- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- 2VP-2097-639/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13112-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., J. K.
- Advokatai
- Gintaras Degimas, Kristina Marčienė
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui D. K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Laurai Raukienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Viktorijos Vėliuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys D. K., J. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja antstolė Viktorija Vėliuvienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo, prašydama spręsti klausimą dėl J. K. atsakomybės už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 11 d. vykdomojo rašto Nr. e2-78-980/2024 reikalavimų nevykdymą ir taikyti įstatymo numatytas sankcijas už nesuteiktą galimybę tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
2. Pareiškime nurodoma, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0162/25/01272, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-78-980/2024 dėl tėvo D. K. bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini)
3. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d., suinteresuotam asmeniui išsiųstas raginimas geruoju įvykdyti sprendimą, įteiktas viešo paskelbimo būdu 2025 m. rugsėjo 5 d. 2025 m. liepos 26 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-25-162-25184. Skolininkė ir toliau nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat skolininkė susipažino su procesiniais dokumentais 2025 m. gruodžio 1 d. Antstolių informacinėje sistemoje prisijungusi prie vykdomosios bylos.
4. 2025 m. gruodžio 1 d. gautas išieškotojo D. K. prašymas. Išieškotojas nurodė antstolei šias teismo sprendimo nevykdymo aplinkybes:
1) dėl bendravimo savaitgaliais. Per šį pusantrų metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sūnus A. K. tik vieną savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio praleido su tėvu, t. y. 2025 m. liepos 5 d. iki 2025 m. liepos 6 d.
SMS susirašinėjimo metu bei telefoninio pokalbio 2025 m. liepos 6 d. ryte J. K. pareiškė, kad buvo pažeista teismo nustatyta bendravimo tvarka, kadangi vaikas nebuvo pristatytas namo šeštadienį, t. y. 2025 m. liepos 5 d. iki 18 val., nors pagal nustatytą tvarką turėjo būti pristatytas iki sekmadienio 18 val. Tokiu būdu J. K. nepaisė teismo sprendimo nustatytos tvarkos, kiekvieną kartą pati nustatinėja savo taisykles ir tvarką, pažeidžia tiek vaikų, tiek išieškotojo teises.
2025 m. lapkričio 22 d., šeštadienį, 11 val. 00 min. išieškotojas D. K. ir antstolė Viktorija Vėliuvienė, buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti vaikų savaitgaliui. Namuose buvo J. K. sugyventinis, kuris neleido vaikams susitikti su manimi. Tuo pačiu metu J. K. telefonu paaiškino, kad kategoriškai atsisako vykdyti teismo sprendimą. Šiuo pagrindu surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti veiksmus, aktas S-25-162-25184.
2) dėl bendravimo vaikų atostogų metu. 2025 m. liepos 5-19 dienomis (2025 m. liepos 5-6 dienomis savaitgalį vaikas praleido su tėvu, tačiau 2025 m. liepos 6 d. per pietus J. K. pareikalavo nedelsiant grąžinti sūnų jai. Skolininkė J. K. teismo sprendime nustatyta tvarka buvo įspėta apie planuojamas atostogas, tačiau ji vaikams neleido bendrauti su tėvu atostogų metu kaip kad yra numatyta teismo sprendime.
Kaip numatyta teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos, J. K. prieš mėnesį laiko buvo išsiųstas pranešimas apie planuojamas atostogas, tačiau išieškotojui nebuvo leista bendrauti su vaikais 2 savaites per vasaros atostogas.
3) Neleido sūnui bendrauti per sūnaus gimtadienį (duomenys neskelbtini). Dar birželio 23 d. SMS žinute buvo pranešta J. K., kad tėvas norės pasveikinti sūnų, tačiau skolininkė atrašė, kad D. K. nepageidaujamas, nors teismo sprendime numatyta, kad per sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).) vaikas gali būti paimamas 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžinamas tą pačią dieną 19.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.
5. Išieškotojas D. K. nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vaikų teisių tarnybos padalinį ir nuo 2025 m. liepos 24 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre jo atvejui yra teikiama socialinės priežiūros paslauga, bei taikomas atvejo vadybos procesas. D. K. informavo, kad jokių rezultatų nėra pasiekta - J. K. kategoriškai atsisako vykdyti teismo sprendimą, bendradarbiauti su BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialiniais darbuotojais, leisti susitikti su vaikais šiame centre bent valandai su socialinės darbuotojos dalyvavimu.
