Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-513-273/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-21
Bylos Nr.: e2A-513-273/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19665-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Izolda Nėnienė, Nijolia Indreikienė
Atsakovas: V. P., Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: A. Š., sodininkų bendrijos „Vėtrungė“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-513-273/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19665-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atstovės advokatės L. D. ir atsakovės Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2059-615/2018 pagal ieškovų A. Š., sodininkų bendrijos „Vėtrungė“ patikslintą ieškinį atsakovams V. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Geomastas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. Š. ir SB „Vėtrungė“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017-09-01 įsakymą Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110); 2) panaikinti UAB „Geomastas“ 2016-07-28 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 3) panaikinti UAB „Geomastas“ 2017-03-20 2489 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą; 4) panaikinti 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/17987 ir 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2820, dalyje, kuria V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, 2002-05-23 abrisą, 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 planą M 1:5000; 5) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei SB „Vėtrungė“ yra suformuota ir paskirta naudoti mėgėjų sodo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. Š. toje teritorijoje asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0824 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais. Minėtas žemės sklypas ribojasi su SB „Vėtrungė“ teritorijoje esančiu keliu/pravažiavimu, kartu su šiuo keliu/pravažiavimu (toliau – ginčo kelias) ribojasi atsakovui V. P. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nepriklauso ieškovės SB „Vėtrungė“ teritorijai. Remdamasis UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017-03-20 parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, 2017-09-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas įsakymu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110.) patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, pagal kuriuos kelias/pravažiavimas nepatenka į SB „Vėtrungė“ teritoriją ir priskirtas atsakovui priklausančiam žemės sklypui. 1993 m. parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas), pagal kurį tarp ieškovo A. Š. ir atsakovo V. P. žemės sklypų pažymėtas kelias K10/150, kuris kaip bendro naudojimo teritorija buvo priskirta SB „Vėtrungė“ teritorijai. Kelio priklausomumą patvirtina ir 2016-12-02 VĮ Registrų centro atspausdinta SB „Vėtrungė“ kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, jog ginčo kelias/pravažiavimas yra SB „Vėtrungė teritorijoje. Taip pat 2017-06-14 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus rašte Nr. 2V-202 „Dėl kelio priklausomybės“, nurodyta kad ginčo kelias priklauso tai pačiai sodininkų bendrijai, kaip ir sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus (kuris priklauso ieškovui A. Š.). Taip pat pagal 1970 m. parengto LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projektą, ginčo kelias/pravažiavimas, kaip ir dalis šiuo metu atsakovui priklausančio vandens telkinio, priklausė Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) teritorijai.

3. Ieškovei nurodė, kad vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal LR Vyriausybės 1996-05-24 nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ Sodininkų bendrijose žemės sklypų privatizavimo metu žemės sklypai buvo privatizuojami pagal sodo suplanavimo projektus, o minėtieji dokumentai, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą prilyginti teritorijų planavimo dokumentams, todėl jais privaloma vadovautis kilus ginčui dėl sodininkų bendrijos teritorijos ribų. Iš Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 17-06-16 rašto Nr. 3JA-187(8.14) „Dėl kreipimosi nagrinėjimo“ matyti, kad sodo teritorijos sodo suplanavimo projektai (generaliniai) planai, laikytini kaip vieninteliai minėtų projektų rengimo metu buvę sodo teritorijos suplanavimo sprendinius nusakantys dokumentai. Taip pat Žemės ūkio ministerija nurodė, kad sodo suplanavimo projektus (generalinius planus) savivaldybės privalėjo įregistruoti iki 1997-03-30 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, tačiau minėtas darbas nebuvo atliktas. Nepaisant to, tokie planai yra laikytini teritorijų planavimo dokumentais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsniu atsakovas V. P. neturėjo teisės privatizuoti įvažiavimo į ieškovų naudojamą žemės sklypą, taip apribojant jų galimybes naudotis bendro naudojimo keliu bendrijos teritorijoje. Sodo bendrijos teritorijos viduje esantys žemės sklypai gali būti pertvarkomi, tačiau teisės aktai nenumato galimybės mažinti sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ploto keičiant jos ribas. Skundžiamo įsakymo priėmimo metu atsakovams buvo žinoma, kad ginčo kelias/pravažiavimas yra priskirtas SB „Vėtrungė“ teritorijai, tačiau neteisėtai priimtu administraciniu aktu buvo sumažinta ieškovės SB „Vėtrungė“ teritorija, jai bendro naudojimo kelią/privažiavimą priskiriant atsakovo V. P. valdomam žemės sklypui.

4. Ieškovai nurodė, kad A. Š., kurio teisių perėmėjas yra A. Š., 1992-11-20 buvo parengtas Kauno rajono „Vėtrungė“ sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), nario sodu sklypo Nr. 18 planas, kuris 1993-12-25 buvo patvirtintas žemėtvarkos tarnybos viršininko. Plane yra nurodomas statinių išdėstymas, kaip gretimybė yra pažymėtas 3,5 m privažiavimas, kuris yra SB „Vėtrungė“ ribose. Atsižvelgiant į parengtą planą, A. Š. 1994-05-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4VJ8435, įgijo 0,0808 ha žemės sklypą. Vienintelis patekimas į ieškovui A. Š. priklausantį žemės sklypą yra per ginčo kelią/pravažiavimą, kuris priėmus neteisėtą administracinį aktą ir sumažinus SB „Vėtrungė“ teritoriją šiuo metu yra įregistruotas ir priklauso atsakovui V. P.. Atsakovas V. P. šiuo metu yra užsitvėręs ginčo kelią/pravažiavimą. Dėl faktinio žemės sklypo naudojimo, pastatų ir sodinių išdėstymo A. Š. neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančią valdą, dėl ko yra pažeidžiamos jo, kaip žemės sklypo savininko, teisės tinkamai naudotis ir valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Projektuojant žemės sklypą nebuvo numatytas patekimas į žemės sklypą iš kitų pusių, taip pat patekimą iš kitos pusės riboja elektros tinklai ir šulinys, sklype esantys pastatai, įvairūs želdiniai.

5. Ieškovai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2016-10-07 raštu Nr. 7SD-6718-(14.7.104.) „Dėl kadastrinių matavimų“ nurodė, jog žemės sklypą siūloma ženklinti pagal ribas, suformuotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), SB „Vėtrungė“ generaliniame plane. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pripažino SB „Vėtrungė“ teritorijos ribas. Trečiojo asmens pateiktas 2016-09-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus raštas Nr. 7SD-6353 (14.7.104.) „Dėl kadastrinių matavimų“, kuriame žemės sklypą siūloma ženklinti pagal ribas, suformuotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) raudonųjų linijų plane, prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016-10-07 raštui Nr. 7SD-6718-(14.7.104.) „Dėl kadastrinių matavimų“, kuriame buvo nurodyta, jog žemės sklypą siūloma ženklinti pagal ribas suformuotas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sodininkų bendrijos „Vėtrungė“ generaliniame plane, pagal kurį, ginčo kelias/pravažiavimas priklauso SB „Vėtrungė“ teritorijai. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, trečiasis asmuo privalėjo vadovautis atsakovo V. P. nuosavybės teisės atkūrimo tikslu parengtais 2002-05-20 žemės sklypo planu Nr. 252 M 1:5000, bei 2002-05-23 abrisu, kurie buvo tikslesni ir turėjo atitikti Žemės reformos įstatymo nuostatas bei poįstatyminius aktus. Atsakovo sklypo planiniai dokumentai yra prieštaringi, nes pagal jo pateiktus planinius duomenis matyti, kad abrise pravažiavimas yra atskirtas sklypo kraštine nuo likusio sklypo dalies. Žemės sklypo planas, kurio pagrindu atsakovo žemės sklypo ribos buvo įklotos kadastro žemėlapyje, yra neaiškus ir neinformatyvus, be to, jame sklypo kraštinė besiribojanti su pravažiavimu yra ne tokia pati kaip abrise. Atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atsirado žemės sklypo ribų ilgių neatitikimai tarp 2017-03-20 UAB „Geomastas“ parengto žemės sklypo plano ir 2002-05-23 abriso.

