- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- 2YT-23114-1077/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15043-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- T. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolės Aurelijos Puodžiukienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Aurelija Puodžiukienė, I. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas T. B. padavė antstolei Aurelijai Puodžiukienei 2024 m. rugpjūčio 8 d. skundą, kuriame reikalaujama atsisakyti visų nepagrįstai reikalaujamų sumų už nekokybiškus darbus ir pranešti, į kurią sąskaitą pervesti reikalaujamą pinigų sumą.
2. Nurodo, kad nesutinka su antstolės Aurelijos Puodžiukienės veiksmais kadangi: 1) skolininkas nebuvo deramai informuotas apie jam pareikštą reikalavimą padengti teismines išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-1865-820/2023; 2) antstolės nebuvo pasirūpinta, kad skolininko vaikams būtų paliktos pragyvenimui būtinos lėšos; 3) buvo pritaikyti apribojimai tik dviem iš keturių skolininko naudojamų banko sąskaitų.
3. Antstolė Aurelija Puodžiukienė 2024 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-173-14410 nutarė atsisakyti patenkinti minėtą pareiškėjo skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas. 2024 m. sausio 22 d. patvarkymu priimti vykdyti dokumentą Nr. S-24-173-1623 vykdomojoje byloje Nr. 0173/24/00203 buvo priimtas 2024 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. e2-1865-820/2023. Tą pačią dieną priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-173-1699 ir raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-24-173-1685, kurie buvo išsiųsti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei Registrų centre nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), dėl ko atmestinas pareiškėjo teiginys, jog skolininkas nebuvo deramai informuotas apie jam pareikštą reikalavimą padengti teismines išlaidas. Be to, atmestinas ir argumentas dėl antstolės nesirūpinimo lėšų vaikų pragyvenimui palikimu, kadangi skolininkas nebuvo susisiekęs su antstolių kontora, nepateikė duomenų apie gaunamas lėšas į savo banko sąskaitas bei jų kilmę, kaip to reikalauja teisės aktai.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
6. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš pareiškėjo T. B.: vykdomoji byla Nr. 0173/24/00203 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 6 715 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko T. B. išieškotojai I. K.; vykdomoji byla Nr. 0173/24/01403 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 63,17 Eur pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko T. B. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; vykdomoji byla Nr. 0173/24/01648 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 14,57 Eur pašto išlaidų išieškojimo iš skolininko T. B. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
7. Antstolei vykdant vykdomąją bylą Nr. 0173/24/00203, kurioje ir yra gautas pareiškėjo skundas, 2024 m. sausio 22 d. buvo priimtas antstolės raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-24-173-1685, kuriuo skolininkas paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti iš viso 6 872,80 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė raginime nurodė, kad vykdymo išlaidų rūšys iš dydžiai nurodyti pridedamame vykdymo išlaidų apskaičiavime. Pažymėjo, kad vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jeigu šį raginimą skolininkas įvykdys iki nurodyto termino. Paaiškino, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą, antstolės patvarkymu iš skolininko papildomai bus išieškotos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nustatytos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo (išieškojimo) proceso atlikimu, taip pat – atlygis antstolei už sprendimo įvykdymą (CPK 611 straipsnis, SVI 122 punktas). Raginime buvo nurodytas antstolės depozitinės sąskaitos numeris, į kurį turėjo būti pervesta išieškoma suma. Antstolė raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui išsiuntė 2024 m. sausio 22 d. registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Antstolė 2024 m. rugpjūčio 8 d. priimtu patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-173-13951 apskaičiavo minėtose trijose vykdomosiose bylose patirtas vykdymo išlaidas, iš viso – 909,59 Eur.
8. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).
9. Nors pareiškėjas savo skunde dėl antstolės veiksmų aiškiai nesuformulavo, kurį konkretų antstolės veikimą ar neveikimą jis skundžia, tačiau iš skundo prašymo atsisakyti visų nepagrįstai reikalaujamų sumų už nekokybiškus darbus ir skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolės paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis ir taikytomis priverstinio vykdymo priemonėmis, nes vertina, kad antstolė suteikė nekokybiškas paslaugas, tinkamai neinformavo pareiškėjo apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės šiais pagrindiniais argumentais: 1) skolininkas nebuvo deramai informuotas apie jam pareikštą reikalavimą padengti teismines išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-1865-820/2023; 2) antstolės nebuvo pasirūpinta, kad skolininko vaikams būtų paliktos pragyvenimui būtinos lėšos; 3) buvo pritaikyti apribojimai tik dviem iš keturių skolininko naudojamų banko sąskaitų. Toliau pasisakytina dėl kiekvieno iš šių argumentų pagrįstumo.
