Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam M. F. (M. F.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. F., gim. (duomenys neskelbtini), turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, suteiktas a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „R. v. p.“ (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis M. F. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. birželio 25 d. 1.13 val. žmogus buvo neblaivus, garsiai kalbėjo ir jam pasirodė, kad nukentėjusysis jam kažką sako, todėl taip įvyko. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis jam pasakė įžeidžiančius žodžius. Iš pradžių sėdėjo prie baro, gėrė alų, paskui išėjo į lauką, ten buvo tamsu. Jis gėrė alų su draugu D. Kai jis su draugu viduje gėrė alų, nukentėjusysis sėdėjo toliau, už staliuko. Matė kaip nukentėjusysis iš ten išėjo. Jie kalbėjosi su mergina, o nukentėjusysis atsisėdo prie jų ir bandė versti. Pasėdėjo, kavinė užsidarė ir jie išėjo į lauką. Terasoje nukentėjusysis pakėlė balsą ir buvo smūgis. Jis nežino kodėl nukentėjusysis pakėlė balsą, tačiau atrodė, kad pakėlė balsą ant jo. Smūgį sudavė, kai pasuko galvą ir jam pasirodė, kad nukentėjusysis nori pirmas suduoti. Tai įvyko terasoje. Nežino į kurią tiksliai vietą sudavė, bet jam atrodo, kad, kai nukentėjusysis suko galvą ir tada sudavė jam dešinės rankos delnu per veidą. Gali būti, kad nukentėjusiajam užkabino nosį, bet tai įvyko greitai. Po to dar vartojo alkoholį. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo elgesiui, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Policija jį sulaikė prie baro. Nukentėjusysis jį atpažino. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Padarytos žalos neatlygino, nes neturi rekvizitų, tačiau įsipareigojo atlyginti. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes neturėjo galimybės su juo susisiekti, nematė jo iki posėdžio.

3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą veiką įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

5. Nukentėjusysis D. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 25 d. apie 23 val. jis atėjo į „Pizza max“ piceriją, esančią Vilniuje, Žirmūnų g. 68 A. Į piceriją atėjo vienas su tikslu išgerti alaus. Nusipirko alaus, atsisėdo prie staliuko picerijos viduje, sėdėjo vienas, gėrė alų. Pastebėjo, kad šalia baro, netoli jo, sėdi du vyrai. Girdėjo, kad tarpusavyje vyrai kalbėjo rusų kalba. Pamatė, kad prie tų dviejų vyrų kalbančių rusų kalba, priėjo mergina, kuri su jais bandė kalbėtis tai angliškai, tai rusiškai, tačiau suprato, kad vyrai nemoka anglų kalbos, o mergina nelabai moka rusų kalbą. Jis nusprendė padėti jiems ir pavertėjauti. Jis priėjo prie baro, paėmė dar vieną bokalą alaus, užkalbino vyrus, tai yra išvertė jiems ką sakė mergina. Kadangi picerija užsidarinėjo, tai jis paėmęs alaus bokalą išėjo į lauko terasą, du rusakalbiai vyrai ir mergina irgi paėmę alaus išėjo į lauko terasą, kur jie visi keturiese prisėdo už vieno staliuko, gėrė alų ir bendravo. Bendraujant su jais sužinojo, kad vyrai yra atvykę iš (duomenys neskelbtini), yra rusai, vienas M., kitas D. Merginos vardo jis neatsimena, jos anksčiau nepažinojo, tą dieną matė pirmą kartą. Sėdėdami prie staliuko bendravo, jokio konflikto nebuvo, nesiginčijo, neįžeidinėjo vienas kito. Tada M. staiga, be jokių žodžių, perspėjimų, galima sakyti be jokios priežasties rankos delnu, tiksliai kurios rankos neatsimena, sudavė jam vieną smūgį į veidą, pataikė į nosį. Dėl jam suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Tuo metu D. sėdėjo šiek tiek toliau nuo jų, jis nematė kaip šis sureagavo į draugo veiksmus, bet D. jo atžvilgiu nieko nedarė. Iš nosies jam iš karto pradėjo bėgti kraujas, bėgo labai gausiai, jis atsistojo ir pasitraukė į šoną. Mergina, taip pat atsistojo ir paėjo į šoną kartu su juo. Kadangi jam labai stipriai kraujavo nosis, jis rankomis dengė nosį, rankos buvo kruvinos, jis padavė merginai savo mobiliojo ryšio telefoną ir paprašė jos iškviesti policiją, ką mergina ir padarė. Po to, kai mergina iškvietė policijos pareigūnus, ji gražino jam jo mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad nenori veltis ir išėjo. Jam pasirodė, kad mergina buvo nustebusi tuo kas įvyko, nes niekas iš jų nesitikėjo, kad jam suduos smūgį, nes jokio konflikto nebuvo. Kur mergina išėjo, jis nežino, nematė. Tuo metu, kai M. sudavė jam smūgį, jie lauko terasoje buvo keturiese, buvo jau vėlu, maždaug po 1 val. nakties, baras-picerija buvo uždaryta, viduje šviesa buvo išjungta, darbuotojai buvo išėję. Lauko terasoje be jo, merginos ir M. su D. nieko nebuvo, iš pašalinių asmenų niekas negali paliudyti apie įvykį. Atvykę greitosios pagalbos medikai jį apžiūrėjo vietoje, suteikė pirmąją pagalbą, pasiūlė vykti į ligoninę, tačiau jis atsisakė, nes nemanė, kad sužalojimai gali būti rimti. Policijos pareigūnai sulaikė D. ir M. Policijos pareigūnams jis nurodė asmenį, kuris jam sudavė smūgį. Po jam suduoto smūgio pas jį kurį laiką buvo mėlynė. Policijos pareigūnai davė jam užduotį atlikti objektų tyrimą, tačiau į Teismo medicinos tarnybą jis nesikreipė, nes nematė reikalo. Į gydymo įstaigą jis taip pat nesikreipė, nes taip pat nematė reikalo, rimtų kūno sužalojimų, tokių kaip lūžis, jam tik buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 24-27).

