- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- e2-137-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00598-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- S.R.
- Atsakovas
- I. P., A. P.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Dainius Kenstavičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovams I. P. ir A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslindamas ieškinio reikalavimus, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų I. P. ir A. P. 8900,00 Eur skolą, 2225,00 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2010 m. vasario 20 d. paprastuoju vekseliu, sudarytu su atsakove I. P., įformino paskolos santykius, tai yra ieškovas paskolino atsakovei 8900,00 Eur, o atsakovė, ieškovo akivaizdoje, pasirašė paprastąjį vekselį. Atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2010 m. rugsėjo 20 d. Jis pasitikėjo atsakove, nes vekselis buvo laiduojamas (duomenys neskelbtini). Teigia, jog suėjus paskolos grąžinimo terminui atsakovė paprašė jo, ieškovo, dar šiek tiek palaukti. Sutiko plaukti, kadangi pasitikėjo atsakove, o su pastarosios sūnumi A. P. (laiduotojo (duomenys neskelbtini) vadybininku) bendradarbiavo verslo reikalais. Be to, sutiko palaukti, nes dėl darbo daug laiko praleisdavo užsienyje, turėjo pajamų iš ko gyventi. Praėjus penkeriems ar šešeriems metams, nusprendė kreiptis į laiduotoją (duomenys neskelbtini) dėl vekselio apmokėjimo, tačiau sužinojo, kad ši įmonė bankrutavo ir 2015 m. vasario 23 d. buvo išregistruota. Atsakovės telefono numerio neturėjo, o su pastarosios sūnumi A. P. susisiekti nepavyko. Terminas sumokėti paprastajame vekselyje nurodytą sumą yra suėjęs. Teismo posėdžio metu, vykusio 2021 m. spalio 12 d., liudytoju apklaustas A. P. patvirtino, jog pagal 2010 m. vasario 20 d. paprastąjį vekselį laidavo tiek kaip (duomenys neskelbtini) vadybininkas, tiek kaip fizinis asmuo. Vekselyje nenurodyta jokių papildomų laidavimų sąlygų, todėl laiduotojo A. P. ir skolininkės I. P. atsakomybė yra solidari. Nurodo, kad atsakovė pažeidė savo pareigą grąžinti skolą, todėl prašo teismo už penkerius metus priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kas sudarytų 2225,00 Eur sumą (8900 EurX5 proc.=445,00 Eur; šią sumą padauginus iš 5 metų gauname 2225,00 Eur). Be to, prašo iš atsakovės jo naudai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė I. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. vasario 20 d. vekselyje nurodytos sumos iš ieškovo niekuomet negavo. Mano, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, sukčiauja bei siekia nepagrįstai pasipelnyti. Tvirtina, jog vekselio apmokėjimas buvo numatytas nustatytą dieną, tai yra 2010 m. rugsėjo 20 d., todėl priešingai negu kiti apmokėjimo būdai, pavyzdžiui, jį pateikus arba apmokėjimas per tam tikrą laiką po pateikimo, vekselis neturi būti privalomai grąžintas jo davėjui. Atsižvelgiant į tai, vekselio buvimas pas ieškovą savaime nereiškia, kad vekselis sukelia teisines pareigas atsakovei. Taigi, ieškovo į bylą pateiktas dešimties metų senumo vekselis, kuriame buvo įsakmiai nustatytas mokėjimo terminas – 2010 m. rugsėjo 20 d., savaime neįrodo atsakovės pareigų pagal negaliojantį vekselį. Konkrečiu atveju, suėjus vekselio apmokėjimo terminui (2010 m. rugsėjo 20 d.), jokie reikalavimai iki šioje byloje gauto ieškinio, pareikšti nebuvo. Taigi, vienintelis reikalavimas pareikštas praėjus beveik dešimt metų po neva praleisto apmokėjimo termino, kas leidžia daryti logišką išvadą, kad ieškovas visą šį laikotarpį neturėjo jokių pretenzijų dėl vekselio neapmokėjimo. Kaip jau pažymėjo, atsakovė vekselyje nurodytos sumos iš ieškovo niekada negavo. Vadovaujantis ieškinio logika, paskolos pagal vekselį grąžinimo terminas suėjo 2010 m. rugsėjo 20 d., todėl logiška būtų manyti, kad ieškovas nebūtų sutikęs laukti neva negrąžintos sumos pagal vekselį net dešimt metų. Tai itin aktualu atsižvelgiant į tai, kad ieškovą su atsakove niekada nesiejo jokie santykiai, tuo tarpu geranoriški santykiai su atsakovės sūnumi pasibaigė dar 2014 metais. Akcentuoja ir tai, kad ieškovas jokiomis formomis anksčiau nereiškė pretenzijų atsakovei. Ieškinyje minimi skambučiai, į kuriuos neva nebuvo atsiliepta, negali būti traktuojami kaip tinkamas neva pažeistų teisių gynimo būdas. Byloje nėra jokių įrodymų dėl teiktų pretenzijų, reikalavimų grąžinti skolą ar panašiai aptariamu dešimties metų laikotarpiu. Mano, jog visa tai rodo ieškovo siekį sukčiauti bei neteisėtai pasinaudoti ta aplinkybe, kad ieškovas fiziškai disponuoja atsakovės pasirašytu vekseliu. Jeigu ieškinyje numatytas reikalavimas būtų pagrįstas, akivaizdu, kad suėjus mokėjimo pagal vekselį terminui (2010 m. rugsėjo 20 d.), ieškovas butų ėmęsis atitinkamų Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ir ĮPVĮ) numatytų pretenzijų ar reikalavimų reiškimo veiksmų. Akcentuoja, kad konkrečiu atveju nebuvo kreiptasi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl neva neapmokėtos vekselio sumos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais. Minėti veiksmai nebuvo atlikti. Pastebi, jog ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimų pateikimo senaties terminas, tai yra visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Konkrečiu atveju mokėjimo terminas – 2010 m. rugsėjo 20 d., reiškia reikalavimai dėl vekselio neapmokėjimo galėjo būti pareikšti iki 2013 m. rugsėjo 21 d., todėl yra reikšmingai praleistas senaties terminas, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Pastebi, jog ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo. Taipogi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių. Be to, jeigu ieškovas būtų turėjęs ketinimą pinigus atsakovei paskolinti ilgam laikui, t. y. dešimtmečiui, akivaizdu, kad turėjo būti pasirinktas ne vekselio, bet kitos paskolos įforminimo mechanizmas, kuriam negaliotų ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti sutrumpinti reikalavimų reiškimo senaties terminai. Atsižvelgiant į tai, kad su vekselių apmokėjimu susijusius teisinius santykius reglamentuoja specialus teisės aktas – ĮPVĮ, per trejus metus nepasinaudojus šiame įstatyme nustatytais neva pažeistų teisių gynimo būdais (ne ginčo tvarka), daroma logiška išvada, kad ieškovas teisėtų reikalavimų atsakovei paprasčiausiai neturėjo.
