Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovams I. P. ir A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Vekselyje nurodyta UAB „Sakmedis“, juridinio asmens kodas 300041562. Patikrinus Juridinių asmenų registre nustatyta, kad juridinio asmens kodas 300041562 priskirtas UAB „A ir J Sakmedis“, registracijos adresas Deltuvos g. 391, Ukmergėje. Taip pat Juridinių asmenų registre registruota įmonė UAB „Sakmedis“, juridinio asmens kodas 158246192, registracijos adresas P. Paulaičio g. 9A, Jurbarke. UAB „A ir J Sakmedis“ išregistruotas 2015-02-23 po bankroto bylos, Vilniaus apygardos teismo sprendimu, UAB „Sakmedis“ išregistruotas 2021-03-08 registro tvarkytojo sprendimu likviduoti juridinį asmenį. Pagal juridinio asmens kodą nustatoma, kad byloje aktuali įmonė yra UAB „A ir J Sakmedis“, juridinio asmens kodas 300041562.

Dėl pinigų perdavimoir gavimo fakto nustatymo

12. Byloje buvo nustatyta ir nėra ginčijama, jog vekselis nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir šioje byloje vekseliu remiamasi, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinių santykių atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, kad vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-378/2020).

13. Pagal CK 6.878 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselis, netekęs savo kaip vertybinio popieriaus galios, gali būti panaudotas kaip rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas (paskolos raštelis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018).

14. Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-86-330/2017).

20. Nurodyta šalių paaiškinimų ir byloje surinktų įrodymų analizė patvirtina, jog teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai iš esmės pripažino, jog pagal išduotą vekselį susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

Dėl paskolos teisinių santykių šalių

21. Byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad paskolos davėju yra ieškovas S. R.. Apeliaciniame skunde ginčijama, kas yra paskolos gavėju. Apeliantai pažymi, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad I. P. gavo pinigus pagal vekselį, o taip pat įrodinėja, kad paskolos gavėju buvo ne atsakovai, o UAB „A ir J Sakmedis“.

23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija bei padarytomis išvadomis. Vertinant vekselio tekstą, matyti, kad 2010-02-09 vekselyje yra aiškiai nurodyta, kad I. P. įsipareigoja sumokėti S. R. 8 900,00 Eur sumą iki 2010-09-20. Vekselio tekstas nėra sudėtingas, kiekvienas jį perskaitęs asmuo gali nesunkiai suprasti, kokią prievolę ir kieno atžvilgiu prisiima. Teismui nurodyti vekselio sudarymo metu dalyvavę asmenys yra apklausti, iš jų nesuinteresuotu asmeniu gali būti laikomas tik liudytojas A. K.. Todėl teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad sandoris įvyko liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pinigai perduoti I. P. Vilniuje liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, yra pakankamai pagrįsta. Atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, sprendžiama, jog ieškovo pateikti duomenys pagrindžia paskolos dalyko perdavimą I. P..

Dėl UAB „Sakmedis“pinigų skolinimosi iš ieškovo

24. Apeliantai nurodo, kad faktiškai pinigus gavo UAB „A ir J Sakmedis“, tačiau gavo ne tiek, kiek nurodyta vekselyje, ir ne tokia valiuta. Be to, anot A. P., UAB „A ir J Sakmedis“ pinigus gavo litais, o ne eurais. A. P. tame pačiame posėdyje nurodė, kad bendrovė pinigus ieškovui grąžino. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pinigai buvo skolinami ne bendrovei, nes suteikus paskolą juridiniam asmeniui, tai atsispindėtų bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

25. Atsakovų apeliaciniame skunde įrodinėjama aplinkybė, kad paskola buvo paimta UAB „A ir J Sakmedis“ vardu nėra patvirtinta. Vekselyje yra nurodyta, jog vekselis yra visiškai laiduojamas UAB „A ir J Sakmedis“ vadybininko A. P. ir vadybininko A. P.. Akivaizdu, kad vekselį sudarantiems asmenims siekiant paskolą suteikti bendrovei, tai ir turėjo būti padaryta bei įrašyta vekselio tekste. Tačiau atsakingo asmens vietoje buvo įrašyta I. P., kuri nebuvo bendrovės darbuotoja, o tik viena iš savininkių. I. P. vekselį sudarė kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovė.

26. Atsakovai nepateikė teismui duomenų, kurie galėtų patvirtinti jų nurodytas aplinkybes, kad paskolintos lėšos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, kad už jas būtų įgytas koks turtas ar panašiai. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei teikiant apeliacinį skundą, atsakovai nepateikė įrodymų, kad pinigai buvo perduoti UAB „A ir J Sakmedis“. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Apeliantų argumentas, jog faktiškai pinigus gavo UAB „A ir J Sakmedis“, ar, kad paskolos teisiniai santykiai paskolos davėją siejo su bendrove, atmestinas kaip nepagrįstas. Neatmestina, jog pinigai galėjo būti panaudoti bendrovės reikmėms, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas sudarė sutartį su bendrove.