6. Liudytojas D. D. (D. D.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 24 d. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Namo, kur gyvena, lifte, atsitiktinai sutiko M. F., kuris gyveno toje pačioje gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) mieste kaip ir jis. Kartu su M. nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Kadangi po 20 val. alkoholio neparduoda, tai nenusipirko. Prie parduotuvės susipažino su vaikinu, kurio paklausė, kur galima pasėdėti, kur yra dirbanti kavinė, kur būtų galima išgerti alaus. Vaikinas nuvežė jį ir M. į kavinę. Ant kavinės buvo užrašas „Alus“. Jis pamanė, kad tai ir yra kavinės pavadinimas, tikslaus kavinės pavadinimo jis nežino. Kavinė taip pat buvo uždaryta, todėl jis ir M. atsisėdo lauko terasoje, prie kavinės, ten stovėjo kėdės ir stalai. Prie jų priėjo jam nepažįstamas vyras, kuris paklausė, ko jie čia sėdi. Vyras prisistatė, tačiau jis jo vardo neprisimena, buvo lietuviškas vardas. Jis (liudytojas) paklausė, gal jis žino, kur galima išgerti alaus. Vyras palydėjo jį ir M. iki naktinio klubo, bet į klubą jų neįleido, vyrą įleido į naktinį klubą, o jis su M. liko dviese. Tada jis su M. nuėjo į šalia esančią kavinę, kur vėliau ir įvyko konfliktas. Kavinėje prie staliuko sėdėjo dviese. Jie nupirko merginom, kurios juos aptarnavo, kokteilius. Tada jam su M. sėdint prie staliuko, prie jų priėjo nepažįstama mergina, kuri lietuviškai su juo pasisveikino. Jis jai pasakė, kad lietuviškai nesupranta, ji bandė su juo kalbėti angliškai, tačiau jis jai pasakė, kad angliškai nekalba. Mergina prisistatė, pasakė savo vardą. Kol bendravo su mergina prie jų priėjo jiems nepažįstamas vaikinas, kuris prisistatė D. Iš pradžių jis bendravo su juo rusų kalba, jokio konflikto nebuvo. Baras užsidarinėjo, jis su M. paėmė po bokalą alaus ir išėjo į lauką. D. su mergina liko kavinės viduje. Jam su M. sėdint lauke, prie jų prisėdo D. su ta pačia mergina. Toliau bendravo su jais. D. lietuvių kalba bendravo su mergina, jie nesuprato apie ką jie kalbėjo tarpusavyje. M. jam pasakė, kad jam atrodo, kad jie kalba apie juos. M. pasakė D. ir merginai, kad negražu jų akivaizdoje kalbėti kalba, kurios jie nesupranta. Jis išėmė cigaretę ir bandė prirūkyti, pasilenkė. Tuo metu jis pamatė, kad D. pašoko, rankos delnais uždengė veidą, jam iš paskos pašoko ir paskui D. nubėgo mergina. Jis nematė kas įvyko, todėl jis paklausė M. kas įvyko, M. atsakė, kad trenkė jam antausį. Jis paklausė, kam jis tą padarė, M. atsakė, kad jam pasirodė, kad D. agresyviai bendrauja su mergina. Jis nematė ant D. veido kraujo, nematė, kur jam pataikė M. D. su mergina nuėjo link kažkokios mašinos, o jis su M. liko vietoje. Kurį laiką buvo prie kavinės, po to nuėjo ieškoti taksi automobilio, tačiau laisvų taksi automobilių nebuvo, todėl jis su M. pėsčiomis ėjo link namų. Nuėjo apie 100 metrų nuo kavinės, jį ir M. sulaikė policijos pareigūnai. Nematė, kaip M. sudavė antausį. Tarp M. ir D. jokio konflikto nebuvo, jie tarpusavyje nesikeikė, neįžeidinėjo vienas kito, žodinio konflikto tarp jų nebuvo (b. l. 35-38).

