Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. G. (ankstesnė pavardė V.) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. (dabar G.) pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. V. (dabar G.) paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi laikinojo sulaikymo dienos nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. balandžio 29 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Nuspręsta konfiskuoti A. V. (dabar G.) turtą – 50 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. (dabar G.) buvo nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą: A. V. (dabar G.) 2020 m. lapkričio 9 d., apie 16 val., lankydamasi pas R. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė jai svetimą – R. S. priklausantį turtą – 280 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su įkrovikliu. Tokiais veiksmais A. V. (dabar G.) nukentėjusiajam padarė 280 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nors nuteistoji A. G. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė, būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog A. G. yra ne kartą teista (t. 1, b. l. 63–75, 163–168), jos nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir už ankstesnius nusikaltimus paskirtos pačios griežčiausios bausmės. Pažymėtina, kad A. G. buvo teista už analogiškas ir panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, naują nusikalstamą veiką A. G. padarė, turėdama neišnykusį teistumą, t. y. būdama recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog A. G. nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė trims mėnesiams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, t. y. buvo paleista 2020 m. rugpjūčio 17 d., o nusikalstamą veiką padarė 2020 m. lapkričio 9 d. (t. , b. l. 73, 168). Ši aplinkybė rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nebėra atsitiktinis įvykis nuteistosios gyvenime, o greičiau dėsninga jos pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė, be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, jog nuteistosios A. G. nusikalstamos veikos dažnėja ir sunkėja, t. y. nuteistoji A. G., neturėdama tinkamų socialinių įgūdžių, išėjusi iš laisvės atėmimo vietos, net trumpą laiko tarpą negali išbūti nepadariusi naujų nusikalstamų veikų. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistoji iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

10. Tikslinga pažymėti ir tai, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nebuvo galimybės nustatyti jos buvimo vietą, dėl to prokurorui teko skelbti jos paiešką (t. 1, b. l. 90–93). Ši aplinkybė parodo atsainų nuteistosios požiūrį į jai skirtus suvaržymus, suinteresuotumo netrukdomai ištirti nusikalstamą veiką nebuvimą, o tuo pačiu kritiško savo elgesio vertinimo stoką. Nuteistoji taip pat nevykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, dėl to lygtinis paleidimas jai buvo panaikintas (t. 1, b. l. 76–78). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji, būdama jauno amžiaus, nedirba ir niekada nedirbo (t. 1, b. l. 81, 82), o tai atskleidžia netinkamą jos požiūrį į darbą ir rodo aiškiai nepakankamą suinteresuotumą turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo skirti nuteistajai švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, kadangi kitos nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai betikslis ir neįmanomas BK 41 straipsnyje įtvirtintiems bausmės tikslams pasiekti. Nors apeliaciniame skunde nėra tiksliai išdėstytas prašymas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau A. G. teigimas, jog, net ir nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės, ji būtų įrašyta į Probuojamųjų asmenų registrą, rodo, kad nuteistoji su tokia bausmės skyrimo perspektyva sutiktų.

11. Pastebėtina, jog nuteistoji, išskyrus savo nėštumą, nenurodė jokių argumentų, kodėl teismas turėtų būtent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajai A. G. negali būti taikomas. Priimdamas tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistoji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teista dvylika kartų. Be to, naują tyčinę nusikalstamą veiką – svetimo turto vagystę – nuteistoji A. G. padarė lygtinio paleidimo metu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. G. elgesys kinta neigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajai pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie A. G. nusikalstamo elgesio užkardymo. Manytina, jog, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistoji A. G. nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jos laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, ji ir toliau gali likti nenubausta arba jai pakartotinai galbūt bus sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja A. G. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jos aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistosios pataisos procesas be laisvės suvaržymo nebūtų itin efektyvus ir kad ji turi įdėti itin daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Taigi nagrinėjamu atveju nesama pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai A. G. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Pagrindo daryti kitokią išvadą nesudaro ir nuteistosios skunde nurodoma aplinkybė dėl pastarosios nėštumo. Pažymėtina, kad BK 50 straipsnyje, kuriame yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nėra numatytas draudimas šios rūšies bausmę skirti nėščiai moteriai. Savaime suprantama, jog, skiriant bausmę, juo labiau pačios griežčiausios rūšies, nėštumą patvirtinanti aplinkybė privalo būti įvertinta ir tai gali turėti įtakos teismo sprendimui skirti švelnesnę bausmę. Visgi nagrinėjamu atveju nuteistosios nėštumas nėra laikytinas pagrindu skirti jai švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Sutiktina su prokurorės vertinimu, jog A. G. nėštumą savo apeliaciniame skunde akcentuoja ne dėl nuoširdaus rūpesčio, susijusio su savo šeimos ir būsimo kūdikio interesais, o siekdama sau palankesnės teisinės padėties. Tokį įsitikinimą formuoja aplinkybė, kad nuteistoji ne kartą patalpinta į pataisos namus, paskui paleista į laisvę, turėdama galimybę, nesiėmė veiksmų įsidarbinti, turėti ne nusikalstamą, o legalų pragyvenimo šaltinį, nė kiek nepakeitė savo elgesio. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 151–153 straipsniuose yra numatyti tam tikri nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumai. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji turės teisę kreiptis į pataisos įstaigos, kurioje ji atliks laisvės atėmimo bausmę, administraciją su prašymu leisti atlikti bausmę ne pataisos namuose arba atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo (BVK 152 straipsnis), auginti vaiką pataisos namų arba vietovės, kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose (BVK 153 straipsnis).

14. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. G., pažymėjo, kad atsižvelgė į aplinkybę, jog buvo pagrobtas nedidelės vertės turtas. Apeliacinės instancijos teismas supranta, kad tokį vertinimą nulėmė nedidelis padarytos turtinės žalos dydis, tačiau tokių formuluočių, kurios neatitinka teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, tiek kvalifikuojant kaltininko veiksmus, tiek skiriant jam bausmę, reikėtų vengti. Baudžiamasis įstatymas aiškiai įtvirtina turto vertės išaiškinimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taigi nagrinėjamu atveju A. G. pagrobto turto vertė viršija nedidelę, nes priešingu atveju jos nusikalstama veika būtų buvusi kvalifikuota ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę. Priešingai, bausmės švelninimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistosios A. G. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje ji gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindama kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistosios elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

16. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 14 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas raštas, kuriuo informuojama, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiais, subendrintos, galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo. 2020 m. rugpjūčio 17 d. A. G. paleista lygtinai iš pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi A. G. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir ji pasiųsta atlikti likusią bausmės dalį. Bausmės pabaiga numatyta 2021 m. lapkričio 5 d. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu A. G. jau yra atlikusi subendrintą bausmę pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžius, nebesama pagrindo taikyti bausmių subendrinimo. Šiuo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiais paskirtos ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi subendrintos laisvės atėmimo bausmės atliktos, todėl šioje situacijoje nebegalimas BK 64 straipsnio nuostatų taikymas. Teisėjų kolegija, siekdama ištaisyti bendrinimo klaidą, naikina skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atliktą bendrinimą su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartimi.

17. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Visų pirma, 2021 m. rugpjūčio 31 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų tos pačios dienos nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, o pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis (BPK 335 straipsnis). Antra, BPK 315 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, kad neįsiteisėjęs nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Taigi, nuteistajam pareiškus sutikimą pradėti atlikti neįsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę, pradedamas jam paskirtos bausmės vykdymas. Kadangi nagrinėjamu atveju 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, o A. G. nebuvo raštu išreiškusi pageidavo nedelsiant pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę, nebuvo įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuriuo remiantis šią dieną galėtume laikyti bausmės vykdymo pradžios data. Taigi laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia bus skaičiuojama faktiškai pradėjus šią bausmę vykdyti, t. y. A. G. sulaikius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Kitą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.