Motyvuojamoji dalis
6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad skolininkė ir toliau nevykdo teismo sprendimo, antstolė prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsniu spręsti klausimą dėl baudos skolininkei J. K. skyrimo, baudą sumokant išieškotojo D. K. naudai.
7. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) J. K. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą. Atsiliepime nurodė, kad tėvo nebendravimą su sūnumi kas antrą savaitgalį sąlygoja ne pareiškime tariamas J. K. draudimas bendrauti su sūnumi, bet D. K. darbo pobūdis, t. y. išvykimai trunkantys apie kelis mėnesius iš Lietuvos darbo reikalais. J. K. nėra žinomas D. K. išvykimo į darbą grafikas, jo trukmė bei laikas, taip pat kada D. K. planuoja grįžti ir grįžta į Lietuvą. D. K., grįžęs į Lietuvą, apie planuojamus susitikimus su sūnumi iš anksto nepraneša. Apie D. K. norą bendrauti su sūnumi J. K. tampa žinoma tą pačią dieną, kada D. K. nori pasiimti sūnų arba D. K. be jokio pranešimo atvykus į namus pasiimti sūnaus. J. K. nuolat planuoja kartu su vaikais dienotvarkę, laisvalaikio praleidimą, šeimos pramogas, todėl D. K. atvykimas nesuderintu laiku bei jo noras pasiimti sūnų tada, kai jam patogu, nederinant pasiėmimo laiko su vaiko mama, kelia tiek J. K., tiek vaikams stresą, įtampą bei konfliktines situacijas. Taip pat nurodė, kad 2025 m. lapkričio 22 d. 11.00 val. D. K. su antstole V. Vėliuviene atvyko į namus pasiimti vaikų savaitgaliui. Pažymėtina, kad apie norą bendrauti su vaikais būtent tą savaitgalį D. K. nepranešė. Tuo metu J. K. buvo darbe, o namuose buvo J. K. gyvenimo draugas su šalių vaikais. Tokie D. K. veiksmai, tiek J. K., tiek vaikams sukėlė šoką. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-78-980/2024, nustatytoje vaikų tėvo D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. tvarkoje nėra tiksliai aptarta, kokiais konkrečiais mėnesio savaitgaliais, t. y. pirmu ir trečiu ar antru ir ketvirtu kiekvieno mėnesio savaitgaliu D. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais. Nagrinėju atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad nepilnamečiai vaikai nenori bendrauti su tėvu D. K.. Dukra A. K. išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu, todėl dukters vertimas bendrauti su tėvu esant tokiai dukros nuomonei, pažeistų jos teises ir interesus. Sūnus A. K. nenori bendrauti su tėvu praleisdamas su juo daug laiko, tai yra praleidžiant nepertraukiamai visą savaitgalį, šventes ar dvi savaites atostogų metu. Nagrinėjamu atveju, siekiant išvengti tarp šalių kylančių ginčų, turėtų būti nustatyta konkreti D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kurioje būtų įtvirtinta, jog bendravimas vyksta atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norą. Atsiliepime suinteresuotas asmuo J. K. pareiškė prašymą išklausyti šalių nepilnamečius vaikus dukrą A. K. ir sūnų A. K..