6. Ieškovai nesutiko, kad atliekant atsakovui V. P. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus reikia vadovautis raudonųjų linijų planu, patvirtintu Kauno rajono vyr. architekto 1992-07-09, nes 2002-05-23 buvo parengtas šio žemės sklypo abrisas ir 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 planas M 1:5000, kurio pagrindu 2004-07-19 sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, nepriskiriant ginčo kelio/pravažiavimo atsakovo V. P. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teisės buvo atkurtos į sklypą be pravažiavimo ir tik 2017 metų rudenį, atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, prie atsakovo žemės sklypo papildomai buvo prijungtas pravažiavimas. Taigi, viešo registro duomenys iki pat 2017-09-01 įsakymo priėmimo buvo vienareikšmė – pravažiavimas nebuvo įtrauktas į atsakovo žemės sklypą. Atsakovui V. P. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , buvo suprojektuotas nesilaikant galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, t. y. SB „Vėtrungė“ sodo teritorijos išplanavimo projekto (generalinio plano) ir tuo buvo pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai. Atsakovo žemės sklypas padidintas pravažiavimo sąskaita. Atliekant atsakovo V. P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ženklinant sklypo ribas vietovėje nebuvo kviestas ir nedalyvavo SB „Vėtrungė“ pirmininkas. Kaip matyti iš 2016-07-28 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus teismui pateiktų dokumentų, SB „Vėtrungė“ atstovas nėra nurodytas kaip kviestas dalyvauti asmuo nustatant atsakovui V. P. priklausančio žemės sklypo ribas. Nebuvo laikytasi kadastrinių matavimų nuostatų reikalavimų, nes gretimo sklypo savininkas neinformuotas apie sklypo ženklinimą, todėl CK 1.63 str. 1 d. negali būti taikoma ir kadastriniai matavimai negali būti laikomi atlikti teisėtais.

Šalies argumentai

7. Ieškovai nurodė, kad ieškovė SB „Vėtrungė“ mokėjo žemės nuomos mokestį už ne žemės ūkio paskirties žemę – 1,3021 ha, esančią SB „Vėtrungė“ teritorijoje, įskaitant ir ginčo kelią/pravažiavimą, patvirtina Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. S6-874 Dėl nuomojamos žemės vertės, bei Valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas. Ginčo kelias/privažiavimas yra vertintinas kaip bendro naudojimo kelias, dėl ko neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir negalėjo būti privatizuotas. Atsakovo žemės sklypo ribos pirminių administracinių aktų pagrindu buvo įklotos kadastro žemėlapyje, tačiau būtent šis dokumentas (kadastro žemėlapio ištrauka) patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teisės buvo atkurtos į sklypą be pravažiavimo ir tik 2017 metų rudenį, atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, prie atsakovo žemės sklypo papildomai buvo prijungtas pravažiavimas. Viešo registro duomenys iki pat 2017-09-01 įsakymo priėmimo patvirtina, kad pravažiavimas nebuvo įtrauktas į atsakovo žemės sklypą. Nei 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. 52/17987, ir 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2820, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui V. P., nėra viešai skelbiami teisės aktai, todėl ieškovai nėra praleidę termino apskųsti administracinius aktus.

Atsiliepimas

8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė tokius argumentus:

8.1. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo byloje esančiame šio žemės sklypo raudonųjų linijų plane M 1:500, kurį 1992-07-20 patvirtino Kauno rajono vyr. architektas A. U. nurodyta, kad ankščiau minėtas kelias/privažiavimas patenka į atsakovui V. P. priklausančio žemės sklypo teritoriją. Privažiavimas atsakovui priklausančio žemės sklypo teritorijai priskirtas ir plane iš techninės apskaitos bylos 1992-09-05 parengto plano, iš atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002-05-23 abriso, taip pat iš 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 plano M1:5000. 1992-07-09 raudonųjų linijų planas (teritorijų planavimo dokumentas) yra pirmesnis už ieškovų minimą 1993 metų SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą). 2017-03-20 UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. plane nurodyti linijų ilgiai atitinka linijų ilgius esančius teritorijų planavimo dokumente, tai yra 1992-07-09 raudonųjų linijų plane. 2017-09-01 ginčijamas sprendimas Nr. 7SK-18810-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ priimtas nuodugniai išanalizavus visus surinktus duomenis bei vadovaudamasis žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

8.2. Prieš pažymint kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama ar nėra trukdančių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas aplinkybių, numatytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje ir ar neviršyti leistini plotų skirtumai, gretimų sklypų ribų bei sklypo ribos nesutapimai. Kadastro tvarkytojas nenustatė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatytų leistino gretimų sklypų ribų bei sklypo ribų nesutapimų viršijimo, todėl 2017-09-01 ginčijamu sprendimu pakeistus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis įrašė į nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas patvirtinantys dokumentai tai yra 1992-07-09 raudonųjų linijų planas, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002-05-23 abrisas ir 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 planas M 1: 5000, galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šiose dokumentuose yra klaidingai nurodytos žemės sklypo ribos.

8.3. Tai, kad 2015-08-29 SB „Vėtrungė“ įvykusio susirinkimo metu, bendru sodininkų bendrijos narių susitikimu, ieškovo motinai S. Š. buvo leista išsipirkti ginčo kelią/pravažiavimą, tik įrodo, kad, ieškovų nuomone, SB „Vėtrungė“ teritorijai priklausantis kelias/pravažiavimas, nėra bendro naudojimo kelias ir SB „Vėtrungė“ nariams jis nereikalingas tik vieninteliam ieškovui A. Š., kuris patekti į jam priklausantį žemės sklypą gali iš Vėtrungės g. Taip pat SB „Vėtrungė“ naudojamo valstybinės žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti, sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas viešame registre. Žemė, kuri nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiras žemės sklypas (sklypai) bei neįregistruota viešame registre, negali būti civilinių teisių objektas. Taip pat SB „Vėtrungė“ nėra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties CK 6.546 straipsnyje nustatyta.

8.4. Nacionalinei žemės tarnybai priėmus ginčijamą 2017-09-01 sprendimą Nr. 7SK-1810-(14.7.110.) SB „Vėtrungė“ teritorija ir sodų bendrijos riba sumažėjo, nes bendrijos naudojama valstybinė žemė nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiras žemės sklypas bei neįregistruota viešame registre.

8.5. Ginčijamas Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 52/17987, 2004-04-09 įsakymas Nr. 02-05-2820, 2002 m. gegužės 23 d. abrisas ir 2002 m. gegužės 20 d. žemės sklypo Nr. 252 planas yra administraciniai aktai, kuriems, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, turi būti taikomas ABTĮ 33 str. įtvirtintas vieno mėnesio procesines teisės kreiptis į teismą terminas. Ieškovai šį terminą praleido, nenustatytą sąlygų, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas.

9. Atsakovas V. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovų patikslinto ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

9.1. Ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia SB „Vėtrungė” išplanavimo projektu (generaliniu planu), tačiau remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir LR Vyriausybės 1996-05-24 nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, sodų išplanavimo projektai, nustatytąja tvarka patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos ir teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, nelaikytini teritorijų planavimo dokumentais ir negali būti šiame registre įregistruoti. Pirma, nežinomas jų galiojimo laikas. Antra, sodų sklypų ribų kaitos neatspindi esamos mėgėjų sodų teritorijų žemės sklypų ir kelių išdėstymo situacijos, todėl yra pasenę, blogos būklės - be aiškinamųjų raštų, derinimo žymų ir (ar) jų keitimo dokumentų, rengti nenaudojant 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos LKS-94, neužtikrintas jų sprendinių ir jiems sudaryti naudotų topografinių duomenų tikrumas ir suderinamumas.

9.2. SB „Vėtrungė“ generalinis planas kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikslumo, nes neatspindi sodų sklypų ribų kaitos, taip pat esamos mėgėjų sodų teritorijų žemės sklypų ir kelių išdėstymo situacijos. Taip pat dėl to, kad planas rengtas nenaudojant 1994 nu Lietuvos koordinačių sistemos LKS-94. Plano parengto valstybinėje koordinačių sistemoje SB „Vėtrungė” neturi. Taip pat nėra aišku kokiais topografiniais duomenimis remiantis buvo rengiamas minėtas generalinis planas. Ieškovų pateiktas 1970 m. parengtas LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projektas pagrindžia, kad sodininkų bendrijos teritorijos ribos keitėsi. Tai, kad ribos keitėsi patvirtina ir Kauno rajono Samylų apylinkės Tarybos 1992-07-02 Sprendimas dėl žemės valdos patvirtinimo ir Sklypo raudonųjų linijų planas Ml:500, patvirtintas 1992 m. liepos 20 d. Kauno rajono vyr. architekto, 1993 m. SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas). Pažymėtina, jog 1970 m. LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projekte pateikti tik sklypų numeriai, tačiau nenurodyti nei sklypų kraštinių linijų ilgiai, nei sklypų plotai, todėl šis išplanavimo projektas yra neinformatyvus, netikslus. Lyginant LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projektą su 1993 m. SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektu (generaliniu planu), akivaizdu, jog 1993 m. išplanavimo projekte yra pasikeitusi šios sodininkų bendrijos teritorijos aplinkinė riba ir sodo sklypų konfigūracijos bei plotai.

9.3. CK nustatyta, kad kilus ginčui dėl daikto valdymo, kai du ar daugiau asmenų tvirtina esą to paties daikto valdytojai ir jie tai pagrindžia faktais, patvirtinančiais, kad tęsiasi jų valdymas, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris įrodys, kad jis yra teisėtas daikto valdytojas. Jeigu nei vienas iš asmenų kurie ginčijasi nesugeba to įrodyti, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai. Nuosavybės teisės atsakovui V. P. buvo atkurtos į 0,24 ha ploto žemės sklypą kurį iki nacionalizacijos valdė atsakovo senelis A. P.. Žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimą ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais. Planas patvirtintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus viršininko. Atlikti kadastriniai matavimai patvirtinti 2017 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 7SK-1810-(14.7.110.) ir šio žemės sklypo plotas išliko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų priede nustatytos leistinos ribinės paklaidos ribose.

