- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2-3775-1139/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01546-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Gediminas Blaškevičius
- Kategorijos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
teismo posėdyje žodinio tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau -UAB ) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. 2021 m. liepos 23 d. teisme gautas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovei UAB „Vikreda“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovė 1 460,81 Eur nuostolių atlyginimo, 33 Eur žyminį mokestį bei 144,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 procentu metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė tuo, kad jis remdamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, paskelbtais su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu ėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo, sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikui biurui jo pareikalautą sumą, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsniu, turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovė reikalaudama grąžinti Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 1 460,81 Eur, tačiau atsakovė ieškovui šios sumos nesumokėjo. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovė nevykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 m. liepos 18 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui. Nepaisant to, atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Belgijos vykusiame 2019 m. liepos 18 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau jis neteikė savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų Biurui ir Belgijos nacionaliniam draudikų biurui. Kadangi atsakovei buvo sudaryta galimybė dalyvauti žalos administravimo procese, todėl pagal naujausią teismų praktiką, atsakovės prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Belgijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Belgijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Teismas, tuo atveju, kai atsakovas neteikia jokių įrodymų, neturi pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Vikreda“, atstovaujama advokato Gedimino Blaškevičiaus, pateiktame atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Vien faktas, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Biuras, gavęs reikalavimą sumokėti 1 460,81 Eur, akivaizdžiai nepatikrino ir nevertino remonto sąmatoje pateiktų duomenų atitikimo tikrovei, automobilio keistinų dalių kainų, reikalingumo keisti nurodytas automobilio dalis. Toks nesigilinimas pažeidžia atsakovo interesus. Nurodo, kad atsakovui net nebuvo suteikta galimybė dalyvauti nustatant tikrąją padarytos žalos dydį, bet taip pat teikti pastabas ir dėl eksperto išvados. Be to, automobiliui padaryti sugadinimai turi būti vertintini itin kritiškai, nes nėra aišku, ar sugadinimai nebuvo padaryti anksčiau. Šiuo atveju galimai siekiama nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Iš ieškovo pateiktų duomenų nėra aišku, ar automobilis buvo faktiškai suremontuotas už remonto sąmatoje nurodytą sumą, todėl nėra aišku, ar draudimo išmokos dydis atitinka realiai padarytus nuostolius. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad ieškovas tik deklaratyviais argumentais grindžia aplinkybę, jog atsakovei buvo sudaryta galimybė dalyvauti žalos administravimo procese. Priešingai, atsakovė nuo pat pirmojo ieškovo paklausimo apie eismo įvykį ir prašymo dėl eismo įvykio aplinkybių pateikimo (2019 m. spalio mėn.) bendradarbiavo su ieškovu ir pateikė eismo įvykio aplinkybes ir schemą. Taip pat ieškovo prašė, kad pateiktų papildomą medžiagą, susijusią su įvykiu, tačiau nepateikė. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad regresiniai reikalavimai neturi būti vertinami ir, vadovaudamasi teismų praktiką, nurodo, kad tokiu būdu turi būti užtikrinama proceso šalių teisė į teisminę gynybą. Duomenų, kad Belgijoje būtų vykę teisminiai procesai, nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad objektyviai atsakovė negalėjo reikšti jokių pastebėjimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi ieškovas pateikė paklausimą atsakovei 2019 m. spalio 1 d., atsakovė pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio 2019 m. spalio 4 d., o jau 2019 m. spalio 28 d. Belgijos biuras ir nukentėjęs asmuo sudarė susitarimą dėl galutinio žalos dydžio, kuris buvo jau nebe 1 260,84 Eur, o jau 1 460,84 Eur. Akivaizdu, kad buvo sąmoningai nesudaroma galimybė reikšti prieštaravimus dėl žalos dydžio. Kadangi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese, daro išvadą, kad atsakovo pateikti prieštaravimai turi būti vertinami regresinio ieškinio byloje. Nesutinka, su ieškovu, kad Belgijos biuras turi išimtinę teisę spręsti dėl žalos dydžio, nes ši teisė vadovaujantis vidaus nuostatais taikoma tik tarp valstybių draudikų biurų. Ieškovas, reikšdamas regresinį reikalavimą, privalėjo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė ir net neįrodinėjo šių sąlygų visumos, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Šiuo atveju turi būti vertinamas ir žalos dydis. Ieškovas pateikė tik vieną nuotrauką, tačiau iš jos negalima spręsti, ar ekspertizės akte nurodytų keistinų automobilio detalių ir būtinybės jas keisti.
3. Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovui ir atsakovui, jų atstovams, nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Ieškinys tenkintinas.
4. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kai Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Belgijos) transporto priemonių draudikų biurui reikalaujamą sumą, pareiškė regresinį reikalavimą dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo.
5. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. liepos 18 d. Belgijoje dėl V. K., vairavusi transporto priemonę MAN TGX 18,440 4X2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad kaltininko automobilio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį vairavo V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), jis vairuodamas atbuline eiga kliudė lengvąjį automobilį „Seat Arona“, valst. Nr. (duomenys nesklebtini).
6. Belgijos automobilių draudikų biuras 2019 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė reikalavimą atlyginti žalą, kuri siekia 1 460,81 Eur. Iš kurių 1260,81 Eur sudaro kompensacija ir 200 Eur administravimo mokestis, skaičiuojamas remiantis Vidaus nuostatomis. Ieškovas į Belgijos automobilių draudikų biuro sąskaitą 2020 m. vasario 11 d. pervedė 1 460,81 Eur pagal jų nurodą Nr. 1909194632, Lietuvos transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
7. Iš transporto priemonės MAN TGX 18,440 4X2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad draudimas galiojo iki 2019 m. kovo 6 d. Ieškovas 2019 m. spalio 1 d. išsiuntė raštą atsakovei dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė informuoti Belgijos automobilių draudikų biurą, ar bendrovė yra atsakinga už eismo įvykį ir jos metu padarytą žalą. Iš pateiktų elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė elektroniniais susirašinėjimais bendravo su ieškovu ir gavo pirminį pranešimą, gautą iš Belgijos automobilių draudikų biuro apie eismo įvykį. Ieškovas, atlyginęs Belgijos nacionaliniam draudikų biurui žalą, 2020 m. kovo 3 d. ir ir 2020 m. gegužės 25 d. išsiuntė pretenzijas atsakovei dėl 1 460,81 Eur sumokėjimo, kadangi transporto priemonė priklauso UAB „Vikreda“ ir ji nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
8. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
9. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 dalį, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos.
10. Ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pareikštas atsakovei UAB „Vikreda“, kaip transporto priemenės MAN TGX 18,440 4X2 BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria V. K. 2019 m. liepos 18 sukėlė eismo įvykį dėl ko buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui, savininkei, kuri eismo įvykio metu nebuvo įvykdžiusi įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ( TPVCAPDĮ 4 straipsnyje). Taigi atsakovės UAB „Vikreda“ atsakomybė šiuo atveju atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio savininkas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
11. Iš atsakovės pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad su V. K. 2019 m. birželio 7 d. atsakovė UAB „Vikreda“ sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią V. K. įdarbintas pas atsakovę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties terminas iki 2020 m. kovo 17 d., tačiau matyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva). Taigi šiuo atveju asmuo, sukėlęs eismo įvykį, buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Vikreda“ ir vykdė darbines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Kadangi atsakovę UAB Vikreda“ transporto įmonę ir V. K. eismo įvykio metu siejo darbo teisiniai santykiai, todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintina būtent UAB „Vikreda“. Būtent atsakovė perduodama neapdraustą automobilį naudoti savo darbuotojui, pažeidė įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Atsakovė nepateikė duomenų, kad su darbuotoju būtų sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsižvelgus į tai, bei į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darbuotojas į bylą trečiuoju asmeniu neįtrauktinas.
12. Atsakovė nagrinėjamu atveju neginčija, kad jai priklausančia transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, ir kad jos vairuotojas, kuris atsakovės įmonėje dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, yra kaltas dėl eismo įvykio. Taip pat neginčija ir tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta žala, nebuvo apdrausta, ir kad ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Tačiau nesutinka su žalos dydžiu, kuri, anot atsakovo, yra nepagrįsta. Tvirtina, kad ieškovas neįrodė, jog būtent toks žalos dydis buvo realiai patirtas. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie faktinį nukentėjusio asmens automobilio remontą, todėl negalima manyt, kad draudimo išmoka (remonto) dydis atitinka realiai padarytus nuostolius.
13. Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Belgijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.
14. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui „Wijngaard Natie“ administravo Belgijos automobilių draudikų biuras. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis), todėl minėtas Belgijos automobilių draudikų biuras žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.
15. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalimi, kuriame nustatyta, kad <<... Išmoka mokama atsižvelgus į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.>>. Žalos administravimą šiuo atveju atliko Belgijos nacionalinio draudikų biuras, o ieškovo ją atlygino. Ieškovas iš Belgijos nacionalinio draudikų biuro gavo reikiamą informaciją apie žalos administravimo procesą, iš kurių aiškiai matyti, kas kaltas dėl eismo įvykio ir kokia žala buvo padaryta nukentėjusiam asmeniui, todėl remdamasis šiais duomenimis, ieškovas ir prašo priteisti žalą regreso tvarka iš atsakovės.
16. Iš Belgijos automobilių draudikų biuro ir nukentėjusiosios susitarimo dėl galutinio žalos nustatymo matyti, kad susitarta nukentėjusiajai atlyginti 1 260,81 Eur. Šią sumą sudaro pagrindinė ekspertizės suma – 1 091,78 Eur, PVM – 149,03 Eur, prarastas pelnas – 20 Eur. Iš ekspertizės ataskaitos matyti, kad buvo paskaičiuota transporto priemonės „Seat Arona“ remonto kaina ir galutinė remonto suma sudarė 1 321,05 Eur, į kurią įeina automobilio detalių kaina, darbas, dažymas, poliravimas, aplinkos apsaugos mokestis ir PVM. Remontuotas automobilio „Seat Arona“ priekis. Atlikus automobilio ekspertizę, konkrečiai nurodyta, kokie darbai turi būti atlikti ir kokios detalės turi būti keičiamos: priekinio radaro jutiklio išmontavimas, sumontavimas, dekoratyvinių radiatoriaus grotelių išmontavimas ir sumontavimas, priekinio buferio keitimas (apima radiatoriaus groteles, oro groteles, priekinių priešrūkinius žibintus ir valstybinių numerio ženklų atramą, priekinio kairio posparnio išmontavimas ir sumontavimas ir kiti darbai, dažymas. Nukentėjusio automobilio remonto sąmata sudaryta dalyvaujant užsakovui (nukentėjusiojo draudėjui), ekspertui ir remonto įmonei. Nors galutinė remonto kaina buvo 1 321,05 Eur, tačiau Belgijos draudikų biuras su nukentėjusiuoju asmeniu sudarė susitarimą dėl galutinės žalos atlyginimo ir susitarė, kad galutinė žala už automobilio remontą sudaro 1 260,81 Eur.
17. Nors iš bylos duomenų matyti, kad galutinė žala nukentėjusiajam buvo suderinta 1 260,81 Eur, tačiau taip pat matyti, kad papildomai ieškovas Belgijos draudikų biurui sumokėjo ir 200 Eur administravimo mokestį, t. y. iš viso 1460,81 Eur. Toks mokestis Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas pagrįstai. Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis). Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3 500 Eur dydį. Belgijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė nustatytą minimalų 200 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir, atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą minimalų 200 Eur žalos administravimo mokestį. Kadangi administravimo išlaidos yra susijusios su žalos administravimo procesu, todėl jas ieškovas taip pat pagrįstai atlygino Belgijos draudikų biurui ir įgijo teisę regreso tvarka ją reikalauti priteisi iš asmens, atsakingo už sukeltą žalą, šiuo atveju iš UAB „Vikreda“, kuri nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
18. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas, priešingai nei nurodo atsakovė, pateikė eismo įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė analizuojamu atveju deklaratyviai nurodo, kad nesutinka su žalos dydžiu ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentą, kad žala buvo neteisingai paskaičiuota. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos Biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018). Taigi vien deklaratyvus atsakovės nurodymas, kad nesutinka su žalos dydžiu, neteikiant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo savaime abejoti dėl žalos dydžio tinkamo nustatymo. Taigi atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiškiai per didelis, neatitinkantis tikrovės ir kad šiuo atveju buvo pasipelnyta.