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad dėl konfliktinių situacijų eskalacijos, bendravimo tvarkos vykdymas tapo problemiškas ir turi neigiamas pasekmes nepilnamečiams, A. K. ir A. K., dėl abiejų ginčo šalių įtakos minėtų pasekmių (vaikų kategoriškas priešiškumas skyrium gyvenančio tėvo atžvilgiu) kontekste. Todėl įstatymo numatytų sankcijų taikymas J. K. turėtų būti priimtas teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nuo 2024 m. vasario 23 d. inicijavus atvejo vadybos procesą, dėl vaiko atstovams pagal įstatymą taikytų kompleksinių pagalbos (prevencinių, intervencinių) priemonių, kurį laiką situacija šeimoje buvo sąlyginai stabili, kontroliuojama, tačiau galimai dėl vaikų atstovų pagal įstatymą vidinių resursų stokos pozityviems/ilgalaikiams pokyčiams, - teigiamų rezultatų nepasiekta, t. y. tarp vaiko atstovų pagal įstatymą konfliktinė situacija eskaluojama, įtraukiant teisėsaugos institucijas (pagrįsti/nepagrįsti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus) ir tinkamai nesiimant asmeninės atsakomybės dėl esamos situacijos. Išdėstytą poziciją pagrindžia ir 2025 m. gruodžio 18 d. iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro gauta informacija, kurioje J. K. iš esmės charakterizuojama neigiamai. Šiuo turima omenyje tai, kad socialines paslaugas bei pagalbą J. K. šeimai teikę specialistai pripažįsta, jog J. K. tinkamai užtikrina vaikų fiziologinius, saugumo ir kitus poreikius, tačiau valingai nesiekia užtikrinti emocinių/psichologinių ir socialinių vaikų poreikių (pvz. nesikreipė dėl psichologo konsultacijų, nors nepilnametė A. K. buvo išreiškusi tokį poreikį/norą; vaikų akivaizdoje neigiamai kalbama apie vaikų tėvą, taip galimai formuojant vaikų priešiškumą tėvo atžvilgiu ir kt.).
9. Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. nurodė, kad paskutinius kartus, kai su vaikais bendravo viskas buvo gerai, santykiai puikūs, tik po paskutinio susitikimo su sūnumi, jis gavo iš sūnaus žinutę, kurioje nurodyta „tu skriaudi mamą su tavimi daugiau nebendrausiu“. Nurodė, kad nuvykus susitikti su vaikais J. K. vaikams susitikti su tėvu neleido, į oficialius laiškus, kuriais prašė duoti sūnų atostogoms, atsakymo tėvas negavo. Nuvykus su antstole prie J. K. namų, duris atidarė jos gyvenimo draugas, kuris kategoriškai atsisakė kalbėtis ir priimti iš antstolės dokumentus. Jo įsitikinimu vaikų požiūris į tėvą pasikeitė dėl to, kad mama vaikams pasakoja apie buvusius jų tarpusavio nesutarimus. Nurodė, kad susitikimo metu, kai dalyvavo ir vaikų teisių specialistė, J. K. nurodė, kad neketina motyvuoti vaikų bendrauti su tėvu, nemato tame prasmės ir neketina bendradarbiauti. Taip pat pažymėjo, kad jis galimybių bendrauti su vaikais neturi, nes socialiniuose tinkluose yra užblokuotas. Suinteresuoto asmens manymu mama turėtų nustoti vaikus nuteikinėti prieš tėvą ir kalbėti apie jo netinkamą elgesį. Nors nenori finansiškai pakenkti vaikų motinai, auginančiai jų vaikus, tačiau mano, kad tikslinga tenkinti antstolės prašymą ir skirti baudą, kuri galimai, paskatintų vykdyti teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutiktų, jog nustatyta bendravimo tvarka būtų dar labiau konkretizuota. Patikino, kad nustatytos bendravimo tvarkos jis laikosi, apie ketinimus pasiimti savaitgaliui vaikus jis žinute informuoja J. K., tačiau ji į jo žinutes neatsako.
11. Suinteresuoto asmens D. K. atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šalių santykiai konfliktiški, vaikų argumentai nebendrauti su tėvu remiasi finansinėmis nuoskaudomis, pavyzdžiui, atimta mašina, kas suponuoja, jog tokias kalbas ir nuoskaudas girdi iš mamos, o ne patys formuojasi požiūri. Atstovo manymu, vaikų mama nededa pakankamai pastangų skatinti vaikus bendrauti su tėvu, mama nesikreipia į psichologus ar kitas institucijas, kurios padėtų vaikams su tėvu atkurti ryšį.
