Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“ ieškinį atsakovui K. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, kuria UAB „Transadria“ penkioms dienoms išnuomojo K. M. priekabą Weekend, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad priekabos nuomos paros kaina - 15,00 Eur. Už išsinuomotą priekabą atsakovas turėjo atsiskaityti grąžinęs priekabą ieškovei. 2017 m. lapkričio 5 d. atsakovas elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad vykdamas per Lenkiją patyrė nesėkmę – mikroautobusas su kroviniais, dokumentais ir išsinuomota priekaba buvo pavogti. 2017 m. spalio 2 d. buvo atvykęs į UAB „Transadria“ ir pristatė dokumentus, patvirtinančius vagystę (e. b. l. 13). Ieškovė 2017 m. lapkričio 7 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad yra paruošti dokumentai dėl padarytos žalos atlyginimo dalimis, todėl paprašė atsakovą atvykti iki 2017 m. lapkričio 21 d., nurodė, kad to nepadarius bus pradėtas padarytos žalos išieškojimas teismine tvarka (e. b. l. 15). Atsakovui iki nustatyto termino neatvykus pas ieškovę, UAB „Transadria“ kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškovė atsakovui išnuomotą priekabą įsigijo už 1 580,00 Eur todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovo (e. b. l. 9-11).

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė priekabos Weekend, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo K. M., jam negrąžinus UAB „Transadria“ išsinuomotos priekabos. Ieškovės teigimu atsakovas netinkamai vykdė susitarimą su ieškove ir negrąžino jai išsinuomotos priekabos, todėl UAB „Transadria“ patyrė nuostolius. Išsinuomodamas priekabą atsakovas prisiėmė atsakomybę dėl jos saugojimo. Kadangi K. M. priekabos negrąžino, jis turi atlyginti priekabos vertę. Atsakovas su ieškiniu nesutinka motyvuodamas, jog tikėjosi, kad priekaba apdrausta ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės bet ir KASKO draudimais, todėl manė, jog draudimas apima draudimą ir vagystės atveju. Atsakovo teigimu, ieškovės turtas buvo prarastas ne dėl jo kaltės, o dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų.

Transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčių sudarymo bei vykdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XXVIII skyriaus šeštojo skirsnio normos (6.522-6.529 str.) bei bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos (CK šeštosios knygos IV dalies XXVIII skyriaus pirmojo-ketvirtojo skirsnių normos), taip pat nagrinėjant ginčą taikytinos ir bendruosius atsakomybės už prievolės pažeidimą klausimus reglamentuojančios teisės normos (CK šeštos knygos I dalies III skyrius). Bendrosios teisės normos taikytinos tiek, kiek atitinkamo klausimo nereglamentuoja specialiosios normos. Pagal transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.522 str. 1 d). Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė (CK 6.523 str.). CK 6.499 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Specialiosios teisės normos nereglamentuoja nuomininko atsakomybės prieš nuomotoją tvarkos ir sąlygų, todėl sprendžiant atsakomybės klausimą, taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos. CK 6.489 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį.

