- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2012-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19665-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. Š., sodininkų bendrijos „Vėtrungė“
- Atsakovas
- V. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Geomastas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 pagal ieškovų A. Š., sodininkų bendrijos „Vėtrungė“ ieškinį atsakovams V. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 7SK-1810-(14.7.110) panaikinimo, trečiasis asmuo – UAB „Geomastas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas V. P. prašė taikyti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovą A. Š. į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 500 Eur sumą.
2. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo turima laikina teise naudotis keliu/pravažiavimu: nors turi laikiną teisę naudotis keliu/pravažiavimu, tačiau jis ilgą laiką laikė vieną iš savo transporto priemonių ant paties pravažiavimo, o pats važiuodavo žalia veja, ieškovas specialiai važiavo ant atsakovo žemės sklype pasodintų tujų, išardė dalį atsakovui priklausančios tvoros, neteisėtai platina ginčo kelią/pravažiavimą, siekdamas suformuoti dar vieną vėžią. Atsakovas buvo priverstas ne vieną kartą kreiptis į policiją dėl ieškovo ir jo šeimos narių savavaldžiavimo bei svetimo turto sugadinimo, ieškovo atžvilgiu pradėti administracinių nusižengimų tyrimai. Nurodytais veiksmais ieškovas padarė atsakovo turtui akivaizdžią žalą, todėl jis prašė taikyti galimų nuostolių užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi tenkino prašymą, įpareigojo ieškovą A. Š. per 7 dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 500 Eur ir pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus, arba pateikti banko garantiją 500 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl 2017 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
4. Teismas nurodė, kad 2017-10-06 nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovui V. P. netrukdyti ieškovui A. Š. naudotis keliu/pravažiavimu, besiribojančiu su A. Š. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu (duomenys neskelbtini) Kauno r. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tuo pagrindu, kad byloje kilęs ginčas dėl ieškovo A. Š. ir atsakovo V. P. naudojamo pravažiavimo tarp jų sklypų priskyrimo atsakovo sklypui teisėtumo. 2017-11-15 nutartimi buvo netenkintas atsakovo V. P. prašymas dėl 2017-10-06 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ši teismo nutartis apskųsta nebuvo ir yra įsiteisėjusi.
5. Atsakovas kartu su prašymu pateikė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. D. 2018 m. rugsėjo 7 d. raštą dėl informacijos, kuriame nurodyta, kad pagal atsakovo ir jo šeimos narių gautus pranešimus pradėtos administracinių nusižengimų bylų teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnį „Savavaldžiavimas“, ir ANK 115 straipsnį „Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas“. Taip pat pateikė įrodymus (vaizdo ir foto medžiaga), kad ieškovas savo veiksmais galimai pažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyrą (galimai niokojami augalai, veja, statiniai).
6. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovui gali būti padaryti tam tikri nuostoliai ir atsakovo nurodomas 500 Eur galimos žalos dydis šiuo atveju yra protingas ir pagrįstas (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas V. P. su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realiai tikėtinus atsakovo nuostolius, o ir kitos CPK 146 straipsnio taikymo sąlygos - nuostolių išieškojimo neįmanomumo ar pasunkėjimo atsakovas net neįrodinėjo ir dėl šios sąlygos teismas nutartyje net nepasisakė. Teismas neatsižvelgė, jeigu iš tiesų atsakovas patirtų nuostolius dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis turi galimybę savo teises apginti kitu būdu - pareiškiant atskirą ieškinį teisme dėl nuostolių atlyginimo.
7.2. Teismo argumentai ir atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės dėl ieškovo piktnaudžiavimo turima laikina teise naudotis keliu/pravažiavimu neatitinka tikrovės.
7.3. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas V. P. veikia neteisėtai - nevykdo 2017-10-06 teismo nutarties, nepaiso įpareigojimo netrukdyti ieškovui naudotis ginčo keliu/pravažiavimu. Jis savavališkai susiaurino ginčo kelią pasodindamas tujų gyvatvorę, pastatė tvorą, dėl ko prasilenkimas su automobiliu tapo neįmanomas, neįmanomas išsukimas iš ieškovo kiemo, taip pat atsakovas nevykdė antstolės prašymo pašalinti tvorą, taip pažeisdamas galiojančias laikinąsias apsaugos priemones. Nors tai yra reikšmingos aplinkybės sprendžiant atsakovo prašymo teisėtumą ir pagrįstumą, jos teismo nebuvo įvertintos, nes ieškovui nebuvo suteikta teisė ir galimybė pateikti atsiliepimą į atsakovo prašymą, o atsakovas tuo pasinaudodamas prašyme nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
7.4. Teismas atsakovo pateiktą policijos raštą vertino, kaip galimą ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovo V. P. atžvilgiui įrodymą. Tačiau aplinkybė, jog atsakovas V. P. eilę kartų kreipėsi j policiją dėl tariamai ieškovo netinkamo elgesio, neturi nieko bendro su ieškovo neteisėtų veiksmų konstatavimu, nes nei vienu iš atsakovo pareiškimų pagrindu ieškovui nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
7.5. Ginčijama nutartis paneigia ieškovo teises į teisminę gynybą ir į teisingumą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. P. prašo atskirąjį skundą atmesti i palikti galioti skundžiamą teismo nutartį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas kasdien sukeldavo konfliktines situacijas ne tik piktnaudžiaudamas savo turima tik laikina teise (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) naudotis keliu/pravažiavimu, bet ir akivaizdžiai atliko neteisėtus veiksmus atsakovo V. P. atžvilgiu, kuriuos įrodo atsakovo teisėtu būdu gauti įrodymai.