12. Suinteresuotas asmuo J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvo ir vaikų santykiai niekada nebuvo labai gilūs ir emociškai glaudūs, nes tėvo dažnai nebūdavo namuose, dirbo ir būdavo išvykęs į plaukiojimus. Paaiškino, kad vaikai ant tėvo pyksta, nes tėvų skyrybų procesas buvo sudėtingas, vaikai matė, kad tėvas nesutiko geruoju pasidalinti turto, vaikai matė namuose fizinį ir psichologinį smurtą iš tėvo mamos atžvilgiu. Patvirtino, kad jokia specialistų pagalba nėra reikalinga ir nebuvo produktyvi. Pažymėjo, kad tėvas turi dėti pastangas atkurti ryšį su vaikais, tuo tarpu ji kaip mama, negali ir nenori spausti ar versti vaikų bendrauti su tėvu, nes tėvas įžeidinėja net vaikus, paskambina dukrai, ją įžeidinėja, dėl to dukra nenori atsiliepti į tėvo skambučius. Taip pat pažymėjo, kad bendravimo tvarka nėra konkrečiai nustatyta, nurodymas savaitgaliais, nerodo apibrėžtumo, tuo tarpu tėvas parašo iš vakaro, kad ketina sekančią dieną pasiimti vaikus. Su tokia tėvo formuojama bendravimo tvarka ji nesutinka, nes jų šeima gyvena savo gyvenimą ir planų dėl D. K. neketina keisti. Nurodė, kad visi kontaktai D. K. yra užblokuoti, nes jis siunčia ne informacinio pobūdžio žinutes, o tik įžeidinėjimus.
13. Suinteresuoto asmens J. K. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas akcentuoja, jog pažeidžiama jo teisė bendrauti su sūnumi, o dėl bendravimo su dukra nesiskundžia, kas rodo, nelygiavertį požiūri į vaikus. Pažymėjo, kad problema dėl bendravimo tvarkos laikymosi yra ne mamos elgesys, o tėvo darbo pobūdis, jis būna ilgai išvykęs ir grįžęs vaikų mamai nepraneša apie planuojamą susitikimą. Vaikų tėvas informuoja apie susitikimus iš vakaro ar tą pačią dieną, kas kelia konfliktines situacijas ir nesusipratimus. Pažymėjo, kad jos atstovaujamoji J. K. teismo posėdžių metu patikino, kad bendravimo tvarkos pakeitimas pagerintų situaciją. Nurodė, kad mama stengiasi, o tėvas nesutinka bendradarbiauti ir tinkamai komunikuoti. Pažymėjo, kad šalių dukra yra šešiolikos metų, praktiškai suaugusi, todėl būtina atsižvelgti į jos norą nebendrauti su tėvu.
14. Į teismo posėdį pareiškėja antstolė Viktorija Vėliuvienė neatvyko, pareiškime prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Gabrielė Romerytė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2022 metų pažįsta suinteresuotus asmenis, nes institucija nagrinėjo vaikų tėvo D. K. pranešimą, kad vaikų mama nesuteikia galimybės tėvui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Institucija susisiekė su vaikų motina, kuri paaiškino, jog vaikas su tėvu tikrai nesusitiko, tačiau atstovė negali paaiškinti ar mama nurodė, jog vaikas pats nenori susitikti su tėčiu ar mama neleidžia. Pažeidimas nebuvo fiksuotas, nes nebuvo apklausti vaikai, o nesant jų nuomonės, nėra galimybės nustatyti pažeidimo. Taip pat nurodė, kad šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba, specialistai dirbo su šeima, 2026 m. vasario 13 d. atvejo vadyba buvo nutraukta, nes abi šalys sutiko, kad atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas (vėliau patikslino, kad tėvas nenorėjo, jog atvejo vadyba būtų užbaigta).