7. Bendrojo pagalbos centro pažyma, iš kurios matyti, jog įvykis įregistruotas 2022 m. birželio 25 d. 1.15 val. D. Š. pranešė, kad jam į nosį trenkė du apie (duomenys neskelbtini) metų rusakalbiai, tamsiai apsirengę vaikinai, kurie pasišalino nežinoma kryptimi. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2022 m. birželio 25 d. 1.18 val. Papildomai nurodyta, kad pareigūnams vykstant į vietą, Žirmūnų g. pastebėjo pagal požymius du vyrus. Sustojus paklausė ar jie dalyvavo muštynėse. Atsakė, kad nedalyvavo. Pasodino minėtus asmenis į tarnybinį automobilį ir nuvyko iki pranešėjo, kuris atpažino asmenis ir nurodė, jog vienas iš jų ir kaltininkas (b. l. 3).

8. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022 m. birželio 25 d. protokolas ir fotolentelė, iš kurių matyti, kad priimtas pareiškimas, atlikta liudytojo apklausa bei įvykio vietos apžiūra. Nukentėjusysis D. Š. parodė, jog 2022 m. birželio 24 d. apie 23.45 val., kavinėje „Pizza Max“, esančioje Žirmūnų g. 68A pasiėmė bokalą alaus. Prie baro susipažino su dviem (duomenys neskelbtini) piliečiais ir kartu išėjo į lauko terasą. Gerdami alų ir bendraudami tarpusavyje M. F. be jokios priežasties (galimai dėl girtumo) su delnu trenkė jam vieną kartą į nosį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vieta tvarkinga, prie vieno staliuko pastebėtos sukrešėjusios raudonos dėmės. Minėtoje terasoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Paimta nuoplova nuo grindinio. Fotolentelėje esančiose nuotraukose Nr. 1-3 užfiksuota įvykio vieta (terasa). Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotos dėmės ant grindinio. Nuotraukoje Nr. 6 užfiksuotas kaltinamasis, matyti, jog jam sumušta nosis (b. l. 7-14).

9. Alkotesterio kvitas ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1679363, iš kurių matyti, jog kaltinamajam M. F. 2022 m. birželio 25 d. 3.12 val. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. Alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 69-70).

10. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė ir 2022 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad dalyvaujant teismo medicinos tarnybos specialistui J. M. P., apžiūrėta GMP 0828 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, forma Nr. 110/a, kvietimo ID 2108955167. Iškvietimo data yra 2022 m. birželio 25 d., GMP atvykimo laikas 1.24 val. Įvykio vietos adresas Vilnius, Žirmūnų g. 68. Apžiūrėtas asmuo yra D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Specialistas J. M. P. pateikė išvadą, kad D. Š. 2022 m. birželio 25 d. nustatytas nosies sumušimas, kuris galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 43-44, 47-48).