8.2.Kaip nurodo pats ieškovas, jo turtinė padėtis yra gera, todėl atsakovas nesupranta, kodėl ieškovas negali įnešti 500 Eur į teismo depozitinę sąskaitą.
8.3. Ieškovas netinkamai vykdo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Ieškovas A. Š. kartu su atskiruoju skundu pateikė ir įrodymus: 2018-07-05 antstolės Redos Stašenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 106-18-30, nuotraukas, 2018-05-28 Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštą, 2018-06-20 prašymą antstolei Rimai Gražienei, V. P. 2018-06-25 pranešimą, 2018-07-11 UAB „Feliksnavis“ pinigų priėmimo kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1- ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. D. 2018 m. rugsėjo mėn. raštą, prašymus/skundus/pareiškimus ikiteisminio tyrimo įstaigoms, nutarimus nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, vaizdo įrašus. Atsakovas V. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus: komentarus dėl ieškovo pateiktų nuotraukų, neteisėtus veiksmus patvirtinančias fotonuotraukas, šalių pateiktų nuotraukų palyginimą, atsakovo teisėtai pastatytos tvoros būklės ir ieškovo neteisėtų veiksmų užfiksavimą, tvoros tvėrimo fiksavimą.
11. Pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Susipažinęs su pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie įrodymai nėra susiję su apeliacijos dalyku, todėl juos priimti ir prijungti prie bylos atsisakytina.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) nenustatyta.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas užtikrinti galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantas teismo nutartį skundžia dėl procesinės teisės normų pažeidimų nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 178, 179, 185 straipsniai); netinkamai taikė atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui taikyti numatytas sąlygas (CPK 146 straipsnis).
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-370-330/2017). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovas nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę grindė tuo, kad, vykdant teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas patiria papildomas išlaidas dėl neteisėtų, atsakovo nuomone, ieškovo veiksmų. Tačiau pažymėtina, kad vien šios aplinkybės pačios savaime nėra pakankamos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti. Atsakovas prašyme nurodė ieškovo atliktus, jo nuomone, neteisėtus veiksmus, bei nuostolių užtikrinimo sumą – 500 Eur. Paaiškino, kad užtikrinimo dydis nustatomas atsižvelgiant į ieškinio sumą ir preliminarų galimų nuostolių dydį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tikėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemonės, gali būti atsakovui padaryti nuostoliai. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas visiškai neįrodinėjo ir teismas nevertino preliminaraus nuostolių dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo teiginiai nuostolių užtikrinimo instituto taikymui pagrįsti vertintini kaip deklaratyvūs ir nesuteikiantys pagrindo konstatuoti nuostolių realumą. Taip pat pažymi, kad šis institutas, nors ir skirtas užtikrinti atsakovo galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą, nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė.
16. Pasisakant dėl tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo netaikius jų užtikrinimo, nurodytina, kad atsakovas, kaip asmuo, prašantis taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turėjo įrodyti užtikrinimo taikymo pagrįstumą ir tikslingumą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo atveju yra kriterijus, kuriuo remiantis turi būti sprendžiama dėl atsakovo prašymo užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1138-157/2015). Kaip jau nurodyta, atsakovas neįrodinėjo grėsmės nuostolių atlyginimui kriterijų, t. y. nepateikė duomenų nei apie tai, kad ieškovui nurodoma nuostolių suma yra didelė, taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovas galėtų turimą turtą slėpti. Be to, pirmosios instancijos teismas šios sąlygos apskritai neanalizavo, ir taikydamas tikėtinų nuostolių užtikrinimą nepasisakė dėl išvados, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas bus apsunkintas.
17. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir netaikius šioje proceso stadijoje atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo priemonių, o ieškovų ieškinį atmetus, atsakovas nepraranda teisės reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pareikšdamas ieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo bendra ginčo teisenos tvarka.
19. Apibendrindamas argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą teismo nutartį, todėl teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Patenkinus atskirąjį skundą, ieškovui A. Š., jam išreiškus prašymą ir pateikus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš atsakovo V. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme – 38 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. P. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovui A. Š. 38 Eur išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.