16. Institucijos atstovė Laura Raukienė teismo posėdžio metu prašė vadovautis į byla pateikta išvada.
17. BĮ „Šeimos ir vaiko gerovės centras“ specialistė Laura Tarvydienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio teikia paslaugas šeimai. Paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad tėvui D. K. vaikų motina neleidžia bendrauti su tėvu. Įvyko pokalbiai su tėvais, kurių metu vaikų mama J. K. paaiškino, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, dėl neigiamų praeities prisiminimų, kad vaikai matė netinkamą tėvo elgesį mamos atžvilgiu. Nurodė, kad abipusiu tėvų susitarimu atvejo vadybos procesas buvo nutrauktas, kadangi gautos iš mokyklos išvados, kuriose nurodyta, kad mama puikiai rūpinasi su vaikais, bendradarbiauja, geba rūpintis vaikais. Taip pat patvirtino pagalbos plane nurodytas aplinkybes, kad mama buvo nepatenkinta paslaugų teikimu, teikiamomis rekomendacijomis, nuolatiniu specialistų lankymusi, poreikiu kalbėti nemaloniomis temomis, mama atsisakė psichologų pagalbos, tikino gebanti pati spręsti problemas, tikino, kad yra užimta ir turi svarbesnių reikalų, nors negebėjimas valdyti emocijų pokalbių metu buvo jaučiamas. Dėl pasiūlymo teikti vaikams psichologo paslaugas, nurodė, kad tam nemato poreikio. Pažymėjo, kad mama nematė poreikio priimti pagalbą iš centro specialistų, dėl to pagalbos teikimas ir buvo nutrauktas. Nurodė, kad šiuo metu specialistų pagalba šeimai nėra būtina. Taip pat pažymėjo, kad vaikų tėvas D. K. bendradarbiavo noriai, problemų bendraujant su juo nekilo, matėsi tėvo noras ir iniciatyva spręsti kilusią situaciją. Taip pat nurodė, kad buvo bendrauta su vaikais, pokalbių metu šalių dukra kategoriškai atsisakė bendrauti su tėvu, dėl praeityje matyto netinkamo elgesio. Nurodė, kad bendraudama su tėvu nejaučia, kad tėvui tikrai rūpi, tėvas skambina tik pasiteirauti dėl situacijos namuose sužinojimo. Šalių sūnus išreiškė nenorą matytis su tėvu, tačiau priežasčių nedetalizavo. Taip pat nurodė, kad institucija inicijavo tėvo susitikimą su vaikais institucijos patalpose, tačiau mama išreiškė reikalavimą dalyvauti susitikime, atsakius jai, kad tai vaikams sukeltų lojalumo konfliktą, mama pareikalavo susitikimo protokolų, paaiškinus, jog protokolai nebus rašomi, mama pareiškė, kad pateiks skundų, dėl to susitikimas apskritai neįvyko.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu apklausta suinteresuotų asmenų dukra A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad mokosi devintoje klasėje, gyvena su mama ir su ja gerai sutaria. Bendrauti su tėvu nelabai nori, kadangi jaučiasi įskaudinta, jautė moralinį spaudimą iš tėvo, tėvai dažnai bardavosi, skyrybų metu tėvas pasiėmė šeimos automobilį, kas sudarė nepatogumų šeimai. Paaiškino, kad iki tėvų skyrybų, šeimai gyvenant kartu, santykis su tėvu buvo geras, tik tėvo elgesys motinos atžvilgiu nebuvo tinkamas. Paaiškino, kad tėvas dažniausiai bendravimų metu kalba tik apie teismus ir skyrybas, o ne apie pačius vaikus, be to tėvas rodo didesnį susidomėjimą bendrauti su jos broliu, o ne su ja. Su sūnumi tėvui sekasi rasti bendrą kalbą lengviau nei su ja. Nurodė, kad nori bendrauti su tėvu, tačiau tik tada kai nori ir gali, o ne numatytu laiku pagal įsipareigojimą. Pažymėjo, kad sklandesniam bendravimui reikalinga, kad tėvas keistų savo elgesį.
19. Sūnus A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad mokosi trečioje klasėje. Nurodė, kad šiuo metu su tėvu nenori bendrauti, norės už pusės metų, nori būti namuose. Paaiškino, kad su tėvu nenori bendrauti, nes tėtis negražiai elgiasi su jo mama, seserimi ir draugu R.. Paaiškino, kad R. – jo draugas yra mamos draugas, su kuriuo jis puikiai sutaria ir leidžia laiką, o tėtis skambina telefonu ir pravardžiuoja R., sako, kad jis blogas. Apie R. įžeidimus jis žino iš telefoninių pokalbių, kai tėtis skambina sesei ir mamai.
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-78-980/2024 pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui D. K., ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. gyvenamąją vietą su motina, ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 300 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, ir nepilnamečiam sūnui A. K. po 300 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki vaikų pilnametystės, paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė išlaikymo įsiskolinimą, padalino turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria padalytas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas (buitiniai daiktai) ir išspręstas kompensacijos už juos priteisimo klausimas, panaikino ir bylą grąžino šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą dalį paliko nepakeistą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi Nr. e2-12496-1025/2024 patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl turto padalijimo.
21. 2025 m. liepos 11 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-78-980/2024 dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, kuriame nurodyta:
Teismas nusprendė nustatyti tokią vaikų tėvo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaikus šeštadienį 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos sekmadienį 18.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.
2) Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. nepertraukiamai dvi savaites vasaros atostogų metu, su teise laikinai išvykti į užsienį, apie bendravimo pradžią pranešdamas ieškovei J. K. prieš mėnesį laiko. Įpareigoti ieškovę šiam bendravimo laikotarpiui perduoti atsakovui vaikų asmens tapatybės dokumentus.
3) Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. lyginiais metais per Šv. Velykas pagal provoslavišką tradiciją pasiimdamas vaikus šeštadienį 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos pirmadienį 18.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.
4) Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. nelyginiais metais per Šv. Kalėdas pagal provoslavišką tradiciją pasiimdamas vaikus pirmąją Šv. Kalėdų dieną 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos antrąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.
5) Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. lyginiais metais per Naujuosius metus pasiimdamas vaikus lyginių metų gruodžio 31 d. 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos sekančią dieną 18.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.
6) Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. savo gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas vaikus 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigų po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.
7) Atsakovas D. K. bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. per vaikų gimtadienius, lyginiais metais per dukters gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), o nelyginiais metais per sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) pasiimdamas vaikus 11.00 val. iš jų gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigų po ugdymo užsiėmimų pabaigos ir grąžindamas juos tą pačią dieną 19.00 val. atgal į jų gyvenamąją vietą.
22. A. V. Vėliuvienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0162/25/01272 pradėta pagal 2025 m. liepos 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-78-980/2024 dėl bendravimo su vaikais nustatymo.
23. Suinteresuotam asmeniui J. K. atsisakant leisti tėvui bendrauti su vaikais, išieškotojo D. K. prašymu, antstolė 2025 m. gruodžio 22 d. surašė sprendimo nevykdymo aktą Nr. S-25-162-25184 ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo.
24. Išieškotojas D. K. kreipėsi į antstolę prašymu dėl teismo sprendimo nevykdymo, kadangi J. K. nesuteikia galimybės bendrauti su vaikais, nevykdo teismo sprendimo (vykd. b. l. 16). Antstolė 2025 m. lapkričio 26 d. parengė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-162-25184, kuriuo nustatė, kad J. K. ignoruoja ir nevykdo teismo sprendimo – 2025 m. lapkričio 22 d. (šeštadienį) D. K. nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. (vykd. b. l. 17) ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo J. K. už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo.
25. Antstolė 2025 m. gruodžio 22 d. pareiškimu Nr. S-B-25-162-4 dėl teismo sprendimo nevykdymo prašo spręsti klausimą dėl skolininkės atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą ir taikyti įstatymo numatytas sankcijas už nesuteiktą galimybę tėvui bendrauti su vaikais.
26. CPK 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
27. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nėra vykdomas savanoriškai, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).
28. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolės žinioje yra vykdomoji byla, kurioje vykdomas nepiniginio pobūdžio išieškojimas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.
29. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).
30. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje, t. y. gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad skolininkui gali būti taikoma bauda ne vieną kartą, jeigu jis ir toliau nevykdo reikalavimų.
31. Teismų praktikoje nurodoma, jog bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 ir joje nurodoma teismų praktika).
32. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju antstolė 2025 m. lapkričio 22 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-162-25184, kuriuo nustatė, jog skolininkė J. K. teismo sprendimo nevykdo – 2025 m. lapkričio 22 d. (šeštadienį) nesuteikė suinteresuotam asmeniui (vaikų tėvui) galimybės bendrauti su nepilnamečiais vaikais A. K. ir A. K. (vykd. b. l. 17). Kaip minėta 2024 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimu D. K. ir J. K. santuoka nutraukta, teismo sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nustatyta išlaikymo teikimo tvarka, tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Minėto teismo sprendimo pagrindu 2025 m. liepos 14 d. išduotas vykdomasis raštas dėl tėvo D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo tvarka.
34. Iš išieškotojo 2025 m. lapkričio 28 d. kreipimosi į antstolę, turinio matyti, kad D. K. bando bendrauti su vaikais, tačiau J. K. vaikų neduoda, nustato savo bendravimo taisykles ir laiką (vykd. b. l. 23-24).
35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (straipsnio 4 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju J. K. įrodinėjo, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su tėvu tvarkos nevykdomas dėl objektyvių ir nuo vaikų motinos nepriklausančių priežasčių – vaikų nenoro bendrauti su tėvu.