11. Vaizdo įrašai ir jų 2022 m. liepos 5 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog apžiūrėti du vaizdo įrašai gauti iš „Body“ kameros 1718:

11.1. vaizdo įrašo „2022_0625_012177_017“ trukmė 5 min. 1 sek. Viršutiniame kairiame kampe užrašas 2022_0625_012177_017, apatiniame kairiame kampe užrašas VLN_PR_6197BC 22/06/25. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai privažiuoja prie nukentėjusiojo D. Š. Policijos pareigūnai paklausė, ar jis atsimena, kaip atrodo asmenys. D. Š. atsakė, kad atsimena. Pareigūnai paklausė D. Š., ar jam reikia greitosios medicinos pagalbos. D. Š. atsako, kad nežino. 01:21:31 val. Ant D. Š. matosi kraujo žymės. D. Š. parodomi asmenys, kurie sėdi policijos tarnybiniame automobilyje. D. Š. sako policijos pareigūnams, kad tai yra „šitie“. D. Š. sako: „Iš dešinės“. Policijos pareigūnas klausia tarnybiniame automobilyje sėdinčių vyrų, ar jie aiškinosi santykius. D. Š. sako, kad buvo, kad mušė tas, kuris sėdi iš dešinės, vyresnis (kaltinamasis). Policijos pareigūnas klausia tarnybiniame automobilyje sėdinčių vyrų, ar jie šiandien čia mušėsi. Vienas iš vyrų (nesimato, kuris kalba) rusų kalba atsako, kad nieko panašaus nebuvo. Pareigūnas apžiūri kaltinamojo rankų krumplius, atkreipia jo dėmesį, kad matosi, kad jis mušėsi. Kaltinamasis atsako, kad jo rankos visada tokios. Policijos pareigūnai klausia D. Š., ar jis tikrai atpažįsta jį mušusį asmenį. D. Š. atsako, kad tikrai. Policijos pareigūnas klausia, dėl ko įvyko konfliktas, D. Š. atsako, kad „dėl nieko“, paaiškina, kad jie sėdėjo, kalbėjo, su jais buvo dar mergina vardu Jovita, jie kalbėjo ir vyras iš niekur nieko sudavė jam smūgį iš delno. D. Š. sako, „gerai, kad nestipriai, nesulaužė nosies“. Po smūgio, anot D. Š., jis apsipylė kraujais. D. Š. sako, kad mergina išėjo. Pokalbio metu pareigūnai apšviečia D. Š. veidą, nosies srityje, ant veido matosi kraujas. D. Š. dar kartą pasiūloma iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis atsisako. D. Š. parodo kur viskas įvykio. Policijos pareigūnas apšviečia vietą, kurią nurodo D. Š. Tai lauko terasa prie picerijos, lauke stovi staliukai su kėdėmis. Picerija uždaryta, šviesos išjungtos. Lauko terasa tuščia, aplinkui žmonių nėra. D. Š. parodo staliuką, prie kurio jie sėdėjo, sako, kad tuo metu, kai jie sėdėjo, kavinė jau buvo uždaryta. D. Š. pasakoja pareigūnams, kad tas vyras, kuris jam sudavė smūgį, jam pasirodė keistas, kad jam pasirodė, kad jis yra neadekvatus, kad jis nesitikėjo to, kas įvyko, kadangi sėdėjo kartu, gerai bendravo, o po to vyras sudavė jam smūgį. Antram vyrui D. Š. pretenzijų neturi, jis paleidžiamas. Atvyko greitoji medicinos pagalba;

11.2. vaizdo įrašo „2022_0625_012617_018“ trukmė 5 min. Viršutiniame kairiame kampe matomas užrašas: 2022_0625_012617_018, apatiniame kairiame kampe užrašas VLN_PR_6197BC 22/06/25 01:26:16. Vaizdo įraše užfiksuota, kad nustatoma D. D. tapatybė. D. D. aiškina policijos pareigūnams, kodėl atvyko į Lietuvą, pasakoja, kad jie bendravo, kad nieko nematė, kad pasilenkė prirūkyti, po to pamatė, kad nukentėjęs vyras pabėgo, o jam iš paskos moteris. D. D. aiškina, kad nežino, kas sudavė nukentėjusiajam smūgį, arba jo draugas arba mergina. Nukentėjusiajam D. Š. išaiškinama jo teisė dėl įvykio parašyti pareiškimą. D. Š. patvirtina, kad pajuto fizinį skausmą, nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikytis su įtariamuoju nenori. D. Š. paaiškina pareigūnams, kad jam buvo suduotas vienas smūgis delnu. (b .l. 49-52).

12. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir jo 2022 m. liepos 5 d. apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas „2022_06_25_01-10-16_37067074850“, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo trukmė 3 min. 34 sek. Pokalbis vyko 2022 m. birželio 25 d. 1.10 val. Matyti, kad telefono numeris priklauso nukentėjusiajam D. Š. Bendrojo pagalbos centro operatoriui atsiliepus, nukentėjusysis teigė, kad jam buvo trenkta, Vilniuje, Žirmūnų g. 68. Nurodė, kad jam yra (duomenys neskelbtini) m. Prašė greičiau atvykti, šalia „Pica Max“. Nurodė, kad jam trenkė visai nepažįstami ukrainiečiai, kalbėję rusų kalba, jiems abiem apie (duomenys neskelbtini) m. Netoliese paėjęs, nebemato vyrų, jie pabėgo. Nurodo, kad sužalota jo nosis, jis kraujuoja. Buvo pasiūlyta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusysis sutiko, laukė atvykstančios greitosios medicinos pagalbos ir policijos (b. l. 54-57).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

13. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Baudžiamasis įstatymas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje teisės normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

14. Teismo vertinimu, kaltinamojo M. F. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Teismas daro tokią išvadą ištyręs pirmiau aptartus įrodymus, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, taip pat įvertinęs kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus.

15. Kaltinamasis M. F., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad sudavė nukentėjusiajam, nes jam pasirodė, kad nukentėjusysis kalbėjo su juo pakeltu balsu ir, kad nukentėjusysis norėjo jam suduoti, todėl jis sudavė dešinės rankos delnu nukentėjusiajam per veidą. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusysis D. Š., nurodęs, kad jam buvo sumušta nosis, suduota visiškai be priežasties, trenkė netikėtai, trenkė vieną kartą delnu. Iš bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo matyti, jog D. Š. tapačias aplinkybes nurodė ir paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu. Iš liudytojo D. D. parodymų matyti, kad jis nors ir smūgio nematė, tačiau matė, kaip nukentėjusysis pašoko ir delnais užsidengė veidą bei nuėjo, taip pat nurodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo.

16. Tai, kad nukentėjusiajam buvo sumušta nosis matyti iš vaizdo įrašo „2022_0625_012117_017m4a“. 01:21:31 val. užfiksuota, kad nukentėjusysis valosi nosį. Ant nosies esančios kraujo žymės matosi ir fotonuotraukoje, esančioje prie 2022 m. birželio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 14). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad nukentėjusysis jaučia veido skausmą, patyrė trauminį sužalojimą. Iš 2022 m. liepos 4 d. apžiūros protokole pateiktos specialisto J. M. P. išvados matyti, kad nukentėjusiajam 2022 m. birželio 25 d. nustatytas nosies sumušimas, kuris galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

17. Teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinimo aplinkybės, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai teisme patvirtino ir pats kaltinamasis M. F., nurodydamas, jog buvo neblaivus, o jeigu būtu blaivus taip nebūtų pasielgęs. Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad kaltinamajam po nagrinėjamo įvykio nustatytas 1,89 promilių girtumas.

18. Smurto panaudojimo aplinkybės, kaltinamjo, nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad M. F. veikė tyčia.

19. Taigi, teismas įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų visumą sprendžia, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis M. F., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas savo veiksmus, tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajam D. Š. į veidą ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį 1 dalį

20. Teismui pateikti kaltinamojo M. F. ir J. S. (J. S.) 2022 m. spalio 14 d. prašymai atleisti kaltinamąjį M. F. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą be užstato, perduodant jį J. S. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti.

21. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010, 2K-240/2012).

22. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką.

23. Tam, kad galima būtų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą byloje privalo būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytos sąlygos.