Be to, atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovas nepateikė byloje nei vieno įrodymo, kad perdavė pinigus pagal ginčo vekselį atsakovei, todėl tarp ieškovo ir atsakovės taip pat nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pastebi, kad netgi vertinant susiklosčiusią situaciją pagal skolos teisinius santykius, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu. Vekselio su praleistu mokėjimo terminu turėjimas, savaime neįrodo skolos teisinių santykių. Tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka vekselis būtu pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tai yra visų pirma turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Nagrinėjamu atveju, ieškovo pateikto vekselio turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, tai yra atsakovei ar jos sūnui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus pagal ginčo vekselį 2010 metais perdavė atsakovei, tai yra nėra išrašų iš elektroninės bankininkystės, pasirašytų atžymų dėl gautų pinigų ar kitų patikimų pinigų perdavimo įrodymų. Taigi, atsakovė paskolos iš ieškovo negavo.
Ieškovas S. R. pateikė atsiliepimą į atsakovės I. P. pareikštą atsiliepimą (dubliką), kuriame su atsiliepimu nesutiko, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas . Nurodė, kad nors paprastajame vekselyje nėra nurodyta, kad ieškovas atsakovei perdavė vekselyje nurodytą 8900,00 Eur sumą, tačiau ši aplinkybė gali būti sprendžiama iš paties vekselio turinio ir kitų aplinkybių, kadangi pačiam vekseliui išduoti nėra taikomi paskolos sutarčiai keliami reikalavimai. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Be to, kaip jau nurodė patikslintame ieškinyje, 2021 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausus liudytoją A. P. jis patvirtino, kad tiek kaip (duomenys neskelbtini) vadybininkas, tiek kaip fizinis asmuo, laidavo pagal 2010 m. vasario 20 d. paprastąjį vekselį. Mano, kad jo, ieškovo, reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovė I. P. pateikė tripliką (atsiliepimą į ieškovo dubliką), kuriame su dubliku nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškiniu kategoriškai nesutinka bei nuosekliai laikosi atsiliepime į ieškinį išdėstytų aplinkybių. Ieškovo neva pažeistos teisės turėjo būti ginamos ne bet kaip, bet vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatomis. Tik tokiu atveju dublike dėstomi teiginiai dėl paskolos sutarčiai numatytų reikalavimų netaikymo vekseliui būtų aktualūs. Konkrečiu atveju, 2010 m. rugsėjo 20 d. suėjus vekselio apmokėjimo terminui, jokie reikalavimai pareikšti nebuvo. Vekselis neteko vertybinio popieriaus charakteristikų suėjus ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalyje numatytiems reikalavimų reiškimo senaties terminams, todėl siekiant vekselį traktuoti kaip paskolą patvirtinantį dokumentą, turi būti vadovaujamasi paskolos sutarčių nuostatoms keliamais reikalavimais. Nei vienas teisės aktas nenumato prezumpcijos, kad suėjus vekselio apmokėjimo terminams (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei reikalavimų reiškimo senaties terminams (ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalis), jeigu vekselis lieka vekselio turėtojo dispozicijoje, savaime laikoma, kad prievolės pagal vekselį galioja. Tokio aiškinimo nėra ir su byla susijusioje teismų praktikoje. Taigi, ieškovo į bylą pateiktas dešimties metų senumo vekselis, kuriame buvo įsakmiai nustatytas mokėjimo terminas - 2010 m. rugsėjo 20 d., savaime neįrodo atsakovės pareigų pagal negaliojantį vekselį. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo santykiai su atsakovės sūnumi nutrūko dar 2014 metais, tuo tarpu, kaip teigia pats ieškovas, su atsakove jis neturėjo jokių santykių, todėl pagrįstų įtarimų kelia tai, kad ieškovas, suėjus vekselio apmokėjimo terminui dar 2010 m. rugsėjo 20 d., laukė net dešimt metų, kad apgintų savo neva pažeistą teisę. Tokio laukimo aiškinimas neva ieškovo geranoriškumu prieštarauja logikai, kadangi ieškovo nuo 2014 metų apskritai nesiejo jokie santykiai nei su atsakove, nei su pastarosios sūnumi. Dar daugiau, jeigu atsakovė iš tiesų būtų gavusi ir 2010 m. rugsėjo 20 d. negrąžinusi pinigus pagal vekselį, visiškai neaišku ne tik tai, kodėl ieškovas nesinaudojo ĮPVĮ numatytomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis, bet ir nereiškė jokių reikalavimų laiduotojui.
2021 m. spalio 12 d. įvykusiame teismo posėdyje teisėjui pasiūlius apsvarstyti galimybę bendraatsakoviu byloje patraukti ir pil. A. P., kaip laiduotoją, ieškovas 2021 m. spalio 19 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, bendraatsakoviu, kaip laiduotoju, patraukdamas ir pil. A. P..
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodė, jog, visų pirma, atsakovas už 2010 m. vasario 20 d. paprastajame vekselyje (toliau – ir Vekselis) nurodytą prievolę laidavo tik kaip juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovas, bet ne kaip fizinis asmuo. Asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats. Nagrinėjamu atveju, atsakovas vekselį pasirašė atstovaudamas (duomenys neskelbtini), kaip šio juridinio asmens įgaliotas asmuo, įmonės darbuotojas. Pats juridinis asmuo šio vienašalio sandorio neginčijo, taigi sudarytą sandorį jo vardu pripažino. Tvirtina, jog būtent (duomenys neskelbtini), o ne atsakovui kyla laidavimo sukurtos pasekmės. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog Vekselio dalyje dėl laidavimo nurodyti (duomenys neskelbtini) rekvizitai, o prie atsakovo vardo ir pavardės abiejuose vietose nurodytos įmonėje užimtos pareigos „vadybininkas“, kas neabejotinai patvirtina, kad atsakovas veikė kaip (duomenys neskelbtini) įgaliotas darbuotojas, o ne fizinis asmuo savo vardu. Atkreipia dėmesį, jog pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog dėl Vekselio įvykdymo laidavo būtent juridinis asmuo (duomenys neskelbtini),o atsakovas už šį juridinį asmenį tik pasirašė. Tačiau bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovas savo poziciją pakeitė ir nepaisant lingvistinio Vekselyje numatyto teksto aiškinimo, nusprendė, jog už prievolės įvykdymą laidavo ir atsakovas, kaip fizinis asmuo. Vekselyje įtvirtintas laidavimas yra sutartinis ir teisės bei pareigos, kylančios iš susitarimo dėl laidavimo, turi būti aiškinamos pagal CK 6.193 straipsnio taisykles. Šiuo atveju, ieškovas nuo pat Vekselio sudarymo laikėsi pozicijos, jog laiduotojas pagal Vekselį yra tik (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, būtent jo atžvilgiu, ieškovas penkerius ar šešerius metus bandė reikšti reikalavimus dėl skolos pagal Vekselį gražinimo, tačiau sužinojo, jog šis juridinis asmuo bankrutavęs, o atsakovo atžvilgiu jokių reikalavimų nereiškė. Taigi, konstatuoja, jog atsakovas Vekselį abu kartus pasirašė (duomenys neskelbtini) vardu, todėl už Vekseliu numatytas prievoles laidavo būtent (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kaip fizinis asmuo, negali būti laikomas laiduotoju, todėl ieškovo patikslintame ieškinyje numatyti reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir privalo būti atmesti.