9.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodyta, kad žemės sklypą siūloma ženklinti pagal ribas, suformuotas žemės sklypo (kadastro Nr. 5280/0020:130) raudonųjų linijų plane, patvirtintame Kauno rajono vyr. architekto 1992 m. liepos 9 d. ir Šlienavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m, rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 02-05-6926, t. y. jog ginčo kelias/privažiavimas yra žemės sklypo skirto V. P. (atsakovo V. P. motinai) dalis.

9.5. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos ir konfigūracija gali būti keičiamos, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dydis. Tuo tarpu pripažinus, jog ieškovų nurodomas kelias/privažiavimas priskirtinas ieškovės SB „Vėtrungė“ teritorijai, neišvengiamai sumažėtų atsakovo V. P. žemės sklypo plotas ir taip būtų pažeistos nuosavybės teisės ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas. Tuo tarpu ieškovai nėra ir niekada nebuvo įgiję nuosavybės teisių ginčo kelią/privažiavimą. SB „Vėtrungė“ žemė suteikta tik naudotis, bet ne disponuoti, bendro naudojimo žemė lieka valstybės žeme, kurios disponavimo teisę realizuoja valstybės institucijos. Ieškovės SB „Vėtrungė“ naudojamas valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas viešajame registre, nėra atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai.

9.6. Atsakovas už žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjo žemės mokestį, prižiūrėjo atsakovo žemės sklype esantį privažiavimą – kasdavo sniegą, lygindavo atsiradusias duobes, pirko žvyrą, tuo tarpu ieškovė SB „Vėtrungė“ ir jos nariai niekada šio kelio neprižiūrėjo ir netvarkė. Nors ieškinyje nurodyta, kad SB „Vėtrungė“ mokėjo žemės nuomos mokestį, tačiau nepateikia jokių duomenų, jog yra mokamas žemės nuomos mokestis, sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Neaišku kuo remiantis ieškovė SB „Vėtrungė“ teigia, jog buvo mokamas žemės nuomos mokestis ir už ieškovų nurodomą kelią/pravažiavimą.

9.7. Ieškovas A. Š. į savo žemės sklypą turi tiesioginį patekimą iš Vėtrungės gatvės. Tai patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla.

9.8. Ieškinio reikalavimams panaikinti administracinius aktus (2004-04-09 Kauno apskrities viršininko dalį sprendimo Nr. 52/17987, 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko dalį įsakymo Nr. 02-05-2820, 2002-05-23 abrisą, 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 planą) turi būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio senaties terminas. Atsakovo V. P. nuosavybės teisės yra įregistruotos viešajame registre, viešajame registre nurodytas nuosavybės įgijimo juridinis pagrindas (ieškovų ginčijami administraciniai aktai), todėl šie duomenys yra ir nuo pat įregistravimo momento, duomenys buvo vieši ir žinomi tretiesiems asmenims.

9.9. Į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą buvo kviečiamas gretimo sklypo savininkas A. Š. ir SB „Šaltinis“ pirmininkas. Kadangi žemės sklypas su SB „Vėtrungė“ nesiriboja, todėl nebuvo pagrindo kviesti SB „Vėtrungė“ pirmininką į žemės sklypo ribų ženklinimą. Ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad 1993 m. parengtas ir patvirtintas SB „Vėtrungė“ planas 60800 kv. m., faktinis žemės plotas 60596 kv. m, Planas 1993 m. ribomis atžymėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriuje ir tai patvirtina žyma 2016-08-16 Nr.7JP-1426. Tačiau 1993 m. SB „Vėtrungė“ išplanavimo projekte (generaliniame plane) sodininkų bendrijos ribos neatitinka ribų fakto įregistruoto VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, remiantis 2015-01-15 žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais, atliktais valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. Pažymėtina, jog atlikus su SB „Vėtrungė“ teritorija besiribojančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus SB „Vėtrungė“ plotas sumažėjo 314 kv. m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017-09-01 sprendimą Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110); panaikino UAB „Geomastas“ 2016-07-28 žemės sklypo (duomenys neskelbtini). žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; panaikino UAB „Geomastas“ 2017-03-20 2489 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą; panaikino Kauno apskrities viršininko 2004-04-09 sprendimą Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004-04-09 įsakymą Nr. 02-05-2820, dalyje, kuria V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą; panaikino Kauno apskrities Kauno rajono Samylų seniūnijos Šlienavos kadastro vietovės Laumėnų kaime žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002-05-23 abrisą; panaikino Kauno apskrities Kauno rajono Laumėnų kaimo Šlienavos 5280 kadastro vietovės 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 planą M 1:5000; priteisė ieškovui A. Š. iš atsakovo V. P. 1 975,25 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovui A. Š. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 975,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2016-04-12 dovanojimo sutartį Nr. VL-1265 priklauso ieškovui A. Š.. Atsakovui V. P. Kauno apskrities viršininko 2004-04-09 sprendimu Nr. 52/17987, Kauno apskrities viršininko 2004-04-09 įsakymu Nr. 02-05-2820 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2017-09-01 priėmė sprendimą Nr. 7SK-18810-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017-03-20 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo panaikinti aukščiau nurodytą 2017-09-01 įsakymą, panaikinti UAB „Geomastas“ 2016-07-28 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, panaikinti UAB „Geomastas“ 2017-03-20 2489 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, panaikinti 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/17987 ir 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2820 dalyje, kuria V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, 2002-05-23 abrisą, 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 planą M 1:5000. Atsakovai patikslinto ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį.

12. Dėl ieškinio senaties. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo turi būti taikomas sutrumpintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas ieškinio senaties terminas. Ieškovų ginčijami administraciniai aktai ir dokumentai nėra viešai skelbiami. Nei teisės aktuose, nei pačiuose sprendimuose nėra numatyta jų įteikimo suinteresuotiems asmenims pareiga. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai administracinis aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Teismas nustatė, kad ginčijamų ankstesnių administracinių aktų turinį ieškovai sužinojo tiktai gavę atsakovų atsiliepimus į ieškinį. Pirminiu ieškiniu šie aktai nebuvo ginčijami. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad dokumentų pateikimo metu nebuvo aiškus šių dokumentų pateikimo kontekstas, o atsakovo V. P. žemės sklypo konfigūracija žemės sklypo plane ir abrise buvo skirtingi, todėl iš pateiktų dokumentų, negavus kokių nors papildomų paaiškinimų, buvo galima pagrįstai manyti ir tai, jog ginčo įvažiavimas-kelias nepatenka į V. P. suplanuotą žemės sklypą. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad ieškovams iki nurodytų ieškinio reikalavimų pareiškimo buvo žinomas šių dokumentų turinys, atsakovai į civilinę bylą nepateikė – atsakovai savo nurodomas aplinkybes iš esmės grindė tik samprotavimais. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo paneigti ieškovų nurodomų aplinkybių, kad skundo padavimo (ieškinio reikalavimų pareiškimo) terminas, dėl viešai skelbtiniems nepriskirtų administracinių teisės aktų bei dokumentų, ginčijimo, šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo tada, kuomet faktiškai buvo sužinota, jog skundžiamais administraciniais aktais ir dokumentais buvo pažeistos ieškovų teisės, t. y. nuo tada, kai atsakovai savo atsiliepimuose į ieškinį nurodė, jog tokie ir ieškovus liečiantys administraciniai aktai ir dokumentai buvo ir informavo ieškovus apie su ieškovų teisėmis susijusį aktų ir dokumentų turinį. Teismas konstatavo, kad ieškovai ieškinio senaties pareikšti ieškinio reikalavimus nėra praleidę.

13. Dėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas nustatė, kad tarp ieškovų SB „Vėtrungė“ ir A. Š. iš vienos pusės, bei atsakovo V. P. iš kitos pusės, jau daugelį metų vyko nesutarimai bei ginčai dėl įvažiavimo-kelio į SB „Vėtrungė“ teritoriją priklausomumo ir žemės sklypų ribų. Nei viena iš ginčo šalių neginčijo aplinkybių, kad ginčo šalys savo žinioje turėjo žemės ribas nustatančius dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys dėl ginčo įvažiavimo-kelio į SB „Vėtrungė“ teritoriją priklausomumo bei ribų, skyrėsi. Teismas nurodė, kad tokiu atveju, žemės sklypo ribos nustatomos atsižvelgiant į šalių turimuose dokumentuose esančią informaciją apie savininkų nuosavybės teise turimų sklypų ribas, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (CK 4.45 str. 1 d.).