Bylos duomenimis, ieškovės atstovo ir atsakovo paaiškinimais jau nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė priekabos Weekend nuomos sutartis. Sutarties šalys aptarė nuomos mokestį – 15,00 Eur parai ir jo apmokėjimo tvarką – atsakovui grąžinus priekabą ieškovei UAB „Transadria“ pateiks sąskaitą apmokėjimui. Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad K. M. išnuomota priekaba buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu (e. b. l. 8). Atsakovas išsinuomotos priekabos ieškovei negrąžino, kadangi ji buvo pavogta. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas sutartinės, bet ne deliktinės atsakomybės kilimo sąlygos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas sutartinės atsakomybės klausimas. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), jį privalo įrodyti kreditorius (ieškovas), reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, o skolininko (atsakovo) kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 str. 3 d.). Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės kilimo būtina įvertinti abiejų šalių elgesį. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad šalims sudarius žodinę priekabos nuomos sutartį, kuria atsakovas K. M. išsinuomojo priekabą ir įsipareigojo ją grąžinti ieškovei, to nepadarė. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, su kokiu įmonės darbuotoju atsakovas sudarė žodinę priekabos nuomos sutartį. Atsakovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad K. M. išsinuomojęs priekabą ketino vykti į Angliją parvežti baldus ir automobilį. 2017 m. rugsėjo 29 d. K. M. būdamas Lenkijoje, Slubico mieste netoli Vokietijos pasienio, užsuko į degalinę pasilsėti ir pavalgyti, transporto priemonę kartu su prie jos prikabinta priekaba, paliko stovėti degalinėje. Po kurio laiko išėjęs iš degalinės, nei transporto priemonės, nei priekabos neberado. Dėl nutikusio įvykio atsakovas kreipėsi į Lenkijos policijos pareigūnus, o 2017 m. lapkričio 5 d. elektroniniu laišku apie įvykį informavo ieškovę. 2017 m. gruodžio 6 d. K. M. raštu kreipėsi į Lenkijos policiją, prašydamas pateikti informaciją, ar atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl transporto priemonės ir priekabos bei juose buvusių daiktų vagystės (e. b. l. 30). 2018 m. sausio 2 d. atsakovas gavo raštą iš Lenkijos policijos, kurio vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas (dėl pateikto dokumento prastos kokybės) (e. b. l. 38, 39-40). 2018 m. vasario 28 d. K. M. pakartotinai kreipėsi į Lenkijos policiją, prašydamas pateikti priimto procesinio sprendimo patvirtintą kopiją, kuris galėtų būtų išverstas į lietuvių kalbą, tačiau duomenų, kad Lenkijos policija būtų atsakiusi atsakovui į siųstą paklausimą, byloje nėra (e. b. l. 96).

Vertinant abiejų šalių elgesį rūpestingumo, sąžiningumo ir apdairumo požiūriu pažymėtina, nors tarp šalių rašytinė priekabos nuomos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Transadria“ savo internetiniame puslapyje viešai skelbia nuomos sąlygas, kuriose nurodyta „Visos transporto priemonės yra apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės bei KASKO draudimais. Įvykus draudiminiam įvykiui nuomininko atsakomybė numatyta franšizės dydžiui. Jei įvyksta nedraudiminis įvykis – nuomininkas atsako pilnai už įmonei UAB „Transadria“ ir kitiems įvykio dalyviams padarytą žalą“ (e. b. l. 63-64). Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 11 dalis nustato, kad priekaba – transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė (2016 m. rugsėjo 27 d. redakcija TAR, 2016, Nr. 2016-24834). Taip pat UAB „Transadria“ internetiniame puslapyje skelbiamas išnuomojamų priekabų sąrašas ir paspaudus ant bet kurios nuomojamos priekabos matyti, kad į nuomos kainą įskaičiuota: civilinis draudimas, KASKO draudimas, naujos padangos, 24 h pagalba kelyje (e. b. l. 57, 58-59). Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, atsakovui susipažinus su ieškovės internetiniame tinklalapyje skelbiamomis nuomos sąlygomis ir priekabų nuomos sąlygomis (teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad prieš išsinuomodamas priekabą buvo susipažinęs su UAB „Transadria“ internetiniame puslapyje skelbiama informacija), jis pagrįstai tikėjosi, kad jo išsinuomota transporto priemonė-priekaba bus apdrausta ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės, bet ir KASKO draudimais. Tačiau nepaisant to, atsakovas prieš sudarydamas žodinę nuomos sutartį turėjo įsitikinti dėl jos sąlygų, t. y. ar išsinuomojama priekaba, iš tiesų, yra apdrausta KASKO draudimu. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad sudarius žodinę nuomos sutartį jam buvo perduotas vokas su transporto priemonės dokumentais, tačiau K. M., paėmęs minėtus dokumentus, jų neperžiūrėjo, nepatikrino ir neįsitikino jų turiniu. Tuo tarpu, ieškovė, būdama verslininkė, taip pat turėjo tinkamai vykdyti savo pareigą ir informuoti atsakovą pilnai apie sudaromos žodinės nuomos sutarties sąlygas ir siekiant ateityje išvengti galimų ginčų, nuostolių, sudaryti rašytinę priekabos nuomos sutartį, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybę, kad UAB „Transadria“ savo internetiniame puslapyje viešai skelbė nuomos sąlygas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kokios nuomos sutarties sąlygos su atsakovu buvo aptartos žodžiu, tačiau negalėjo pasakyti su kokiu įmonės darbuotoju atsakovas bendravo, sudarydamas žodinę priekabos nuomos sutartį, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovei, iš tiesų, yra žinoma, kokios nuomos sutarties sąlygos su K. M. buvo aptartos. Dėl to, kad atsakovui buvo suteikta nepakankamai išsami ir aiški informacija apie draudimo apimtį, sąlygas ir susidarius tokiai situacijai kaip nagrinėjamu atveju, t. y. jog transporto priemonė-priekaba pavogta, neturi būti atsakingas tik automobilio nuomininkas, šiuo atveju atsakovas. Be kita ko, pažymėtina, nors bylos duomenimis nustatyta, kad šalys buvo sutariusios, jog priekaba atsakovui bus išnuomota 2017 m. rugsėjo 28 d., penkioms dienoms, tačiau K. M. tik 2017 m. lapkričio 5 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad priekaba pavogta, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad UAB „Transadria“ laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d. būtų domėjusis dėl išnuomotos priekabos ir kada jis bus grąžinta. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad atsakovas dėl įvykio kreipėsi į Lenkijos policijos pareigūnus, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o po to aktyviai domėjosi tyrimo eiga, tačiau ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių Lenkijos policija atsakovui prašomos informacijos nepateikė. Atsakovo atstovas, taip pat 2018 m. sausio 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje, prašydamas padėti gauti atsakymą iš Slubice miesto teisėsaugos institucijų (e. b. l. 77), o iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2018 m. kovo 8 d. rašto matyti, kad 2018 m. kovo 1 d. K. M. kreipėsi į prokuratūrą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuri nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negauna atsakymo iš Lenkijos policijos, pasiūlė K. M. kreiptis į Gorzow Wielkopolski rajono prokuratūrą (e. b. l. 95). Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, kaip vykdomas pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės-priekabos vagystės, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Transadria“ sužinojusi apie įvykį, būtų elgusi aktyviai ir domėjusis pradėto ikiteisminio tyrimo eiga, šią pareigą iš esmės perkeldama atsakovui.

Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005.). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos visos atsakovo sutartinės atsakomybės kilimo sąlygos. Vertinant teismo nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikytina mišri atsakomybė (CK 6.259 str. 1 d.), kadangi abi šalys buvo nepakankamai apdairios, rūpestingos ir atsakingos sudarydamos žodinę priekabos nuomos sutartį – tiksliai neaptarė visų sutarties sąlygų, atsakovas neišsiaiškino, ar priekaba, iš tiesų apdrausta KASKO draudimu, nors tokia informacija buvo pateikta ieškovės internetiniame puslapyje, kas galimai suklaidino atsakovą, K. M. neįsitikino, kokie transporto priemonės dokumentai jam buvo perduoti. Ieškovė savo ruožtu neužtikrino, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė priekabos nuomos sutartis, kurioje detaliai būtų aptartos nuomos sutarties ir atsakomybės kilimo sąlygos, nors savo internetinėje svetainėje nuomos sutarties sąlygas yra patalpinusi, taip pat UAB „Transadria“ buvo nepakankamai aktyvi ir savo iniciatyva nesidomėjo dėl išsinuomotos priekabos nei pasibaigus šalių sudarytam žodiniam priekabos nuomos terminui, nei gavusi informaciją iš atsakovo, kad priekaba pavogta.

Ištyrus ir įvertinus šalių elgesį nagrinėjamoje situacijoje, prisiimtas pareigas ir jų nevykdymą, bandymą sutartimi prisiimtas savo pareigas perkelti kitai šaliai, siekimą išvengti bet kokios atsakomybės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju laikytina, kad abi šalys yra vienodai kaltos dėl nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo išnuomojant ir išsinuomojant priekabą.

Vadovaujantis teismo nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, laikytina, jog abi šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti dėl atsiradusių nuostolių, t. y. prarastos ieškovei nuosavybės teise priklausančios priekabos, todėl ieškovės ieškinys dėl 1 580,00 Eur priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo K. M. ieškovės naudai priteistini 790,00 Eur nuostolių atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininkų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o jų kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 790,00 Eur sumą nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 47,00 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 16). Atsakovas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad už advokato paslaugas sumokėjo 350,00 Eur (e. b. l. 102, 103). Patenkinus iš ieškinį iš dalies (patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų) iš atsakovo ieškovei priteistini 23,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 175,00 Eur. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui K. M. iš ieškovės UAB „Transadria“ priteistina 151,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 790,00 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt Eur 00 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 790,00 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“, įmonės kodas 302430174, naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“, įmonės kodas 302430174, 151,50 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.