Antra, laidavimo prievolės kylančios iš Vekselio šiuo atveju yra negaliojančios, kadangi tarp ieškovo ir atsakovės paskolos santykiai nesusikūrė, atsakovė negavo vekselyje nurodytos sumos. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis ir 79 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Ginčo vekselis, pasibaigus jo apmokėjimo terminui, nebuvo pateiktas apmokėti, ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo, t. y. vekselio nerealizavo. Pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų teisinių santykių. Šiuo atveju, ieškovas vadovaujantis patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais įrodinėja, kad tarp ieškovo ir atsakovės susikūrė paskolos teisiniai santykiai, vis dėlto, be paties Vekselio, byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė Vekselyje numatytus pinigus gavo. Tuo tarpu paties ieškovo pasyvus elgesys (delsimas beveik dešimt metų inicijuoti skolos išieškojimo procesus, jokių pretenzijų ar raginimų grąžinti skolą neteikimas) leidžia daryti pagrįstą išvada, kad paskolos teisiniai santykiai šalių iš tikrųjų nesiejo. Nurodo, jog ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai buvo perduoti atsakovei ir kad atsakovė yra skolinga ieškovui, nepateikė. Be to, ieškovė atsakovo parodymus interpretuoja sau palankia prasme, paneigiant tikrąją parodymų esmę. Nagrinėjamu atveju, atsakovas pažymi, jog teismo posėdžio metu patvirtino pinigų priėmimo faktą, tačiau visų pirma pabrėžia tai, jog pinigai buvo perduoti ne atsakovei, o (duomenys neskelbtini). Taip pat, buvo perduota daug mažesnė nei Vekselyje nurodyta suma. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas yra perdavęs atsakovei Vekselyje numatytą sumą, dėl ko atsakovei kyla pareiga tokią sumą grąžinti. Teigia, jog ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, jog atsakovė realiai perėmė ieškovo pinigus, naudojo juos savo reikmėms. Maža to, paties ieškovo elgesys, delsimas imtis veiksmų dėl skolos grąžinimo, jokių pretenzijų nereiškimas patvirtina, kad paskolos teisiniai santykiai taip ieškovo ir atsakovės nebuvo susikūrę. Be to, pamini ir tai, kad aplinkybes, jog paskolos teisniai santykiai, nepriklausomai nuo Vekselyje pateikiamos informacijos, iš tiesų susiklostė taip ieškovo ir (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina paties ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas bandė inicijuoti skolos grąžinimą iš (duomenys neskelbtini) prieš penkerius ar šešerius metus, tačiau sužinojo, jog šis juridinis asmuo yra bankrutavęs. Kaip jau minėjo, šiuo atveju ieškovo pinigai atsakovei nebuvo perduoti. Taigi, paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta, todėl negalioja ir Vekselyje numatytas laidavimas.
Trečia, atsakovas Vekselyje nurodytos skolinamos sumos asmeniškai negavo, todėl jokie paskolos santykiai tarp atsakovo ir ieškovo nesusikūrė. Atsakovas negali būti laikomas tinkamu atsakovu šioje byloje, jis neturi pareigos grąžinti Vekselyje nurodytos sumos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad perimtos lėšos nebuvo naudojamos asmeniškai atsakovo bei atsakovas veikė ne savo, o juridinio asmens vardu, konstatuotina, jog paskolos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nesusikūrė. Dėl šios priežasties, atsakovas neturi pareigos perduotų pinigų grąžinti ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovas S. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. P. pareikštą atsiliepimą (dubliką), kuriame su atsiliepimu nesutiko, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo argumentai visiškai neatitinka nei faktinės, nei teisinės situacijos, kadangi, kaip jau buvo nurodyta patikslintame ieškinyje, atsakovas A. P. atsako kaip laiduotojas, o ne kaip skolininkas. Atkreipia dėmesį, jog 2021 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu A. P. duodamas parodymus kaip liudytojas ir pasirašęs liudytojo pasižadėjimą pats nurodė, jog pinigai pagal vekselį buvo skolinti. Atsakovas atsiliepime teigia, jog pinigai buvo skolinti vienam iš laiduotojų, šiuo metu jau bankrutavusiai įmonei (duomenys neskelbtini), tą jis nurodė ir posėdžio metu duodamas paaiškinimus kaip liudytojas. Akivaizdu, jog atsakovas prieš tai byloje dalyvavęs kaip liudytojas jau turėjo teisinį suinteresuotumą negrąžinti pasiskolintų pinigų, kadangi atsakovė yra jo motina, o pagal vekselį jis taipogi laidavo kaip fizinis asmuo. Todėl tiek ši aplinkybė, jog pinigai buvo skolinti (duomenys neskelbtini) (posėdžio garso įrašas 45:08 min.), tiek atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pinigai pagal vekselį buvo grąžinti (posėdžio garso įrašas 40:27 min. ir 42:02 min.) tik patvirtina pinigų perdavimo - priėmimo faktą pagal vekselį. Duomenų apie tai, jog vekselyje nurodyta suma buvo grąžinta byloje nėra, tokių duomenų negalėjo pateikti nei atsakovė I. P., nei atsakovas A. P.. Taipogi, 2021 m. spalio 12 d. vykusio posėdžio metu, atsakant į klausimą, kodėl pardavus įmonę (duomenys neskelbtini) naujieji savininkai nebuvo informuoti apie laidavimą pagal vekselį, A. P. nurodė, jog dėl to, kad pagal jį vekselis jau negaliojo, nes buvo suėjęs jo apmokėjimo terminas (posėdžio garso įrašas 46:02 min.), kas vėlgi suponuoja tai, jog pagal vekselį paskolinti pinigai nebuvo grąžinti ieškovui.
Be to, ieškovas dublike nurodo, jog vekselis gali būti laikomas paskolos gavėjos, t.y. atsakovės I. P., pasirašytu skolos rašteliu, jame yra nurodyta jos vardas ir pavardė, parašas, paskolinta pinigų suma ir grąžinimo data. Taip pat iš vekselio turinio - laiduotojo parašo ir atsakomybės prisiėmimo atsakyti I. P. kreditoriui S. R. - galima daryti išvadą, jog paskolos sutarties dalykas buvo perduotas paskolos gavėjai. Tai, jog paskolos dalykas buvo perduotas atsakovei posėdžio metu patvirtino liudytojais apklausti A. K. ir A. P..
Atsakovė I. P. pateikė tripliką (atsiliepimą į ieškovo S. R. dubliką), kuriame su dubliku nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, ginčo vekselyje nėra nurodyta, kad atsakovė pinigus gavo. Tokiu atveju, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, negalima laikyti, kad pinigai buvo perduoti. Tvirtina, jog šiuo atveju ieškovo pateikto vekselio turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui, t. y. atsakovei ar jos sūnui. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus pagal ginčo vekselį 2010 metais perdavė atsakovei, t. y., nėra išrašų iš elektroninės bankininkystės, pasirašytų atžymų dėl gautų pinigų ar kitų patikimų pinigų perdavimo įrodymų. Taigi, atsakovė paskolos iš ieškovo negavo.
Atsakovas A. P. pateikė tripliką (atsiliepimą į ieškovo S. R. dubliką), kuriame su dubliku nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vien aplinkybė, kad Vekselyje yra nurodytas atsakovas vardas, pavardė, ir parašas, nereiškia, jog atsakovas vekselyje laidavo kaip fizinis asmuo. Atsakovas teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad vekselio laiduotojas buvo (duomenys neskelbtini), bet ne atsakovas. Ieškovas, teikdamas ieškinį, taip pat laikė, kad atsakovas nelaidavo kaip fizinis asmuo, kadangi A. P. ieškinyje nebuvo nurodytas nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis asmuo. Atsakovo vardas, pavardė ir parašas, esantis ant Vekselio, kaip tik patvirtina, kad laiduotojas buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas abiejose vietose, pasirašydamas ant vekselio, prieš savo vardą, pavardę ir parašą nurodė žodį „vadybininkas“. Tai reiškia, kad atsakovas pasirašė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip vadybininkas. Dėl to, laiduotojas yra ne atsakovas, bet (duomenys neskelbtini). Jeigu atsakovas būtų laidavęs kaip fizinis asmuo, prie atsakovo vardo, pavardės ir parašo nebūtų žodžio „vadybininkas“. Be to, jeigu atsakovas būtų laidavęs kaip fizinis asmuo, jis būtų pasirašęs ties vekselyje esančia eilute „laiduotojo vardas, pavardė arba pavadinimas, kodas“. Tačiau šiuo atveju atsakovas niekada nepasirašė ties laiduotojo eilute. Kaip matyti iš ginčo vekselio, laiduotojas pagal vekselį yra vienintelis – (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, kad atsakovas pasirašė du kartus kaip vadybininkas, nereiškia, jog jis tapo laiduotoju ir kaip fizinis asmuo. Atkreipia dėmesį, kad pats ieškovas laikė, kad laiduotojas yra tik (duomenys neskelbtini), kadangi ieškinyje nurodyta, jog: „vekselis buvo laiduojamas (duomenys neskelbtini) (ieškinio 1 p.). Be to, aplinkybę, kad atsakovas galėjo pasirašyti kaip (duomenys neskelbtini) vadybininkas, patvirtina tai, kad atsakovas iš tiesų faktiškai dirbo (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 1). Dėl nurodytų priežasčių, atsakovas negali būti vertinamas kaip laiduotojas (fizinis asmuo), nes atsakovas vekselį pasirašė už laiduotoją (duomenys neskelbtini).
Be to, atsakovas triplike nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą šioje byloje draudžiama remtis liudytojų parodymais. Paskolos sutarties sudarymas ir įvykdymas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. Tačiau ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių paskolos dalyko perdavimą atsakovei, todėl aplinkybė, kad ieškovas perdavė atsakovei 8900 Eur, nėra įrodyta.
Taip pat, atsakovo teigimu, pats ieškovas pripažįsta, jog laidavimas „galioja tol, kol galioja prievolė“. Šiuo atveju ieškovas teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiformavo paskolos teisiniai santykiai, dėl ko atsakovė turi pareigą jam grąžinti suteiktą paskolą. Tačiau be paties Vekselio, byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė Vekselyje numatytus pinigus gavo, paties ieškovo pasyvus elgesys (delsimas beveik dešimt metų inicijuoti skolos išieškojimo procesus, jokių pretenzijų ar raginimų grąžinti skolą neteikimas) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad paskolos teisiniai santykiai šalių iš tikrųjų nesiejo. Kaip jau buvo pažymėjęs, jis (atsakovas) teismo posėdžio metu patvirtino pinigų priėmimo faktą, tačiau pinigai buvo perduoti ne atsakovei, o (duomenys neskelbtini). Be to, buvo perduota daug mažesnė, nei Vekselyje nurodyta suma. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas yra perdavęs atsakovei Vekselyje numatytą sumą, dėl ko atsakovei kiltų pareiga tokią sumą grąžinti. Kaip jau minėjo, ieškovo pinigai atsakovei nebuvo perduoti, paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta (atsakovės prievolė grąžinti ieškovui pinigus negalioja), todėl negalioja ir Vekselyje numatytas laidavimas.
Ieškovas S. R. ir jo atstovė – advokatė Edita Marija Šlapikienė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas S. R. papildomai paaiškino, jog jis ir laiduotojas A. P. anksčiau buvo draugai. Bendravo šeimomis, pažinojo A. mamą I. P.. Vieną dieną, jo draugas paprašė paskolinti pinigų, kurie buvo reikalingi lyg tai išlaidoms susijusioms su žeme. Prašė paskolinti 8900,00 Eur. Jis sutiko paskolinti. Draugas atvažiavo kartu su mama į jo (ieškovo) darbovietės (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Nutarė sudaryti vekselį, kurį pasirašė jo minėtos darbovietės ofise. Pinigus jis (ieškovas) skolino I. P., o laiduotojas buvo jos sūnus A. P.. Pradžioje buvo perduoti pinigai, o vėliau pasirašyta vekselyje. Pinigų perdavimas įvyko vekselyje nurodytą dieną. Skolinant pinigus dalyvavo A. K., kuris padėjo iš interneto išimti vekselio šabloną. Pinigus jis perdavė I. P., negali įvardinti kokiomis kupiūromis. Vekselyje numatė pinigų grąžinimo terminą – 2010 m. rugsėjo 20 d. Šiame dokumente skolininko ir laiduotojo duomenis nurašė iš I. ir A. pateiktų asmens dokumentų. Suėjus vekselyje nurodytam terminui, pasakė A., kad laikas grąžinti skolą. Tuomet A. paprašė palaukti. Taip pat 2010 metais, tiek telefonu, tiek susitikus bendravo su I. P. dėl pinigų grąžinimo. Ši taip pat žadėjo, kad grąžins, prašė palaukti. Po 2012 metų dėl pinigų grąžinimo kalbėdavo tik su A., kuris sakė, kad jo mama serga onkologine liga, prašė palaukti. Jis sutiko laukti. Tiek I., tiek A. termino, kiek laukti skolos grąžinimo, neįvardino. Apie tai, kad įmonei (duomenys neskelbtini), kuri laidavo skolos grąžinimą, buvo 2014 metais iškelta bankroto byla, jis sužinojo maždaug 2015 metais. Nesikreipė kaip kreditorius į bankroto administratorių, nes buvo praleidęs vekselyje numatytus terminus. Vėliau pametė vekselio dokumentą. Dar po kurio laiko šį dokumentą surado ir kreipėsi į antstolį. Gavęs iš antstolio informaciją, jog vekselis vertinamas kaip paskolos raštelis, nedelsiant kreipėsi į advokatą. Bendravimas su A. ir pastarojo šeima nutrūko 2014 ar 2015 metais. Skolino asmeninius pinigus, juos gavo, nes grąžino skolą buvęs skolininkas. Jokių daugiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą, neturi.
Ieškovo atstovė – advokatė Edita Marija Šlapikienė papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo dėl sandorio sudarymo, dėl skolos grąžinimo termino, dėl laiduotojo – (duomenys neskelbtini). Ginčas kyla dėl skolos grąžinimo. Atsakovas – laiduotojas A. P. prašė palaukti skolos grąžinimo. Ieškovas S. R. sutiko laukti. Vėliau ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiai pablogėjo. Tuo laikotarpiu ieškovui vyko skyrybų procesas, pastarasis pametė vekselio dokumentą. Suradęs vekselį kreipėsi į antstolę, vėliau į advokatą. Nors vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui, tačiau prievolė grąžinti paskolą egzistuoja. Vekselis tapo paskolos sutartimi, kuriai numatytas 10 metų senaties terminas. Ieškovas savalaikiai, nesuėjus 10 metų senaties terminui kreipėsi į teismą. Piktnaudžiavimo ieškovo veiksmuose nėra. Paskolos sutekimą įrodo neprotestuotinas vekselis. Tuo tarpu atsakovai neįrodė, kad grąžino skolą. Be to, liudytoju apklaustas A. P. pripažino, kad pinigų suma jam buvo sumokėta. Be to, pripažino, kad pasiskolintą sumą panaudojo (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje. Tai, kad vekselio originalas yra pas kreditorių patvirtina, kad paskola buvo suteikta. Atsakovas neginčija, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Atsakovas A. P. teigia, kad skolą grąžino, tačiau negalėjo pasakyti nei kada, nei kokią sumą grąžino. Jokio rašytinio dokumento apie skolos grąžinimą, nėra. Atsakovai skolą grąžinti vengia. Atsakovas A. P. vekselyje laidavo kaip vadybininkas ir kaip fizinis asmuo, nes pasirašė vekselyje du kartus.
Atsiliepimas
Atsakovų I. P. ir A. P. atstovas - advokatas Dainius Kenstavičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, palaikė rašytiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Atsakovė I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmeniškai ieškovo S. R. nepažįsta, su juo yra bendravusi tik kelis kartus. Vieną kartą susitiko kai buvo atvykę su sūnumi A. į Kauną, kitą kartą – buvo pas sūnų namuose ir atvažiavo S. R.. Taip pat ieškovą matė per sūnaus jubiliejų, 2006 metais. Po gimtadienio ieškovo daugiau nėra mačiusi, nieko apie jį nežinojo. Visiškai nesutinka su ieškovo teiginiais, kad pastarasis buvo pas ją bute, kad perdavė jai pinigus. Iš tiesų buvo taip, kad sūnus A. atvažiavo pas ją į namus ir paprašė pasirašyti vekselyje. Sūnus pasakė, kad reikalingi pinigai įmonei. Ji buvo aptariamos įmonės bendrasavininkė, tačiau jokių veiksmų neatliko, viską tvarkė sūnus. Ji dirbo pedagoge. Patikslina, kad tiksliai negali pasakyti, kokiu tikslu jos sūnus skolinosi vekselyje nurodytą pinigų sumą. Įmonę (duomenys neskelbtini) ji pardavė, bankroto byla šiai įmonei buvo iškelta ją perėmus kitam savininkui. Ji jokiame ofise pas ieškovą S. R. nėra buvusi, jokių pinigų ieškovas jai niekuomet nėra perdavęs. Jie šeimomis tikrai nebendravo. Sūnumi pasitiki, todėl, pastarojo prašymu, pasirašė vekselyje. Sūnus A. jai taip pat jokių pinigų neperdavė. Pasirašė net nepaklaususi, kam konkrečiai reikalingi įmonei pinigai. Jokiomis temomis su S. R. ji nėra kalbėjusi, jokių pokalbių apie skolos grąžinimą nebuvo. Asmens pavarde K. nežino, tokią pavardę girdi pirmą kartą. Jos žiniomis, A. ir ieškovas jokio bendro verslo neturėjo. Jos sūnus turėjo ir iki šiol turi miško pervežimo verslą. Apie skolos reikalavimą sužinojo tik tuomet, kai ieškovas pateikė ieškinį teismui. Negali pasakyti, ar gavo sūnus pinigus iš S. R.. Ji serga astma, onkologinėmis ligomis nesirgo. Jos žiniomis, jos sūnus A. įmonėje (duomenys neskelbtini) nedirbo. Ji buvo šios įmonės bendrasavininkė, kitas bendrasavininkas buvo G. J.. Pasirašydama vekselyje neatkreipė dėmesio, ar jame buvo kitų asmenų parašai.
Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu (apklaustas liudytoju) paaiškino, kad vekselį jis nuvežė pasirašyti mamai I. P.. Jie skolinosi pinigus įmonei (duomenys neskelbtini). Pinigus skolino S. R., kuris pageidavo, kad jo mama pasirašytų kaip pinigų gavėja. Vekselį atspausdino darbo vietoje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai nuvažiavo pas mamą, kuri dokumente pasirašė, ir tuomet vekselį nuvežė atgal į darbovietę. Sudarant vekselį buvo jis ir S. R.. S. jam parodė, kur internete surasti blanką. A. K. pažįsta. Vekselio pasirašymo dieną pastarojo kartu nebuvo. Jo mamos taip pat nebuvo. Kaip jau buvo nurodęs, nuvažiavęs pas mamą I., jos paprašė pasirašyti. Mama neklausė, kam reikalingi pinigai. Juos sieja tarpusavio pasitikėjimas. Įmonės (duomenys neskelbtini) reikmėms S. R. paskolino mažesnę sumą nei nurodyta vekselyje. Kokia tai buvo suma neprisimena, tačiau prisimena, kad į vekselį nurodytą 8900,00 Eur sumą yra įskaičiuotos palūkanos. Kiek prisimena, pirko (duomenys neskelbtini) iš valstybės žemės sklypą ir tam reikėjo pinigų. Mama faktiškai įmonės valdyme nedalyvavo. Vekselio pasirašymo metu jis (atsakovas A. P.) dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigose. (duomenys neskelbtini) jo mamai būnant savininke bankrutavęs nebuvo. Bankroto procedūra įmonei buvo paskelbta praėjus trims metams po to, kai įmonę mama pardavė. Įgaliojimo pasirašyti įmonės vardu, kaip laiduotojas, jis neturėjo. Negali paaiškinti, kodėl vekselyje jis, kaip laiduotojas, pasirašė du kartus. Nuo 2016 metų su S. R. nebendrauja. Suėjus vekselyje numatytai pinigų sumai, piniginės lėšos buvo sugrąžintos S. R. grynais pinigais. Neprisimena, per kelis kartus ir kokiu tiksliai laiku buvo grąžinta skola, tačiau tikrai iki 2014 metų. Jokio dokumento, patirtinančio pinigų grąžinimą, nėra surašęs. Negali paaiškinti, kodėl (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojas, neuždėjo vekselyje įmonės turimo spaudo. Nekalbėjo su S. R., kad pinigus grąžins vėliau. Skolinta buvo litais.