14. Teismas nurodė, tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribų išsprendė ne teismas, o savo administraciniu aktu faktiškai išsprendė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žemėse sklypų ribų iš esmės buvo pažeistos CK 4.45 straipsnio nuostatos ir tikslai, o tai sudaro vieną iš pagrindų pripažinti pagrįstais ir tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad jis yra saistomas ieškinio dalyke suformuluotų reikalavimų ribų, todėl negali iš esmės galutinai išspręsti viso tarp šalių kilusio ginčo dėl žemės sklypų ribų ir ginčo kelio-įvažiavimo į SB „Vėtrungė“ teritoriją priklausomumo. Toks ginčas turi būti išspręstas teisme pareiškus ieškinį CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl teismas nevertino ieškovų argumentų, kad ieškovai galimai būtų laimėję tokį ginčą teisme, jei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebūtų paskubėjusi pati jo išspręsti administraciniu aktu.

15. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktą žemės sklypo ribos vietovėje turi būti paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju paminėtų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų akivaizdžiai buvo nesilaikoma, kadangi matininkas A. Ž. ginčo matavimą atliko nekviesdamas dalyvauti SB „Vėtrungė“ atstovo. Be to, pats A. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis iš anksto informavo SB „Vėtrungė“, kad į matavimus jų atstovo nekvies, nes jam teisingai įvertinus visus duomenis SB „Vėtrungė“ teritorija jau nebebuvo matuojamo žemės sklypo gretimybe. Teismo vertinimu ši aplinkybė rodo, kad matavimus atlikęs matininkas jau turėjo išankstinę nuomonę dėl žemės sklypų ribų dar prieš tai, kai faktiškai atliko matavimus, kadangi dar neatlikęs ginčo matavimų ir nenusprendęs kuriuose dokumentuose esantys duomenys jo nuomone yra teisingi, tokias išvadas jau buvo iš anksto padaręs, vienuose žemės ribas nustatančiuose dokumentuose esančius duomenis jau buvo pripažinęs teisingais, kituose neteisingais, jau buvo nusprendęs kurie dokumentai turi aukštesnę galią ir to pagrindu iš anksto jau buvo padaręs išvadą, jog SB „Vėtrungė“ teritorija matuojamo žemės sklypo gretimybe nebebus. Be to, teismo vertinimu patys teisės aktai šiuo atveju buvo aiškinami ir taikomi neteisingai, teisiškai ydingai ir pažeidžiant bendruosius teisės principus, kadangi tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, ginčas truko ne vienerius metus, šalys turėjo žemės ribas nustatančius dokumentus, kuriuose buvo skirtingi duomenys dėl žemės sklypų ribų (ką matininkas teismo posėdžio metu taip pat pripažino), pagal ieškovų turimų dokumentų duomenis SB „Vėtrungė“ buvo matuojamo žemės sklypo gretimybe. O ginčo matavimas buvo atliktas tokiu būdu ir tvarka, kad šalims besiginčijant dėl žemės sklypų ribų ir kiekvienai iš jų turint dokumentus su skirtingais žemės sklypų ribų duomenimis, matininkas iš anksto nusprendė kurie dokumentai ir duomenys turi aukštesnę galią ir to pagrindu vienai iš šalių matavimuose priskyrė ginčo žemę, o matininkui jo nuomone teisingai įvertinus duomenis kita ginčo šalis jau nebebuvo matuojamo sklypo gretimybe, todėl į matavimą iš viso kviesta nebuvo. T. y. matavimai buvo atlikti taip, kad viena iš ginčo šalių šių matavimų pasekoje nebeteko teisių į ginčo žemę, tačiau į patį matavimą, iš viso net nebuvo kviesta ir neturėjo jokios galimybės nei stebėti matavimų, nei daryti kokių nors pastabų.

16. Teismas nustatė, kad ginčo matavimą atlikęs matininkas iš anksto atmetė VĮ Registrų centro įregistruotų žemės ribas nustatančių dokumentų duomenis. Matininko ir trečiojo asmens vadovo paaiškinimu, 2012 metų paaiškinimu Nacionalinė žemės tarnyba jam buvo uždraudusi oficialiais VĮ Registrų centro duomenimis vadovautis atliekant matavimus ir sudarant planus. Tokius matininko ir trečiojo asmens vadovo paaiškinimus teismas pripažino visiškai nepagrįstais, kadangi jokio konkretaus paminėto draudimo nenurodė nei pats matininkas, nei atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tuo tarpu CK 4.262 straipsnyje yra įtvirtinta visiškai priešinga nuostata – įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu šios aplinkybės taip pat sudaro dar vieną pagrindą nurodytus ieškovų ieškinio reikalavimus pripažinti pagrįstais.

17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo riba (konfigūracija), dalyje su ieškovų žemės sklypu, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, buvo pakeista ieškovų naudojamo žemės sklypo (kelio) sąskaita, todėl ginčijami administraciniai aktai neatitinka Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio reikalavimų ir šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl administracinių aktų – 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko dalies sprendimo Nr. 52/17987, 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko dalies įsakymo Nr. 02-05-2820, kuriais V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, 2002-05-23 abriso, 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 plano M 1:5000 panaikinimo.

18. Teismas nustatė, kad 1993 metais buvo parengtas ir patvirtintas ieškovo SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektas (generalinis planas). Plano eksplikacijoje nurodoma, jog SB „Vėtrungė“ skirtas žemės plotas 60800 kv. m., faktinis žemės plotas 60596 kv. m., iš kurio 0,5544 ha sudaro keliai. Pagal 1993 metais parengtą ir suderintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), tarp ieškovui A. Š. asmeninės nuosavybės priklausančio žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 18, dabar kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) SB „Vėtrungė“, ir SB „Vėtrungė“ suteiktos žemės sklypo ribos, yra pažymėtas kelias K10/150, kuris ribojasi su atsakovo V. P. privačia valda. Pagal nurodytą planą tarp žemės sklypų esantis kelias, kaip bendro naudojimo teritorija, buvo priskirtas SB „Vėtrungė“ teritorijai. Tuometinio Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1970-01-20 sprendimu Nr. 59 „Dėl žemės sklypų skyrimo Lietuvos Sodininkystės draugijos miesto įmonių ir įstaigų skyriams“ LSD Kauno mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriui „Apynėlis“ (dabartinis pavadinimas SB „Vėtrungė“), buvo paskirta nuolatiniam naudojimui 6,1 ha žemės. Žemės naudojimo aktas pagal parengtus planus ir nustatytas ribas 6,08 ha žemės sklypui buvo išduotas 1970-12-29, o žemės naudojimas yra įrašytas žemės naudojimų registracijos knygoje 1970-11-01 Nr. 301/57. Pagal 1970 metais parengtą LSD Kauno miesto Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projektą, ginčo kelias/pravažiavimas, kaip ir dalis šiuo metu atsakovui priklausančio vandens telkinio, priklausė Kauno miesto Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ (dabartinis pavadinimas SB „Vėtrungė“) teritorijai.

19. Teismas nurodė, kad paminėti planai buvo sudaryti anksčiau negu atsakovų nurodomas 1992-07-09 planas, kuriame raudonomis linijomis buvo pažymėti iš dalies kitokie duomenys. Tai, kad SB „Vėtrungė“ nariai nuo sodininkų bendrijos įsteigimo visą laiką naudojosi ginčo keliu-įvažiavimu, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. Š. ir K. K. B., kurie be viso kito patvirtino ir aplinkybę, kad šis ginčo kelias-įvažiavimas sodininkų bendrijai yra būtinas dar ir dėl to, jog šioje teritorijos dalyje tai buvo ir yra vienintelė vieta, kur gali prasilenkti dvi iš skirtingų pusių važiuojančios transporto priemonės. Tuo tarpu atsakovai jokių liudytojų, kurie paneigtų paminėtų ieškovų liudytojų parodymus dėl ilgalaikio ir nuolatinio kelio-įvažiavimo naudojimo, nenurodė.

20. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5-1 punktą, Sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų duomenys nustatomi ir pažymimi kadastro žemėlapyje. Įrašai kadastre apie žemės sklypų buvimą sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje padaromi supaprastinta tvarka pagal Nuostatų 8 priedą. Sodo teritorijos riba yra informacinio pobūdžio grafinis kadastro žemėlapio sluoksnis, todėl SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos VĮ Registrų centre buvo pažymėtos pagal 1993 metais parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), kuriame ginčo kelias-įvažiavimas buvo pažymėtas kaip SB „Vėtrungė“ teritorija. Tuo tarpu atsakovai į bylą nepateikė duomenų, kad jų nurodomas atsakovo V. P. „raudonų linijų“ planas, kurio pagrindu iš esmės ir buvo atliktas ginčo matavimas, iki 1997-03-30 buvo įregistruotas valstybės (ne savivaldybės, ar kuriame nors kitame) registre, nors tai buvo privalu padaryti pagal LR Vyriausybės 1996-05-24 nutarimą Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Teismas sutiko su ieškovų argumentais dėl 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko dalies sprendimo Nr. 52/17987, 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2820 dalyje, kuria V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, 2002-05-23 abriso, 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 plano M 1:5000, panaikinimo.

21. Teismas nurodė, kad be viso kito, nurodytame abrise pravažiavimas yra atskirtas sklypo kraštine nuo likusio sklypo dalies, žemės sklypo planas, kurio pagrindu atsakovo žemės sklypo ribos buvo įkeltos į kadastro žemėlapį, yra neaiškus ir jame žemės sklypo kraštinė, besiribojanti su pravažiavimu, nesutampa su kraštine paminėtame abrise, todėl teismas sutiko su ieškovų argumentais, jog pirminiai atsakovo V. P. žemės sklypo planiniai dokumentai iš dalies yra prieštaringi.

22. Teismas, įvertinęs atsakovų pareikštas pozicijas, padarė išvadą, kad ginčijamų administracinių aktais buvo siekiama atkurti atsakovui V. P. nuosavybės teises gražinant jam valstybinės žemės sklypą tokiose ribose, kad į jas patektų ir SB „Vėtrungė“ daug metų iki tol naudotas ginčo įvažiavimas-kelias, todėl ginčijami administraciniai aktai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatoms.

23. Teismas nurodė, kad atsakovų nurodoma aplinkybė, jog kadastro tvarkytojas žemės sklypą, kurio kadastro duomenys buvo pakeisti ginčijamu 2017-09-01 įsakymu, pažymėjo kadastro žemėlapyje, savaime nepaneigia ieškovų nurodomų aplinkybių, kad SB „Vėtrungė“ teritorijos ribos VĮ Registrų centre buvo pažymėtos pagal 1993 metais parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), kuriame ginčo kelias-įvažiavimas buvo pažymėtas kaip SB „Vėtrungė“ teritorija.

24. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas A. Š. byloje patyrė 3950,50 Eur, kurias lygiomis dalimis turi atlyginti atsakovai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

25. Apeliaciniame skunde atsakovo V. P. atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti atsakovui V. P. iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos. Atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas netinkamai įvertino ginčo pobūdį ir ėmėsi nagrinėti ginčą, kuriame keliami reikalavimai yra teismingi administraciniams teismams. Teismas pažeidė CPK 36 straipsnio 1 dalimi nustatytą pareigą bylą perduoti teismui pagal rūšinį teismingumą. Atsižvelgiant į tai, sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui išspręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą;

1.2. Teismas priimdamas patikslintą ieškinį ir nagrinėdamas civilinę bylą neįvertino, kad ieškovo A. Š. teisės nėra pažeistos skundžiamais sprendimais bei dokumentais, kadangi jų priėmimo metu A. Š. neturėjo jokių teisių į minėtą žemės sklypą, be to, priimdamas dovaną (žemės sklypą), jis privalėjo įsitikinti dovanojamo turto teisine padėtimi bei statusu. A. Š. žemės sklypas neturi sklypo plane numatytos įvažos, tačiau ieškovas turi tiesioginį patekimą iš gatvės, kas eliminuoja jo teisę apriboti apelianto nuosavybės teises į apelianto turimą žemės sklypą;

1.3. 2004 m. balandžio 9 d. galiojęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau - Atkūrimo įstatymas) tiesiogiai nenumatė, jog valstybės išperkama yra tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypų, todėl darytina išvada, jog į šio įstatymo 12 straipsnio 4 punkto sąvoką „sodininkų bendrijų sodai“ patenka visa sodininkų bendrijų sodams priskirta teritorija, kurią sudaro ne tik mėgėjiškų sodų sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkto, Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio pagrindu nuosavybės teisės gali būti atkuriamos į teritoriją, priskirtą sodininkų bendrijoms;

1.4. Dalis SB „Vėtrungė“ priskirtos teritorijos, patenkančios į apelianto žemės sklypo ribas, visą laikotarpį nebuvo suformuota atskiru žemės sklypu, šioje teritorijoje nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, nėra duomenų, kad sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį būtų išsipirkusi iš Lietuvos Respublikos;

1.5. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų apie tai, kokiu pagrindu SB „Vėtrungė“ priskirta teritorija pažymėta 1993 m. SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektu, t. y. byloje nėra duomenų apie priimtą tuomečio Lietuvos TSR Kauno m. Vykdomojo Komiteto nutarimo šią teritoriją paskirti sodininkų bendrijai „Vėtrungė“;

1.6. Apelianto žemės sklypo kadastro duomenys buvo parengti pagal techninės apskaitos bylos 1992-08-03 parengtą planą, kuris sudarytas vadovaujantis 1992-07-09 raudonųjų linijų planu. 1992-07-09 raudonųjų linijų planą teisės aktai ginčo aktualiu laikotarpiu priskyrė prie dokumentų, kurie apibrėžia naudojamos teritorijos ribas, tuo tarpu SB „Vėtrungė“ priskirta teritorija pažymėta 1993 m. SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektu;

1.7. Ieškovas A. Š. šiuo ginču siekia įgyti teisę patogiau patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, panaikindamas visą apelianto žemės sklypo formavimo procedūrą bei apelianto nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą;

1.8. Teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos ir nenurodė nukrypimą pagrindžiančių argumentų;

Atsiliepimas

1.9. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB „Geomastas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį pateiktų duomenų. Apeliantas sutinka su UAB „Geomastas“ pozicija, kad lyginant SB „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) 1970 metų išplanavimo projektą su SB „Vėtrungė“ 1993 metų išplanavimo projektu (generaliniu planu), pažymėtina, jog SB „Vėtrungė“ 1993 metų išplanavimo projekte (generaliniame plane) pasikeitusi šios sodininkų bendrijos aplinkinė riba ir sklypų konfigūracijos bei plotai. Sklypo Nr. 18, kurį išpirko A. Š. (ieškovo A. Š. tėvas), ir kuris šiuo metu priklauso ieškovui A. Š., SB „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) 1970 metų išplanavimo projekte ir SB „Vėtrungė“ 1993 metų išplanavimo projekte (generaliniame plane) skiriasi šio sklypo konfigūracija. SB „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) 1970 metų išplanavimo projekte minėto sklypo linijų ilgiai 1-2 ir 3-4 yra vienodo ilgio. 1993 m. SB „Vėtrungė“ generaliniame plane sklypo Nr.18 konfigūracija pasikeitusi, linija 1-2 ilgesnė nei linija 3-4, o sklypo plotas 0,0808 ha. Iš to seka, jog galimai žemės sklypo Nr. 18 plotas padidintas kelio sąskaita;

1.10. Palyginus ieškovo A. Š. žemės sklypo planą su 1980-02-27 ūkio pastato pririšimo planu ir 1982-11-16 planu, matyti, kad sklypo plotas padidėjo išplečiant horizontaliąsias ieškovo žemės sklypo kraštines į rytų pusę ir apimant ieškovo nurodytą pravažiavimą, kuris pateko į SB „Vėtrungė“ priskirtos teritorijos ribas, todėl pravažiavimas, kuriuo ieškovas naudojasi ir kuris neturėtų patekti į apelianto žemės sklypo ribas, jau buvo prijungtas ir šiandien priklauso ieškovo A. Š. žemės sklypui, o esama įvaža yra naujai susiformavusi;

1.11. Teismas nesiaiškino dėl atsakovo V. P. tinkamumo klausimo. Kadangi ieškovai patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl administracinių aktų ir administracinių procedūrų sudedamųjų dokumentų panaikinimo, todėl atsakovais šioje byloje turėtų būti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Geomastas“, nes būtent dėl jų parengtų dokumentų pareikštas ieškinys. V. P. negali būti atsakovu, nes neatliko jokių veiksmų ir nepriėmė jokių sprendimų, kurie pažeistų ieškovų teises. Konstatavus faktą dėl netinkamo atsakovo, yra pagrindas sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 2 d. 2 p.);

1.12. Kauno apskrities Kauno rajono Samylų seniūnijos Šlienavos kadastro vietovės Laumėnų kaime žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002-05-23 abriso, Kauno apskrities Kauno rajono Laumėnų kaimo Šlienavos 5280 kadastro vietovės 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 plano, UAB „Geomastas“ 2016-07-28 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ir 2017-03-20 žemės sklypo panaikinimas yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantys reikalavimai, kurie negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl šių reikalavimų byla turi būti nutraukta;

1.13. Ieškovai praleido vieno mėnesio terminą reikalavimams dėl ginčo administracinių aktų panaikinimo pareikšti. Ieškovas A. Š. NŽT 2017-01-25 raštu Nr. 1SS-194-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ buvo informuotas, kad apelianto žemės sklypas buvo suformuotas remiantis administraciniais aktais, kad SB „Vėtrungė“ priskirta teritorija patenka į apelianto žemės sklypo ribas, kurios patvirtintos 1992-07-20 planu, bei paženklintos lauke 2002-05-23 abrise. Ieškovė SB „Vėtrungė“ NŽT 2017-08-28 raštu Nr. 1SS-2193-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ buvo informuota, kad SB „Vėtrungė“ priskirta teritorija patenka į apelianto žemės sklypo ribas. Ieškovai 2017-10-02 su ieškiniu į bylą pateikė apelianto žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame yra pateikti ginčijamų administracinių aktų duomenys, kurių pagrindu V. P. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą. Apeliantas 2017-10-26 su atsiliepimu į ieškinį pateikė ginčijamus administracinius aktus. Ieškovai reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo pareiškė 2017-11-21.

Šalies argumentai

26. Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir netinkamai pritaikė teisės aktus, reglamentuojančius ieškinio senatį. Ginčijami administraciniai aktai priimti 2004 metais, o ieškovai į teismą kreipėsi 2017 metais. Nuo ginčijamų sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovai ieškinio senaties nėra praleidę. Teismas šiuo pagrindu šioje dalyje patikslintą ieškinį turėjo atmesti. Teismas padarydamas išvadą, kad ieškovai ieškinio senaties pareikšti reikalavimus nėra praleidę, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir priėmė neteisėtą sprendimą;

2.2. Teismas netinkamai pritaikė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, kuriame apibrėžta neprivatizuotina žemė. 2015-08-29 SB „Vėtrungė“ susirinkimo protokolo išrašas įrodo, kad ginčo plotas nepatenka į Žemė reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytus atvejus. Sodininkų bendrijos narių sutikimu, ieškovo motinai S. Š. buvo leista išsipirkti ginčo kelią/pravažiavimą. 2015-08-29 SB „Vėtrungė“ susirinkimo protokolas patvirtina sodininkų bendrijos poreikio nebuvimą ginčo plotui ir tik įrodo, kad, ieškovų nuomone, SB „Vėtrungė“ teritorijai priklausantis kelias/pravažiavimas, nėra bendro naudojimo kelias, SB „Vėtrungė“ nariams jis nereikalingas ir nepatenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio reguliavimą. Teismas pažeidė atsakovo V. P. iš Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies kylančią nuosavybės teisę į žemę ir nepagrįstai suteikė prioritetą sodininkų bendrijos narių individualių sklypų savininkams pirkti valstybinę žemę ir taip pasididinti turimus individualius sodo sklypus;

2.3. Teismas, atmesdamas atsakovo žemės sklypo 1992-07-09 raudonųjų linijų planą, kaip netinkamą teritorijų planavimo dokumentą, nepagrįstai nevertino atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apskaitos bylos 1992-08-03 parengto plano, kurį teisės aktai ginčo aktualiu laikotarpiu priskyrė prie dokumentų, kurie apibrėžia naudojamos teritorijos ribas. Atsakovo žemės sklypo techninės apskaitos bylos planas yra pirmesnis už ieškovų nurodomą 1993 metų SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad nustatant sklypų ribas būtina atsižvelgti į sklypų suformavimo laiką ir vėliau formuojamas žemės sklypas turi būti derinamas su esama situacija, t. y. su gretimai esančių sklypų ribomis (Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2006-01-18 nutartis 3K-3-49/2006), teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovų teisėms;

2.4. Iš atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apskaitos bylos 1992-08-03 parengto plano, matyti, kad matininko A. Ž. plane, kuris parengtas atlikus kadastrinius matavimus, nurodyti linijų ilgiai atitinka linijų ilgius esančius techninės apskaitos bylos parengtame plane, todėl teismo išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2017-09-01 sprendimu Nr. 7SK-18810-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ tvirtinant atsakovo žemės sklypo kadastro duomenis buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimas yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai.

Atsiliepimas

27. Atsiliepime į atsakovo V. P. apeliacinį skundą ieškovai prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai neprieštaravo dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Atsikirsdami į apeliacinio skundo motyvus nurodė tokius argumentus:

3.1. Atsakovai sutiko, kad bylą nagrinėtų bendrosios kompetencijos teismas ir nekėlė klausimo, kad byla turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme, nesiūlė kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją. Ginčas yra susijęs tiek su administracinio teisinio, tiek ir su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Reikalavimai yra pareikšti ir privačiam asmeniui. Šiuo ginčo atveju teismas taikė absorbcijos taisyklę;

3.2. Tos aplinkybės, kurios ieškovui A. Š. tapo žinomos iš oficialios NŽT prie ŽŪM pozicijos tik teisme, negalėjo būti žinomos anksčiau ir ankstesniam šio žemės sklypo savininkui - jo tėvui A. Š.. Ieškovas turėjo neginčijamą teisę ginčyti tuos administracinius aktus, kurie pažeidė jo teises;

3.3. Atsižvelgiant į statinių išdėstymą sklype, vienintelis patekimas į ieškovui A. Š. priklausantį žemės sklypą yra per ginčo kelią/pravažiavimą, kuris priėmus neteisėtą administracinį aktą ir sumažinus SB „Vėtrungė“ teritoriją, šiuo metu yra įregistruotas ir priklauso atsakovui V. P.;

3.4. SB „Vėtrungė“ teritorija su kelių tinklu ir kita visuomeniniams poreikiams naudojama žeme yra valstybės išperkama žemė ir natūra nėra grąžinama buvusiems savininkams;

3.5. Apeliantas be jokio teisinio pagrindo sureikšmina sklypo raudonųjų linijų planą. Nuo 1991 metų žemės reformos vykdymą reglamentuojantys teisės tokios sąvokos kaip raudonų linijų planai nebenumato. Pirminiai atsakovo žemės sklypo suplanavimo dokumentai yra šio žemės sklypo abrisas ir žemės sklypo ribų planas, kurio pagrindu sklypas buvo įregistruotas registre;

3.6. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas įvertinto UAB „Geomastas“ pateiktus duomenis, šios įmonės atstovo A. Ž. paaiškinimus teisme, nuosekliai juos aprašė ir įvertino teismo sprendime;

3.7. Darant SB „Apynėlis“ 1970 metų išplanavimo projektą, bei 1993 metų SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą buvo naudojamos paprastesnės ir ne tokios tikslios priemonės, dėl ko techniškai galėjo skirtis sklypų konfigūracijos. Žemės sklypai sodininkų bendrijos nariams buvo parduodami pagal 1993 metu SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą. Tačiau net ir esant skirtingoms sklypų konfigūracijoms ir kraštinių ilgiams nepaneigiama aplinkybė, jog tiek 1970 metų SB „Apynėlis“ išplanavimo projektu, tiek 1993 metų SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektu, ginčo kelias/ pravažiavimas buvo priskirtas sodininkų bendrijos teritorijai;

3.8. V. P. atsakovu buvo patrauktas pagrįstai, kadangi 2004 metų sprendimais jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo teritoriją, o 2017-09-01 sprendimu jo užsakymu ir jo naudai buvo atlikti jo žemės sklypo kadastriniai matavimai. Šio ginčo atveju UAB „Geomastas“ buvo tik kadastrinių matavimų rengėjas, šiai įmonei ginčijamu administraciniu aktu nebuvo sukurtas teisinis rezultatas;

Šalies argumentai

3.9. Apelianto nurodyti reikalavimai dėl abriso, žemės sklypo Nr. 252 plano, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ir 2017-03-20 žemės sklypo plano panaikinimo nors ir yra tarpinio pobūdžio dokumentai, jie taip pat sukelia atitinkamas teisines pasekmes, todėl teisminėje praktikoje jie priklauso ginčo dalykui ir dėl jų galiojimo taip pat teismai pasisako;

3.10. Ieškovai reikalavimą dėl NŽT Kauno rajono skyriaus 2017-09-01 sprendimo Nr. 7SK- 1810-( 14.7.110.) panaikinimo pateikė 2017-10-02, nepraleidę termino, nes 2017-10-01 buvo sekmadienis. Viešo registro duomenys iki pat 2017-09-01 įsakymo priėmimo buvo vienareikšmiai - pravažiavimas nebuvo įtrauktas į atsakovo žemės sklypą. Iki 2017-09-01 ieškovai neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą, nes jų teisės nebuvo pažeidžiamos.

Atsiliepimas

28. Atsiliepime į atsakovo V. P. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie apeliacinės instancijos teismui leis rašytinio proceso tvarka įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

29. Atsiliepime į atsakovo V. P. apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Geomastas“ iš esmės pritarė apelianto pozicijai išdėstytai skunde.

30. Atsiliepime į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ieškovai prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

6.1. Kaip matyti iš 1970 m. parengto LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projekto, ginčo kelias/pravažiavimas, kaip ir dalis šiuo metu atsakovui priklausančio vandens telkinio, priklausė Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“) teritorijai. Ginčo kelias/pravažiavimas niekada nepriklausė (ir nebuvo naudojamas) atsakovui V. P., ar jo motinai V. P., o 1970 m. parengtas LSD Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projektas yra pirmesnis už atsakovų minimą 1992-07-09 raudonųjų linijų planą;

Žemesnės instancijos teismas

6.2. 2015-11-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7FPĮ-516-(14.7.124.) buvo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi norimas išsipirkti žemės sklypo plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. Akivaizdu, jog toks sutikimas nebuvo duotas būtent dėl to, kad valstybinės žemės sklypas yra kelias. Taigi, tas įrodymas, kuriuo apeliantas grindžia savo poziciją dėl to, kad kelias neatitinka privatizuotinos žemės sąvokos, yra paneigtas pačia NŽT prie ŽŪM pozicija (administraciniu sprendimu), kuriuo kelio nebuvo leisti prijunti prie privataus žemės sklypo. Tačiau vėliau NŽT prie ŽŪM savo poziciją kardinaliai pakeitė, kitam asmeniui, t. y. atsakovui, tokią teisę suteikdami. Atsakovui V. P. rengiant naujus kadastrinius matavimus, ieškovai daug sykių kreipėsi į atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau Tarnyba ne kartą nurodė, jog dėl vienas kitam prieštaraujančių dokumentų Nacionalinė žemės tarnyba negali nustatyti ar ginčo kelias /pravažiavimas buvo priskirtas SB „Vėtrungė“ teritorijai ar atsakovo V. P. žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo pačiu tai patvirtina aplinkybę, kad iki pat ginčijamo administracinio akto priėmimo NŽT laikėsi pozicijos, kad ginčo teritorija atitinka neprivatizuotinos žemės kriterijus;

6.3. Atsakovo žemės sklypo pirminiai suplanavimo dokumentai yra ne namų valdos inventoriniai duomenys, o šio žemės sklypo abrisas ir parengtas žemės sklypo ribų planas, kurio pagrindu žemės sklypas kaip nekilnojamasis daiktas buvo įregistruotas NT registre. Atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atsirado žemės sklypo ribų ilgių neatitikimai tarp 2017-03-20 UAB „Geomastas“ parengto žemės sklypo plano ir 2002-05-23 abriso.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

32. Atsakovo V. P. atstovė advokatė L. D. apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka kadangi: 1) byloje sprendžiami sudėtingi žemės sklypų formavimo, paženklinimo, kadastro duomenų nustatymo, nuosavybės teisių atkūrimo klausimai, todėl teismas turi išsiaiškinti, jog šalių nurodomos aplinkybės turi pagrįstą faktinį pagrindą: 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai ir šališkai vertino bylos įrodymus, todėl šalys betarpiškai apeliacinės instancijos teismui turi turėti teisę paaiškinti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

33. Kadangi byloje nauji įrodymai netiriami, apeliaciniuose skunduose keliami netinkamo materialinės bei procesinės teisės normų taikymo klausimai, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra būtinumo apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.).

Dėl bylos esmės ir apeliacijos dalyko

34. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2016-04-12 dovanojimo sutartį Nr. VL-1265 priklauso ieškovui A. Š.. Atsakovui V. P. Kauno apskrities viršininko 2004-04-09 sprendimu Nr. 52/17987, Kauno apskrities viršininko 2004-04-09 įsakymu Nr. 02-05-2820 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2017-09-01 priėmė sprendimą Nr. 7SK-18810-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geomastas“ matininko A. Ž. 2017-03-20 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė panaikinti aukščiau nurodytą 2017-09-01 įsakymą, panaikinti UAB „Geomastas“ 2016-07-28 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, panaikinti UAB „Geomastas“ 2017-03-20 2489 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, panaikinti 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/17987 ir 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2820 dalyje, kuria V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, 2002-05-23 abrisą, 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 planą M 1:5000.

35. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017-09-01 sprendimą Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110); 2) UAB „Geomastas“ 2016-07-28 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 3) UAB „Geomastas“ 2017-03-20 2489 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą; 4) Kauno apskrities viršininko 2004-04-09 sprendimą Nr. 52/17987 ir Kauno apskrities viršininko 2004-04-09 įsakymą Nr. 02-05-2820, dalyje, kuria V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą; 5) Kauno apskrities Kauno rajono Samylų seniūnijos Šlienavos kadastro vietovės Laumėnų kaime žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002-05-23 abrisą; 6) Kauno apskrities Kauno rajono Laumėnų kaimo Šlienavos 5280 kadastro vietovės 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 planą M 1:5000.

36. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikinti minėti administraciniai aktai ir su jais susiję tarpiniai dokumentai, kaip pažeidžiantys ieškovų teises naudotis bendro naudojimo keliu/pravažiavimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio senaties ir teismingumo

37. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad ieškovai yra praleidę terminą skųsti administracinius aktus, todėl pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį turėjo atmesti.

38. Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo pateikto, Kauno apylinkės teismui 2017 m. spalio 3 d., ieškovai SB „Vėtrungė“ ir A. Š. prašė panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017-09-01 sprendimą Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110), kuriuo ginčo teritorija – kelias buvo prijungta prie atsakovo V. P. žemės sklypo; 2) UAB „Geomastas“ 2016-07-28 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 3) UAB „Geomastas“ 2017-03-20 2489 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą.

39. Apeliantas V. P. nurodo, kad vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, ieškovai reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2017-09-01 sprendimą turėjo pareikšti per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos t.y. iki 2017-10-01, tačiau ieškinio pareiškimą pateikė 2017-10-02, t.y. praleidus vieną dieną, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šis teiginys neatitinka tikrovės. Kadangi 2017 m. spalio 1 d. buvo sekmadienis, todėl ieškovai ieškinio pareiškimą turėjo teisę pateikti pirmadienį, t.y. 2017 m. spalio 2 d. (CPK 74 straipsnis).

40. 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. 52/17987 ir 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2820, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės V. P. į jam tenkantį buvusio savininko valdyto turto dalį grąžinant 0,24 ha žemės natūra, buvo pateikti tik 2017-10-31 kartu su atsakovo V. P. atsiliepimu į ieškinį. Tik iškėlus bylą teisme NŽT prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad ginčo teritorija – kelias V. P. žemės sklypui buvo priskirta 2004 metų administraciniais aktais ir parengtais žemės sklypo planais. Ieškovai patikslintą ieškinio pareiškimą, kuriame buvo prašoma panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės atsakovui į žemės sklypą, pateikė 2017 m. lapkričio 11 d., t.y. per ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006 ir kt). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai apie ginčijamų ankstesnių administracinių aktų turinį sužinojo tiktai gavę atsakovų atsiliepimus į ieškinį, todėl laikytina, kad administraciniams aktams ginčyti ABTĮ terminų nėra praleidę.

42. Be to, atsakovo V. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo pobūdį ir ėmėsi nagrinėti ginčą, kuriame keliami reikalavimai yra teismingi administraciniams teismams. Teismas pažeidė CPK 36 straipsnio 1 dalimi nustatytą pareigą bylą perduoti teismui pagal rūšinį teismingumą. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą

43. Lietuvos Aukščiausias Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2004 yra išaiškinęs, kad skundžiamas apskrities viršininko įsakymas yra susijęs su asmenų civilinių teisų apimtimi. Tarp įsakyme nurodytų asmenų yra kilęs ginčas dėl šių civilinių teisių. Tokio pobūdžio administracinis aktas vertintinas kaip labiau susijęs su asmenų civilinėmis teisėmis, o ne su viešojo administravimo santykiais. Tokio akto teisėtumas ir pagrįstumas turi būti tikrinamas neatsiejamai nuo ieškovo ir atsakovės ginčo dėl jų civilinių teisių apimties išsprendimo, t.y. byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 straipsnis). Kadangi nagrinėjamojoje byloje administracinių aktų ginčijimas yra susijęs su asmenų civilinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismas pagrįstai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą.

Dėl ieškovo A. Š. teisės ginčyti administracinius aktus

44. Apeliantas V. P. nurodo, kad ieškovas A. Š. neturėjo teisės pateikti patikslinto ieškinio pareiškimo prašydamas apginti jo pažeistas teises ir ginčyti 2004 metais priimtus administracinius aktus, nes tuo metu jis nebuvo žemės sklypo, esančio Vėtrungės g. 2, Laumėnų k., Kauno raj., savininkas. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą dėl sekančių motyvų. Iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017-09-01 sprendimo Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. 7SK-1810-(14.7.110), pagal viešo registro duomenis ginčo kelias priklausė SB „Vėtrungė“ teritorijai. Apie aplinkybę, kad nuosavybės teisės V. P. yra atkurtos į žemės sklypą, įtraukiant ir ginčo kelią, ieškovas sužinojo tik iš dokumentų, pateiktų su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. 52/17987 ir 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2820, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės V. P. į jam tenkantį buvusio savininko valdyto turto dalį grąžinant 0,24 ha žemės natūra, buvo pateikti teismui 2017-10-31. Todėl darytina išvada, kad ieškovas A. Š. turėjo teisę ginčyti administracinius aktus, kurie jo nuomone, pažeidė jo teises ir buvo susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017-09-01 sprendimu.

45. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad į ieškovui priklausantį žemės sklypą galima patekti iš gatvės, dėl to neturėtų būti ribojamos atsakovo teisės į žemės sklypą, tačiau ir šis argumentas atmestinas. Iš bylos duomenų matosi, kad ieškovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0824 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir ribojasi su SB „Vėtrungė“ teritorijoje esančiu ginčo keliu/pravažiavimu. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai 2017-05-05 buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad patekimas į ieškovo žemės sklypą iš Vėtrungės gatvės nėra numatytas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas gali patekti į jam priklausantį žemės sklypą kitu būdu, o ne per ginčo kelią/ privažiavimą.

46. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas A. Š. turi teisę ginčyti administracinius aktus, kaip pažeidžiančius jo civilines teises.

Dėl atsakovo V. P. nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą teisėtumo

47. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nurodo, kad atsakovui V. P. nuosavybės teisės į ginčo žemę yra atkurtos pagrįstai, nes įstatymo leidėjas yra pabrėžęs pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra, o atsakovo V. P. šiuo metu valdomą žemės sklypą, kuris atkurtas natūra, dar iki nacionalizacijos valdė atsakovo senelis A. P.. Atsakovo žemės sklypas buvo suplanuotas anksčiau, nei SB „Vėtrungė“, be to, apeliantų manymu, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos ir į teritoriją, priskirtą sodininkų bendrijoms.

48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 2 dalimi, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietovėje piliečiai nepageidauja. Bendroms reikmėms naudojama kelio teritorija yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra nėra grąžinama, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo žemė iki nacionalizacijos valdė atsakovo senelis nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

49. 1970-01-28 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 59 „Dėl žemės sklypų skyrimo Lietuvos sodininkų draugijos miesto įmonių ir įstaigų skyriams“ LSD Kauno mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriui „Apynėlis“ (dabar SB „Vėtrungė“), buvo paskirta nuolatiniam naudojimui 6,1 ha žemės. Žemės naudojimo aktas pagal parengtus planus ir nustatytas ribas 6,08 ha žemės sklypui buvo išduotas 1970-12-29, o žemės naudojimas yra įrašytas žemės naudojimų registracijos knygoje 1970-11-01 Nr. 301/57. Iš 1970 m. parengto LSD Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projekto, ginčo kelias, priklausė Kauno m. Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ teritorijai. Pagal 1993 m. parengtą ir patvirtintą SB „Vėtrungė“ išplanavimo projektą (generalinį planą), ginčo kelias/ pravažiavimas yra SB „Vėtrungė“ teritorijoje. Esant šiems duomenims darytina išvada, kad ginčo kelias/ pravažiavimas niekada nepriklausė atsakovui V. P., o 1970 m. parengtas LSD Kauno miesto Mechanizacijos valdybos Nr. 4 skyriaus „Apynėlis“ kolektyvinio sodo išplanavimo projektas yra pirmesnis už atsakovų minimą 1992-07-09 raudonųjų linijų planą.

50. Apeliaciniame skunde Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodomą aplinkybę, kad ginčo žemė nėra bendro naudojimo kelias grindžia 2015-08-29 SB „Vėtrungė“ susirinkimo protokolu išrašu, kuriame nurodyta, kad buvo leista ieškovo motinai S. Š. išsipirkti ginčo kelią/pravažiavimą, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. 2015-11-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 7FPĮ-516-(14.7.124) buvo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi norimas išsipirkti žemės sklypo plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. 2017-06-14 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus rašte Nr. 2V-202 „Dėl kelio priklausomybės“ nurodoma, kad pagal VĮ Registro centro duomenų bazėse pateiktą kartografinę medžiagą, pravažiavimo kelias iki sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso atsakovui V. P.), priklauso tai pačiai sodininkų bendrijai, kaip ir sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso ieškovui A. Š.). Kartu su šiuo raštu pateikta ir schema, kurioje matyti atskirų sodininkų bendrijų blokų ribos. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo žemės yra bendro naudojimo kelias ir atitinka neprivatizuotinos žemės kriterijus.

51. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko dalies sprendimo Nr. 52/17987, 2004-04-09 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2820 dalyje, kuria V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,24 ha žemės sklypą, 2002-05-23 abriso, 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 plano M 1:5000, panaikinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad paminėtame abrise pravažiavimas yra atskirtas sklypo kraštine nuo likusio sklypo dalies, žemės sklypo planas, kurio pagrindu atsakovo žemės sklypo ribos buvo įkeltos į kadastro žemėlapį, yra neaiškus ir jame žemės sklypo kraštinė, besiribojanti su pravažiavimu, nesutampa su kraštine paminėtame abrise, todėl sprendė, jog pirminiai atsakovo V. P. žemės sklypo planiniai dokumentai iš dalies yra prieštaringi.

Dėl UAB „Geomastas“ parengto žemės sklypo plano

52. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino UAB „Geomastas“ 2016-07-28 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir UAB „Geomastas“ 2017-03-20 2489 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą.

53. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovui priklausančio žemės sklypo techninės apskaitos bylos 1992-08-03 parengto plano, kurį teisės aktai ginčo aktualiu laikotarpiu priskyrė prie dokumentų, kurie apibrėžia naudojamos teritorijos ribas. Pagal šį planą, apeliantės nuomone, pagal matininko A. Ž. žemės sklypo planą atsakovui V. P. priklausančio žemės sklypo ribos buvo aiškios. Planas parengtas atlikus kadastrinius matavimus ir jame nurodyti linijų ilgiai atitinka linijų ilgius, esančius techninės apskaitos bylos parengtame plane.

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas V. P. nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pagrindu, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus trečiasis asmuo UAB ‚Geomastas“ turėjo vadovautis nuosavybės teisės atkūrimo tikslu parengtu 2002-05-20 žemės sklypo planu Nr. 252 M 1:5000 bei 2002-05-23 abrisu. Tačiau atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus atsirado žemės sklypo ribų ilgių neatitikimai tarp 2017-03-20 UAB „Geomastas“ parengto žemės sklypo plano ir 2002-05-23 abriso, nes UAB „Geomastas“ žemės sklypo planą rengė vadovaudamasis 1992-07-09 raudonųjų linijų planu, o ne oficialiais registro ir kadastro dokumentų duomenimis.

55. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Geeomastas“ atstovas atlikdamas atsakovo žemės sklypo matavimus SB „Vėtrungė“ atstovo dalyvauti nekvietė, nes nusprendė, jog įvertinus kitus duomenis SB „Vėtrungė“ žemės sklypas nėra matuojamo žemės sklypo gretimybe, VĮ Registrų centras įregistruotas planas yra klaidingas, o „raudonų linijų“ planas, matininko ir trečiojo asmens vadovo nuomone, yra aukštesnis už Registrų centre įregistruotą planą. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribų, nepagrįstai išsprendė matavimus atlikęs matininkas A. Ž., kuris nekviesdamas į žemės matavimą visų ginčo šalių, vienasmeniškai nusprendė, kurie iš skirtinguose žemės ribas nustatančiose dokumentuose įrašytų duomenų buvo įrašyti teisingai, o kurie neteisingai ir kurie iš dokumentų, kuriuose yra skirtingi žemės ribų duomenys, turi aukštesnę galią. Kadangi atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kadastriniai matavimai negali būti laikomi atlikti tinkamai.

Dėl kitų proceso teisės normų pažeidimo

56. Apeliantas V. P. apeliaciniame skunde kelia jo netinkamos procesinės padėties klausimą nurodydamas, kad byloje atsakovu turėjo būti UAB „Geomastas“, o V. P. – trečiuoju asmeniu.

57. Teisėjų kolegijos nuomone, V. P., kaip atsakovo procesinė padėtis byloje tinkama, kadangi ginčijamais administraciniais aktais jam buvo nuosavybės teisės į žemę, be to, jo užsakymu ir jo naudai buvo atlikti jo žemės sklypo ginčijami kadastriniai matavimai. Kadangi nagrinėjamu atveju „UAB „Geomastas“ buvo tik kadastrinių matavimų rengėjas, todėl jis pagrįstai byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu.

58. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo išnagrinėjo reikalavimus, kurie nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių ir panaikino: 1) Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke 2002-05-23 abrisą; 2) Kauno apskrities Kauno rajono Laumėnų kaimo Šlienavos 5280 kadastro vietovės 2002-05-20 žemės sklypo Nr. 252 planą; 3) UAB „Geomastas“ 2016-07-28 žemės klypo ribų paženklinimo – parodymo aktą; 4) 2017-03-20 žemės sklypo planą.

59. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmetą kaip nepagrįstą, nes paminėti dokumentai yra tarpinio pobūdžio dokumentai, jie sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas yra nurodęs, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniai dokumentai jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010), todėl pirmosios instancijos juos panaikino pagrįstai, kaip susijusius su panaikintais administraciniais aktais.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

61. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kuriuo panaikinti skundžiami administracinius aktai ir su jais susiję dokumentai, kaip pažeidžiantys ieškovų teises. Teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėIzolda NėnienėAlbina Rimdeikaitė