19. Atsakant į atsakovės argumentą, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad nukentėjusiojo automobilis buvo faktiškai suremontuotas, nurodytina, kad eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Belgijos, žalos administravimą vykdo vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatai, šalyje galiojančiais teisės aktais. Ieškovas pateikė aktualias Belgijos teisės nuostatas dėl eismo įvykiuose padarytos žalos atlyginimą iš kurių matyti, kad nukentėjusioji šalis neprivalo atlikti sugadinto automobilio remonto (1992 m. birželio 25 d. įstatymo dėl antžeminio transporto draudimo sutarčių 83 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusioji šalis gali laisvai disponuoti žalos atlyginimo išmoka. Atsakovė nepateikė jokių kitų Belgijos nacionalinių teisės aktų, kurie leistų teismui daryti priešingą išvadą.
20. Atsakovė tvirtina, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese, todėl mano, kad pateikti prieštaravimai dėl žalos dydžio turi būti vertinamo regreso byloje. Tačiau su tokia pozicija nėra jokio pagrindo sutikti.
21. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Vikreda“ neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui, o tai o tai leidžia žalos administravimo klausimą spręsti šiam asmeniui nedalyvaujant. Nepaisant to, kad žalos administravimo procesas šiuo atveju vadovaujantis TPVCAPD 12 straipsnio 3 dalimi, galėjo vykti atsakovei nedalyvaujant, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas informavo atsakovę apie Belgijoje vykdomą žalos administravimo procesą - ieškovas 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-15936-19-(5.10) pateikė pranešimą atsakovei apie pradėtą žalos administravimo procesą dėl 2021 m. liepos 18 d. Belgijoje įvykusio eismo įvykio. Prašė UAB „Vikreda“ nurodyti įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą. Tuo pačiu raštu atsakovė buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Belgijos nacionalinis draudikų biuras, į kurį atsakovė turi teisę nedelsiant kreiptis, jei nelaiko savęs atsakinga už žalą, dalyvauti žalos administravimo procese.
22. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į Belgijos automobilių draudikų biurą ir prašė pateikti detalesnę informaciją apie eismo įvykio metu jos darbuotojo nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsakovė nurodo, kad realiai ji to negalėjo padaryti, nes parnešimą gavo iš ieškovo 2019 m. spalio 1 d., o galutinė žala suderinta jau 2019 m. spalio 28 d. Tačiau, įvertinus laikotarpį nuo kada atsakovei tapo žinoma apie Belgijoje vykdomą žalos administravimą iki susitarimo dėl galutinio alos dydžio, akivaizdu, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko susisiekti su Belgijos automobilių draudikų biuru ir dalyvauti žalos administravimo procese. Taigi nors atsakovei buvo žinoma apie žalos administravimo procesą ir ji turėjo galimybę dalyvauti administravimo procese, tačiau šia savo galimybe atsakovė iš esmės nepasinaudojo. Gavusi informaciją iš ieškovo, nesusisiekė su Belgijos automobilių draudikų biuru ir nesiekė gauti jokios informacijos apie vykstantį žalos administravimo procesą, t. y. nesidomėjo, kas ir kokį žalos dydį nustatė, t. y. nesidomėjo žalos administravimo eiga. Tai rodo, kad atsakovė elgėsi pasyviai, bendravo tik su ieškovu ir iš jos gavusi pirminę informaciją apie eismo įvykį, toliau pati nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinoti apie žalos administravimo procesą iš Belgijos institucijų. Tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu savo interesų gynimu.
23. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų duomenų pakanka daryti išvadai, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė būtent 1 460,81 Eur žalą. O atsakovė savo ruožtu teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė, vertinant byloje pateiktus duomenis bei atsakovės išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike), konstatuoja, kad atsakovė nesinaudojo savo teisėmis ir galimybėmis tiek iki teismo, tiek ir teismo proceso metu.
24. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad atsakovė valdė ir leido vairuoti transporto priemonę savo darbuotojui, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, žinodama, jog transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju draudimu, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą transporto priemonės valdytojui nesinaudoti ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, todėl privalo atsakyti už eismo įvykio metu sukeltą žalą, kuri yra 1 460,81 Eur, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
25. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 33 Eur žyminis mokestis ir 144,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą Nr. 81-2021, išrašytą 2021 m. liepos 15 d., todėl šios išlaidos – 177,87 Eur (33 Eur + 144,87 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:
- 1 460,81 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų 81 ct) nuostolių;
- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 460,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 177,87 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.