27. Teisėjų kolegijai, įvertinus vekselio turinį, matyti, kad jame nėra atskirai nurodyta, kad pinigai yra gauti (turinys formuojamas „be sąlygų įsipareigoju sumokėti“), tačiau, atsižvelgiant į aukščiau formuojamą teismų praktiką, priešingai nei teigia apeliantai, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pinigai nebuvo perduoti. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis laikytinos aplinkybės, nustatytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aiškinantis šalių santykius ir vekselio sudarymo aplinkybes. Taip pat svarbu ir tai, kad, kaip matyti iš vekselio turinio, vekselis buvo laiduojamas, o vekselio originalas vis dar likęs pas ieškovą.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, neprisiėmęs skolinės prievolės, nepasirašytų vekselio su įrašu „be sąlygų įsipareigoju sumokėti“, patvirtinančiu konkrečios sumos suteikimą. Tuo atveju, jei raštelyje būtų užfiksuotas tik ketinimų skolintis ateityje faktas, aktualus būtų ne atsakovės (-ų), bet priešingos šalies – ieškovo (kaip pinigų davėjo) įsipareigojimas (pasirašytinai) suteikti paskolą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos nagrinėjamu atveju spręsti apie paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovų egzistavimą, juolab, kad liudytoju apklaustas A. K. patvirtino, kad ieškovas atsakovams pinigus perdavė, t. y. matė pinigų perdavimo faktą.

Dėl liudytojo parodymų vertinimo

29. Apeliantai nurodo, kad teismas neturėjo byloje vertinti liudytojo A. K. parodymų. Pažymi, kad pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kadangi vekselyje nenurodyta, kad ieškovas S. R. perdavė atsakovei I. P. 8 900,00 Eur, tai reiškia, kad rašytinė paskolos sutartis tarp ieškovo S. R. ir I. P. nebuvo sudaryta. Atsiliepime ieškovas teigia, kad teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė pagal vekselį, kuriame nereikia pažymėti pinigų perdavimo fakto, dėl ko ieškovas pinigų perdavimo faktą įrodinėjo savo paaiškinimais, tuo faktu, jog vekselio originalas yra pas ieškovą bei liudytojo A. K., kuris dalyvavo pinigų perdavime paaiškinimais, bei pačiu vekselio turiniu, t. y. ta aplinkybe, jog už vekselį buvo laiduota.

31. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

32. Visų pirma, pažymėtina, jog nėra pagrįsta laikyti, kad 2010-02-20 vekselis negali būti laikomas rašytine sutartimi. Nors vekseliu gali būti patvirtinama nebūtinai iš paskolos santykių kylanti prievolė, tačiau pagrįsta, pasibaigus vekselio, kaip vertybinio popieriaus, galiojimo laikui, vekselį vertinti kaip rašytinę sutartį. Kita vertus, 2010-02-20 vekselis laikytinas rašytiniu sandorio įrodymu, kas suponuoja CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punkto išimties taikymą.

33. Teismo vertinimo dėl paskolos grąžinimo apeliaciniu skundu atsakovai nekvestionuoja.

34. Nagrinėjamu atveju, ieškovui reikalavimą priteisti skolą, grindžiant į bylą pateiktu vekseliu, kuris, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką atitinka paskolinių teisinių santykių įforminimui keliamus reikalavimus (CK 6.871 straipsnis 3 dalis), nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog ieškovas neturėjo teisės remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnis 2 dalis), juolab, kad šis argumentas niekaip nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismui ieškinio reikalavimus tenkinus pagal byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą (CPK 185 straipsnis).

Dėl laiduotojo atsakomybės

35. Apeliantai teigia, kad UAB „Air J Sakmedis“ yra laiduotojas, nes tai matyti iš paties vekselio. Pirmosios instancijos teismas padarė aiškią įrodymų vertinimo klaidą konstatuodamas, kad A. P. nedirbo bendrovėje. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateikti įrodymai, kad vekselio išrašymo dieną A. P. dirbo UAB „A ir J Sakmedis” (2021-12-30 A. P. tripliko priedas Nr. 1). Todėl atsakovas vekselį pasirašė kaip UAB „Sakmedis” vadybininkas. Tai, kad vekselyje yra nurodytas atsakovas vardas, pavardė, ir parašas, nereiškia, jog atsakovas vekselyje laidavo kaip fizinis asmuo. Ieškovas, teikdamas ieškinį, taip pat laikė, kad atsakovas nelaidavo kaip fizinis asmuo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad 2021-10-12 posėdžio metu A. P. aiškino, jog nors ir dirbo vadybininku, tačiau neturėjo įgaliojimo pasirašyti vekselyje už UAB „A ir J Sakmedis“ kaip už laiduotoją. A. P. suteikti įgaliojimai pasirašyti ant vekselio, nepateikti.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. P., kaip laiduotojas, vekselyje pasirašė du kartus. Vieną kartą, atstovaudamas UAB „A ir J Sakmedis” interesus, antrą kartą – nurodydamas savo vardą, pavardę ir žodį – vadybininkas. Nustatė, jog vekselyje nėra įmonės antspaudo, o kaip jos atstovas pasirašė neįgaliotas bei įmonėje nedirbantis asmuo. Vertino, kad paprastąjį vekselį A. P. laidavo kaip fizinis asmuo.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dėl laidavimo pagal CK ir vekselio laiduotojo atsakomybės skirtumo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio laidavimą ir CK reglamentuotą laidavimą vienija ta pati prievolių įvykdymo užtikrinimą apibūdinanti sąvoka, tačiau vekselio laidavimas yra savarankiškas prievolės pagal vekselį įvykdymo užtikrinimo būdas, reglamentuotas ĮPVĮ. Vekselio laidavimo atveju pakanka tik vienašalės laiduotojo valios išraiškos vekselyje. Pagal ĮPVĮ 33 straipsnį laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiant žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).