Dėl raginimo įvykdyti sprendimą (ne)tinkamo įteikimo
10. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje SVI nustatyta tvarka.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2124-430/2022).
12. Iš vykdomojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolei vykdant vykdomąją bylą Nr. 0173/24/00203, kurioje ir yra gautas pareiškėjo skundas, 2024 m. sausio 22 d. registruotąja siunta skolininkui vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau pašto kurjeriui dokumentų įteikti nepavyko ir siunta grąžinta siuntėjui. Pažymėtina, kad būtent tokį savo gyvenamosios vietos adresą pareiškėjas nurodė ir savo skunde dėl antstolio veiksmų. Kartu raginimas įvykdyti sprendimą buvo išsiųstas skolininkui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kaip patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skolininko skundą nurodė antstolė, šis raginimas buvo paskelbtas viešai interneto svetainėje www.anstoliai.lt. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė nepagrįstai neišsiuntė minėto raginimo registruotąja pašto siunta, tačiau, kaip minėta, vykdomosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad raginimas skolininkui buvo išsiųstas, tačiau pareiškėjas jo neatsiėmė. Įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis, galima spręsti, kad antstolė išnaudojo visas įmanomas priemones ir tinkamai informavo skolininką apie pradėtą priverstinio vykdymo procesą.
13. Suėjus raginimo geruoju įvykdyti sprendimą terminui, antstolė pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Todėl darytina išvada, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė būtų pažeidusi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl raginimo skolininkui siuntimo ir įteikimo tvarkos bei priverstinių priemonių taikymo tvarkos.
Dėl lėšų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir pareiškėjo sąskaitų arešto
14. Nagrinėjamu atveju skolininkas teigia, kad antstolės nebuvo pasirūpinta, kad skolininko vaikams būtų paliktos pragyvenimui būtinos lėšos. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiuo pareiškėjo argumentu.
15. Remiantis CPK 644 straipsnio 4 punktu, skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, teikti informaciją antstoliui, kad būtų užtikrinti vykdomosios bylos šalių interesai, nepažeistos jų teisės.
16. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui (SVI 100 punktas). Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, nesikreipė į antstolę, pateikdamas dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Todėl šis skolininko argumentas yra atmestinas remiantis anksčiau išdėstytais argumentais.
17. Remiantis CPK 609 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal šio straipsnio 3 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI.
18. Pareiškėjas skunde vertina, kad antstolė savo darbą atliko netinkamai, todėl iš pareiškėjo neturėtų būti reikalaujama sumokėti nepagrįstai apskaičiuotas vykdymo išlaidas. Tačiau pareiškėjas nenurodė, dėl kokių konkrečių aplinkybių, jo vertinimu, vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos nepagrįstai. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, teismas nustatė, kad antstolė Aurelija Puodžiukienė 2024 m. rugpjūčio 8 d. priimtu patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-173-13951 apskaičiavo visose minėtose trijose vykdomosiose bylose patirtas vykdymo išlaidas, kurias sudaro: 215,76 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 679,27 Eur atlygis antstoliui ir 14,56 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, iš viso 909,59 Eur. Nors pareiškėjas nesutinka su šių išlaidų dydžiu, vertina, kad jos yra neprotingai didelės, tačiau toks nesutikimas nėra grindžiamas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ir yra paremtas subjektyviu pareiškėjo vertinimu. Konstatuotina, kad šios išlaidos apskaičiuotos teisingai ir atitinka SVI 109 punkte nurodytus administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžius.
19. Skolininkas taip pat nurodo, kad buvo pritaikyti apribojimai tik dviem iš keturių skolininko naudojamų banko sąskaitų, tačiau neatskleidė, kokią įtaką ši aplinkybė galėtų turėti vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, ir nepateikė įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjas raginime nurodytu terminu antstolės reikalavimo geranoriškai neįvykdė, todėl antstolė turėjo pagrindą imtis priverstinio vykdymo veiksmų. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė Aurelija Puodžiukienė priimtuose nurodymuose priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias visose pareiškėjo sąskaitose. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas turėjo kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, pareiškėjas turėjo pareigą domėtis vykdomosios bylos eiga ir tokius duomenis pateikti antstolei (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Todėl ir šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolė būtų nesilaikiusi priverstinių išieškojimo priemonių taikymo tvarkos.
20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių priverstinį vykdymą, reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolės Aurelijos Puodžiukienės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.