovo paaiškinimais, bet ir byloje esančiais rašytiniais dokumentais, kurių pagrindu nustatyta, jog atsakovas dėl įvykio kreipėsi į Lenkijos policijos pareigūnus, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o po to aktyviai domėjosi tyrimo eiga, tačiau ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių Lenkijos policija atsakovui prašomos informacijos nepateikė. Nustatyta, kad atsakovas bandė visomis jam prieinamomis priemonėmis gauti informaciją iš Lenkijos teisėsaugos institucijų: 2017-12-19 atsakovas registruotu paštu išsiuntė paklausimą dėl informacijos pateikimo (I t. 26–30 psl.). 2018-01-02 gavo atsakymą ir prisegtą dokumentą, kurio turinys yra prastos kokybės ir vietomis neįskaitomas (I t. 34–36 psl.). Siekdamas gauti objektyvesnį, išsamesnį ir patvirtintą atsakymą, atsakovo atstovas 2018-01-08 pateikė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai Varšuvoje dėl pagalbos gaunant informaciją (I t. 72–73 psl.). Pagal šį prašymą Lietuvos Respublikos ambasada Varšuvoje nepateikė jokios naujos informacijos ir (ar) dokumentų. Atsakovo atstovas surašė 2018-02-28 pakartotinį prašymą dėl informacijos gavimo Lenkijos Respublikos teisingumo ministerijai, Apygardos (duomenys neskelbtini) prokuratūrai ir (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo institucijai, kuris išsiųstas registruotu paštu 2018-03-10 dieną (I t., 92 psl.). Atsakovas pateikė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos teisėsaugos instituciją – Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir (ar) informacijos perdavimo (gavimo) Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijoms. 2018-03-08 atsakovas gavo atsakymą, kuriame nurodoma, kad reikia kreiptis į „G. W. rajono prokuratūrą“ (I t., 91 psl.). Nors atlikus visus šiuos veiksmus nėra gautas konkretus atsakymas dėl priekabos vagystės, o vienintelis gautas 2018-01-02 atsakymas yra surašytas lenkų kalba ir vietomis neįskaitomas, todėl negali būti tinkamai išverstas, tačiau tai nėra atsakovo kaltė, kad tokį dokumentą atsiuntė Lenkijos teisėsaugos institucija, be to, iš įskaitomo teksto turinio akivaizdu, jog jame aprašomas būtent ikiteisminis tyrimas dėl pavogtos transporto priemonės ir priekabos, nes nurodomi faktai, kurie suprantami ir be vertimo: automobilio markė, numeriai, VIN kodas, vagystės data. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog priekaba buvo pavogta, yra pagrįsta, o apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis tik atsakovo paaiškinimais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

12. Apeliantė nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistas rungimosi principas bei LR CPK 178 str. nuostata.

13. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

14. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šios bylos šalims. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

15. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimą, nukrypimą nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015; kt.), todėl apeliantės argumentai dėl rungimosi principo bei įrodinėjimo pareigos nuostatų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad automobilio priekaba buvo išsinuomota ne per interneto tinklalapį, o paskambinus įmonės direktoriui.

17. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi nustatyta, jog įmonės interneto puslapyje skelbiamas išnuomojamų priekabų sąrašas ir paspaudus ant bet kurios nuomojamos priekabos matyti, kad į nuomos kainą įskaičiuota: civilinis draudimas, KASKO draudimas, naujos padangos, 24 val. per parą pagalba kelyje (e. b. l. 57, 58–59). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas, susipažinęs su ieškovės interneto tinklalapyje skelbiamomis nuomos sąlygomis ir priekabų nuomos sąlygomis (teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog prieš išsinuomodamas priekabą buvo susipažinęs su UAB „Transadria“ interneto puslapyje skelbiama informacija), pagrįstai tikėjosi, kad jo išsinuomota transporto priemonė – priekaba bus apdrausta ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės, bet ir KASKO draudimu. Byloje nėra duomenų, jog išsinuomojant transporto priemonę ne per interneto tinklalapį, o paskambinus tiesiogiai įmonei ar jos direktoriui bus taikomos blogesnės nuomos sutarties sąlygos, t. y. į kainą nebus įskaičiuotas KASKO draudimas. Tokia informacija nėra pateikta ir įmonės interneto puslapyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aplinkybei, kad automobilio priekaba buvo išsinuomota ne per interneto tinklapį, o atsakovui pasiskambinus įmonės direktoriui ir atvykus tiesiogiai pas apeliantę į vykdomos ūkinės veiklos vietą išsinuomoti ir fiziškai pasiimti priekabą, neturėtų būti taikomos kitokios sutarties sąlygos nei skelbiamos įmonės interneto puslapyje ir tą pačią priekabą užsisakant interneto svetainėje pas apeliantę.

18. Apeliantė nurodo, kad atsakovas su išsinuomota priekaba vyko į D. B. parvežti krovinio ir už šią paslaugą būtų gavęs atlyginimą, tai patvirtina, jog atsakovas veikė kaip verslininkas. Taigi atsakovas galėjo ir tūrėjo žinoti, kad priekabą išsinuomojo be KASKO draudimo. Tai, jog atsakovas tariamai nepasižiūrėjo į jam perduodamus priekabos dokumentus, neatleidžia jo nuo atsakomybės ieškovei.

19. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas verstųsi ūkine komercine krovinių pervežimo veikla ar nuolatos nuomotųsi iš apeliantės transporto priemonių priekabas tokiai savo veiklai vykdyti, ar yra įregistravęs juridinį asmenį, kurio veiklos sritis – krovinių pervežimas, tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė. Nagrinėjamu atveju vienkartinės atlygintinės paslaugos atlikimas negali būti vertinamas kaip atsakovo vertimasis ūkine komercine veikla, o pats atsakovas vertinamas kaip verslininkas. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neatleido atsakovo nuo atsakomybės, o pagrįstai taikė mišrią atsakomybę abiem bylos šalims, todėl apeliantės argumentai, kad atsakovas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

20. Apeliantė nurodo, kad ieškovė teismui nurodė šias pagrindines nuomos sutarties sąlygas: 1) nuomos sutarties šalis; 2) nuomos objektą; 3) nuomos kainą; 4) nuomos terminą. Visas minėtas ieškovės nurodytas sąlygas patvirtino atsakovas. Todėl pirmosios instancijos teismo keliamos abejonės dėl to, kad ieškovė negalėjo pasakyti, su kokiu įmonės darbuotoju atsakovas bendravo, sudarydamas žodinę priekabos nuomos sutartį, ar ieškovei iš tiesų yra žinoma, kokios nuomos sutarties sąlygos su K. M. buvo aptartos, yra nepagrįstos.

21. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus ir pritaria pirmosios instancijos teismo pagrįstoms abejonėms dėl to, kad neaišku, ar apeliantė pati žinojo visas žodinės nuomos sutarties sąlygas, o ne tik šias 4 išvardytas apeliaciniame skunde, kadangi negali pasakyti, kuris darbuotojas šią sutartį sudarė. Sutiktina su išvada, kad atsakovui buvo suteikta nepakankamai išsami ir aiški informacija apie draudimo apimtį, sąlygas ir susidarius tokiai situacijai kaip nagrinėjamu atveju, t. y. jog transporto priemonė – priekaba pavogta, neturi būti atsakingas tik automobilio nuomininkas. Pažymėtina, kad apie apeliantės, kaip verslo subjekto, teikiamas paslaugas klientams viešai skelbiama informacija neturi klaidinti kliento ir joje esanti informacija apie tai, kokiu draudimu yra apdraustas nuomojamas transportas, vertinama kaip sutarties, sudaromos su klientu, dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teikiant paslaugas kitokiomis nuomos sutarties sąlygomis nei apeliantės interneto puslapyje skelbiama informacija, tai turėjo būti aptarta individualiai su klientu, t. y. nuomininkas turėjo teisę žinoti, kokia sąlyga, skelbiama viešai, jam netaikoma.

22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2017-10-03 (tą dieną priekaba turėjo būti grąžinta ieškovei) iki 2017-11-05 (tada atsakovas el. paštu parašė ieškovei, kad priekaba pavogta) nesidomėjo išnuomota priekaba ir tuo, kada ji bus grąžinta, nes iš byloje esančio 2017-11-05 paties atsakovo el. laiško matyti, kad atsakovas jau 2017-10-02 buvo atvykęs pas ieškovę ir išdėstė savo poziciją, kad priekaba yra pavogta. 2017-11-07 el. paštu ieškovė informavo atsakovą, jog, kaip sutarta, yra paruošusi dokumentus dėl padarytos žalos atlyginimo ir atsakovas gali atvykti jų pasirašyti. Minėtas byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, kad jau nuo 2017-10-02 ieškovei buvo žinoma apie atsakovo poziciją, kad priekaba yra pavogta, tačiau su atsakovu buvo tariamasi dėl padarytos žalos atlyginimo.

23. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantės argumentu, kadangi tai tik patvirtina, jog apeliantė jau 2017-10-02 buvo informuota apie priekabos vagystę, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokių aktyvių veiksmų dėl informacijos apie tyrimo eigą gavimo nesiėmė, šią pareigą iš esmės perkeldama atsakovui. Pažymėtina, kad pačios priekabos savininkės iniciatyva kreipiantis dėl jai nuosavybės teise priklausančio daikto vagystės būtų galbūt ne tik padėjusi, bet ir pagreitinusi procesą gauti informaciją iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė sužinojusi apie įvykį nesielgė aktyviai ir nesidomėjo pradėto ikiteisminio tyrimo eiga, laikytina pagrįsta.

24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CK 6.502 str. nuostatą, kurioje įtvirtinama, jog nuomininkas atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės.

25. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog priekaba buvo pavogta, o tai reiškia, kad nuomininkas daiktą prarado ne dėl savo kaltės, o dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino abiejų šalių elgesį sudarant nuomos sutartį pagal CK 6.259 str. 1 dalies nuostatas įvertindamas, kad abi šalys yra vienodai kaltos dėl nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo išnuomojant ir išsinuomojant priekabą.

26. Apeliantė nurodo, kad atsakovas ieškovei ne tik negrąžino pačios priekabos, bet negrąžino ir jos dokumentų. Turint dokumentus priekabą galima įsiregistruoti kitoje valstybėje, todėl šios aplinkybės ieškovę verčia abejoti, ar priekaba tikrai buvo pavogta. Tokie apeliantės teiginiai teisėjų kolegijos yra vertinami kaip deklaratyvūs samprotavimai ir prielaidos, neparemtos jokiais konkrečiais duomenimis ar įrodymais.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistina atsakovui 200 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas