- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-142-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01546-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – biuras) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ 1 460,81 Eur nuostolių atlyginimo, 33 Eur žyminį mokestį, 144,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2019 m. liepos 18 d. Belgijoje dėl V. K., vairavusio transporto priemonę MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė UAB „Vikreda“ buvo transporto priemonės MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, minėta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Remdamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, paskelbtais su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo, biuras sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikui biurui jo pareikalautą sumą, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsniu turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grąžinti Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 1 460,81 Eur, tačiau atsakovė ieškovui šios sumos nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Vikreda“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad vien faktas, jog kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažintas pakankamu ir patikimai pagrindžiančiu padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Biuras, gavęs reikalavimą sumokėti 1 460,81 Eur, nepatikrino ir nevertino remonto sąmatoje pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, automobilio keistinų dalių kainų, reikalingumo keisti nurodytas automobilio dalis. Nurodo, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti nustatant tikrąjį padarytos žalos dydį, teikti pastabas dėl eksperto išvados; nėra aišku, ar sugadinimai automobiliui nebuvo padaryti anksčiau, nėra aišku, ar automobilis buvo faktiškai suremontuotas už remonto sąmatoje nurodytą sumą, ar draudimo išmokos dydis atitinka realiai padarytus nuostolius. Atsakovė nuo pat pirmojo ieškovo paklausimo apie eismo įvykį ir prašymo dėl eismo įvykio aplinkybių pateikimo (2019 m. spalio mėn.) bendradarbiavo su ieškovu ir pateikė eismo įvykio aplinkybes ir schemą, prašė, kad ieškovas pateiktų papildomą medžiagą, susijusią su įvykiu, tačiau medžiagos negavo. Objektyviai atsakovė negalėjo reikšti jokių pastebėjimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi ieškovas pateikė paklausimą atsakovei 2019 m. spalio 1 d., atsakovė pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio 2019 m. spalio 4 d., o jau 2019 m. spalio 28 d. Belgijos biuras ir nukentėjęs asmuo sudarė susitarimą dėl galutinio žalos dydžio, kuris buvo jau nebe 1 260,84 Eur, o jau 1 460,84 Eur. Kadangi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese, pateikti prieštaravimai turi būti vertinami regresinio ieškinio byloje. Ieškovas, reikšdamas regresinį reikalavimą, privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė ir net neįrodinėjo šių sąlygų visumos, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Šiuo atveju turi būti vertinamas ir žalos dydis. Ieškovas pateikė tik vieną nuotrauką, tačiau iš jos negalima spręsti, ar ekspertizės akte nurodytų keistinų automobilio detalių ir būtinybės jas keisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Vikreda“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 1460,81 Eur nuostolių; 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 460,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 177,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. sausio 3 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės UAB ,,Vikreda“ ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 6,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pareikštas atsakovei UAB „Vikreda“, kaip transporto priemonės MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria V. K. 2019 m. liepos 18 d. sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui, savininkei, kuri eismo įvykio metu nebuvo įvykdžiusi įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnyje). Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Vikreda“ atsakomybė šiuo atveju atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio savininkas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
6. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad su V. K. 2019 m. birželio 7 d. atsakovė UAB „Vikreda“ sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią V. K. įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Asmuo, sukėlęs eismo įvykį, buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Vikreda“ ir vykdė darbines pareigas. Būtent atsakovė perduodama neapdraustą automobilį naudoti savo darbuotojui, pažeidė įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad su darbuotoju būtų sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl teismas darbuotojo neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu.
7. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nustatė, kad žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui „W. N.“ administravo Belgijos automobilių draudikų biuras, kuris žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Teismas rėmėsi Belgijos automobilių draudikų biuro ir nukentėjusiosios susitarimu dėl galutinio žalos nustatymo, kuriuo susitarta nukentėjusiajai atlyginti 1 260,81 Eur (pagrindinė ekspertizės suma – 1 091,78 Eur, PVM – 149,03 Eur, prarastas pelnas – 20 Eur), ekspertizės ataskaita, kurioje nurodyta transporto priemonės „Seat Arona“ remonto kaina ir galutinė remonto suma 1 321,05 Eur, nurodyti atliktini darbai ir keistinos detalės. Teismas pažymėjo, kad nors galutinė žala nukentėjusiajam buvo suderinta 1 260,81 Eur, tačiau papildomai ieškovas Belgijos draudikų biurui sumokėjo ir 200 Eur administravimo mokestį, t. y. iš viso 1460,81 Eur. Teismas sprendė, kad toks mokestis Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas pagrįstai, nes remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis). Belgijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė nustatytą minimalų 200 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir, atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą minimalų 200 Eur žalos administravimo mokestį. Kadangi administravimo išlaidos yra susijusios su žalos administravimo procesu, todėl jas ieškovas taip pat pagrįstai atlygino Belgijos draudikų biurui ir įgijo teisę regreso tvarka ją reikalauti priteisi iš asmens, atsakingo už sukeltą žalą, šiuo atveju iš UAB „Vikreda“, kuri nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas pateikė eismo įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, o atsakovė analizuojamu atveju deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su žalos dydžiu ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentą, kad žala buvo neteisingai paskaičiuota. Teismas pažymėjo, kad vien deklaratyvus atsakovės nurodymas, kad nesutinka su žalos dydžiu, neteikiant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo savaime abejoti dėl žalos dydžio tinkamo nustatymo.
9. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad nukentėjusiojo automobilis buvo faktiškai suremontuotas. Teismas nurodė, kad eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras žalos administravimą vykdė vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, šalyje galiojančiais teisės aktais, o atsakovė nepateikė jokių kitų Belgijos nacionalinių teisės aktų, kurie leistų teismui daryti priešingą išvadą.
10. Teismas nesutiko su atsakovės tvirtinimu, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese. Teismas nurodė, kad UAB „Vikreda“ neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti biurui, o tai leidžia žalos administravimo klausimą spręsti šiam asmeniui nedalyvaujant, be to, remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad ieškovas 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-15936-19-(5.10) pateikė pranešimą atsakovei apie pradėtą žalos administravimo procesą dėl 2021 m. liepos 18 d. Belgijoje įvykusio eismo įvykio, prašė UAB „Vikreda“ nurodyti įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą. Tuo pačiu raštu atsakovė buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Belgijos nacionalinis draudikų biuras, į kurį atsakovė turi teisę nedelsiant kreiptis, jei mano nesanti atsakinga už žalą, dalyvauti žalos administravimo procese. Teismas sprendė, kad atsakovei buvo žinoma apie žalos administravimo procesą ir ji turėjo galimybę dalyvauti administravimo procese, tačiau šia savo galimybe atsakovė iš esmės nepasinaudojo, elgėsi pasyviai, pati nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinotų apie žalos administravimo procesą iš Belgijos institucijų. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu savo interesų gynimu.
11. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų duomenų pakanka išvadai, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė būtent 1 460,81 Eur žalą. Teismas konstatavo, kad atsakovė valdė ir leido vairuoti transporto priemonę savo darbuotojui, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, žinodama, jog transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju draudimu, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą transporto priemonės valdytojui nesinaudoti ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, todėl privalo atsakyti už eismo įvykio metu sukeltą žalą, kuri yra 1 460,81 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vikreda“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs, vadovaujamasi išskirtinai tik ieškovo pateiktais teiginiais dėl Belgijos biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiškai neatsižvelgiant į atsakovės atsiliepime bei triplike nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą, ir negali būti taikomi atsakovei.
12.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to fakto, kad atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Belgijoje įvykusio eismo įvykio ir Belgijos teisės aktų taikymo bei teikti prieštaravimus dėl Belgijos biuro ekspertizės aktu nustatyto žalos dydžio ir apgadinto automobilio detalių keitimo/remonto būtinumo.
12.3. Atsakovė, net jei ir būtų galėjusi dalyvauti žalos administravime (ko negali daryti pagal Biurų nuostatus, nes į žalos administravimą ji nėra įtraukiama), nebūtų turėjusi objektyvių galimybių tai padaryti, nes ieškovas pateikė paklausimą atsakovei 2019 m. spalio 1 d. Atsakovė pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio 2019 m. spalio 4 d., o jau 2019 m. spalio 28 d. Belgijos biuras ir nukentėjęs asmuo sudarė susitarimą dėl galutinio žalos dydžio, ir jau 2019 m. gruodžio 18 d. Belgijos biuras pareikalavo atlyginti 1 460,84 Eur žalą. Todėl visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovė galėjo dalyvauti žalos administravime.
12.4. Teismas visiškai netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolio ir jo dydžio, o skundžiamame sprendime tik besąlygiškai pritariama ieškovo pateiktiems skaičiavimams, nesigilinant į šių skaičiavimų pagrįstumą, teisingumą, būtinybę keisti ar remontuoti visas ekspertizės akte nurodytas detales.
12.5. Teismas visiškai nevertino ir nesivadovavo atsakovės nurodomais kasacinio teismo išaiškinimais, kuriuose yra išaiškinta, kad tais atvejais, kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. M. J., bylos Nr. 3K-3-100/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015).
12.6. Teismas privalėjo tirti eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, tačiau to nedarė, visiškai nepagrįstai Belgijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galią, nors tai yra tik rašytiniai įrodymai, akivaizdu, kad priimdamas Skundžiamą sprendimą formaliai pasirėmė ieškovo pateiktais dokumentais ir Belgijos draudikų biuro pateiktomis sąskaitomis.
12.7. Byloje visiškai buvo nepatikrinta ir nevertinta remonto sąmatoje pateiktų duomenų atitikimas tikrovei, automobilio keistinų dalių kainų dydis, reikalingumas keisti automobilio dalis. Visiškai neįvertintos ir tos aplinkybės, jog nukentėjusiojo automobilio dalis pažeidimų galėjo atsirasti ir iki įvykusio eismo įvykio, tačiau siekiant naudos sau, šie apgadinimai galimai buvo įtraukti, kaip kilę dėl atsakovės vairuotojo kaltės. Toks besąlygiškas nacionalinio draudiko biuro pateiktos sąmatos atlyginimas net nesigilinat ir nesiaiškinant, ar tikrai visi nustatyti apgadinimai kilę dėl įvykusio eismo įvykio, pažeidė atsakovės interesus.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. apeliantė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 m. liepos 18 d. apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti biurui (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, apeliantei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Belgijoje vykusiame 2019 m. liepos 18 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau ji neteikė savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.
13.2. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese (šiuo atveju buvo priešingai – atsakovas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, jame dalyvavo pasyviai), pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 39 punktas).
13.3. Atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai, ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.3K-3-373-219/2018, 46 punktas). Taigi, šiuo atveju apelianto prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje.
13.4. Biuras bei Belgijos nacionalinis draudikų biuras pateikė teismui daugiau negu pakankamai biuro reikalavimo faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų, tuo tarpu apeliantė apsiribojo vien tik nepagristu abejonių dėl biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu.
13.5. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės įgyvendinimo tokio pobūdžio bylose. Teismas tinkamai ir visapusiškai atliko byloje pateiktų įrodymų vertinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje pateikti įrodymai, kad 2019 m. liepos 18 d. Belgijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo du automobiliai. Pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad automobilis MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K., atbuline eiga kliudė lengvąjį automobilį „Seat Arona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio dieną transporto priemonės MAN (duomenys neskelbtini) savininkė buvo atsakovė UAB „Vikreda“, transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
16. Ieškovas 2019 m. spalio 1 d. išsiuntė raštą atsakovei dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė informuoti Belgijos automobilių draudikų biurą, ar bendrovė yra atsakinga už eismo įvykį ir jos metu padarytą žalą.
17. Belgijos automobilių draudikų biuras 2019 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė reikalavimą atlyginti žalą, kuri siekia 1 460,81 Eur (1260,81 Eur kompensacija ir 200 Eur administravimo mokestis, skaičiuojamas remiantis Vidaus nuostatomis). Ieškovas į Belgijos automobilių draudikų biuro sąskaitą 2020 m. vasario 11 d. pagal jų nurodą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 460,81 Eur.
18. Ieškovas, atlyginęs Belgijos nacionaliniam draudikų biurui žalą, 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. gegužės 25 d. išsiuntė pretenzijas atsakovei dėl 1 460,81 Eur sumokėjimo.
19. Šioje byloje ieškinys yra pareikštas TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai atsakovė jos naudojamos transporto priemonės nebuvo apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės neapdraudimas, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra specialūs, įstatymu įtvirtinti atsakomybės Draudikų biurui pagrindai. Transporto priemonės neapdraudimas kvalifikuotinas imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimu (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Dėl atsakovės UAB „Vikreda“ civilinės atsakomybės sąlygų
20. TPVCAPDĮ nustatyta pareiga transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui (valdytojui) drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui (valdytojui), pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – civilinė atsakomybė, t. y. biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) tenka pareiga biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) ir biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės.
21. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, o kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį – turi įrodyti biuras.
22. Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu.
23. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė MAN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvos Respublikoje ir kad minėtos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, nėra.
24. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį, reikšminga ta aplinkybė, kad biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, jog transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti biuras.
25. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai.
26. Tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 51 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo kaltės dėl transporto priemonės neapdraudimo privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nepaneigė.
27. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojama CK 6.249 straipsnyje. Šiuo atveju žala yra biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, biuro įrodinėjamą žalą sudaro biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad biuras Belgijos nacionaliniam draudikų biurui 2020 m. vasario 11 d. pervedė 1 460,81 Eur. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vien ta aplinkybė, jog biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą, automatiškai nelemia atsakovės pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pats nenustatė žalos dydžio, nes rėmėsi tik Belgijos draudikų biuro pateiktais įrodymais.
Dėl žalos dydžio
28. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, nepakanka vien tik reikšti abejones dėl ieškovo pateiktų įrodymų.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl žalos dydžio, būtent biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovui nepakanka tik kritikuoti biuro atliktus žalos apskaičiavimus ir kelti abejones, jog nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir / ar teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 49 punktas).
30. Siekdamas pagrįsti žalos dydį, biuras pateikė šiuos rašytinius įrodymus: eismo įvykio deklaraciją ir schemą; pranešimą apie eismo įvykį; reikalavimą atlyginti žalą; ekspertizės ataskaitą, 2019 m. spalio 28 d. susitarimą dėl galutinio žalos nustatymo; Biurų tarybos sprendimus ir rekomendacijas; Belgijos motorinių transporto priemonių privalomojo atsakomybės draudimo įstatymo suvestinę redakciją; aktualias Belgijos teisės nuostatas dėl eismo įvykiuose padarytos žalos atlyginimo, aktualų Belgijos nacionalinio draudikų biuro atsakymą dėl žalos dydžio.
31. Šioje byloje atsakovei buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovo išmokėtas žalos dydis buvo nepagrįstas. Pirmą kartą ieškovas atsakovei pranešė apie ginčo eismo įvykį 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-15936-19-(5.10), kuriame buvo nurodyta eismo įvykio data, vieta, dalyvavusi neapdrausta transporto priemonė, prašymas užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą, informacija, kad minėto eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Belgijos nacionalinis draudikų biuras, taip pat išaiškinimas, kad jeigu atsakovė pagrįstai mano, kad nėra atsakinga už eismo įvykį ir jo metu padarytą žalą, nedelsiant turi informuoti Belgijos nacionalinį draudikų biurą ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Taip pat išaiškinta, kad priešingu atveju toks elgesys bus įvertintas kaip pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, galimai turėsiantis neigiamos įtakos tik galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu pateiktų prieštaravimų vertinimui.
32. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad byloje visiškai nebuvo patikrinta ir įvertinta remonto sąmatoje pateiktų duomenų atitikimas tikrovei, automobilio keistinų dalių kainų dydis, reikalingumo keisti automobilio dalis; visiškai neįvertintos ir tos aplinkybės, jog nukentėjusiojo automobilio dalis pažeidimų galėjo atsirasti ir iki įvykusio eismo įvykio, tačiau apeliantė nedetalizuoja, kokias konkrečias sumas ir kokias konkrečias žalos dydį pagrindžiančias išlaidų pozicijas laiko nepagrįstomis. Tai yra, atsakovė iš esmės apsiribojo tik abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrindą pagrindžiančių įrodymų kėlimu, neteikė konkrečių įrodymų apie kitokį žalos dydį, negu kad nustatė Belgijos nacionalinis draudikų biuras, nei iki bylos iškėlimo, nei šiame civiliniame procese, nors kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 41 punktas).
33. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas; kt.). Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
34. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistas 1 460,81 Eur nuostolių atlyginimas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir atitinkamai 2022 m. sausio 3 d. papildomą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai paliekami nepakeisti.
36. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovas, tačiau pastarasis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.