Atsakovų atstovas - advokatas Dainius Kenstavičius papildomai paaiškino, kad vekselis ir paskola yra visiškai skirtingi dalykai. Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo gali būti įforminti patys įvairiausi dalykai. Šis dokumentas neįrodo paskolos santykių egzistavimo. Savo galią praranda numatytu terminu. Taigi, kaip vertybinis popierius, teisinę galią turėjo iki 2010 m. rugsėjo 20 d. Aptariamas dokumentas nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimo I. P. faktą. Atsakovas A. P. aptariamame vekselyje pasirašė du kartus, tačiau tai nereiškia, kad laidavo ne tik kaip (duomenys neskelbtini) laiduotojas, bet ir kaip fizinis asmuo. Pats ieškovas pirminiame ieškinyje nurodė, kad laiduotojas buvo vienas – (duomenys neskelbtini). Taigi, toks buvo tikrasis sandorio šalių susitarimas. Priešingai nei teigia ieškovo atstovė, byloje yra ginčas dėl sandorio sudarymo. Atsakovė I. P. visuomet nuosekliai teigė, jog paskolos santykių tarp šalių nebuvo. Priešingai nei teigia ieškovo atstovė, vekselis jokiu būdu negali patvirtinti pinigų perdavimo momento. Paskolos sutarties sąlygų atsakovai ginčyti negalėjo ir nėra ko ginčyti, nes jokie paskolos teisinai santykiai tarp šalių nėra susiformavę. Visi liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes liudytojai yra šališki. Be to, paskolos santykius draudžiama įrodinėti liudytojų parodymais. Pats ieškovas buvo pasyvus, delsė kreiptis dėl tariamos skolos net 10 metų laikotarpį. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis 2010 metais turėjo eurų.
Liudytojas A. K. paliudijo, kad sandoris įvyko, vekselis buvo pasirašytas ir pinigai perduoti susitikimo jo darbovietėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) metu. Susitiko jis (liudytojas), S. R., A. P. ir pastarojo mama I. P.. Tai įvyko žiemos metu, maždaug prieš 10 metų. Jis turėjo įmonės raktus, galėjo išjungti ir įjungti signalizaciją, todėl dalyvavo sandorio sudaryme. Susitarė su S., kad A. su mama atvyks pasirašyti vekselį nedarbo dieną, šeštadienį. Jis atvyko į darbovietę, tuomet atvyko S. R. ir A. su mama. Darbo kabinete, jam (liudytojui) dalyvaujant buvo pasirašomas vekselis. Ieškojo internete vekselio blanko, kuriame buvo numatytas laidavimas. Šį dokumentą atspausdino. Jis pildė vekselio turinį. Atsakovės I. duomenis įrašė iš jos asmens dokumento, taip pat įrašė laiduotoju įmonę (duomenys neskelbtini), pasirašė įmonės vadybininkas A. P.. A. pasirašė du kartus, kaip fizinis asmuo ir kaip įmonės įgaliotas asmuo. Neprisimena, ar įmonės duomenis jam pasakė A. ar jo mama. Jis matė kaip S. padavė I. pinigus, kuriuos pastaroji paėmė ir įsidėjo į savo rankinę. Neprisimena, kokiomis kupiūromis, tačiau smulkių kupiūrų nebuvo. Jis nežino, kam buvo reikalingi A. ar jo mamai pinigai, kuriuos jie skolinosi iš S. Tuo metu vyko krizė, dauguma susidūrė su finansinėmis problemomis. Vėliau S. jam ne kartą sakė, kad A. paskolintų pinigų negrąžina. Po vekselio pasirašymo matė I. per A. 30 metų jubiliejų. Su A. taip pat bendraudavo. Apie tai, kad įmonė (duomenys neskelbtini) bankrutavo, jam nėra žinoma. Su S. R. yra draugai, bendrauja apie 40 metų. A. pažįsta nuo 2000 metų, jų tarpusavio santykiai atšalo, kai sužinojo, kad nebuvo grąžinti S. pasiskolinti pinigai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš į bylą pateikto 2010 m. vasario 20 d. neprotestuotino paprastojo vekselio, kurio sudarymo vieta – Vilniaus m., matyti, kad jame nurodyta, jog: pagal šį paprastąjį vekselį vekselio davėjas I. P. be sąlygų įsipareigoja sumokėti S. R. 8900,00 Eur sumą. Mokėjimo terminas: 2010 m. rugsėjo 20 d.; mokėjimo vieta: (duomenys neskelbtini). Dokumentą pasirašo: I. P., laiduotojo (duomenys neskelbtini) vadybininkas A. P. bei laiduotojas - vadybininkas A. P.. Suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
Dėl šalių santykių kvalifikavimo kaip paskolos
Ieškovas, formuluodamas bylos nagrinėjimo dalyką, nurodė, kad jo reikalavimas pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo yra grindžiamas tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.
Atsakovai pinigų skolinimo fakto iš esmės neneigė. Pasak atsakovės I. P., sūnus A. P. atvažiavo pas ją į namus ir paprašė pasirašyti vekselyje. Sūnus pasakė, kad reikalingi pinigai įmonei. Patikslina, kad tiksliai negali pasakyti, kokiu tikslu jos sūnus skolinosi vekselyje nurodytą pinigų sumą. Asmeniškai jai jokių pinigų ieškovas niekuomet nėra perdavęs. Sūnumi pasitiki, todėl, pastarojo prašymu, pasirašė vekselyje. Sūnus A. jai taip pat jokių pinigų neperdavė. Pasirašė net nepaklaususi, kam konkrečiai reikalingi įmonei pinigai. Pasak atsakovo A. P., vekselį jis nuvežė pasirašyti mamai I. P.. Jie skolinosi pinigus įmonei (duomenys neskelbtini). Pinigus skolino S. R., kuris pageidavo, kad jo mama pasirašytų kaip pinigų gavėja. Mama neklausė, kam reikalingi pinigai. Juos sieja tarpusavio pasitikėjimas. Įmonės (duomenys neskelbtini) reikmėms S. R. paskolino mažesnę sumą nei nurodyta vekselyje. Kokia tai buvo suma neprisimena, tačiau prisimena, kad į vekselį nurodytą 8900,00 Eur sumą yra įskaičiuotos palūkanos. Kiek prisimena, pirko (duomenys neskelbtini) iš valstybės žemės sklypą ir tam reikėjo pinigų.
Pagal CK 6.878 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018). Dėl tokio dokumento įrodomosios galios turi būti nusprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Teismų praktikoje pasisakyta, jog, tam, kad šis dokumentas (vekselis) būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-378/2020). Šiuo atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi (paskolos rašteliu) sulygtų pinigų perdavimo atsakovui faktą. Sprendžiant klausimą dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y., ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020).
Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi būti paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, jų nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Taigi, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą. Nagrinėjamu atveju vekselis gali būti įrodinėjimo priemonė ieškovui įrodinėjant atitinkamų prievolinių teisinių santykių, kuriems įforminti surašytas vekselis, egzistavimą, tačiau pats savaime, nesant kitų duomenų ir įrodymų, laiku nepateiktas apmokėti vekselis nepatvirtina, kad atsakovei iš tikrųjų buvo suteikta paskola.
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
Kaip jau buvo pažymėta, nagrinėjamu atveju, atsakovai teismo posėdžio metu pripažino, jog skolinosi iš ieškovo vekselyje nurodytą ar mažesnę (atsakovo teigimu suma nurodyta kartu su paskaičiuotomis palūkanomis) pinigų sumą. Nors atsakovė I. P. tvirtino, jog asmeniškai pinigų negavo, tačiau pripažino, jog pinigus skolinosi kartu su sūnumi, nes sūnui jų reikėjo įmonės (duomenys neskelbtini), kurios viena iš savininkų ji tuo metu buvo, reikmėms. Ji sūnumi pasitiki, todėl tiksliai neklausė, kam bus naudojama skolinamasi pinigų suma. Taigi, vertintina, jog atsakovai iš esmės pripažino, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Šių paskolos santykių egzistavimą patvirtina ir neprotestuotinas paprastasis vekselis, iš kurio turinio matyti, jog I. P. įsipareigoja sumokėti S. R. 8900,00 Eur sumą iki 2010 m. rugsėjo 20 d. Vekselis yra visiškai laiduojamas (duomenys neskelbtini) vadybininko A. P. ir vadybininko A. P..
Pažymėtina, jog nors šalys laikosi priešingų pozicijų dėl vekselio išdavimo aplinkybių, t.y. skirtingai nurodo vekselio sudarymo vietą, jo sudarymo aplinkybes, pinigų perdavimo aplinkybes (pasak ieškovo, pinigus padavė asmeniškai I. P. būdami jo darbovietėje Vilniuje, o pasak atsakovų, pinigus paėmė A. P., būdamas darbovietėje Ukmergėje, o pastarojo mama I. P. tik pasirašė dokumente tuomet, kai A. P. atvažiavo pas mamą į namus), tačiau abi šalys iš esmės patvirtina, jog ieškovas pinigus perdavė, o atsakovai juos priėmė. Nors atsakovė I. P. neigia, kad asmeniškai priėmė pinigus, tačiau sutinka, jog pasirašė vekselyje, žinojo, kad skolinosi pinigus, kuriuos leido panaudoti sūnui įmonės, kurios bendrasavininkė buvo, reikmėms ar kitoms reikmėms. Taigi, vertintina, jog atsakovė I. P., pasirašydama vekselyje, jog įsipareigoja S. R. sumokėti 8900,00 Eur iki 2010 m. rugsėjo 20 d., suprato, kad priima pinigus. Tai, jog, jos teigimu, pinigus priėmė sūnus, nepaneigia paskolos santykių tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimo.
Kita vertus, teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog pinigai, vis dėlto, buvo perduoti Vilniuje, asmeniškai atsakovei I. P., nes ieškovo parodymus apie pinigų perdavimo aplinkybes patvirtina vekselyje nurodyta dokumento sudarymo vieta – Vilnius bei liudytojo A. K. parodymai, kuriuose liudytojas paliudijo, kad sandoris įvyko, vekselis buvo pasirašytas ir pinigai perduoti susitikimo jo darbovietėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), metu. Susitiko jis (liudytojas), S. R., A. P. ir pastarojo mama I. P.. Jis turėjo įmonės raktus, galėjo išjungti ir įjungti signalizaciją, todėl dalyvavo sandorio sudaryme. Darbo kabinete, jam (liudytojui) dalyvaujant buvo pasirašomas vekselis. Ieškojo internete vekselio blanko, kuriame buvo numatytas laidavimas. Šį dokumentą atspausdino. Jis pildė vekselio turinį. Atsakovės I. duomenis įrašė iš jos asmens dokumento, taip pat įrašė laiduotoju įmonę (duomenys neskelbtini) pasirašė įmonės vadybininkas A. P.. A. pasirašė du kartus, kaip fizinis asmuo ir kaip įmonės įgaliotas asmuo. Jis (liudytojas) matė kaip S. padavė I. pinigus, kuriuos pastaroji paėmė ir įsidėjo į savo rankinę. Taigi, vertintina, jog byloje yra įrodytas pinigų perdavimo atsakovams (mamai I. P. ar jos sūnui A. P.) faktas.
Teismo vertinimu, atsakovų atstovas pagrįstai nurodo, jog bylos duomenimis, ieškovas jokių pretenzijų, raginimų grąžinti paskolintus pinigus atsakovams nesiuntė, o skolos pareikalavo tik praėjus beveik dešimties metų laikotarpiui. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia paskolos teisinių santykių egzistavimo. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo S. R. nurodytomis aplinkybėmis, jog suėjus vekselyje nurodytam terminui, pasakė A., kad laikas grąžinti skolą. Tuomet A. paprašė palaukti. Taip pat 2010 metais, tiek telefonu, tiek susitikus bendravo su I. P. dėl pinigų grąžinimo. Ši taip pat žadėjo, kad grąžins, prašė palaukti. Po 2012 metų dėl pinigų grąžinimo kalbėdavo tik su A., kuris sakė, kad jo mama serga onkologine liga, prašė palaukti. Jis sutiko laukti. Tiek I., tiek A. termino, kiek laukti skolos grąžinimo, neįvardino. Vėliau pametė vekselio dokumentą. Dar po kurio laiko šį dokumentą surado ir kreipėsi į antstolį. Gavęs iš antstolio informaciją, jog vekselis vertinamas kaip paskolos raštelis, nedelsiant kreipėsi į advokatą. Sutiktina su ieškovo atstovės pozicija, jog vekselis tapo paskolos sutartimi, kuriai numatytas dešimties metų senaties terminas. Tad, ieškovas, savalaikiai, nesuėjus dešimties metų senaties terminui kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Be to, atsižvelgtina į tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas ir atsakovas buvo draugai, todėl visiškai tikėtina, kad ieškovas geranoriškai sutiko laukti skolos grąžinimo.
Byloje kilo ginčas dėl 8900,00 Eur skolos grąžinimo. Ieškovo S. R. teigimu, ne kartą ragino atsakovus grąžinti skolą, tačiau jos iki šiol pastarieji negrąžino. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. K., kuris paliudijo, kad S. jam sakė, kad skola grąžinta nebuvo. Atsakovės I. P. teigimu, jokiomis temomis su S. R. ji nėra kalbėjusi, jokių pokalbių apie skolos grąžinimą nebuvo. Atsakovo A. P. teigimu, nuo 2016 metų su S. R. nebendrauja. Suėjus vekselyje numatytai pinigų sumai, piniginės lėšos buvo sugrąžintos S. R. grynais pinigais. Neprisimena, per kelis kartus ir kokiu tiksliai laiku buvo grąžinta skola, tačiau tikrai iki 2014 metų. Jokio dokumento, patirtinančio pinigų grąžinimą, nėra surašęs. Nekalbėjo su S. R., kad pinigus grąžins vėliau. Taigi, atsakovas pinigų grąžinimo faktą įrodinėja tik teiginiu: „buvo grąžinta“, nenurodydamas jokių grąžinimo aplinkybių. Teismo vertinimu, jei atsakovas pasiskolintą pinigų sumą tikrai būtų grąžinęs, jis įvardintų tai: „pinigus grąžinau“. Be to, tokiu atveju nurodytų pinigų grąžinimo aplinkybes. Tačiau šiuo atveju atsakovas negalėjo paaiškinti nei kada, nei per kelis kartus, nei kokiomis aplinkybėmis buvo grąžinta pasiskolinta pinigų suma. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog jei atsakovas tikrai būtų grąžinęs vekselyje įvardintą pinigų sumą, ne tik, kad būtų paėmęs vekselio originalą iš ieškovo, tačiau būtų parašęs įrašą, jog pinigai yra grąžinti.
Pažymėtina, jog teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
Kaip jau buvo pažymėta, byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovas S. R. atsakovei I. P. suteikė 8900,00 Eur paskolą, ją sumokėdamas grynais pinigais. Nors atsakovė nurodė, kad šią pinigų sumą leido panaudoti savo sūnui – laiduotojui A. P., tačiau pažymėtina, jog kaip ir kur atsakovė panaudojo pasiskolintas lėšas, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Taigi, atsakovams kilo pareiga įrodyti, kad šią paskolą ieškovui grąžino. Kaip jau buvo pažymėta, nei atsakovė I. P., nei atsakovas A. P. pinigų grąžinimo ieškovui fakto neįrodė. Priešingai, vekselio buvimas pas kreditorių patvirtino ieškovo S. R. nurodomas aplinkybes, jog pinigai jam grąžinti nebuvo. Kaip jau buvo pažymėta, tai, kad pinigai nebuvo grąžinti patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. K.. Taigi, atsakovai byloje neįrodė 8900,00 Eur paskolos grąžinimo fakto.
Pažymėtina, kad atsakovai, kaip verslininkai, turintys patirties finansiniuose reikaluose ir išduodant vekselius, turėjo suvokti kokius įsipareigojimus prisiima. Teismo vertinimu, šalių elgesys, siekiant paskolos santykius įforminti vekseliu, atitinka protingo ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Kaip jau buvo minėta, kad skolos raštelis (paprastasis vekselis) buvo pas kreditorių, o ne pas skolininkus (atsakovus), papildomai pagrindžia, kad pinigus atsakovai iš ieškovo buvo gavę ir jų negrąžinę (CPK 178, 185 straipsniai).
Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų atstovo teiginys, jog ieškovas neįrodė, kad skolinamą pinigų sumą turėjo, nes teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo S. R. parodymais, jog kiti asmenys jam atidavė anksčiau paskolintus pinigus. Šią aplinkybę įrodo ieškovo prie dubliko pateiktas pareiškimas, iš kurio matyti, jog ieškovui S. R. buvo grąžinta 183000 litų pinigų suma. Be to, priešingai nei teigia atsakovų atstovas, teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog pinigai buvo skolinami 2010 metais eurais, o ne litais.
Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad ieškovas atsakovei suteikė 8900,00 Eur paskolą bei nesant įrodymų, jog atsakovė ginčo sumą ieškovui grąžino, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Dėl laiduotojo atsakomybės
Vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas ĮPVĮ. Vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011). Laiduotojo ir vekselio davėjo atsakomybė vekselio turėtojui yra solidari (ĮPVĮ 49 straipsnio 1 dalis), todėl apmokėti vekselį vekselio turėtojas gali pareikalauti bet kurio iš jų.
Pažymėtina, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja reikalavimo teisę įvykdyti prievoles pagal vekselį šio įstatymo tvarka. Minėta įstatymo norma nereglamentuoja prievolių galiojimo ar pabaigos, taip pat ir vekselio laidavimo galiojimo ar pabaigos. Teisės išieškoti skolą ne ginčo tvarka pagal vekselį iš davėjo, laiduotojo ar kitų įsipareigojusių asmenų praradimas pagal šios normos sąlygas nereiškia prievolės pabaigos vekselio laiduotojui. Kaip minėta, pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį, laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Pagal CK laidavimas yra išimtinai papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Iš esmės identišką taisyklę įtvirtina ir specialusis teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 27.1 punktas, kuris nustato, kad laiduotojo įsipareigojimas galioja, kol galioja įsipareigojimas asmens, už kurį buvo laiduota.
Priešingai nei teigia atsakovų atstovas, dėl termino pareikšti reikalavimą skolininkui pagal vekselį praleidimo laidavimo prievolė nepasibaigia, nes ĮPVĮ ir specialusis reglamentavimas to nenustato. Pagal bendrąsias nuostatas jis galioja tol, kol galioja prievolė. Šiomis nuostatomis vadovaujamasi, kai dėl vekselių įsipareigojimo ir laiduotojo įsiskolinimo priteisimo sprendžiama teisme.
Iš paprastojo vekselio turinio matyti, kad atsakovas A. P., kaip laiduotojas, jame pasirašė du kartus. Vieną kartą, atstovaudamas (duomenys neskelbtini) interesus, antrą kartą – nurodydamas savo vardą, pavardę ir žodį – vadybininkas. Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl vekselyje pasirašė du kartus. Vekselyje nėra įmonės antspaudo, įrašytas įmonės pavadinimas ir kodas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. P. vekselio sudarymo metu (duomenys neskelbtini) nedirbo, neturi jokio įgaliojimo, suteikiančio teisę atstovauti (duomenys neskelbtini) (šalių vadinama - (duomenys neskelbtini), ši įmonė yra bankrutavusi (Rekvizitai.lt duomenys, pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą). Taigi, nustačius, jog vekselyje nėra įmonės antspaudo, o kaip jos atstovas pasirašė neįgaliotas bei įmonėje nedirbantis asmuo, vertintina, jog (duomenys neskelbtini) nėra laiduotoja. Esant tokioms aplinkybėms, vertintina, kad paprastąjį vekselį A. P. laidavo kaip fizinis asmuo. Tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog laidavo savo mamos vardu sudaromą pinigų skolinimąsi, o pasiskolintus pinigus panaudojo būtent jis - atsakovas A. P.. Taigi, priešingai nei teigia atsakovų atstovas, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovas prarado teisę pareikšti ieškinio reikalavimą vekselio laiduotojui – atsakovui A. P.. Šiuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 8900,00 Eur skola.
Dėl palūkanų priteisimo
Vadovaujanti CK 6.874 straipsnio 1 dalimi paskolos gavėjas laiku negrąžinęs paskolos sumos, privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra grąžinusi skolos, todėl iš jos ir laiduotojo A. P. solidariai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, kurias ieškovas apskaičiavo už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.). Bendra priteistina palūkanų suma yra 2225,00 Eur (8900,00 Eur x 5 proc. metinių palūkanų X 5 metai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).
Ieškovas prašė priteisti 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas. Tenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (11125,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas byloje patyrė 288,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 1647,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė I. P. byloje patyrė 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vertinant teisinės pagalbos išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, pripažintina, kad išlaidos neviršija maksimalių dydžių, bei atsižvelgiant į advokato darbą byloje, teiktų paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimą, sprendžiant vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovui S. R. iš atsakovų I. P. ir A. P. priteistina 1647,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimo suma.
Be to, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui S. R. iš atsakovų I. P. ir A. P. priteistina 288,00 Eur žyminio mokesčių išlaidų suma.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovų I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 8900,00 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų eurų) skolą, 2225,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11125,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 967,50 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 967,50 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.