24. Kaltinamasis M. F. padarė pirmą nusikalstamą veiką, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka. M. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat M. F. sutiko su prašoma priteisti žalos suma ir įsipareigojo ją nukentėjusiajam atlyginti. Jo darbdavys teisme jį apibūdino tik iš teigiamos pusės, nurodydamas, kad toks kaltinamojo elgesys yra nebūdingas, priešingai, jis nėra agresyvus, išsiskiria iš kitų darbuotojų atsakingumu, darbštumu, būtent todėl jis sutiko būti laiduotoju. Šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad M. F. padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje jis laikysis įstatymų, daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose nustatytos sąlygos, būtinos sprendžiant klausimą dėl laidavimo taikymo.

25. Taip pat teismas laiko, kad yra išpildyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga - bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, įsipareigojo ją atlyginti tik prašė žalos atlyginimą išdėstyti, atsižvelgiant į jo pajamas. Nukentėjusysis sutiko dėl žalos atlyginimo dalimis. Šios aplinkybės užfiksuotos teisiamojo posėdžio protokole. Todėl žodinis kaltinamojo įsipareigojimas laikytinas tinkamu ir pakankamu konstatuoti, jog yra įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga. Ši išvada neprieštarauja ir Kasacinio teismo praktikai (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).

26. Taigi, nors nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, tačiau be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų viseto vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, ar asmuo vertas teismo pasitikėjimo. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).???

27. Teismo nuomone, kaltinamojo darbdavys J. S. neatitinka laiduotojui įstatyme ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų. Ši išvada daroma atsižvelgus į M. F. darbo laiką pas J. S., į J. S. išsakytą požiūrį į jo kaip laiduotojo atsakomybę ir į kandidato į laiduotojus asmenybę charakterizuojančius duomenis.

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. F. dirba J. S. įmonėje tik apie 3 mėnesius, todėl teismui kelia abejonių dėl darbdavio ir darbuotojo pakankamai stiprių ryšių, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad darbdavys iš ties yra kaltinamajam asmeniui autoritetas.

29. Be to, J. S. asmenybę apibūdinantys duomenys nėra nepriekaištingi. Nors teismas tiki J. S. noru padėti užsieniečiui, kaltinamajam M. F., kad jis kaltinamojo elgesį vertina neigiamai, tačiau pats J. S. nėra asmuo, kuris nepažeidinėtų įstatymų. Nors J. S. neteistas, tačiau 2022 m. rugsėjo 16 d. duomenimis J. S. per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 35 kartus, iš kurių daugiausia už KET pažeidimus, apie dalį jam paskirtų baudų apmokėjimą duomenų nėra (b. l. 160-173), praeityje neteistas (b. l. 180). Be to, iš J. S. požiūrio (išsakyto teisme) į laidavimą ir jo kaip laiduotojo atsakomybę, matyti, kad jis laidavimą laiko formaliu dalyku, o kaltinamajam gali daryti tik darbe. Visa kas išdėstyta rodo, kad J. S. prašymas paskirti jį laiduotoju yra daugiau deklaratyvaus, formalaus pobūdžio, nulemtas padėti savo darbuotojui, suvokiant, jog realiai jokios įtakos M. F. padaryti ne darbo metu negali, t. y. nulemtas formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus.

30. Taigi, nors M. F., kaip asmeniui, būtų galimybė taikyti laidavimo nuostatas, tačiau nesant tinkamo laiduotojo, to padaryti negalima, todėl prašymas atleisti M. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmetamas.

V. Bausmės skyrimo motyvai

31. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

32. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

33. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

34. Nustatyta viena kaltinamojo M. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad M. F. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

35. Kaltinamasis M. F. tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, teistumo registro duomenimis - neteistas (b. l. 120), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti. Atsižvelgiant į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nėra duomenų, kad jis pažeidinėtų įstatymus, teismas sutinka su prokurore, kad šiuo atveju tikslingiau skirti vieną oš švelnesnių sankcijoje nustatytų bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, šiek tiek mažesnio nei vidutinio termino – 9 mėnesių. Bausmės laikotarpiu M. F. įpareigojamas tęsti darbą, uždraudžiama kaltinamajam visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojamas 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Teismo nuomone, būtent ši bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimais bei draudimais, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus turės pakankamą prevencinį poveikį.

36. Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. F. skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

37. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 25 d. 2.15 val. iki 2022 m. birželio 25 d. 12.54 val. (viena diena). Šis laikas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

VI. Dėl pareikšto civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

38. Byloje pateiktas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Š. civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti jam iš M. F. 1 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 59).

39. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-458/2019, 2K-20-689/2020, 2K-252-697/2020).

40. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-128-511/2022).

41. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

42. Grįsdamas neturtinės žalos dydį, D. Š. nurodo, kad po nusikalstamos veikos padarymo (kaltinamas delnu sudavė į veidą) patyrė fizinį skausmą, jaučiasi nesmagiai, jis dirba su klientais, jį matė kiti žmonės, kolegos. Paaiškino, kad visą savaitę po akimi buvo mėlynė, dvi savaites skaudėjo nosį, nosis buvo sumušta ir ištinusi. Dėl mėlynės jam buvo nesmagu eiti į darbą ir pasirodyti kolegoms. Teisme civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad civilinis ieškinys būtų kaltinamajam paskata daugiau taip nesielgti.

43. Teismas neabejoja, kad D. Š. patyrė neigiamus išgyvenimus dėl patirto įvykio, kad juto nepatogumą būdamas viešose vietose ir darbe tarp aplinkinių, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika padaryta nakties metu, kaltinamas panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kai aplinkui buvo žmonių, taip pat įvertinęs, kad nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius sveikatai, sprendžia, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (1 100 Eur) yra per didelis, jis neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, pažeistų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, todėl nukentėjusiojo D. Š. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 700 Eur, kitoje dalyje ieškinį atmeta.

44. Kaltinamasis teisme prašė išdėstyti neturtinės žalos atlyginimą keturiems mėnesiams.

45. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

46. Atitinkamai baudžiamojoje byloje priimto sprendimo dėl civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Spręsdamas dėl priteistos žalos išdėstymo per tam tikrą laiką, teismas turi atsižvelgti į tai, kad žalos atlyginimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

47. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nuo 2022 m. liepos 15 d. dirba UAB „R. v. p.“. Teisme jo darbdavys, J. S., nurodė, jog M. F. mėnesio atlyginimas yra 512 Eur (atskaičius mokesčius). Pats kaltinamasis teisme paaiškino, jog civilinį ieškinį galės atlyginti per 4 mėnesius, o nukentėjusysis neprieštaravo. Kaltinamasis yra užsienietis ((duomenys neskelbtini) pilietis), turto Lietuvoje neturi, tad akivaizdu, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo teisę gauti žalos atlyginimą, į kaltininko turtinę padėtį, nusprendžia priteistos neturtinės žalos atlyginimą išdėstyti 4 (keturiems) mėnesiams, mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio 15 d. keturis mėnesius po 175 Eur.

VII. Dėl valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų

48. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 18 d. pirminė pažyma Nr. APD-2022-11005, dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam M. F. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos M. F. sudaro 321,67 Eur.

49. Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

50. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad M. F. nemoka proceso kalbos, jis yra užsienietis, tad be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Taip pat nustatyta, kad M. F. turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. F. netenkinamas.

VIII. Kiti klausimai

51. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. F. paskirtos kardomosios priemonės – 1) rašytinis pasižadėjimas neišvykti; 2) dokumentų (pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti panaikintinos, pasas grąžintinas M. F..

52. 2022 m. birželio 25 d. įvykio vietoje paimta nuoplova nuo grindinio ir supakuota į voką Nr. 1 (saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate, Vilniuje. A. Vivulskio g. 43) ­– vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintina kaip menkavertė.

53. Kompaktinė laikmena su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu, „Body“ kameros vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. F. (M. F.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. F. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, M. F. įpareigoti per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei visą bausmės atlikimo laikotarpį įpareigoti tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Laivės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti panaikinti, pasą grąžinti M. F.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš M. F. priteisti 700 (septynis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Tenkinti M. F. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo ir nustatyti, kad neturtinė žala privalo būti atlyginta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį, iki mėnesio 15 d. nukentėjusiajam sumokant 175 Eur.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. F.

2022 m. birželio 25 d. įvykio vietoje paimtą nuoplovą nuo grindinio ir supakuotą į voką Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertę.

Kompaktinę laikmeną su skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašu, „Body“ kameros vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

3. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.