38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota galimai vaikų interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaikų pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų (vaiko tėvų) pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
39. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkė J. K. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo D. K. bendravimo su vaikais tvarkos nevykdo. Suinteresuotas asmuo J. K. teismo posėdžių metu paaiškino, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių tėvas su vaikais nebendrauja yra vaikų kategoriškas nesutikimas kalbėtis su tėvu dėl streso, prisiminimų apie tėvo agresyvų elgesį. Vaikų nenorą bendrauti su tėvu patvirtina vaikų paaiškinimai pateikti teismo posėdžio metu.
40. Nors vaikai išreiškia nenorą bendrauti su tėčiu, tai nėra pagrindas spręsti, jog teismo sprendimas yra vykdomas tinkamai. Suinteresuoto asmens J. K. atstovė nurodė, kad pagrindo skirti baudą nėra, nes teismo sprendimo nevykdymas yra sąlygotas vaikų norų, advokatė ir pati J. K. teigė, kad tėvas nededa pakankamai pastangų, kad vaikų ir jo ryšys būtų atkurtas. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo nevykdymas motyvuojant vien vaikų noru ir emocijomis, negali būti pateisinama priežastimi nevykdyti teismo sprendimo. Byloje jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog egzistuoja kliūtys bendravimo tvarkai įgyvendinti, kurios nepriklauso nuo skolininkės, nėra. Vien aplinkybė, kad vaikai atsisako bendrauti su tėvu, jo bijo ar kt., negali pagrįsti ilgalaikio vaikų bendravimo su tėvu apribojimo. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje, darytų ir (ar) galėtų daryti vaikams žalą.
41. Teismas vertina abiejų tėvų elgesį, siekiant vykdyti teismo sprendimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad nė vienas iš tėvų nėra kreipęsis į Klaipėdos apylinkės teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nors iš į bylą pateikto 2026 m. vasario 13 d. pagalbos plano matyti, kad 3 punkte (plano3 lape) aprašytoje J. K. nuomonėje, pokalbio su specialistais metu, ji nurodė, kad šiuo metu teisme yra civilinė byla dėl vaikų ir tėvo tvarkos keitimo bei dėl kitų klausimų. Teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad nesikreipė į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, pripažino, kad nustatytos tvarkos nesilaiko, nes negali veikti prieš vaikų norą. Taip pat pažymėjo, kad jai neaiški nustatyta bendravimo tvarka, nesant konkrečiai nurodyta, kuriais savaitgaliais tėvas bendrauja su vaikais, ji nežino kada tėvo laukti, o tėvo pranešimas iš vakaro apie planuojamą susitikimą dažniausiai būna pavėluotas, nes šeima jau yra suplanavusi savo savaitgalio veiklą. Taip pat pripažino, kad visi jos kontaktai su D. K. yra užblokuoti, vienintelė priemonė jam su ja susisiekti yra elektroninis paštas.
42. Toks šalių procesinis elgesys rodo ne tik tai, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, bet ir tai, kad tėvas siekia aktyvaus bendravimo su vaikais, tuo tarpu J. K. teigia, kad nori pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, kurios pripažino, kad sąmoningai nesilaiko.
43. Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje dėstomos aplinkybės apie tarnybos bandymus inicijuoti pokalbį su vaikais, tačiau mama J. K. dėl įvairių priežasčių vengė suorganizuoti šį pokalbį, pati mama bendraudama su specialistais ne kartą išsakė poziciją, kad specialistų pagalba yra nereikalinga, ji ir vaikai per daug užsiėmę, kad bendrautų su specialistais. Į pasiūlymus vaikams ir jai pačiai pasinaudoti psichologo pagalba, reagavo neigiamai, teigdama, jog tokio poreikio nėra. Be to nurodė, jog esant poreikiui vaikai gali bendrauti su mokyklos psichologu.
44. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į vaikų teismo posėdžio metu išsakytą poziciją. Šalių dukra nurodė, kad su tėvu nebendrauja, nes jis su ja nemoka sukurti ryšio (nors paskutinis susitikimas įvyko sklandžiai, jis maloniai bendravo ir su ja ir jos vaikinu), teigė, kad dėl užimtumo treniruotėse ir mokykloje neturi laiko taip dažnai, kaip numatyta teismo sprendime, matytis su tėvu, o norėtų su juo susitikti jai patogiu metu. Taip pat nurodė, kad tėvo ir jos santykį apsunkina nuoskaudos, patirtos tėvų skyrybų metu, kai tėvas negražiai elgėsi su mama, atėmė šeimos automobilį. Tuo tarpu suinteresuotų asmenų sūnus teismo posėdžio metu nurodė, kad su tėvu susitikti nenori, jam įdomiau leisti laiką prie kompiuterio. Be to pažymėjo, kad tėvo netinkamas elgesys pasireiškia mamos draugo R. įžeidinėjimais, apie kuriuos jis sužino iš tėčio ir mamos telefoninių pokalbių. Iš to galima spręsti apie vaikams tiesiogiai ar netiesiogiai daromą mamos poveikį. Mama, kaip asmuo gyvendamas su vaikais ir galintis daryti didelę įtaką, vaikams formuojantis požiūrį į tėvą, neturėtų asmeninių savo ir buvusio sutuoktinio santykių aptarinėti vaikams girdint, tuo labiau pasakoti vaikams įžeidžiančių telefoninių pokalbių turinio.
45. Teismas atkreipia dėmesį, ir į tai, kad šalių vaikai, turėdami ypatingą ryšį su mama, ja (mama) besąlygiškai tiki ir pasitiki, todėl natūralu, kad suinteresuotas asmuo J. K., turėdama savo subjektyvią nuomonę apie vaikų tėvą, požiūrį į jį nepagrįstai perduoda ir savo nepilnamečiams vaikams. Teismas pažymi, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą). Papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesusiformuoja) natūralus mažamečio vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils.
46. Abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad skyriumi gyvenantis tėvas galėtų bendrauti su vaikais. Tėvui gyvenančiam su vaikais tenka pareiga imtis maksimalių priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų, mama turėtų skatinti vaikus susitikti, pasikalbėti su tėvu. Teismo vertinimu, vien vaikų nenoras kalbėtis su tėvu ar su juo susitikti nėra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad vaiko motina dėjo maksimalias pastangas ir ėmėsi visų priemonių, kad vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimas vyktų. Kaip minėta byloje nėra ginčo, kad D. K. su nepilnamečiais vaikais neturi artimo ryšio, tačiau nagrinėjamu atveju jam norint su vaikais bendrauti, jo galimybės yra apsunkintos ir ribotos, t. y. byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad J. K. bet kokį D. K. kreipimąsi su prašymu bendrauti su vaikais ignoruoja, tačiau ji pati nepasiūlo jokio galimo bendravimo varianto su vaikais. Teismo posėdžio metu pati J. K. nurodė, kad tiek dukra tiek sūnus norėtų/galėtų su tėvu bendrauti jiems patogiu metu, galbūt ne tokiais ilgais intervalais (pvz. visą savaitgalį), kaip nurodyta teismo sprendime, tačiau jokių pastangų pakeisti bendravimo tvarką nededa, pasiūlymų tėvui trumpinti susitikimų laiką ar atsižvelgti į vaikų norą, nepateikė. Taip pat pastabų vaikų tėvui, kad jis per vėlai informuoja apie pageidavimą susitikti nepateikė, nebandė jo informuoti ir susitarti, kad laiko planavimas ir susitikimų derinimas būtų produktyvesnis, jeigu tėvas, apie ketinimą pasiimti vaikus informuotų anksčiau nei dieną prieš. Žinodama dukters poziciją, kad jos laisvalaikis labai užimtas ir ji negali dažnai matytis su tėvu, vaikų motina nesikreipė į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o pasirinko ignoruoti teismo sprendime nurodytą bendravimo tvarką. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkė nesiekė kooperuotis užtikrindama skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais.
47. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo J. K. tinkamai nevykdė teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
48. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas).
49. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, netinkamai įgyvendinant teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.
51. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
52. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K.. nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu D. K. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 100 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.
53. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, į jos nurodytą turtinę padėtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad skolininkės pažeidinėjimai yra pasikartojantys bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais teismas nutaria skirti J. K. 100 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).
54. Suinteresuotam asmeniui J. K. išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (CPK 771straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimtų eurų) baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-78-980/2024 nevykdymą išieškotojo D. K. naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvienei vykdomąją bylą Nr. 0162/25/01272.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.