38. Iš su tripliko pateikto išrašo apie A. P. valstybinį socialinį draudimą matyti, kad vekselio pasirašymo metu A. P. buvo įmonės darbuotojas, tačiau šis laikotarpis apibūdintas, kaip nedraudiminis. Nustatyta, kad atsakovas, pasisakydamas kaip liudytojas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturėjo įgaliojimo pasirašyti vekselio, kaip įmonės atstovas, negalėjo paaiškinti, kodėl pasirašė vekselyje du kartus, negalėjo paaiškinti, kodėl įmonei turint atspaudą, jo neuždėjo ant vekselio, nors teigė, kad vekselį atspausdino darbo vietoje UAB „A ir J Sakmedis“, Deltuvos g. 39D, Ukmergėje (2021-10-12 posėdžio garso įrašas nuo 37:40 min). Liudytojas A. K. paliudijo, kad A. P. vekselyje pasirašė du kartus, kaip fizinis asmuo ir kaip įmonės įgaliotas asmuo (2021-10-12 posėdžio garso įrašas nuo 9:57 min). Nors šalių pozicija dėl vekselio sudarymo aplinkybių skiriasi, tačiau esant nurodytiems liudijimams, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas du kartus pasirašė vekselyje, labiausiai tikėtina, kad paprastąjį vekselį A. P. laidavo kaip fizinis asmuo.

39. Spręsdamas, kad paprastąjį vekselį A. P. laidavo kaip fizinis asmuo, teismas rėmėsi išimtinai bylos medžiaga ir savo vidiniu įsitikinimu. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas bei nesant apeliantų pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu. Kolegija sutinka su teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta, kad A. P. laidavo vekselį, kaip fizinis asmuo, argumentais ir išvadomis, o šalių nesutikimo su šia sprendimo dalimi argumentus atmeta.

Dėl pretenzijų reiškimo ir senaties taikymo

40. Apeliantai nurodo, kad ieškovas anksčiau nereiškė pretenzijų atsakovams. Byloje nėra įrodymų dėl per 10 metų teiktų pretenzijų, reikalavimų grąžinti skolą. Visa tai rodo ieškovo siekį neteisėtai pasinaudoti tuo, kad ieškovas disponuoja atsakovų pasirašytu vekseliu. Jeigu ieškinyje numatytas reikalavimas būtų pagrįstas, ieškovas suėjus mokėjimo pagal vekselį terminui 2010-09-20, būtų ėmęsis atitinkamų ĮPVĮ numatytų pretenzijų ar reikalavimų reiškimo veiksmų. Tai, kad ieškovas ilgą laiką nereiškė pretenzijų, atsakovai prašė vertinti ir kaip ieškovo nesąžiningumą, ir kaip senaties termino praleidimą.

41. Apeliantai nurodo, jog pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalį yra praleistas senaties terminas ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Vekselio mokėjimo terminas – 2010-09-20, reiškia reikalavimai dėl vekselio neapmokėjimo galėjo būti pareikšti iki 2013-09-21. ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimų pateikimo senaties terminas, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Šiuo atveju ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalyje numatytas trejų metų terminas negali būti taikomas, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių iš vekselio, o dėl paskolos teisinių santykių. Vekselis tapo paskolos sutartimi, reikalavimams pagal kurią reikšti numatytas dešimties metų senaties terminas. Ieškovas kreipėsi, nesuėjus dešimties metų senaties terminui kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

42. Pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantų nurodytą aplinkybę, kad ieškovas, remiantis bylos duomenis, pretenzijų atsakovams nesiuntė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti ieškovo S. R. nurodytomis aplinkybėmis, jog suėjus vekselyje nurodytam terminui, pasakė A. P., kad laikas grąžinti skolą. Tuomet A. P. paprašė palaukti. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad ieškovas siekia sukčiauti ar neteisėtai pasinaudoti atsakovės pasirašytu vekseliu, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

43. Apibendrinant, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Prieš posėdį pateiktas apeliantų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašoma priteisti atsakovės (apeliantės) I. P. bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo rengimą (1 200 Eur). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų I. P. ir A. P.apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.